Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-487-777-2015].docx
Bylos nr.: 2S-487-777/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Klaipėdos skyrius 193180814 suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas 112029270 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
APB "Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai" 300051275 suinteresuoto asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Fiziniai asmenys:
Kitos specifinės fizinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje ir šių reikalavimų tenkinimo tvarkos

Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                        Civilinė byla Nr. 2S-487-777/2015

Teisėjas Raimondas Dilys                                                                              (Proceso Nr.2-06-3-13344-2014-3)

                                         Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                       26.8; 140.2; 122.4 (S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. vasario 25 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P.-M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DnB bankas, antstolis I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI),

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

pareiškėja 2014-11-10 kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Saulių Putrių, patvirtinti 1 450 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 1 350 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti ir leisti pareiškėjai disponuoti lėšomis, esančiomis vienintelėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu planavo įgyvendinti verslo, susijusio su mažaaukščių namų statyba ir pardavimu T. rajone, projektą. Šio tikslo įgyvendinimui pareiškėjos tėvas jai dovanojo du žemės sklypus. Nurodė, kad pareiškėja yra menininkė ir pagrindinė jos veikla susijusi su kūryba, o nekilnojamojo turto verslo vystymu užsiėmė buvęs sutuoktinis. Verslo plano įgyvendinimas buvo numatytas 2006–2008 metais, kada šalyje vyravo ekonominis pakilimas, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, tada buvo paruošta reikiama dokumentacija, pagrindžianti sėkmingą verslo perspektyvą, ir kreiptasi į kredito įstaigą dėl finansavimo suteikimo. Kreditorius, įvertinęs pateiktą verslo projektą, padarė išvadą, jog jis yra ekonomiškai pagrįstas ir įgyvendinamas, sutiko suteikti kreditavimą jo įgyvendinimui. Pareiškėja su kreditoriumi sudarė 4 kreditavimo sutartis, o kreditinių įsipareigojimų įvykdymą hipoteka užtikrino visu asmenine nuosavybe priklausančiu turtu. Be to, prievolių įsipareigojimų užtikrinimui savo turtą įkeitė pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir tėvas. Pareiškėja nurodė ir tai, kad 2009 metų pabaigoje išsivysčius pasaulinei ekonominei-finansinei krizei, šalyje „sustingo“ nekilnojamojo turto rinka ir bet kokios investicijos tapo tik nuostolingos. Pareiškėjai buvęs sutuoktinis aiškino, jog ėmė bankrutuoti įmonės, su kuriomis buvo sudarytos rangos sutartys, taip pat atsirado kliūčių dėl žemės sklypų, kuriuose buvo suplanuotas nekilnojamojo turto vystymas, paskirties pakeitimo ir detaliųjų planų patvirtinimo. Taigi, tapo nebeįmanoma realizuoti verslo projekto, pareiškėja nebeišgalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriui, dėl ko kreditorius vienašališkai ėmė nutraukinėti kreditavimo sutartis ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimo vykdymo procesą. Pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjos kartu su buvusiu sutuoktiniu bendras įsiskolinimas kreditoriui sudaro             3 057 822,14 EUR be bylinėjimosi išlaidų ir netesybų. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, 2012-02-28 sprendimu nutraukdamas pareiškėjos santuoką, patvirtino, jog tiek pareiškėja, tiek jos buvęs sutuoktinis yra solidariai atsakingi pagal prievoles kreditoriui. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu užsiima kūrybine scenine veikla. Iš šios veiklos pareiškėja vidutiniškai per mėnesį uždirba iki 1 000 Lt pajamų. Be to, pareiškėja yra sudariusi darbo sutartį ir pagal ją po             1 valandą (taip pat ir nuotoliniu būdu) per dieną dirba UAB „Jasaja LT“, kur jai kas mėnesį išmokamas vidutiniškai apie 300 Lt dydžio atlyginimas. Taip pat pareiškėja per metus vidutiniškai gauna apie 2 500 Lt atlyginimą iš LATGA už turtines autorines teises. Taigi pareiškėja yra nemoki, nes per paskutinius 6 mėnesius vidutinės jos pajamos kas mėnesį sudarė tik apie 1 500 Lt (po mokesčių atskaitymo). Šių lėšų pakanka tik minimaliam pareiškėjos poreikių tenkinimui, o atsiskaityti su kreditoriumi pareiškėja neturi jokių finansinių galimybių. Jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-31 nutartimi pareiškėjai iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė Saulių Putrių. Nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 1 450 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1 350 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos bendra kreditinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma kreditoriams viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 str. 2 d. nustatytą 25 000 Lt ribą. Pareiškėjos gaunamų pajamų nepakanka padengti skolinius įsipareigojimus. Todėl konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki. Nurodė, kad šių teismo išvadų nepaneigia ir vykdymo procese antstolio nustatinėjamos parduodamo įkeisto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti tuo pagrindu iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Konstatavo, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė pareiškėjos nepatyrimas bei ekonominės krizės metu sukeltos neigiamos pasekmės vykdant verslo planus, sumažėjusios pajamos. Dėl administratoriaus paskyrimo. Teismas, vertindamas pareiškėjos ir kreditoriaus pateiktas bankroto administratoriaus kandidatūras, esminių skirtumų tarp bankroto administratoriaus paslaugų teikimo sąlygų pareiškėjai byloje nenustatė. Nurodė, kad bankroto administratoriaus veiklos teritorija bei darbo mastas, nekilnojamojo turto buvimo vieta nėra pagrindiniai kriterijai, lemiantys vienos ar kitos kandidatūros paskyrimą. Nurodė ir tai, kad skirdamas administratorių, atsižvelgia į pareiškėjos gyvenamąją vietą, nes iškėlus bankroto bylą pareiškėjai daugiausia teks bendrauti būtent su teismo paskirtu bankroto administratoriumi ir nuo šio bendravimo priklauso sėkmingas pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo bei jos mokumo atkūrimo plano projekto sudarymas, tvirtinimas ir vykdymas. Todėl tikslinga pareiškėjos administratoriumi skirti S. Putrių. FABĮ 11 str. 3 d. 5 d. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti S. Putriaus pareiškėjos bankroto administratoriumi, nenustatė.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjos sąžiningumo, todėl nepagrįstai nutarė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Pareiškėja dirba UAB „Jasaja LT“ direktore ir jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 300 Lt. Taip pat pareiškėja gauna pajamų iš vykdomosios individualios veiklos – vidutiniškai 1 000 Lt per mėnesį. Tačiau pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, turėdama direktoriaus darbo patirties, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę būklę bei užtikrinti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja bandė susirasti geriau apmokamą darbą ar ėmėsi realių pastangų, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus. Tokie jos veiksmai rodo, kad nenorėjo (o ne negalėjo) vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas kreditoriaus nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos nesąžiningumo nenagrinėjo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos fizinių asmenų bankroto bylose. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė ir tai, kad pareiškėja kreditorių AB DNB banką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo informavo 2014-10-30, o į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi                    2014-11-11, t. y. anksčiau, nei numatyta įstatyme. Taigi buvo nesilaikyta FABĮ imperatyvaus reikalavimo. Toks pareiškėjos nesąžiningas elgesys turėjo neigiamų pasekmių bankui ir visam vykdymo procesui, kadangi neįvykus kelioms varžytynėms kreditorius išreiškė sutikimą perimti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau nespėjo to padaryti dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų (kreipimosi į teismą anksčiau įstatyme nustatyto termino) ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Nurodė, kad pareiškėja sąmoningai siekė sutrukdyti realizuoti įkeistą turtą. Toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas ir nukreiptas prieš greitą skolos padengimą bei atsiskaitymą su kreditoriumi. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tikroji bankui įkeisto turto vertė sudaro 1 630 560,70 EUR (5 630 000 Lt). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos nemokumo ir galimybės ateityje vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta vadovaujantis VĮ Registrų centro 2006–2007 m. atliktais masiniais vertinimais, todėl nėra tiksli. Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi antstolio patvarkymuose nurodyta nekilnojamojo turto verte. Dėl administratoriaus paskyrimo. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė Saulių Putrių remdamasis iš esmės vienu kriterijumi – sutampa pareiškėjos ir jos pasiūlyto bankroto administratoriaus veiklos buveinės vieta. Tačiau suinteresuoto asmens pasiūlyto bankroto administratoriaus veiklos buveinė yra patogesnėje vietoje, norint tinkamai organizuoti pareiškėjos bankroto procedūras, – Kaune, o didžioji dalis pareiškėjos turto yra V. ir T. rajone. Todėl suinteresuoto asmens siūlomas bankroto administratorius mažesnėmis sąnaudomis galės apžiūrėti pareiškėjai priklausantį ir suinteresuotam asmeniui įkeistą turtą bei efektyviau organizuoti turto pardavimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėja su paskirtu bankroto administratoriumi gali bendrauti ne tik tiesiogiai, bet ir techninėmis ryšių priemonėmis (pvz., telefonu, el. paštu ir kt.). Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad pareiškėja šiuo metu dirba UAB „Jasaja LT“ direktore, o šios įmonės buveinės vieta yra Vilniuje, todėl jai neabejotinai darbo reikalais tenka lankytis Vilniuje. Taigi skirtinga pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus buveinės vieta nėra kliūtis šiam bankroto administratoriui tinkamai organizuoti pareiškėjos bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros iš esmės yra lygiavertės, nes neįvertino aplinkybių, susijusių su siūlomų administratorių darbo krūviu ir patirtimi. UAB „Bankrotų administravimo grupė“ leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas išduotas 2009-09-28. Šis siūlomas administratorius yra sukaupęs didesnę patirtį vykdant bankroto procedūras nei pareiškėjos pasiūlytas bankroto administratorius S. Putrius. Suinteresuoto asmens siūlomas bankroto administratorius yra baigęs             29 bankroto procedūras, o pareiškėjos pasiūlytas administratorius yra baigęs 8 bankroto procedūras. Be to, suinteresuoto asmens pasiūlytas bankroto administratorius pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti pasiūlė mažesnę administravimo išlaidų sąmatą (1 400 Lt) nei pareiškėjos pasiūlytas ir teismo paskirtas administratorius (1 450 Lt). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administratorių, neįvertino ir to, kad suinteresuotas asmuo yra vienintelis pareiškėjos kreditorius. Nurodė, kad didžiausių kreditorių pritarimas bankroto administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūrą, kadangi vykdant bankroto procedūrą, administratorius ne tik galėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį bei operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo (Lietuvos apeliacinio teismo                       2013-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1827/2013). Pagrindinių kreditorių nepritarimas paskirtojo bankroto administratoriaus kandidatūrai gali sukelti neigiamų pasekmių įmonei ir jos kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.                   2-248/2009). Todėl suinteresuoto asmens pasiūlytas administratorius turi būti paskirtas pareiškėjos bankroto administratoriumi.

Pareiškėja atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantas neginčija nagrinėjamoje byloje konstatuoto pareiškėjos nemokumo fakto, taip pat to, kad ji nėra sudariusi nesąžiningų ir įtartinų sandorių, to, kad pareiškėja neturi žalingų įpročių, jai nėra iškelta civilinių ir baudžiamųjų bylų. Nurodė ir tai, kad priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo buvo vertinamos ne tik pareiškėjos, bet ir jos buvusio sutuoktinio pajamos bendrai. Pareiškėja yra menininkė ir pagrindinė jos veikla yra susijusi su scenine kūryba nuo 11 metų amžiaus, pajamas iš šios veiklos pareiškėja gauna paskutinius 16 metų. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjos veiklos specifiką ne kiekvienas darbas atitinka jos kvalifikaciją, gebėjimus, darbdavio keliamus reikalavimus, todėl ir nekilnojamojo turto verslo vystymu užsiėmė buvęs jos sutuoktinis. Suteiktų paskolų grąžinimas taip pat vyko tiek iš pareiškėjos, tiek iš jos buvusio sutuoktinio gaunamų bendrai lėšų. Šios aplinkybės apeliantui buvo ir yra gerai žinomos tiek priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo, tiek pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu, t. y. esminių pokyčių, susijusių su pareiškėjos veikla ir jos gaunamomis pajamomis, per visą šį laikotarpį neįvyko, o finansinius sunkumus lėmė tik objektyvios priežastys – 2009 m. kilusi pasaulinė ekonominė-finansinė krizė ir tai, kad           2008-08-19 pareiškėja susilaukė dukters bei laikinai turėjo nutraukti bet kokią darbo veiklą. Tačiau pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, pareiškėja vėl ėmėsi veiklos, sugrįžo ne tik prie sceninio darbo, bet ir įsidarbino UAB „Jasaja LT“. Pareiškėja savo veiksmais nesiekia bloginti savo padėties, savo skolų nedidino. Vien tai, kad pareiškėja UAB „Jasaja LT“ gauna vidutiniškai 300 Lt            (86,89 EUR) darbo užmokestį, o iš vykdomos individualios veiklos – vidutiniškai 1 000 Lt           (289,62 EUR) pajamų ir kad tariamai neieško geriau apmokamo darbo, neįvertinus, kokie veiksmai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo ją laikyti nesąžininga. Juolab kad pareiškėja nuo 2010 m. viena prižiūri savo nepilnametę dukrą, kuri yra mažametė. FABĮ 16 str. nustatytos fizinio asmens pareigos (iš jų ir pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą) pareiškėjos yra vykdomos nuosekliai ir realiai. Pareiškėja grįžo į kūrybinę sceninę veiklą, be to, papildomai įsidarbino UAB „Jasaja LT“. Ši bendrovė buvo įsteigta tik 2013-12-09, vyko jos veiklai vykdyti paruošiamieji darbai ir tik 2014 m. spalį įmonė realiai pradėjo gauti pajamų. Šios priežastys lėmė, kad pareiškėja negalėjo nuo pat bendrovės įsikūrimo pradžios gauti didesnį darbo užmokestį. Be to, dėl prižiūrimo nepilnamečio vaiko pareiškėja negali šiam darbui skirti visos darbo dienos (lėšų auklei samdyti neturi). Nepilnamečiam vaikui augant, jam atitinkami reikės skirti mažiau dėmesio ir priežiūros, todėl pareiškėja galės dirbti nuolatinį darbą ar visiškai sugrįžti į kūrybinę sceninę veiklą, ko pareiškėja ir siekia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sąmoningai veiktų taip, kad gautų kuo mažesnes pajamas ar nedengtų skolos. Pareiškėja nesiekia negrąžinti skolos apeliantui ar sutrukdyti realizuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Dalis skolos apeliantui jau buvo grąžinta priverstinai pardavus pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusį žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Be to, pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu užklupus sunkumams dar bandė spręsti susidariusią situaciją su apeliantu, stengėsi iš paskutiniųjų grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, buvo susitikę su apelianto atstovais dėl derybų, tačiau pats apeliantas su pareiškėja nesiderėjo ir nutraukė kredito sutartis. Nurodė ir tai, kad net apeliantui perėmus įkeistą turtą už antstolio I. G. vykdymo procese nustatytas vertes, pareiškėja vis vien liktų skolinga 1 591 172,38 EUR sumą, be to, kad papildomai dar kauptųsi palūkanos ir vykdymo išlaidos ir tokiu būdu skola tik augtų. Anot suinteresuoto asmens, tam, kad minėta skola būtų visiškai grąžinta apeliantui, pareiškėja ateinančius 42 metus turėtų gauti ne mažiau kaip po       2 910,02 EUR darbo užmokesčio per mėnesį vien skolos be palūkanų grąžinimui (imant Statistikos departamento duomenis, jog moterų Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 78 metai), be to, jai papildomai reikėtų dar užsidirbti pragyvenimui bei išlaikyti nepilnametę dukrą. Todėl didesnio darbo užmokesčio gavimas, išskyrus nurodytąjį, iš esmės nenulemtų nei pareiškėjos galimybės įvykdyti įsipareigojimus, nei pareiškėjos mokumo. Pareiškėjos mokumas gali būti atkurtas tik jai iškėlus bankroto bylą ir šiam procesui vykstant kitomis priemonėmis (FABĮ 7 str.              1 d. 11 p., 24 str. 4 p., 16 str. 10 p.). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamus pagrindinius socialinius rodiklius, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 m. III ketv. bruto – 696,70 EUR, neto – 541,10 EUR yra artimas pareiškėjos gaunamoms pajamoms – 434,43 EUR po mokesčių atskaitymo. Todėl pareiškėjos negalima laikyti nesąžininga. Apeliantas neįrodė, kad pareiškėja yra nesąžininga. Iš prie pareiškimų pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėja pateikė teismui 2014-11-06 VĮ Registrų centro pažymas, iš kurių matyti paskutiniai duomenys apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė, t. y. iš viso pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 280 665,29 EUR. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal antstolio I. G. duomenis, viso pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 1 591 462,01 EUR. Pareiškėjos įsiskolinimas apeliantui sudaro 3 057 822,14 EUR. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad net ir atėmus vykdymo procese antstolio nustatinėjamas įkeisto turto vertes iš skolinių įsipareigojimų sumos, likusi įsipareigojimų suma vis vien viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, skolinių įsipareigojimų pareiškimo pateikimo dieną pareiškėja įvykdyti negali. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki. Dėl pareiškėjos administratoriaus kandidatūros. Nurodė, kad didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros gali būti vienu iš kriterijų parenkant administratoriaus kandidatūrą, tačiau ji nelaikytina prioritetine, kadangi nė vienas iš vertinimo kriterijų nėra absoliutus. Skiriant administratorių fizinio asmens bankroto byloje, būtina atsižvelgti į skirtingą įmonių bei fizinių asmenų bankroto teisinių institutų paskirtį. Skirtingai nei įmonių bankroto procese, fizinio asmens bankroto procese prioritetas yra skiriamas skolininko interesų užtikrinimui (Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-227-390/2014). Fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl administratoriaus paskyrimo, ypač svarbu įvertinti pareiškėjo ir administratoriumi skiriamo asmens tarpusavio bendradarbiavimo galimybes bei pasitikėjimą vienas kitu. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai administratoriaus kandidatūrą kartu su kreditoriais teikia ir pats pareiškėjas, nustačius, kad pareiškėjo administratoriaus kandidatūra iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, pirmenybė turėtų būti teikiama pareiškėjo pasiūlytai kandidatūrai, kadangi tik tokiu būdu būtų efektyviausiai įgyvendinta fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis – atkurti fizinio asmens mokumą ir taip išvengti piešpriešos tarp bankroto proceso dalyvių (Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-227-390/2014). Nurodė ir tai, kad apeliantas yra didžiausias pareiškėjos kreditorius, paskyrus administratoriumi jo siūlomą kandidatą, pareiškėjos padėtis bankroto procese dar labiau susilpnės. Pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus darbo vieta yra Palangos mieste – šalia Klaipėdos miesto, kaip ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Todėl pareiškėjai ir administratoriui būtų sudaromos sąlygos tiesiogiai bendrauti, mažinti išlaidas, susijusias su transportu ir komunikacija, padėti įgyvendinti kitas FABĮ numatytas teises ir pareigas. Tuo tarpu apelianto siūlomo administratoriaus buveinės vieta yra Kaune, su kuriuo pareiškėja neturi nieko bendra, tai paneigia FABĮ nustatytus tikslus, nebus sąlygų tiesiogiai bendradarbiauti, priešingai, tai tik didins administravimo išlaidas, susijusias su transportu ir komunikacija, nebus galimybės operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus, taip pat užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, kadangi bankroto procedūrų atlikimas susijęs ne vien tik su nekilnojamojo turto operacijomis. Administratoriaus pajėgumas tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras tiesiogiai priklauso nuo administratoriaus patirties ir optimalus darbo krūvio. Apelianto siūlomas administratorius iš viso vykdo 37 bankroto procedūras. Be to, Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos interneto svetainėje nurodoma, kad, be šių administruojamų įmonių, šios įmonės darbuotojai (ne kaip UAB „Bankrotų administravimo grupė“) papildomai veda 100 bankroto procedūrų. Todėl vidutiniškai kiekvienam administratoriui tenka administruoti 34 įmones. Tuo tarpu pareiškėjos pasiūlytas administratorius šiuo metu nevykdo bankroto procedūrų, yra baigęs 8 procedūras. Apelianto siūlomo administratoriaus darbo krūvis nėra optimalus. Apelianto siūlomas administratorius dėl didelio užimtumo gali neturėti pakankamai laiko ir išteklių tuo pačiu metu administruoti ir pareiškėjos bankroto bylą. Nurodė ir tai, kad pareiškėjos siūlomo administratoriaus pateikta administravimo išlaidų suma nėra galutinė ir gali būti mažesnė už nurodytą pareiškime, kadangi ji priklauso nuo darbų masto, o kai kurie darbai bankroto proceso metu gali būti neatliekami, todėl išlaidų suma būtų mažesnė, nei yra nurodyta. Administravimo išlaidų skirtumas yra nedidelis, o bus apmokamos tik faktiškai atliktų darbų išlaidos ir jos negalės viršyti įstatyme numatyto dydžio. Apeliantas iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių galima būtų konstatuoti, jog teismo paskirtas administratorius dėl kokių nors priežasčių negalės tinkami vykdyti jam pavestų funkcijų ir tinkamai atlikti jam FABĮ pavestų funkcijų.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskirajame skunde nurodytais motyvais sutinka. Prašė atskirąjį skundą tenkinti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjai iškėlė bankroto bylą ir paskyrė pareiškėjos bankroto administratorių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjos sąžiningumo, todėl nepagrįstai nutarė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja bandė susirasti geriau apmokamą darbą ar ėmėsi realių pastangų, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 str.), todėl šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti. Pareiškėjos veiklos specifika – pareiškėja yra menininkė ir pagrindinė jos veikla yra susijusi su scenine kūryba. Esminių pokyčių, susijusių su pareiškėjos veikla ir jos gaunamomis pajamomis, per visą laikotarpį nuo sprendimų priėmimo dėl paskolų suteikimo iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo neįvyko. Finansinius sunkumus lėmė tik objektyvios priežastys – 2009 m. kilusi pasaulinė ekonominė-finansinė krizė ir tai, kad 2008-08-19 pareiškėja susilaukė dukters bei laikinai turėjo nutraukti bet kokią darbo veiklą. Tačiau pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, pareiškėja vėl ėmėsi veiklos, sugrįžo ne tik prie sceninio darbo, bet ir įsidarbino UAB „Jasaja LT“. Pareiškėja nuo 2010 m. viena prižiūri savo nepilnametę dukrą, kuri yra             mažametė. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja savo veiksmais nesiekia bloginti savo padėtį, savo skolų nedidino. Pareiškėja FABĮ 16 str. nustatytas fizinio asmens pareigas (iš jų ir pareigą dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą) vykdo nuosekliai ir realiai. Visuma išdėstytų aplinkybių suponuoja išvadą, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Be to, pažymėtina, kad bankroto byloje nustačius ir įrodžius asmens nesąžiningumą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p.).

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pareiškėja kreditorių AB DNB banką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo informavo 2014-10-30, o į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014-11-11, t. y. anksčiau, nei numatyta įstatyme. Tokiu būdu buvo nesilaikyta FABĮ imperatyvaus reikalavimo. Toks pareiškėjos nesąžiningas elgesys turėjo neigiamų pasekmių bankui ir visam vykdymo procesui, kadangi neįvykus kelioms varžytynėms kreditorius išreiškė sutikimą perimti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau nespėjo to padaryti dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų (kreipimosi į teismą anksčiau įstatyme nustatyto termino) ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Nurodė, kad pareiškėja sąmoningai siekė sutrukdyti realizuoti įkeistą turtą. Toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas ir nukreiptas prieš greitą skolos padengimą bei atsiskaitymą su kreditoriumi. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja kreditorę AB DNB banką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo informavo 2014-10-30, o į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014-11-10, t. y. anksčiau, nei numatyta įstatyme. Tačiau vien anksčiau aptartos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėja sąmoningai siekė sutrukdyti realizuoti įkeistą turtą, ir tokį atsakovės elgesį pripažinti nesąžiningu. Juolab kad FABĮ 29 str. 1 d. nustatyta, kad pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, FABĮ nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Be to, atskirojo skundo nagrinėjimo metu nuo to momento, kai pareiškėja informavo kreditorių apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, praėjo daugiau nei 30 dienų (FABĮ 2 str. 2 d.).

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tikroji bankui įkeisto turto vertė sudaro 1 630 560,70 EUR (5 630 000 Lt). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos nemokumo ir galimybės ateityje vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka ir jų neatkartoja. Pažymėtina, kad prie pareiškimo pareiškėja pridėjo               2014-11-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau minėtuose išrašuose nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo data yra 2006–2007 metai, o ne 2014 metai, kaip nurodė pareiškėja. Tačiau net ir atėmus vykdymo procese antstolio nustatinėjamas įkeisto turto vertes iš skolinių įsipareigojimų sumos, likusi įsipareigojimų suma vis vien žymiai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, ir skolinių įsipareigojimų pareiškimo pateikimo dieną pareiškėja įvykdyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki. Šiais atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra pagrindo.

Be to, apeliantas skunde nurodė, kad jo pasiūlytas administratorius turi būti paskirtas pareiškėjos bankroto administratoriumi. Pareiškėja su tuo nesutiko, nurodė, kad jos pasiūlytas administratorius turi būti paskirtas jos bankroto administratoriumi.

Duomenų, kad kuris nors iš siūlomų administratorių neatitiktų FABĮ 11 str. 3 d. ir 5 d. įtvirtintų pagrindų, nagrinėjamoje byloje nėra.

Administratoriaus kandidatūra parenkama išimtinai teismo nuožiūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010) ir pati kandidatūra savaime neturi reikšmės, jeigu nenustatomos aplinkybės, dėl kurių administratorius dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo ar kitų įstatyme nurodytų aplinkybių apskritai negali atlikti bankroto administratoriaus pareigų. Todėl šiuo atveju reikšminga, kuri iš pasiūlytų kandidatūrų turi daugiau pranašumų būti paskirta pareiškėjos bankroto administratoriumi.

Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamų duomenų nustatyta, kad UAB „Bankrotų administravimo grupė“ leidimas teikti administravimo paslaugas išduotas 2009-09-28 (sąrašo Nr. B – JA099). Įmonė registruota Kauno m. sav., Kauno m.,             D. Poškos g. 6B-2, vykdo 37 bankroto procedūras, yra baigusi 32 bankroto administravimo procedūras. Bendrovėje dirba 4 asmenys.

Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamų duomenų nustatyta, kad Sauliaus Putriaus leidimas teikti administravimo paslaugas išduotas                       2011-06-27 (Nr. B – FA410). Jo adresas – Klaipėdos pl. 64-3, Palanga, šiuo metu nevykdo bankroto procedūrų, yra baigęs 8 bankroto administravimo procedūras.

FABĮ įsigaliojo nuo 2013-03-01. Abiejų siūlomų bankroto administratorių leidimai teikti administravimo paslaugas išduoti iki FABĮ įsigaliojimo, todėl jų turima darbo patirtis su fizinių asmenų bankrotu yra vienoda. Juolab kad iš anksčiau aptartų duomenų nustatyta, kad abu siūlomi administratoriai šiuo metu nevykdo fizinių asmenų bankroto procedūrų ir nėra tokių procedūrų užbaigę. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo siūlomo bankroto administratoriaus patirtis (su fizinių asmenų bankrotu, kas nagrinėjamu atveju yra reikšminga) yra didesnė.

Apelianto siūlomo bankroto administratoriaus šiuo metu turimas darbo krūvis yra pakankamai didelis, nes vienam bankroto administratoriui vidutiniškai tenka daugiau nei 9 administruojami bankrutuojantys juridiniai asmenys. Tuo tarpu pareiškėjos siūlomas bankroto administratorius šiuo metu bankroto procedūrų nevykdo. Todėl iš esmės pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad apelianto siūlomas administratorius dėl pakankamai didelio užimtumo gali neturėti pakankamai laiko ir išteklių tuo pačiu metu administruoti ir pareiškėjos bankroto bylą. Juolab kad FABĮ numatyti pakankamai trumpi terminai bankrotų procedūroms atlikti.

Pareiškėjos ir jos siūlomo bankroto administratoriaus buveinė (adresas) yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje. Apelianto siūlomo administratoriaus buveinė yra Kaune. Šiuo atveju apelianto nurodyti argumentai dėl galimybės pareiškėjai bendrauti su bankroto administratoriumi techninėmis ryšio priemonėmis, darbo reikalais lankantis Vilniuje, nėra pakankami nuginčyti šį pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus privalumą.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos du žemės sklypai yra T. r. sav., S. T. sav., 1 negyvenamoji patalpa – N. mieste ir ½ dalis buto V. Todėl šiuo atveju apelianto pasiūlyto bankroto administratoriaus veiklos buveinė yra patogesnėje vietoje, siekiant mažesnėmis sąnaudomis apžiūrėti pareiškėjai priklausantį ir suinteresuotam asmeniui įkeistą turtą, ką iš esmės pagrįstai nurodė ir apeliantas.

Pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus bei teismo, nagrinėjančio pareiškėjos bankroto bylą, buveinė yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje. Apelianto siūlomo administratoriaus buveinė yra Kaune. Todėl šiuo atveju pareiškėjos pasiūlyto bankroto administratoriaus veiklos buveinė yra patogesnėje vietoje, siekiant mažesnėmis sąnaudomis vykdyti FABĮ numatytas bankroto procedūras (dalyvauti teismo posėdžiuose).

Apelianto pasiūlytas administratorius pasiūlė pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti mažesnę administravimo išlaidų sąmatą (1 400 Lt) nei pareiškėjos pasiūlytas bankroto administratorius (1 450 Lt). Tačiau šių išlaidų skirtumas nėra didelis. Be to, pareiškėja pagrįstai nurodė, kad jos siūlomo administratoriaus pateikta administravimo išlaidų suma nėra galutinė ir gali būti mažesnė už nurodytą pareiškime, kadangi ji priklauso nuo darbų masto, o kai kurie darbai bankroto proceso metu gali būti neatliekami, todėl išlaidų suma būtų mažesnė, nei yra nurodyta. Administravimo išlaidos bus sumokamos tik už faktiškai atliktus darbus ir negalės viršyti įstatyme numatyto dydžio, todėl šis nagrinėjamas argumentas nesuteikia pranašumo nė vienam kreditoriui.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad didžiausio kreditoriaus pritarimas bankroto administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūrą, kadangi vykdant bankroto procedūras administratorius ne tik galėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį bei operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo. Pareiškėja šuo atveju pagrįstai nurodė, kad didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros gali būti vienu iš kriterijų parenkant administratoriaus kandidatūrą, tačiau ji nelaikytina prioritetine, kadangi nė vienas iš vertinimo kriterijų nėra absoliutus. Skiriant administratorių fizinio asmens bankroto byloje, būtina atsižvelgti į skirtingą įmonių bei fizinių asmenų bankroto teisinių institutų paskirtį. Skirtingai nei įmonių bankroto procese, fizinio asmens bankroto procese prioritetas yra skiriamas skolininko interesų užtikrinimui. Nagrinėjama byla yra dėl fizinio asmens bankroto, todėl pranašumą šiuo atveju turi ne apelianto, o pareiškėjos siūlomas bankroto administratorius.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė Saulių Putrių, kuris turi daugiau pranašumų būti pareiškėjos bankroto administratoriumi. Todėl ir šie apelianto skundo argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bei įvertino bylos duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                                                                                                  Jolanta Gailevičienė


Paminėta tekste:
  • 2-1827/2013
  • 2S-227-390/2014
  • CPK
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 2-1255/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės