Civilinė byla Nr. e2-167-570/2024
Teisminio proceso 2-53-3-01529-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              1.2.2.6.2.; 1.2.4.6.; 1.4.2.3.; 1.2.3.2.

                                                                  (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 23 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant I. G., 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ atstovams Ž. D. ir advokato padėjėjai V. L.,

atsakovui S. L. ir jo atstovei advokato padėjėjai V. Š. H.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ ieškinį atsakovui S. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Deimrida“ (toliau vadinama - ieškovė, darbdavys, kartu su atsakovu - šalimis) prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, atmetant atsakovo S. L. (toliau vadinama - atsakovas, darbuotojas, kartu su ieškovu - šalimis) reikalavimus dėl 1445,3 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1246 Eur netesybų iš ieškovės priteisimo pagal 2023-07-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau vadinama – Komisija) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2023-03-16 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 9 (toliau - Darbo sutartis), pagal kurią S. L. nuo 2023-03-20 pas ieškovą pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Šalys susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui minimalų valandinį darbo užmokestį + 0,70 Eur, bet nemažiau kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis, darbo norma - 40 val. per darbo savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis yra 3 mėn. Vykstant į užsienio šalis, mokami dienpinigiai 50 proc. toje šalyje nustatytos normos. 2023-05-22 darbuotojo prašymu darbo sutartis nutraukta (DK 55 str. 1 d.). Atleidus iš darbo, atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Komisija konstatavo, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo viso ieškovo faktiškai dirbto laiko, priteisė darbuotojui 1445,30 Eur darbo užmokesčio bei 1246 Eur netesybų už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Komisija palyginusi atsakovo pateiktus duomenis iš Loctraker sistemos ir ieškovo pateiktus skaitmeninės tachografo kortelės duomenis nustatė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2023-03-20 iki 2023-05-15, ieškovui atsakovas yra pažymėjęs 172,3 val., nors faktiškai ieškovas dirbo 366,15 val. Atsakovo darbo laikas buvo apskaitytas būtent pagal jo faktinį darbo laiką (transporto priemonės vairavimą), kurį ir fiksavo Locktracker sistema. 366,15 valandos nurodytos bendrų valandų grafoje, kurioje buvo fiksuotos valandos, kai tachografas (Locktracker sistema) buvo įjungta. Tačiau Locktracker sistemos įjungimas nereiškia darbuotojo darbo laiko, kadangi palikus įjungtą Locktracker sistemą, vairuotojas gali poilsiauti, palikti savo darbo vietą ir pan., o Locktracker sistemoje laikas (valandos) bus skaičiuojamos. Be to, Locktracker sistemoje buvo užfiksuotos ir darbo valandos, kurių metų atsakovas transporto priemonės nevaldė, t. y. kai pats UAB „Deimrida" vadovas, atvykęs į Lenkijos Respubliką perėmė transporto priemonę ir ją parvarė į Lietuvą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Deimrida“ vairuotojai apie krovos darbus, kuomet juos atlieka patys, informuoja įmonę, atsiųsdami fotografijas, kaip įrodymus. Atsakovas nei karto nesiuntė ieškovui jokių įrodymų, kad jis atliko krovos ar kitus darbus. Vykdant išsikrovimus, vairuotojui tik reikėjo pristatyti į vietą automobilį, o pakrovimo - iškrovimo darbus atlikdavo tų įmonių darbuotojai, naudojami specialūs pakrovėjai. Vairuotojui netgi draudžiama būti kitos firmos teritorijoje ar krauti kitų įmonių krovinius. Per atsakovo darbo laiką nuo 2024-03-20 iki 2024-05-22 dienos iš viso buvo 11 pasikrovimų-iškrovimų. Atsakovas iš esmės prašo priteisti jam užmokestį už papildomus darbus, t.y. kai pats pasižymėdavo loactraker sistemoje „plaktukus“. Atsakovui būnant komandiruotėje, su darbdaviu jis bendraudavo per whatsapp programą žinutėmis, vadybininkas bendraudavo telefonu, tačiau nėra nei vieno nurodymo atsakovui dirbti papildomus darbus, viršvalandžius. Be to, vairuotojas nesilaikė nustatyto maršruto, specialiai važiavo kelis šimtus kilometrų, kad galėtų ilsėtis Italijoje prie jūros, pasirinko kitą kelią ir važiavo zigzagais kalnuotomis vietovėmis ir taip buvo ne tik ilgesnis kelias dėl dažnų vingių, bet ir vilkiko vidutinis greitis buvo žymiai mažesnis nei važiuojant autostrada. Dėl to vėluodavo į krovinių pristatymo vietas, o galiausiai pačiam direktoriui teko važiuoti savo transportu į Varšuvą pasiimti atsakovo su vilkiku, nes baigėsi jo darbo laikas, o jau reikėjo pristatyti krovinį klientui.  Dėl automobilio priežiūros nurodę, kad S. L. neturėjo pareigos atlikti transporto priemonės techninio remonto, nes priešingu atveju netinkamai atlikus remontą, negaliotų teikiamos nemokamos UAB „Volvo Lietuva“ paslaugos pagal darbdavio ir minėtos įmonės sudarytą sutartį. Atkreipė dėmesį, jog darbo ginčų komisija nurodo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2023-03-20 iki 2023-05-15 ieškovas atsakovui yra pažymėjęs 172,3 val. Tačiau Komisija apskaičiuodama ieškovo apskaičiuotas darbo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose padarė skaičiavimo klaidą.

Patvirtino, kad atsakovui apmokėjo už 277,4 darbo valandas. Atsakovas reikalauja iš ieškovo sumokėti už visas valandas (366,24 val.) per kurias buvo įjungta Locktracker sistema. Teismų suformuotoje praktikoje konstatuota, kad laikas, vairuotojo praleistas transporto priemonėje jos nevairuojant ir neatliekant pagalbinių darbų, susijusių su transporto priemonės priežiūra, darbo laiku nelaikomas. Ieškovas pažymi, kad jis jokių nurodymų dirbti darbdavio naudai be vairavimo nėra davęs. Ieškovas pažymi, kad nėra reikalaujama apžiūrėti pačio krovinio, užtenka vizualiai apžiūrėti transporto priemonę, priekabą ar ji nėra pažeista, tokia apžiūra trunka ne ilgiau nei 5 minutes. Reikalui esant transporto priemonės priekabą galima apžiūrėti nukabinus šonuose pritvirtintus tentus. Todėl net ir iškrauti krovinį užtrunka apie 10 minučių. Paanalizavus pateiktus vairuotojo kortelės duomenis nustatyta, kad atsakovo teiginys, kad po poilsio laiko tikrinant krovinį užtrunka daugiau nei pusvalandį yra nepagrįstas, nes po poilsio dienų, kitų darbų trukmė pažymėta nuo 0 val. 01 val. iki 0 val. 05 val., vadinasi atsakovas transporto priemonę su kroviniu apžiūrėdavo per 1-5 minutes. Vėliau atsakovas kitų darbų trukmę po poilsio laiko žymėdavo ilgesnę apie pusę valandos, pvz., gegužės 4, 8, 9, 10 12 dienomis ir kitomis. Nors reikia pažymėti darbo sąlygos nesikeitė, papildomų darbų atlikti nebuvo duota. Kai kuriomis dienomis vairavimo laiko trukmė panaši kaip atliekant kitus darbus, pvz., 2023-03-27 vairavimo trukmė 1 val. 01 min., kitų atliekamų darbų 0 val. 43 min. arba 2023-04-05 vairavimo trukmė 5 val. 35 min., kitų atliekamų darbų 4 val. 25 min. arba 2023-05-05 vairavimo trukmė 3 val. 58 min., kitų atliekamų darbų 4 val.11 min. Ieškovas jokių pavedimų tą dieną atlikti papildomus darbus nėra davęs. Pastebėtina, kad ilgiausia trukmė kitų darbų pažymėta vidurį dienos nuo 12-15 val. Pateikia dalį pavyzdžių:

Po poilsio laiko, kurio pradžia gegužės 9 d. 20:45 val. – pabaiga gegužės 10 d. 08:10 val., atsakovas buvo pažymėjęs du kartus kitus darbus nuo 08:11 val. iki 08:37 val. (trukmė 00:27 val.) ir 09:24-10:01 val. (trukmė 00:38 val.). Iki darbo sutarties nutraukimo atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl neapmokėjimo už kitus darbus ir neteikė jokių įrodymų, kad juos atliko. Vadinasi, būdamas apdairus ir rūpestingas darbuotojas, atsakovas jau iki darbo sutarties nutraukimo momento turėjo įsivertinti jam darbdavio sumokėtas sumas, tačiau pretenzijų dėl jų neturėjo. Ieškovas iš įmonės UAB “Mobiliųjų sprendimų centras” yra įsigijęs transporto valdymo sistemą Loctraker (https://loctracker.com/lt/ ), kurios pagalba atliekamas transporto priemonių GPS sekimas realiu laiku, nuotolinis jų duomenų nuskaitymas ir analizė. Ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo remdamasis loctracker ataskaitomis, kurios GPS pagalba fiksavo vairuotojo nuvažiuotus kilometrus bei laiką. Mano, kad šie duomenys yra labai tikslūs.

Ieškovo atstovas direktorius Ž. D. papildomai nurodė, kad atsakovui buvo patikėta visiškai nauja transporto priemonė, kurioje viskas veikia kompiuterizuotai. Todėl jokių remonto ar priežiūros darbų atlikti nereikėjo. Jam buvo sudarytas ir įdiegtas maršrutas, nuo kurio nukrypti negalėjo, paaiškinta kaip naudotis visa įranga. Tačiau atsakovas piktybiškai nesilaikė maršruto ir darbdavio reikalavimų, važiavo kaip turistas, užsukdamas savaitgaliui Italijoje prie jūros ir pan. Tačiau kai jis sužinojo, kad darbdavys mato jo darbą, per whatsapp programėlę atsiprašinėjo, tačiau ir toliau taip elgėsi. Jokių papildomų ar naktinių darbų jam atlikti nereikėjo. Darbas buvo suorganizuotas taip, kad jei būtų transporto priemonės gedimai, juos taisyti gali tik autorizuoti centrai. Pakrovimo išsikrovimo metu jam reikėjo tik pateikti transporto priemonę ir laukti ar veikti ką nori. Kaip matyti iš atsakovo veiksmų, jis piktnaudžiavo, prisirašydamas nebūtų darbų. Be to, vairuotojas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko darbdavys turėjo sumokėti 500 Eur baudą. 

2.       Atsakovas S. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad dirbo pas ieškovą tolimųjų reisų vairuotoju, vairavo transporto priemonę, kurioje buvo įrengtas skaitmeninis tachografas. Todėl atsakovas pats buvo atsakingas už teisingų savo darbo laiko duomenų atžymėjimą vairuotojo kortelėje. Iš į Darbo ginčų komisijos bylą pateiktos skaitmeninės vairuotojo (atsakovo) kortelės išklotinės matyti, kad visas atsakovo pas ieškovą dirbtas laikas yra 366,24 val. (bendra darbo laiko suma, kurią sudaro vairavimas bei kitas darbas), šis darbo laikas ir turėjo būti teisingai ieškovo apskaitytas žiniaraščiuose bei už jį atsiskaityta. Tačiau sulyginus šiuos duomenis su ieškovo pateiktais žiniaraščiais, mano, kad darbdavys žiniaraščiuose nežymėjo atsakovo dirbto laiko. Per visą komandiruotės laikotarpį atsakovui priskaičiuota 1631 Eur dienpinigių ir dienpinigiai išmokėti pilnai. Viso iš išmokėtos sumos - 3631,58 Eur atėmus dienpinigių sumą, lieka 2000,58 Eur darbo užmokesčio suma, nors pagal ieškovo pateiktas atlyginimų priskaitymų suvestines, išmokėtina suma sudaro 2138,10 Eur (477,63+889,96+770,51). Dalis neišmokėtos sumos ieškovas, remdamasis atsakovo sutikimu, yra sudengęs su žala (290 Eur). Šiuo atveju atsakovui nepažymėtos 366,24 val. ir nepriskaičiuotas darbo užmokestis už 194 val. (366,24 -172,3). Nagrinėjamu atveju, nutraukus darbo santykius su atsakovu ir ieškovui su juo neatsiskaičius atleidimo iš darbo dieną (2023-05-22), atsakovui priteistinos netesybos, kurių dydis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nustatytinas atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, yra 1246 Eur. Taip pat ieškovas neteisingai nurodo aplinkybes, jog atsakovas transporto priemonės apskritai nevaldė, tai yra kai pats UAB „Deimrida“ vadovas, atvykęs į Lenkijos Respubliką perėmė transporto priemonę ir ją parvarė į Lietuvą. Šiuo ieškovo nurodomu atveju atsakovui jau buvo pasibaigęs bendras darbo laikas ir prasidėjo savaitinis poilsis, todėl atsakovas negalėjo vairuoti transporto priemonės. Tačiau parvairuojant transporto priemonę, atsakovo skaitmeninė vairuotojo kortelė buvo išimta iš tachografo, laikinai įdedant UAB „Deimrida“ vadovo tachografo skaitmeninę kortelę ir vairavimas, vadovo nurodymu, truko penkias valandas (nakties metu).

Atsakovas S. L. papildomai paaiškino, kad jam UAB „Deimrida“ vadovas prieš pradedant dirbti žadėjo atlyginimą po 85 Eur už kiekvieną darbo dieną, tačiau jį apgavo, nes nei vieną dieną tokio atlyginimo nemokėjo, balandžio mėnesį gavosi po 50 Eur per dieną. Be to, nesumokėjo už papildomus darbus. Jis pradėdamas darbo dieną, privalėdavo kiekvieną kartą apžiūrėti transporto priemonę, patikrinti krovinio saugumą, kas užtrukdavo daugiau nei pusę valandos, kadangi reikėdavo lipti į priekabą ir apžiūrėti krovinį. Taip pat 1,5 val. tekdavo pripūsti oro į padangas, maždaug tiek laiko užtrukdavo ir kuro prisipylimas degalinėse. Per pakrovimus, kurių jis turėjo daugiau nei vienuolika, jam reikėdavo dirbti, t.y. paruošti automobilį, krovinį sutvirtinti diržais ar kt., uždaryti, atidaryti duris ir kt. Tai užtrukdavo apie 4 val. Tokį laiką tachografe jis pats žymėjo „plaktukais“. Patvirtino, kad automobilio gedimų nepasitaikė, buvo naujas automobilis. Taip pat patvirtino, kad dažnai nukrypdavo nuo vadybininko suplanuoto maršruto dėl autostradose susidariusių kamščių, didelio apkrovimo. Kadangi savaitgalį turėjo stovėti ir ilsėtis, nuvažiavo prie jūros kad praleisti laiką ne autobane. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą jam buvo paskirta bauda, kurios dalį jis turėjo padengti (290 Eur). Taip pat patvirtino, kad vėlavo pristatyti krovinį, o į Varšuvą darbdavys atvyko, nes jam reikėjo grįžti namo, nes mirė jo motina ir reikėjo dalyvauti laidotuvėse. Bet buvo naudojama ne jo, o paties vadovo kortelė. Patvirtino, kad buvo supažindintas su įmonėje patvirtintu Komandiruočių aprašu, be to, turi 95 KODĄ, kuris reiškia vairuotojo profesinę kvalifikaciją, suteikiančią teisę asmeniui ES šalyse vežti krovinius ar keleivius atitinkamai C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų automobiliais ir jų junginiais su priekabomis komerciniais tikslais t.y. dirbti krovinių/keleivių pervežime. Dėl papildomų darbų laiko ir jų apimties su darbdaviu nesitarė.

Atsakovo atstovė, advokato padėjėja V.Š. H. nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Atkreipė dėmesį, jog yra darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo požymių, nes pateiktuose su pradiniais dokumentais darbo laikas nurodytas sveikais skaičiais, suapvalinus ne į darbuotojo naudą, o jau teismui pareikalavus pristatė su valandomis ir minutėmis, tačiau skaičiavimai yra neteisingi. Mano, kad darbuotojui turi būti sumokėta už visas vairavimo valandas ir papildomus darbus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

             Ieškinys tenkintinas dalinai.   

    Nustatytos faktinės aplinkybės.

3.       2023-03-16 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 9, pagal kurią atsakovas S. L. nuo 2023-03-20 uždarojoje bendrovėje „Deimrida“ pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi.

4.       Šalys susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui minimalų valandinį darbo užmokestį + 0,70 Eur, bet nemažiau kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis, darbo norma - 40 val. per darbo savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis yra 3 mėn. 

5.       Darbo sutartis nutraukta 2023-05-22 darbuotojo prašymu (DK 55 str. 1 d.).

6.       Iš darbdavio pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (DOK-(duomenys neskelbtini)) matyti, jog ieškovo paskaičiavimais, darbuotojas 2023 m. kovo mėn. dirbo (vairavo transporto priemonę) 55 val. 9 min., iš jų 2 val. 60 min. naktį; balandžio mėnesį – 116 val. 40 min. iš jų 3 val.10 min. naktį, gegužės mėn. – 94 val.10 min. iš jų 5 val. 3 min. naktį. Šie duomenys gauti iš ieškovės turimos transporto valdymo tachografo sistemos Loctraker (https://loctracker.com/lt/). Darbdavys papildomų darbų laiko neapskaitė, už juos nemokėjo.

7.       Atsakovas S. L. pateikė tachografo duomenis (DOK-(duomenys neskelbtini)), kurie gauti iš jo vairuotojo kortelės ir iššifruoti UAB „Detagama“ ir iš kurių matyti, kad 2023 m. kovo mėn. S. L. dirbo (vairavo transporto priemonę) 51 val. 27 min. iš jų 2 val. 47 min. naktį, papildomų darbų dirbo 10 val. 22 min.; balandžio mėn. - 154 val. 25 min. iš jų 3 val. 33 min. naktį, kitus darbus dirbo 43 val. 35 m.; gegužes mėn. - 86 val. 25 min. iš jų 5 val. 30 min. naktį, kitus darbus dirbo 20 val. 10 min. 

8.       Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, jog S. L. vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 darbo val. - 9,99 Eur, 1 darbo diena - 67,94 Eur.

9.       Iš Darbo ginčų komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad darbuotojas S. L. į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2023-05-31, prašydamas išieškoti iš UAB “Deimrida” apie 850 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir galimai neteisėtų išskaitų.

10.       2023-07-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija priėmėm sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbdavio UAB „Deimrida“ darbuotojui S. L. buvo priteista 1445,3 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1246 Eur netesybų. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą.

11.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo. Darbuotojas įrodinėja, jog darbdavys liko skolingas jam dalį darbo užmokesčio už 2023 m. kovo - gegužės mėnesius už dirbtus papildomus darbus bei vairavimą. Darbdavys teigia, kad su darbuotoju yra pilnai ir visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną.

Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

12.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Dėl apmokėjimo už vairavimo valandas

13.       Kaip matyti iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, jis atsakovo darbo laiką (transporto priemonės vairavimo valandas) apskaitė naudodamasis turimos transporto valdymo tachografo sistemos Loctraker (https://loctracker.com/lt/) duomenimis. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (patikslintuose) nurodyta, kad atsakovas 2023 m. kovo mėn. dirbo (vairavo transporto priemonę) 55 val. 90 min., iš jų 2 val. 60 min. naktį; balandžio mėnesį – 116 val. 40 min. iš jų 3 val.10 min. naktį, gegužės mėn. – 94 val.10 min. iš jų 5 val. 30 min. naktį. Iš viso 266,4 val.

14.       Gi atsakovas savo dirbtų valandų skaičiavimus pateikė vadovaudamasis jo turimos vairuotojo kortelės, kuri darbo metu dedama į automobilį, tachografo duomenis (iššifruotais UAB „Deltagama“). Jo duomenimis, 2023 m. kovo mėn. S. L. dirbo (vairavo transporto priemonę) 51 val. 27 min. iš jų 2 val. 47 min. naktį; balandžio mėn. - 154 val. 25 min. iš jų 3 val. 33 min. naktį; gegužes mėn. - 86 val. 25 min. iš jų 5 val. 30 min. naktį. Tokiu būdu gaunama iš viso 291,77 val.

15.       Taigi akivaizdu, kad jų duomenys nesutampa, atsakovo duomenimis, jis išdirbęs daugiau 25,37 val.

16.       Tačiau atlikus ieškovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (DOK-(duomenys neskelbtini)) atsakovo vairavimo valandų skaičiavimus, teismas nustatė, jog pats ieškovas neteisingai suskaičiavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė S. L. darbo (vairavimo) valandas. Kaip matyti iš žiniaraščių, 2023 metų kovo mėnesio vairavimo valandų – 55,9, iš jų naktį – 2,6.; balandžio mėnesį – 142,5, iš jų naktį – 3, pagal gegužės mėnesį – 93,9, iš jų naktį – 5,5. Viso 292,3 val., bet ne 266,4 val. Vadinasi, nesumokėta už 25,9 val., kas yra artima ir atsakovo skaičiavimams (25,37 val.). Darbo naktį valandos pagal ieškovo ir atsakovo skaičiavimus sutampa (11 val.)

17.       Tuo tarpu atsakovė teigė, kad su darbuotoju ji tinkamai ir laiku atsiskaitė.

18.       Darbo ginčo teisiniame santykyje darbuotojas yra silpnesnė ginčo šalis, todėl visos abejonės aiškinamos jo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p.). Todėl pačiam darbdaviui deklaravus duomenis, kad S. L. išdirbo nurodytas darbo valandas, atsakovui turi būti sumokėta už 25,9 vairavimo valandas, kas sudaro 258,74 Eur (25,9 val. x 9,99 Eur vidutinis valandinis darbo užmokestis) neatskaičius mokesčių.

     Dėl apmokėjimo už papildomus darbus.

19.       Atsakovas prašo priteisti darbo užmokestį už papildomus darbus, t.y. krovinio pakrovimą/iškrovimą, krovinio priežiūrą/saugojimą, transporto priemonės priežiūrą, kuro pylimą ir kt., kurių, jo apskaičiavimais, jis dirbo 73,67 val. Įrodinėja, kad darbo funkcijas jis vykdė pagal tachografo grafoje „papildomi darbai“, paties pažymėtus darbus, kurių darbdavys neapskaitė, už jas nesumokėjo.

20.       Darbdavys su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka, teigia, kad tokių darbų atlikti nebuvo jokio poreikio, jis nurodymų atlikti tokius darbus nedavė, apmokėjimo negarantavo. Be to, atsakovas nenurodė, kokius darbus atliko tuo metu, kai Locktracker sistemoje buvo įjungti „kiti darbai“.

21.       Kaip matyti iš Lietuvos transporto saugos administracijos internetinio puslapio https://ltsa.lrv.lt/lt/ (žiūrėta 2024-07-23) “Skaitmeninis tachografas – transporto priemonėse įrengta įranga, registruojanti informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius“. Atsakovas savo darbo valandas fiksavo būtent minėtos įrangos pagalba.

22.       Sprendžiant klausimą ar į tolimųjų reisų vairuotojo darbo laiką įskaitomos valandos, kurias jis ne vairavo, bet atliko kitus darbus, tachografe pažymėtus „plaktukais“, turi būti taikoma 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (toliau – Direktyva 2002/15/EB), pagal kurią darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamas ir apmokamas visas laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai: vairavimui, pakrovimui, iškrovimui, laikas, kuriuo vairuotojas negali laisvai disponuoti, iš anksto nežino jo trukmės ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo (laukiama pasikrauti, išsikrauti ir pan.).

23.       Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktą „mobilus darbuotojas – tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionės ekipažą, įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sąskaita. Šios direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliems darbuotojams – tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: i) vairavimas; ii) pakrovimas ir iškrovimas; iii) pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; iv) valymas ir techninė priežiūra; v) visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kt. formalumus; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, ypač kai laukiama pakrauti arba iškrauti, kada iš anksto nežinoma to trukmė, t. y. prieš išvykimą arba prieš pat faktinę aptariamo laiko tarpsnio pradžią, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių ir (arba) pagal valstybių narių teisės aktuose nustatytas sąlygas“.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“, 8 punktą, „Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas), tai yra: 8.1. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš jos; valymas ir techninė priežiūra; kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su vykdoma konkrečia transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti; 8.2. laikas, kuriuo mobilusis kelių transporto darbuotojas negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t. y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė, ir tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

25.       Taigi sutinkamai su anksčiau nurodytu reglamentavimu, vairuotojo atliekami kiti darbai, nurodyti minėtuose teisės aktuose, paprastai turi būti įskaitomi į darbo laiką, jeigu šalys nesusitarę kitaip.

26.       Iš 2023-01-02 UAB „Deimrida“ direktoriaus įsakymu Nr. 1 patvirto „Komandiruočių tvarkos aprašo“ (DOK-(duomenys neskelbtini)), matyti, jog į atsakovo darbo laiką kiti darbai, susiję su pakrovimu/iškrovimu ar dalyvavimu pakraunant krovinį ir jį iškraunant, automobilio remonto, techninės priežiūros, neįtraukti, už juos darbdavys mokėti neįsipareigojęs, šalys neaptarę jų trukmės, reikalavimų, keliamų tokiems darbams.

27.       Vairuotojo pareiginių nuostatų (kur būtų nurodytos darbuotojo pareigos ir teisės), įmonėje nebuvo, dėl papildomų darbų šalys nebuvo sulygę ir darbo sutartyje.

28.       Ieškovas teigia, kad yra suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003m. gruodžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1127/2003, 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-403/2018 ir kt.), jog vairuotojui į darbo laiką įskaitomas ne visas darbo dieną automobilyje praleistas laikas, o tik transporto priemonės vairavimo laikas. Tačiau kaip matyti iš minėtų nutarčių, nelaikytini darbo laiku tik pertraukų tarp maršrutų laikotarpiai. O tam, kad konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti nustatyta sąlygų visuma, t. y. kad darbuotojas šiuo laiku privalo fiziškai būti darbo vietoje, yra darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą. Taigi negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad darbo laiku apskaitomas ir gali būti apmokamas tik vairavimas.

29.       Sprendžiant klausimą, kokius papildomus darbus atliko vairuotojas S. L., ieškovė pastebėjo, jog kai kuriomis dienomis vairavimo laiko trukmė panaši kaip atliekant kitus darbus, pvz., 2023-03-27 vairavimo trukmė 1 val. 01 min., kitų atliekamų darbų 0 val. 43 min. arba 2023-04-05 vairavimo trukmė 5 val. 35 min., kitų atliekamų darbų 4 val. 25 min. arba 2023-05-05 vairavimo trukmė 3 val. 58 min., kitų atliekamų darbų 4 val.11 min. Ieškovas jokių pavedimų tą dieną atlikti papildomus darbus nėra davęs. Pastebėtina, kad ilgiausia trukmė kitų darbų pažymėta vidurį dienos nuo 12-15 val.   

30.       Atsakovas aiškino, jog jis tik prabudęs automobilyje iš karto įjungdavo „plaktukus“, t.y. kitus darbus, išlipdavo, apžiūrėdavo automobilį, 1,5 val. pūsdavo orą į padangas ir kt. Kai vykdavo krovimo darbai, jis pats nekraudavo, bet turėdavo paruošti automobilį, sutvirtinti krovinį ir pan. Visą pakrovimo/iškrovimo laikotarpį jis būdavo tachografe įjungęs „plaktukus“, t.y. kitus darbus. Apie 1.5 val. žymėdavo kitus darbus, kai pildavo degalinėje degalus ir pan.

31.       Įvertinęs atsakovo argumentus, kad jis privalėjo prižiūrėti turtą, už kurį buvo atsakingas, dalyvauti pakraunant/iškraunat krovinius ir pan., teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Visų pirma susidaro įspūdis, kad pats vairuotojas, nesiderinęs su darbdaviu, nuspręsdavo, kad jis dirbs visą komandiruotėje praleistą laiką. Papildomus darbus tachografe žymėjo jis, taigi jis pats galėjo reguliuoti, kiek dirbs papildomus darbus. Tačiau neįtikėtinai atrodo, kad kiekvieną dieną tekdavo pūsti padangas, 1,5 val. užtrukdavo kuro pylimas, neaišku, ar tikrai buvo būtina kasdienė automobilio ir krovinio patikra. Neaišku, kokius darbus jis dirbdavo 4,5 val. (teigia, kad kraudavo krovinį), kai jokių duomenų byloje nėra, kad tiek laiko jam reikėjo papildomai dirbti.

32.       Antra, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys reikalavo, jog atsakovas darbo funkcijas vykdytų be pertraukų. Kita vertus, atsakovas taip pat neįrodinėjo aplinkybės, kad jis būtų kėlęs klausimą dėl to, kokiu būdu turi būti užtikrinamas krovinio ir vilkiko saugumas, kaip jam žymėti kitus darbus, kokia turi būti pasiruošimo darbui trukmė ir kt. 

33.       Trečia, atsakovo pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir faktas, kad vykdyti darbo funkcijas du mėnesius be jokios pertraukos yra fiziškai neįmanoma. Vien aplinkybė, kad atsakovas būdavo transporto priemonėje (kai vykdavo krovimo/iškrovimo darbai), ar ja naudojosi kaip gyvenamąja patalpa, nereiškia, jog tuo metu jis vykdė darbo funkcijas. Ketvirta, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas reikalavo, jog darbdavys atlygintų jam už kitus darbus po pirmo ar antro darbo mėnesio. Juk gavęs atlyginimą už pirmą mėnesį, žinojo, kad darbdavys nevertina jo buvimo transporto priemonėje nevykdant tiesioginių darbo funkcijų kaip darbo laiko, neapskaitė pasiruošimo darbui, pasikrovimo/iškrovimo laiko ir pan. Tačiau dėl to nereiškė darbdaviui jokių pretenzijų, neinformavo darbdavio, kad reikia atlikti papildomus darbus, to nefiksavo kitomis priemonėmis.

34.       Todėl dabar darbdaviui ar teismui patikrinti, ar tikrai buvo atlikti atsakovo deklaruojami darbai, nėra jokių galimybių, juolab, kad galimi ir piktnaudžiavimo atvejai, kai darbuotojais specialiai įjungdavo plaktukus ir galimai užsiimdavo kita veikla.

35.       Sutinkamai su LR CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

36.       Kadangi teismui nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kokius papildomus darbus atliko atsakovas, kiek jie užtruko, kodėl jis nesikreipė į darbdavį dėl papildomų darbų apmokėjimo laiku ir kt., minėtas ieškovo reikalavimas kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

Dėl netesybų

37.       Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (DK 147 str. 2 d.)

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).

39.       Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012).

40.       Nagrinėjamu atveju darbdavys darbuotojui nesumokėjo 258,74 Eur už vairavimo valandas, kurias pats buvo apskaitęs. S. L. iš darbo atleistas 2023-05-22. Minėta suma neišmokėta daugiau kaip šešis mėnesius, todėl priteistina netesybų suma sudaro 1552,44 Eur (neatskaičius mokesčių) (258,74 Eur x 6 mėn.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Ieškovė šioje byloje sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio (DOK-(duomenys neskelbtini)) bei 695 Eur išlaidų teisinei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (DOK –(duomenys neskelbtini)), (DOK-(duomenys neskelbtini)),

43.       Atsakovas turėjo 400 Eur išlaidų teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (DOK-(duomenys neskelbtini)), (DOK-(duomenys neskelbtini))

44.        Kadangi ieškinys patenkintas dalinai (patenkinta 58 proc. atsakovo reikalavimų, atmesta 42 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 403,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 168 Eur. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 235,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45.       Kadangi byloje susidarė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ juridinio asmens kodas 305537085 ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti netekusiu galios 2023-07-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimrida“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1552,44 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus, 44 ct) (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deimrida“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235,10 Eur (du šimtus trisdešimt  penkis eurus, 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai.         

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja