Civilinė byla Nr. e2A-2457-854/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26548-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A plius linija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Administravimas ir auditas“, ieškiniu prašė: i) pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas 5 660,14 Eur sumai; ii) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 5 660,14 Eur; iii) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iv) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 iškėlė UAB „Deiga“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

2.2.                      Bankroto proceso eigoje nustatyta, kad bendrovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeistos tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, bendrovė tapo nemoki 2019 m. birželio 30 d. Bendrovė, tapusi nemoki, nepajėgė padengti įsiskolinimų daugeliui kreditorių. Šiuo metu bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma siekia 2 042 641,72 Eur.

2.3.                      Šalys 2020 m. balandžio 30 d. sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas 5 660,14 Eur sumai. Susitarime konstatuota, kad atsakovė ieškovei pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00701 – 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Po atlikto tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 541,67 Eur sumą.

2.4.                      Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, buvęs ieškovės direktorius 2020 m. liepos 13 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

2.5.                      Susitarimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, kadangi pirmenybė atgauti įsiskolinimą išimtinai suteikta atsakovei. Ginčijamu sandoriu ieškovė neteko 5 660,14 Eur sumos, kuri būtų skirta dengti skolas kitiems kreditoriams.

2.6.                      Ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir/ar sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Susitarimu dėl įskaitymo buvo sumažinta bendrovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais jos kreditoriais. Susitarimu dėl įskaitymo atsakovei neteisėtai buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė, todėl ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus.

2.7.                      Ginčijamas susitarimas buvo sudarytas laikotarpiu, kai bendrovės finansinė padėtis buvo kritinė ir ji buvo nemoki, nebevykdė statybos darbų, nebeturėjo užsakymų, nebevykdė atsiskaitymų, darbuotojai įmonėje nebedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio.

2.8.                      Iš 2019 m. birželio 30 d. įmonės balanso matyti, jog įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. sudarė 1 842 738 Eur, o įsipareigojimai siekė 1 990 161 Eur., t. y. bendrų įsipareigojimų suma viršijo įmonės turto vertę. Buhalterinės apskaitos programos duomenimis, iš 1 990 161 Eur bendros įsipareigojimų sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 281 286 Eur.

2.9.                      Ieškovei 2019 m. birželio 30 d. tapus nemokia, tolesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo neįmanomas, jos įsiskolinimai per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 22 d. padidėjo nuo 1 281 286 Eur iki 2 042 641,72 Eur sumos, kuri bankroto byloje yra patvirtinta kaip bendra kreditorinių reikalavimų suma.

2.10.                      Buvusiam ieškovės vadovui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-2792-643/2021 yra pareikštas ieškinys dėl 761 355,72 Eur žalos atlyginimo.

2.11.                      Sudarius ginčijamą sandorį, atsakovės interesai buvo iškelti virš kitų jos kreditorių interesų, sumažėjo turto ir kartu kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimus, kas sudaro pagrindą teigti, jog ginčo sandoris pažeidė kitų ieškovės kreditorių, kurių vardu ir interesais ad hoc veikia nemokumo administratorė, teises.

2.12.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaitant su atsakove sudaryti susitarimą dėl įskaitymo. Ieškovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio su atsakove, kadangi ji buvo skolininke, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir tokioje situacijoje atliko atsiskaitymus su atsakove.

2.13.                      Susitarimo dėl įskaitymo sudarymas ieškovei nebuvo būtinas ir nebuvo ekonomiškai naudingas. Nemokiai ieškovei turėjo būti ir buvo keliama bankroto byla, todėl nebuvo galima vykdyti atsiskaitymų su pavieniais kreditoriais, juo labiau nepagrįstai atsakovei suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius.

2.14.                      Ieškovė, sudarydama susitarimą dėl įskaitymo buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, kad turi pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, kad toks ginčijamas sandoris pažeis jos kitų kreditorių teises. Ginčijamą sandorį ieškovė sudarė 2020 m. balandžio 30 d., jau būdama nemoki bei dėl didelių negrąžinamų skolų esant areštuotam turtui, prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą.

2.15.                      Atsakovė, kaip trečiasis asmuo actio Pauliana kontekste, buvo nesąžininga, kadangi galėjo ir turėjo žinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, žinojo kad ji turi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir yra faktiškai nemoki.

2.16.                      Ginčijamas sandoris buvo sudarytas likus dienai iki įmonės kasos ir sąskaitų arešto 2020 m. gegužės 4 d. (gegužės 1 d., gegužės 2 d., gegužės 3 d. buvo nedarbo dienos). Po susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, nuo 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė daugiau jokių atsiskaitymų nebeatliko (išskyrus mokėjimus už banko paslaugas). 2020 m. balandžio 30 d. banko sąskaitos likutis tesudarė 69,67 Eur, kasoje pinigų nebuvo. Ieškovei Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 buvo taikomas areštas 34 601,94 Eur sumai, 2020 m. balandžio 16 d. įregistruotas dar vienas turto arešto aktas 47 686,63 Eur sumai vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363, išieškojimą vykdė antstolė Asta Stanišauskaitė.

2.17.                      Pagal viešai prieinamą informaciją atsakovė turėjo visas galimybes žinoti ir žinojo apie tuo metu buvusią prastą ieškovės finansinę padėtį. Ieškovei faktiškai nebevykdant veiklos, negalint tęsti pradėtų darbų ir vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kita sandorio šalis, žinodama apie minėtą ieškovės padėtį, privalėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai ir nesudarinėti tokio sandorio su nemokia įmone.

2.18.                      Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d., o terminas ieškovės sandorių patikrinimui pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 29 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

3.       Atsakovė UAB „A plius linija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1.       Ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamam sandoriui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

3.2.       Ieškovė UAB „Deiga“ ir atsakovė UAB „A plius linija“ (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvęs pavadinimas UAB „Bajorų linija“) 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/12/10 (toliau – sutartis 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, numatytus sąmatoje ir vadovaujantis darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (sutarties 2.4 ir 2.5 punktai).

3.3.       Šalys 2018 m. gruodžio 10 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties 1 (toliau – papildomas susitarimas 1-1), pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta statybos rangos sutarties 1 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas faktūras.

3.4.       Šalys 2019 m. birželio 3 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties 1 (toliau – papildomas susitarimas 1-2), pagal kurį atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka organizuoti, atlikti, užtikrinti tinkamą, savalaikį ir kokybišką gerbūvio įrengimo darbų, išvardintų šio papildomo susitarimo 1 lokalinėje sąmatoje Nr. 2 atlikimą.

3.5.       Ginčo šalys 2019 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. BS 2019/10/21 (toliau –sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, numatytus sąmatoje Nr. 1 ir vadovaujantis darbų atlikimo grafiku Nr. 2, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (sutarties 2 2.4 ir 2.5 punktai).

3.6.       Šalys 2019 m. spalio 21 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties 2 (toliau – papildomas susitarimas 2-1), pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta statybos rangos sutarties 2 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas faktūras.

3.7.       Šalys 2020 m. balandžio 30 d. sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo (atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 30 d. kreditines sąskaitas) buvo konstatuota, kad atsakovė ieškovei pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 PVM sąskaitą faktūrą DEG 00701 yra skolinga 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Ieškovė atsiskaitė nepilnai, po 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl įskaitymo sudarymo ji atsakovei liko skolinga 541,67 Eur.

3.8.       Jokių ieškovės turto ar sąskaitos areštų ar kitų apribojimų ieškovei ir atsakovei sudaryti susitarimą bei atlikti įskaitymą ginčijamo 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu neegzistavo, taip pat ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus, ribojimus ar draudimus atlikti minėtą įskaitymą.

3.9.       Atsakovė 2020 m. spalio 2 d. gavo 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovės nemokumo administratorės pranešimą apie ieškovei iškeltą bankroto bylą ir atsakovės teisę pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės bankroto byloje. Atsakovė 2020 m. spalio 23 d. ieškovės nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, kuriuo informavo nemokumo administratorę, kad pagal buhalterinius duomenis ieškovė jai yra skolinga 541,67 Eur sumą, kuri susidarė ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ir buvo prašoma patvirtinti atsakovei 541,67 Eur finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

3.10.       Ieškovės nemokumo administratorė, patikrinusi ieškovės buhalterinius duomenis, sutiko su šiuo atsakovės 541,67 Eur finansiniu reikalavimu ir pateikė Vilniaus apygardos teismui jį tvirtinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 išnagrinėjo ieškovės nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, patvirtino atsakovės 541,67 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile.

3.11.       Nemokumo administratorei sutikus ir pačiai, remiantis turimais buhalteriniais ir kitais ieškovės turimais duomenimis, pateikus Vilniaus apygardos teismui atsakovės prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo ir Vilniaus apygardos teismui 2021 vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 išnagrinėjus ieškovės nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo bei 2021 m. vasario 9 d. teismui įsiteisėjusia nutartimi patvirtinus atsakovės 541,67 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, ieškovė, atstovaujama tos pačios nemokumo administratorės, neturi teisės reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu teismas patvirtino atsakovės finansinį reikalavimą ieškovei bankroto byloje.

3.12.       Ginčijamas 2020 m. balandžio 30 d. susitarimas dėl įskaitymo 5 660,14 Eur sumai buvo atliktas laikantis visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, nes abi šalys turėjo sumokėti piniginės lėšas viena kitai. Abiejų šalių reikalavimai buvo konkrečiai ir aiškiai apibrėžti, bei buvo vykdytini – susitarimo dėl įskaitymo 1 punktu šalys patvirtino, jog visų prievolių pagal aukščiau nurodytus apskaitos dokumentus įvykdymo terminas susitarimo pasirašymo dienai yra suėjęs. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl to, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, kad reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys ir apibrėžti.

3.13.       Sprendžiant actio Pauliana taikymo, būtina nustatyti, kada atsirado kreditorių, kurių interesų pažeidimas yra įrodinėjamas, reikalavimai, nes tuo atveju, kai šie reikalavimai atsirado po ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, nėra jokio pagrindo konstatuoti šių kreditorių interesų pažeidimo ir taikyti actio Pauliana instituto.

3.14.       Nemokumo administratorė nevertino ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo momento (prieš ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymą ar po jų). Po 2019 m. birželio 30 d. (nemokumo administratorės nustatyto faktinio nemokumo dienos) iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (bankroto bylos iškėlimo ieškovei dienos) ieškovė vykdė normalią ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamas, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais.

3.15.       Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti būtent ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu buvusios tikrosios ieškovės finansinės būklės, tuo metu buvusio kreditorinių įsipareigojimų dydžio, nėra jokios galimybės nustatyti kreditorių, ieškovės galimybė su kuriais atsiskaityti buvo sumažinta būtent ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu (ne likusiais bankroto procese), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamo susitarimo sudarymu buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais jos kreditoriais.

3.16.       Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, ieškovė Juridinių asmenų registrui buvo pateikusi tik 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (šie duomenys pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras 2019 m. birželio 5 d.), kuriuose užfiksuotas ieškovės veiklos rezultatas už 2018 metus – 5 379 833 Eur pardavimo pajamos ir 85 311 Eur grynasis pelnas. 

3.17.       2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė transporto priemonių likutinė vertė (57 917 Eur), įrengimai, prietaisai ir įrankiai (9 396 Eur), finansinis turtas buvo įvertintas 226 547 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vykdomi statybos darbai objektuose (5 objektų nebaigta statyba) – 911 042 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 931 641 Eur, iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 11 086 Eur, mokesčių permokos – 32 597 Eur, nuosavas kapitalas sudaro – 325 158 Eur. 

3.18.       Kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 5 d. buvo pateikta ir nepriklausomo auditoriaus UAB „Avantus“ (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) auditoriaus A. K. išvada, kurioje pateikta nuomonė, kad pridėtos ieškovės finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia jos 2018 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus.

3.19.       Informacija, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovė 2019 metus baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur, Juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2021 m. gegužės 21 d., t. y. daugiau negu vieneri metai po ieškovės ginčijamo sandorio atlikimo dienos.

3.20.       Atsakovės žiniomis, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. kovo 13 d. kita ieškovės užsakovė UAB „Saulės era“ pervedė jai 312 544,90 Eur avansu ir papildomai 235 222,07 Eur už faktiškai atliktus ir pagal priėmimo–perdavimo aktus priimtus darbus, taigi buvo vykdoma normali ieškovės ūkinė komercinė veikla, todėl ieškovė minėtu laikotarpiu, atsiskaitė su ieškovės subrangovais ir verslo partneriais, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, mokami mokesčiai Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3.21.       Ieškovė nepateikė duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, taip pat nepateikė duomenų, kad neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

3.22.       Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė neturėjo jokių apribojimų ar areštų, galėjusių trukdyti jai vykdyti įprastinę ūkinę komercinę veiklą ir vykdyti atsiskaitymus su verslo partneriais ir darbuotojais, be to, turėjo samdomų darbuotojų, vykdžiusių savo darbo pareigas statybos objektuose ir netgi planavo bendrovės ūkinę veiklą į ateitį. Be to, 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė atliko mokėjimo pavedimus 45 667,19 Eur sumai, nors į sąskaitą tą dieną gavo tik 28 000 Eur, vadinasi 2021 m. balandžio 28 d. ji laisvai sąskaitoje disponavo mažiausiai 17 667,10 Eur suma (45 667,19 Eur – 28 000 Eur).

3.23.       Ieškovė nepateikė duomenų (banko sąskaitos išrašo nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.), todėl nėra pakankamai duomenų nustatyti faktą, jog jokiems kitiems kreditoriams nebuvo daromi atsiskaitymai.

3.24.       Ginčijamu sandoriu šalys įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 660,14 Eur sumai, ir buvo sumažintas bendras ieškovės kreditorinių reikalavimų balansas.

3.25.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybes, numatytas CK 6.67 straipsnyje ir lemiančias nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Ieškovė nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl atsakovės argumentų, kad ieškovę ir atsakovę siejo išimtinai statybos rangos teisiniai santykiai, jokių kitų santykių tarp bendrovių, jų dalyvių ar vadovų nebuvo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė ginčijamo sandorio atlikimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovės) kreditorių teises. Ta aplinkybė, kad praėjus beveik 5 mėnesiams po ginčijamo sandorio ieškovei buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pagrindas teigti, kad šalys elgėsi nesąžiningai. Būtent ieškovės buvęs vadovas A. P., kuris turi žinoti įmonės būklę, yra atsakingas už įmonės sprendimus, jų verslo logiką, šios priimamų sprendimų rizikos negalima perkelti sąžiningai atsakovei.

4.       Ieškovė dublike papildomai nurodė:

4.1.       Ieškovė tapo nemokia (de jure nemokumas) nuo 2019 m. birželio 30 d. Įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. buvo lygus 1 842 738 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 142 435 Eur, tai reiškia, kad pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės į balansą įrašytos turto vertės.

4.2.       Ieškovės buvęs vadovas A. P. 2020 m. liepos 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, pripažindamas, kad ji yra nemoki pagal 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus. Nuo 2020 m. balandžio 15 d. ieškovei buvo taikomi turto areštai, kurie buvo įregistruoti viešame Turto areštų aktų registre.

4.3.       Ginčijami 2020 m. balandžio 30 d. mokėjimai atlikti atsakovei jau po to, kai ieškovė buvo nemoki (nemokumas tęsėsi jau 10 mėnesių) ir ieškovės turtui buvo taikomi areštai. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą buvo priimta 2020 m. rugsėjo 14 d., kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

4.4.       Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, patikrinusi atsakovės kreditorinio reikalavimo sumą ir sulyginusi ją su ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis nustatė, kad atsakovės finansinis reikalavimas lygus 541,67 Eur. Nei ieškovės nemokumo administratorė, nei teismas nepadarė išvados, kad atsakovės kreditorinio reikalavimo suma ieškovei yra pagrįsta ginčijamu sandoriu. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas sumažino atsakovės finansinio reikalavimo sumą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jos reikalavimas buvo patvirtintas remiantis ginčijamu sandoriu.

4.5.       Į bylą pateikti 2019 m. ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti viešai prienami duomenys rodo buvusią prastą finansinę įmonės padėtį, kuri nuo 2019 m. blogėjo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nuo 2020 m. balandžio 15 d. įmonei buvo taikomi turto areštai, o nuo 2020 m. gegužės 3 d. areštavus jos banko sąskaitas normali įmonės veikla tapo neįmanoma.

4.6.       Ieškovės pateikiamose audito ataskaitose detalizuojamas pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašas, pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 142 435,00 Eur sumą. 2020 m. balandžio 29 d. dieną, t. y. likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo, dar nuo 2019 m. birželio 30  d. kreditoriams individualiai įmonei (toliau – IĮ) A. A. K. K. bud system, UAB „Betono apsaugos sistemos“, UAB „Eldoradas“, V. P., UAB „Technuoma“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ardela“, UAB „Raideris“, MB „Kovo 11“, UAB „Alytaus hronas“, UAB „Vamzdynas“, UAB „Regvalda“, MB „Vigreta“, UAB „Gilrinda“, Garažų bendrija NEVĖŽIS, UAB „Dobeka“, R. G., Chopin International Spolka z organiczona odpow, UAB „Vilnius town group“, UAB „Grindys“, UAB „Karjerai“ buvo pradelsta 205 682,19 Eur bendra suma ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi.

4.7.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi Nr. eB2-1021-866/2021 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 2 042 641,72 Eur sumai. Taigi, ieškovės pradelsti ir bankroto procese patvirtinti kreditorių reikalavimai ginčijamo sandorio sudarymo metu sudarė mažiausiai 205 682,19 Eur sumą. Sudarius ginčijamą sandorį ieškovės kreditoriai neteko galimybės gauti bent dalinio savo reikalavimų patenkinimo iš realios jos turto vertės.

4.8.       Atsakovė nenurodė jokio imperatyvo ar sutartinės nuostatos, kuria remiantis būtų privaloma atlikti ginčijamą įskaitymą. Statybos rangos sutarčių X straipsnio 5 punktuose numatyta, kad atsakovė (užsakovas) sulaikys 5 procentus nuo mokėtinos sumos net iki 3 metų nuo baigiamojo darbų akto sudarymo, tai šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo jokio pagrindo įskaityti pagal sutartis sulaikytas sumas. Netgi darant prielaidą, kad ginčijamas sandoris buvo atliktas įskaitant mokėjimus iš pagal statybos rangos sutartis sulaikytų mokėtinų sumų ar pagal transporto paslaugų sutartį, tai visiškai neturi teisinės reikšmės, kadangi atsižvelgiant į actio Pauliana instituto prigimtį ir esmę bei įskaitymo sudarymo aplinkybes ginčijamas sandoris bet kokiu atveju buvo atliktas neteisėtai.

4.9.       Ginčijamas sandoris ieškovei nebuvo nei ekonomiškai būtinas, nei privalomas, nes neužtikrino nei įmonės veiklos tęstinumo, nei atsiskaitymo su kitais įmonės kreditoriais. Atlikus šį įskaitymą, atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Ginčijamas sandoris buvo atliktas paskutinę dieną iki įmonės banko sąskaitos arešto, kai įmonės turtas jau buvo areštuotas ir įmonė jokios statybinės veiklos nebevykdė.

4.10.       Pareiškimą teismui dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo pateikė pats įmonės vadovas, suprasdamas, kad įmonė yra nemoki ir nebegali tęsti veiklos. Ieškovei, nebegalint ir neketinant tęsti veiklos, ginčijamas sandoris akivaizdžiai neužtikrino jos veiklos tęstinumo.

4.11.       Įskaitymo sandorio sudarymą nulėmė ne ekonominis būtinumas ieškovei atlikti šį mokėjimą, o siekis atsiskaityti su atsakove, suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius, žinant, kad ieškovė yra nemoki ir jai artimiausiu metu bus iškelta bankroto byla. Ginčijamo sandorio metu egzistavo eilė kitų ieškovės kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo susidarę anksčiau ir kuriems pirmiau turėjo būti atlikti mokėjimai, tačiau šie reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo.

4.12.       Atsakovė nepasisakė, ar prieš sudarydama ginčijamą sandorį ji domėjosi ieškovės finansine padėtimi, o jeigu domėjosi – nenurodė, kokias aplinkybes sužinojo, todėl atsakovė laikytina nesąžininga abiem atvejais, t. y. tiek tuo atveju, jeigu ji domėjosi ieškovės finansine padėtimi, tiek tuo atveju, jeigu nesidomėjo.

4.13.       Atsakovės nurodytas Juridinių asmenų registras nebuvo vienintelis viešai prieinamas patikimas šaltinis, nuo 2020 m. balandžio 15 d. ieškovės turtas buvo areštuotas ir tai atsispindėjo Turto areštų aktų registre, kurio duomenys yra vieši. Ieškovei, kurios atžvilgiu buvo pritaikytas turto areštas, yra draudžiama atlikti turtinių reikalavimų įskaitymą. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat sudarymo momento.

4.14.       Ieškovė kartu su dubliku pateikė jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vientisą išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. bei ieškovės kasos knygą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. 2020 m. balandžio 30 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, atsakovė į ieškovės sąskaitą 3 mokėjimo nurodymais pervedė iš viso 50 000 Eur sumą. Ieškovė iš atsakovės gautą 50 000 Eur sumą iš karto 2 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Saulės era“. Atsakovės pagrindiniu akcininku nuo 2015 m. gruodžio 16 d. yra M. Ž., kuriam nuosavybės teise priklauso 66 procentų akcijų. UAB „Saulės era“ vienintelis akcininkas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. taip pat yra M. Ž. Abi bendrovės registruotos yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

4.15.       Ginčijamo sandorio atlikimo dieną ieškovės banko sąskaitoje buvo tik 70,67 Eur, kas reiškia, jog ieškovė neturėjo jokių finansinių galimybių UAB „Saulės era“ naudai pervesti 50 000 Eur sumą, todėl atsakovė iš pradžių pervedėjai reikiamą 50 000 Eur sumą, kurią ieškovė iš karto pervedė kitai su atsakove susijusiai ir to paties akcininko kontroliuojamai įmonei UAB „Saulės era“. Vėliau jokie mokėjimai nebebuvo vykdomi, kadangi ieškovės banko sąskaita buvo areštuota. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė/jos akcininkas žinojo apie nepatenkinamą ieškovės finansinę būklę ir jos nemokumą, kadangi jei ieškovė būtų buvusi finansiškai pajėgi ir moki, atsakovė nepervedinėtų pinigų ieškovei, kad ši juos iš karto pervestų su atsakove susijusiai įmonei UAB „Saulės era“.

4.16.       Dėl ieškovės UAB „Saulės era“ naudai atliktų mokėjimų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2985-603/2021 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė pažymi, kad verslo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės truko pakankamai ilgą laiką, iki atlikto ginčijamo įskaitymo atsakovė buvo parengusi ne vieną raštą, pretenziją ieškovei dėl darbų vėlavimo, netinkamai atliktų darbų ir sutarčių nutraukimo. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tą pačią dieną, kurią atsakovės iniciatyva buvo nutraukta 2019 m. spalio 21 d. statybos rangos sutartis Nr. BS 2019/10/21.

4.17.       Atsakovė, žinodama apie ieškovės sudėtingą finansinę būklę ir faktinį nemokumą, nusprendė nesąžiningai, pasinaudodama galimybe, kitų kreditorių sąskaita atgauti įsiskolinimą. Kaip nurodo pati atsakove savo atsiliepime, sudarydama ginčijamą sandorį ji „pirmiausia veikė savo pačios interesais“, visiškai neatsižvelgdama į kitų kreditorių teises ir interesus.

5.       Atsakovė triplike nurodė: 

5.1.       Ieškovės 2021 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini)  D. R. surašytas dokumentas pavadinimu „BUAB „Deiga“ Nemokumo datos nustatymas iš finansinių, buhalterinių duomenų, bei pirminių dokumentų“ nėra ir negali būti laikomas audito ataskaita, nes šis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų audito ataskaitai kaip dokumentui. Nemokumo administratorė nėra audito įmonė, o jo darbuotojas nėra auditorius. Dokumentą parengė nemokumo administratorės darbuotojas, kuris nėra šališkas ir akivaizdžiai yra suinteresuotas pateikto dokumento išvadomis.

5.2.       Abejotina, ar jokio asmens nepasirašyti metinės (pusmečio) finansinės ataskaitos dokumentai atitinka tikrovę ir teisingai parodo ieškovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną, nuostolius, piniginius srautus. Minėtame dokumente nėra pateikti jokie jame minimi priedai, kurie yra paminėti šiame D. R. darbe, taigi, lieka neaišku kokius dokumentus šis asmuo iš viso analizavo ir kokiu duomenų pagrindu daro savo išvadas.

5.3.       Jeigu iš perduotų įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti pradelstus ieškovės įsipareigojimus kreditoriams, tai ir nėra galimybės nustatyti ieškovės tikslios nemokumo datos. Nemokumo administratorės darbuotojo nuomone (išvada) dėl nemokumo datos negalima vadovautis, nes pats dokumentas yra nepatikimas, neobjektyvus ir šališkas.

5.4.       Ieškovė tikslingai tokio tyrimo nepavedė atlikti atitinkamos kvalifikacijos asmeniui ar įmonei (auditoriui, audito įmonei), nes ieškovės buvęs vadovas A. P. nemokumo administratorei galimai neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (tokiu atveju iš viso nebūtų galimybės nustatyti tikslios nemokumo datos), arba, atlikus ieškovės dokumentų auditą šios bendrovės nemokumo data ženkliai skirtųsi nuo ieškovės nustatytos menamos nemokumo datos.

5.5.       Ieškovės pateiktame dokumente, įvardinto kaip audito ataskaita, nurodytomis išvadomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Ieškovė iš viso neanalizuoja BUAB „Deiga“ vykdytos veiklos ir atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. (menamos nemokumo datos) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datos). Ieškovės pateiktas jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir kasos knyga laikotarpiu nuo 2019 m birželio 30 d. iki 2020  m. rugsėjo 22 d. patvirtina akivaizdų faktą, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. (menamos nemokumo datos) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datos) sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, pilna apimtimi ir be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas ir įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo visus mokesčius valstybei, taigi nebuvo nei ženklų, nei požymių, kad ieškovė susiduria ar netgi gali susidurti ateityje su nemokumo problemomis (išrašas iš tinklapio www.rekvizitai.lt).

5.6.       Atlikus ieškovės banko sąskaitos išrašo analizę ir įvertinus oficialius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovės teiginys, kad įmonė neva tai „buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019 m. birželio 30 d., ir nemokėjo įmokų Sodrai“ yra akivaizdžiai melagingas, nes neatitinka tikrovės.

5.7.       Ieškovė išvardijo 20 kreditorių, kuriems tariamai 2020 m. balandžio 29 d., t. y. likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, buvo pradelsti mokėti atsiskaitymai nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Ieškovė nutyli, jog beveik su visais šiais kreditoriais ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė daugkartinius pastovius atsiskaitymus, pirko iš jų naujas prekes ir paslaugas, taigi nuolat keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos šiems kreditoriams sumos.

5.8.       Ieškovė taip pat nenurodo, kaip ir kokiu būdu ar iš kokių šaltinių atsakovė turėjo galimybę sužinoti apie ieškovės nemokumą, jei duomenų apie ieškovės skolų šiems kreditoriams dydžius, atsiskaitymo sąlygas, galimai vėluojamus mokėjimus ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2020 m. balandžio 30 d.) nebuvo nei su ieškiniu pateiktame Turto arešto aktų registre, nei jokiame kitame registre ar jokioje duomenų bazėje.

5.9.       Susipažinus su pačios ieškovės pateiktu Turto arešto aktų registro archyvo išrašu apie ieškovę, aiškiai matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną Turto areštų aktų registre ieškovės turtui – piniginėms lėšoms, nebuvo taikomi jokie areštai. Ieškovės sąskaitos areštų ar kitų apribojimų, galinčių drausti šalims sudaryti 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo ir atlikti įskaitymą ar kokius nors kitokius mokėjimo pavedimus banke ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu neegzistavo, taip pat ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus, ribojimus ar draudimus sudaryti susitarimą dėl įskaitymo bei jo pagrindu atlikti minėtą įskaitymą.

5.10.       Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė nurašė atsargų (medžiagų) už 1 747 452,94 Eur sumą (2020 m. balandžio mėn. už 1 698 548,44 Eur). Nei ieškovės nemokumo administratorės vadovas N. M., nei jo pasamdytas darbuotojas – (duomenys neskelbtini)  D. R. niekaip nepaaiškino, kokiems konkretiems įmonės tikslams per keturis mėnesius laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės atsargų (medžiagų) buvo nurašyta už 1 747 452,94 Eur.

5.11.       Buvęs vadovas A. P. ir (duomenys neskelbtini)  L. P.-K. deklaravo šio ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainą (į kurią pateko ir šie atsargų nurašymai 1 747 452,94 Eur sumai) 1 905 186,00 Eur sumai, tuo tarpu deklaravo pardavimo pajamas tik 1 199 053,00 Eur sumai. Minėti aukščiau asmenys visas ieškovės atsargas (medžiagas) sukauptas per visą šios įmonės veiklos laikotarpį nuo pat 2011 metų ir panaudotas iki 2020 metų, tiesiog visiškai nepagrįstai nurašė praktiškai per vieną kalendorinį mėnesį (2020 m. balandžio mėn.), taip fiktyviai dirbtinai padidindami ieškovės patirtus nuostolius 2020 metais su tikslu, kad ieškovei UAB „Deiga“ būtų keliama bankroto byla kaip nemokiai įmonei.

5.12.       Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, sudarydama 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo, būtų žinojusi apie ieškovės nemokumą ir juo labiau apie jai galimai ateityje keliamą bankroto bylą.

6.       Liudytojas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2014 m. spalio iki 2020 m. rugsėjo mėn. buvo ieškovės BUAB „Deiga“ vadovas. Paaiškino, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2015 m. iki 2020 m. siejo rangos teisiniai santykiai. Liudytojo teigimu, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymai buvo įprasta praktika tarp bendrovių visu sutartinių santykių laikotarpiu. Anot liudytojo, ieškovė 2020 m. balandžio pabaigoje buvo jau nelabai funkcionali, atleidinėjo darbuotojus. Liudytojas dėl byloje 2020 m. balandžio 30 d. ginčijamo susitarimo nurodė, kad galimai, pagal susiformavusią praktiką tarp bendrovių, buvo atliktas eilinis priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymas. Liudytojas paaiškino, kad 2020 m. pavasarį atlikus finansinę atskaitomybę paaiškėjo, jog įmonės finansinė padėtis sudėtinga, tikslios datos kada įmonė tapo nemoki negalėjo įvardinti. Liudytojas patvirtino, kad 2020 m. balandžio 30 d. jam buvo žinoma apie įmonės turto (žemės sklypo) areštą, įmonės sąskaita nebuvo areštuota. Paklaustas atsakovės atstovo apie kitus sandorius ir finansines operacijas, patvirtino, kad 2020 m. balandžio 29 d. mokėjo už prekes ir vykdė atsiskaitymus su kitais įmonės kontrahentais. Liudytojo teigimu, visi ieškovės kontrahentai elektroniniu paštu buvo informuoti apie susidariusią sunkią finansinę padėtį, tikslios datos, kada informavo, įvardinti negalėjo. Liudytojas nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės nurašytas turtas (medžiagos) už 1 747 452,94 Eur, nes tai buvo statybos projektų sąnaudos. Paaiškino, kad kiekvieno statybos projekto metu kaupiasi sąnaudos, t. y. perkamos paslaugos, medžiagos, mokami atlyginimai ir pan. ir visa tai yra laikoma įmonės turtu. Baigus statybos objektą ar jo etapą, patirtos sąnaudos, panaudotos to objekto gamybai, yra nurašomos. Liudytojas sutiko su teiginiu, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. BUAB „Deiga“ tapo nemokia.

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė; priteisė iš ieškovės  atsakovei 4 831,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. 

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 UAB ,,Deiga“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Administravimas ir auditas“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „A plius linija“ (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvęs pavadinimas UAB „Bajorų linija“) 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (Priedas Nr. 2). Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (sutarties 2.4 ir 2.5 punktai).

10.       Šalys 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties, pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta Statybos rangos sutarties priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas faktūras (Priedas Nr. 3).

11.       Šalys 2019 m. birželio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties, pagal kurį atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka organizuoti, atlikti, užtikrinti tinkamą, savalaikį ir kokybišką gerbūvio įrengimo darbų atlikimą (Priedas Nr. 4).

12.       Šalys 2019 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, numatytus Priede Nr. 1, Sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (Priedas Nr. 5). Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (sutarties 2 2.4 ir 2.5 punktai).

13.       Šalys 2019 m. spalio 21 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties 2, pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta statybos rangos sutarties 2 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas faktūras (Priedas Nr. 6).

14.       Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė ieškovei pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00701 yra skolinga 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Po atlikto tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 541,67 Eur.

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl 541,67 Eur finansinio reikalavimo pateikimo patvirtinimo. Nemokumo administratorė, patikrinusi bendrovės buhalterinius duomenis, sutiko su atsakovės 541,67 Eur finansiniu reikalavimu ir pateikė Vilniaus apygardos teismui jį tvirtinti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 buvo patvirtintas atsakovės 541,67 Eur finansinis reikalavimas.

16.       Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. buvo vienas kitos skolininke ir kreditore. Šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, nes abi šalys turėjo sumokėti piniginės lėšas viena kitai. Abiejų šalių reikalavimai buvo konkrečiai ir aiškiai apibrėžti, bei buvo vykdytini. Taigi, abi šalys pagrįstai ir teisėtai, esant visoms CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytoms įskaitymo sąlygoms, įskaitė mokėtinas sumas, kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 660,14 Eur sumai, ir po atlikto įskaitymo, ieškovė liko įsiskolinusi atsakovei 541,67 Eur. Būtent tokio dydžio atsakovės finansinis reikalavimas ir buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi.

17.       Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ieškovės pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir kasos knygos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. (ieškovės nurodyta nemokumo data) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo data) sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, pilna apimtimi ir be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas ir įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo absoliučiai visus mokesčius valstybei ir Sodrai, taigi nebuvo jokių požymių, kad bendrovė susiduria ar netgi gali susidurti ateityje su nemokumo problemomis. Remiantis atsakovės pateiktu išrašu iš tinklapio www.rekvizitai.lt, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė neturėjo jokių skolų Sodrai. Nurodyti duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, paneigė ieškovės argumentus, kad UAB „Deiga“ buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019 m. birželio 30 d. bei nemokėjo įmokų Sodrai.

18.       Teismas pritarė atsakovės teiginiams, kad ieškovės pateikta audito ataskaita, kuria ji grindžia bendrovės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu, nėra pagal Audito įstatymo 2 straipsnyje numatytus reikalavimus parengta finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Kita vertus, nemokumo administratorei nėra paneigta teisė atlikti įmonės finansinių duomenų analizės bei teikti jos pagrindu padarytas išvadas, susijusias su įmonės nemokumo momento atsiradimu, pradelstų finansinių įsipareigojimų nustatymu ir kitomis aplinkybėmis.

19.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė audito ataskaitos išvadomis grindžia įmonės kreditorių teisių pažeidimą sudarius ginčijamą įskaitymo sandorį, tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko. Pažymėjo, kad finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais, todėl yra abejonės dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo; antra, prie ieškovės atliktos ataskaitos nėra pateikti jokie minimi priedai, todėl neaiški analizuotų dokumentų apimtis; be to, ataskaitoje pateikta išvada – ,,vadovaujantis protingumo principu ir Civiliniu kodeksu, jei nenurodytas skolos apmokėjimo terminas sutartyje ar sąskaitoje faktūroje, skola nuo jos atsiradimo termino turi būti apmokėta per 30 dienų, po šio termino skola laikoma pradelsta“ – nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis, juolab nustatinėjant įmonės nemokumo datą.

20.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo 20 kreditorių, kuriems likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, buvo pradelsti mokėti atsiskaitymai nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė beveik su visais šiais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė daugkartinius pastovius atsiskaitymus, pirko iš jų naujas prekes ir paslaugas, taigi pastoviai keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos šiems kreditoriams sumos.

21.       Pažymėjo, kad remiantis Turto arešto aktų registro archyvo išrašo duomenimis, tik vieno iš kreditorių – 2021 m. kovo 5 d. UAB „Vamzdynas“ prašymu buvo areštuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis konkretus identifikuotas turtas – nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), bet nebuvo areštuotos jokios ieškovės piniginės lėšos ir/ar kitas turtas. Teismas, įvertinęs kitus byloje esančius Turto arešto registro duomenis, sprendė, kad 2021 m. balandžio 30 d. ginčijamo sandorio sudarymo dieną registre nurodyti apribojimai nedraudė ieškovei ir atsakovei sudaryti susitarimą dėl įskaitymo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymu buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais.

22.       Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys patvirtino faktines aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo CK 6.66 straipsnio prasme privalėjo sudaryti tiek pagal statybos rangos sutartis, tiek ir dėl susidariusių faktinių aplinkybių. Teismas sprendė, kad įskaitymas nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes buvo atliktas iš pagal statybos rangos sutartis atsakovės sulaikytos 5 sąskaitoje faktūroje nurodytos ir pagal statybos rangos sutartis ieškovei mokėtinos sumos, taip ir iš ieškovės su atsakove sudarytos transporto paslaugų (krovinių vežimo) sutarties, pagal kurią atsakovė, turėdama krovininį automobilį biriems kroviniams pervežti, ieškovei į statybvietę atvežė statybos rangos ir gerbūvio darbų atlikimui pagal statybos rangos sutartis reikalingą žvyrą, akmens skaldą ir smėlį. Atsakovė privalėjo atlikti ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo, siekdama užtikrinti savo ūkinės veiklos vykdymo tęstinumą ir savo kreditorių turtinius interesus. Tokiomis aplinkybėmis nurodyti atsakovės veiksmai, vertinant iš jos pozicijos, atitiko protingo asmens elgesio standartus. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė privalėjo atlikti ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo dėl susidariusių faktinių aplinkybių.

23.       Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2018 m. UAB „Deiga“ finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, kuriuose užfiksuotas ieškovės veiklos rezultatas už 2018 metus – 5 379 833 Eur pardavimo pajamos ir 85 311 Eur grynasis pelnas.

24.       Teismas pastebėjo, kad ieškovės 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 metais UAB „Deiga“ veiklą vykdė Lietuvoje ir pagrindinės pajamos bei grynasis pelnas uždirbti vystant komercinės paskirties pastatų statybą. 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ dirbo 46 darbuotojai. UAB „Deiga“ 2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė transporto priemonių likutinė vertė (57 917 Eur), įrengimai, prietaisai ir įrankiai (9 396 Eur), finansinis turtas buvo įvertintas 226 547 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vykdomi statybos darbai objektuose (5 objektų nebaigta statyba) – 911 042 Eur, per vienerius metus gautinos sumos –931 641 Eur, iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 11 086 Eur, mokesčių permokos – 32 597 Eur, nuosavas kapitalas sudaro – 325 158 Eur. Tuo tarpu ieškinyje nurodyti 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, kuriais iš esmės ir grindžiamas ieškinys dalyje dėl atsakovės nesąžiningumo, buvo pateikti VĮ Registrų centras tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. daugiau nei vieneriems metams po ieškovės ginčijamo sandorio sudarymo dienos (2020 m. balandžio 30 d.), todėl šie duomenys atsakovei jokiu būdu niekaip negalėjo būti žinomi ginčijamo sandorio atlikimo dieną.

25.       Teismo vertinimu, nors ieškovė formaliai ir tvirtino, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog UAB „Deiga“ yra nemoki įmonė ir ginčijamas įskaitymas pažeidė ieškovės kreditorių teises, tačiau tokius jos argumentus teismas laikė nepagrįstais, kadangi nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė, sudarydama su ieškove susitarimą dėl įskaitymo ir atlikdamas ginčijamą įskaitymą, bent apytiksliai žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Deiga“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį tuo metu. Vien tik aplinkybė, kad ieškovė ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu galimai turėjo kitų kreditorių, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

26.       Nesant ginčijamo įskaitymo nesąžiningumo kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

27.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, teismas atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 3 660,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

28.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, jų atlyginimo klausimo teismas nesprendė (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Ieškovė BUAB „Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias  įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismas taip pat netinkamai taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismų praktika šiuo klausimu. 

29.2.       Teismas ne visus byloje pateiktus įrodymus ištyrė ir vertino (visiškai nevertino kviesto liudytojo parodymų), neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visumą, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikė pirmenybę prieš kitus įrodymus, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos.

29.3.       Teismas pažeidė privalomumo motyvuoti sprendimą principą, nes dėl kai kurių ieškovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių iš viso nepasisakė, rėmėsi prielaidomis, o byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata.

29.4.       Teismas savo sprendime (21-23 punktai) iš esmės pažodžiui perrašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022 motyvacinę dalį, todėl savarankiško įrodymų vertinimo neatliko.

29.5.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. iki ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo kokių nors požymių apie bendrovės nemokumą, todėl ieškovės kreditorių teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Audito ataskaita patvirtina, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. buvo nemoki – jos turtas buvo lygus 1 842 738 Eur, o  pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 142 435 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai  viršijo pusę įmonės į balansą įrašytos turto vertės.

29.6.       Ginčijamo sandorio negalima vertinti kaip ieškovei būtino ir ekonomiškai naudingo sandorio, nes iš jo ieškovė jokios finansinės naudos negavo, po šio sandorio įmonės turto nepadaugėjo, įmonės finansinė padėtis nepagerėjo ir šis sandoris nepadėjo  išvengti ieškovės bankroto.

29.7.       Ginčijamas sandoris buvo atliktas tuo metu, kai ieškovės finansinė padėtis buvo kritinė  ir ieškovė buvo nemoki –  ieškovė nebevykdė statybos darbų, nebeturėjo užsakymų,  nebevykdė atsiskaitymų, darbuotojai įmonėje nebedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio. Pati ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. raštu vienam iš kreditorių AB „SKV Valda“ nurodė, kad dėl patiriamų finansinių sunkumų negali vykdyti savo įsipareigojimų.

29.8.       Ieškovės buvęs vadovas A. P. 2020 m. liepos 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, pripažindamas, kad ieškovė yra nemoki pagal 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės  atskaitomybės dokumentus. Vienai iš didžiausių statybos įmonių Marijampolės rajone – (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat vadovavo A. P., Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, o 2013 m. gruodžio 10 d. ši įmonė buvo išregistruota.

29.9.       Pagal 2020 m. pirmojo pusmečio balansą, bendrovės pusmečio rezultatas buvo 779 039  Eur grynojo nuostolio, įsipareigojimų bendra suma sudarė 2 062 199 Eur, iš kurių beveik visi yra pradelsti. Įmonės darbo užmokesčio skolos sudarė 82 018,91 Eur, skola  Sodrai nuolat didėjo: 2020 m. kovo 31 d. sudarė 11 251,66 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – jau 24 323,07 Eur, o bankroto bylos iškėlimo dieną net 37 612,72 Eur. Įmonėje buvo tik 2 darbuotojai, kai 2019 m. pabaigoje jų buvo iš viso 36. Bendra įmonės turto vertė sumažėjo iki 587 667 Eur, iš to skaičiaus 53 584 Eur vertės sudarė atsargos ir 534 283 Eur gautinos sumos. Įmonė nuosavybės teise valdomų registruotų transporto priemonių neturėjo.

29.10.       Ginčijamas sandoris atliktas jau po to, kai ieškovė buvo nemoki ir ieškovės turtui nuo 2020 m. balandžio 15 d. buvo taikomi areštai ir vykdomas išieškojimas iš ieškovės turto.

29.11.       Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad 2020 m. balandžio 29 d. mažiausiai 20-čiai kreditorių 205 682,19 Eur suma buvo pradelsta dar nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi. Nuo 2019 m. birželio 30 d. iki teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo 5 kreditorių reikalavimai dar padidėjo ir iš viso sudarė 261 351,14 Eur sumą.

29.12.       Nepagrįsti teismo argumentai, kad su kreditoriais vyko atsiskaitymai, todėl nuolat keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos sumos. Mažiausiai su 9-iais kreditoriais, kurių reikalavimo suma sudaro 127 314,62 Eur, nevyko jokie atsiskaitymai, o kitiems  kreditoriais buvo daromi nežymūs mokėjimai 2019 m. rugsėjo – spalio mėn., tačiau skolos jiems ne tik kad nesumažėjo, tačiau netgi padidėjo, o kai kuriems ir itin ženkliai. 

29.13.       Ieškovė neginčija to aplinkybės, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną nebuvo  areštuotos ieškovės piniginės lėšos, tačiau pritaikytas turto areštas draudė disponavimą turtine teise, t. y. draudė atlikti reikalavimų įskaitymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taigi priešpriešinių reikalavimų įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

29.14.       Audito ataskaita nėra nuginčyta, atsakovė į bylą nepateikė jokių kitų ataskaitos išvadas paneigiančių duomenų, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo ja nesiremti ir nesivadovauti. Be to, ieškovė kreditorių teisių pažeidimus grindė ne tik šia ataskaita, tačiau ir kitais į bylą pateiktais dokumentais (finansinės atskaitomybės dokumentais, buhalterine apskaitos programa „Stekas“, pradelstų įsipareigojimų detalizacija, banko sąskaitos išrašais ir kt.). 

29.15.       Jokių įrodymų, kad audito ataskaita yra neteisinga ar nepagrįsta, kad nebuvo remtasi pirminiais apskaitos dokumentais, atsakovė į bylą nepateikė, todėl teismas be pagrindo nurodė, kad finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais. Be to, visi 6 ataskaitoje nurodyti priedai į bylą buvo pateikti kartu su dubliku, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pateikti jokie priedai.

29.16.       Ataskaita nėra nuginčyta, atsakovė į bylą nepateikė jokių kitų ataskaitos išvadas paneigiančių duomenų, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ja nesiremti ir nesivadovauti.

29.17.       Teismo padaryta išvada dėl įskaitymo pagrįstumo yra nesuprantama, kadangi nėra aišku, apie kokią 5 sąskaitą faktūrą bei apie kokią tuo pagrindu ieškovei mokėtiną sumą rašoma teismo sprendime.

29.18.       Jokiais byloje esančiais įrodymais neparemta teismo išvada, kad ginčijamas sandoris atliktas pagal transporto paslaugų sutartį, kuomet ne ieškovė (rangovas), bet kažkodėl atsakovė (užsakovė) tuo metu, kai jau ieškovė bendrovė veiklos faktiškai nebevykdė, neva vežė statyboms reikalingą žvyrą, akmens skaldą ir smėlį. Netgi ir darant prielaidą, kad tokios paslaugos buvo teikiamos, tai niekaip neįtakoja ginčijamo sandorio sudarymo ir vykdymo, kadangi įskaitymo sandoris nebuvo ieškovei ekonomiškai būtinas.

29.19.       Sudarant ginčijamą sandorį nebuvo ne tik jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaitant su atsakove sudaryti susitarimą dėl įskaitymo, tačiau nebuvo ir jokio ekonominio būtinumo tokį sandorį atlikti. Atsakovė to neįrodė.

29.20.       Teismas ginčijamo sandorio ekonominę naudą vertino vien tik iš atsakovės pusės, ignoruodamas ieškovės kreditorių, kuriems apmokėjimo terminai buvo seniai suėję, interesus.

29.21.       Ginčijamas sandoris buvo atliktas paskutinę dieną iki ieškovės banko sąskaitos arešto, kai ieškovės turtas jau buvo areštuotas ir bendrovė jokios statybinės veiklos nebevykdė. Pareiškimą teismui dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo pateikė pats bendrovės vadovas, suprasdamas, kad įmonė yra nemoki ir nebegali tęsti veiklos. Todėl ieškovei,  nebegalint ir neketinant tęsti veiklos, ginčijamas sandoris neužtikrino ieškovės veiklos tęstinumo.

29.22.       Ginčijamo sandorio metu egzistavo eilė kitų ieškovės kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo susidarę anksčiau ir kuriems pirmiau turėjo būti atlikti mokėjimai, tačiau šie reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo.

29.23.       Ginčijamo sandorio sudarymą nulėmė ne ekonominis būtinumas ieškovei atlikti šį mokėjimą, o siekis atsiskaityti su atsakove suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius, žinant, kad ieškovė yra nemoki ir jam artimiausiu metu bus iškelta bankroto byla.

29.24.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės nesąžiningumo, nepagrįstai vertino tik 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, kadangi atsakovės nesąžiningumas buvo grindžiamas atsakovės akcininko ir ieškovės vadovo išankstiniu susitarimu dėl pirmenybės teisės atsakovei suteikimo, taip pat viešai prieinamais duomenimis dėl ieškovės turto arešto bei kitomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

29.25.       Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės nemokumą bei gresiantį bankrotą, kadangi ieškovės bendrovė ginčijamo sandorio sudarymo dieną visiškai nebeturėjo lėšų atsiskaityti su UAB „Saulės era“ ir tik atsakovės ieškovei pervestais pinigais (50 000 Eur) buvo sumažintas kitos su atsakove susijusios įmonės – UAB „Saulės era“ kreditorinis reikalavimas ieškovei. M. Ž. priklauso 66 proc. atsakovės ir 100 proc. UAB „Saulės era“ akcijų. Abi bendrovės net ir yra registruotos tuo pačiu adresu.

29.26.       Teismas nevertino kaip liudytojo kviesto buvusio ieškovės vadovo A. P. parodymų, nors būtent jis aiškiai paliudijo apie aplinkybes, įrodančias atsakovės ir ieškovės nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu (buvusius tikslinius mokėjimus 50 000 Eur sumai) bei ieškovės nemokumo momentą.

29.27.       Teismo argumentai, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės blogą finansinę būklę yra nepagrįsti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei iš Turto arešto aktų registro duomenų turėjo būti žinoma apie ieškovės turto areštą, taigi ir apie ieškovės nemokumo problemas bei sugebėjimus ginčo laikotarpiu vykdyti finansinius įsipareigojimus atsakovei.

29.28.       Atsakovė, nutraukdama 2019 m. spalio 21 d. statybos rangos sutartį, negalėjo nežinoti, kad ieškovė nebėra moki ir nebegali vykdyti savo įsipareigojimų.

30.       Atsakovė UAB „A plius linija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo susiklosčiusią situaciją, nustatė reikšmingas aplinkybes, atliko visapusišką situacijos ir įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė logišką ir motyvuotą sprendimą.

30.2.       Ieškovė neturėjo ir neturi galiojančios reikalavimo teisės, nes tokią teisę turi atsakovė į ieškovę, t. y. ieškovė nėra atsakovės atžvilgiu įvykdžiusi dalies prievolės pagal statybos rangos sutartis. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra skolinga ieškovei pagal statybos rangos sutartis ir  papildomus susitarimus prie jų.  

30.3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 buvo patvirtintas atsakovės 541,67 Eur finansinis reikalavimas, kuris atsirado ginčijamo sandorio pagrindu. Taigi yra patvirtintas juridinis faktas, kad ginčijamas įskaitymas buvo teisėtas sandoris ir atitiko visas įskaitymui keliamas sąlygas.

30.4.       Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad ieškovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019 m. birželio 30 d. bei nemokėjo įmokų Sodrai. Banko sąskaitos išrašas ir kasos knyga patvirtina, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, pilna apimtimi ir be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas ir įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priiminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo absoliučiai visus mokesčius valstybei ir Sodrai, taigi nebuvo jokių požymių, kad ši bendrovė susiduria ar netgi gali susidurti ateityje su nemokumo problemomis. Remiantis išrašu iš tinklapio www.rekvizitai.lt, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., ieškovė UAB „Deiga“ neturėjo jokių skolų Sodrai.

30.5.       Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. vien tik UAB „Saulės era“ ieškovei mokėjimo pavedimais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo iš viso 1 120 594,11 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal abi statybos rangos sutartis ir bendrovė mokėjo ieškovei ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansinius mokėjimus statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais, ir kitiems ieškovės atsiskaitymams (avansiniai mokėjimai nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. kovo 2 d. – 312 544,90 Eur).

30.6.       Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio datą (2020 m. balandžio 30 d.), negalėjo būti žinomi nei atsakovei, nei kam nors kitam, nes tuo metu neegzistavo tikrovėje. Šie duomenys VĮ Registrų centras buvo pateikti tik 2021 m. gegužės 25 d. ir ne tuometinio vadovo A. P., bet nemokumo administratorės.

30.7.       Ieškovės minimi 2020 m. I pusmečio (2020 m. birželio 30 d.) balanso duomenys neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui, kadangi ginčo sandoris sudarytas 2020 m. balandžio 30 d. Kiti duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo moki ir nebuvo jokio pagrindo kelti bankroto bylą.

30.8.       Ginčo sandorių šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, o ne pagal bylos nagrinėjimo ketu paaiškėjusias aplinkybes. Nemokumo administratorė nepaaiškino, iš kokių duomenų (šaltinių) atsakovė turėjo galimybę sužinoti ieškovės finansinius duomenis už 2019 ir 2020 metus, jeigu pastarųjų ieškovė tuo metu niekam nebuvo pateikusi ir paskelbusi.

30.9.       Ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė Juridinių asmenų registrui buvo pateikusi tik 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Kartu buvo pateikta ir nepriklausomo  auditoriaus UAB „Avantus“ auditoriaus A. K. išvada, kurioje pateikta nuomonė, kad pridėtos ieškovės finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia jos 2018 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį.

30.10.       Ieškovė nepaaiškina, kokią reikšmę turi jos nurodomas faktas – (duomenys neskelbtini) bankroto byla, kokias aplinkybes tai pagrindžia ar paneigia. (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčijamo sandorio šalimi, nebuvo proceso dalyviu šioje byloje, todėl dėl to nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ginčo dalyku.

30.11.       Nors ieškovė nurodo, kad „įmonės darbo užmokesčio skolos sudarė 82  018,91 Eur, skola Sodrai nuolat didėjo: 2020 m. kovo 31 d. sudarė 11 251,66 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – jau 24 323,07 Eur , o bankroto bylos iškėlimo dieną net 37 612,72 Eur. Įmonėje buvo tik 2 darbuotojai, kai 2019 m. pabaigoje jų buvo iš viso 36.“, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų sandorio sudarymo dieną (2020 m. balandžio 30 d.).

30.12.       Ieškovė nutyli, kad iš jos sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. sausio 1 d. matyti, kad ieškovė vieną dieną iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 29 d. gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 28 000 Eur, taigi ji nebuvo pastarajai skolinga, ir 2020 m. balandžio 29 d. pervedė 9 169 Eur UAB „Ežena“, 200 Eur – darbuotojui O. V. už automobilio nuomą pagal automobilio nuomos sutartį, 315 Eur darbuotojui O. V. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020 m. kovo mėn., 1 231,78 Eur darbuotojai ((duomenys neskelbtini)) L. P.-K. darbo užmokestį už 2020 m. kovo mėn., 635 Eur MB „Bordus“, 28 000 Eur – UAB „Atrasa“ pagal PVM sąskaitas faktūras, 17,97 Eur – UAB „Biuro gidas“ pagal PVM sąskaitas faktūras, 3 000 Eur – atskaitingam asmeniui darbuotojui O. V. avansą bendrovės ūkio išlaidoms, 613,20 Eur darbuotojui K. K. darbo užmokestį už 2020 m. kovo 3 d., 315 Eur darbuotojui K. K. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020 m. kovo mėn., 801,55 Eur – darbuotojui M. L. darbo užmokestį už 2020 m. kovo mėn., 1 026,69 Eur – darbuotojui R. S. darbo užmokestį už 2020 m. kovo mėn., 315 Eur darbuotojui R. S. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020 m. kovo mėn.,

30.13.       Iš banko sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu vykdė įprastinę savo veiklą ir neturėjo jokių apribojimų ar areštų, galėjusių trukdyti jai ją vykdyti, taip pat vykdyti atsiskaitymus su verslo partneriais ir darbuotojais, be to, turėjo samdomų darbuotojų, vykdžiusių savo pareigas statybos objektuose ir netgi planavo bendrovės ūkinę veiklą ateityje, nes 2020 m. balandžio 29 d. pervedė 3 000 Eur darbuotojui O. V. avansą būsimoms bendrovės ūkio išlaidoms padengti. Be to, ieškovė atliko pavedimus 45 667,19 Eur sumai, nors tą dieną į sąskaitą gavo 28 000 Eur, todėl 2020 m. balandžio 28 d. ji laisvai sąskaitoje disponavo mažiausiai 17 667,10 Eur suma.

30.14.       Nors ieškovė nurodo, kad 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė mažiausiai 20 kreditorių buvo pradelsusi 205 682,19 Eur sumą, ir jų reikalavimai buvo patvirtinti ieškovės bankroto byloje, tačiau nutylėjo, kad su beveik visais jų ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė daugkartinius pastovius atsiskaitymus, pirko iš jų naujas prekes ir paslaugas, taigi nuolat keitės ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir sumos.

30.15.       Iš ieškovės banko sąskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų apyvarta viršijo keletą milijonų eurų sumą, o kasos grynųjų pinigų apyvarta siekė net 109 563,67 Eur, taigi buvo keletą kartų didesnė negu reikėtų atsiskaityti su ieškovės įvardijamais kreditoriais. Taigi teigti, kad ginčijamu 5 660,14 Eur vertės sandoriu neva tai buvo pažeistos kreditorių teisės nėra pagrindo. 

30.16.       Jokių sąskaitos areštų ar kitų apribojimų ieškovei atlikti mokėjimo pavedimus ar daryti šalių įskaitymus 2022 m. balandžio 30 d. neegzistavo, be to, ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus atlikti mokėjimus ir daryti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

30.17.       Ieškovės išreikštas nesupratimas, kokias 5 sąskaitas faktūras bei apie kokią tuo pagrindu ieškovei mokėtiną sumą teismas mini sprendime, rodo, kad nemokumo administratorė netikrino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nemėgino išsiaiškinti to, pagal kurias PVM sąskaitas faktūras įgytus reikalavimus ieškovės ir atsakovė įskaitė. Ginčijame sandoryje yra nurodyta, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. kovo 31 d. Serija DEG 00702 yra 1 429,25 Eur ir 2020 m. kovo 31 d. DEG Nr. 00701 (likutis sumoje) 4 230,89 Eur, t. y. iš viso 5 660,14 Eur; ir 2) ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APL Nr. 164 (likutis sumoje) 6 201,81 Eur. 2020 m. balandžio 30 d. buvo išrašytos dar dvi ieškovės kreditinės sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos atsakovei: 1) Serija DEG Nr. 00738 15 862,29 Eur sumai ir Serija DEG Nr. 00737 sumai 55 628,78 Eur.

30.18.       Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo privalėjo sudaryti tiek pagal statybos rangos sutartis, tiek dėl susidariusių faktinių aplinkybių. Įskaitymas nepažeidė jokių kitų kreditorių interesų, nes buvo atliktas iš pagal statybos rangos sutartis atsakovės sulaikytos 5 sąskaitose faktūrose nurodytos ir mokėtinos sumos, taip pat ir iš šalių sudarytos transporto paslaugų (krovinio vežimo) sutarties, pagal kurią atsakovė, turėdama krovininį automobilį (ieškovė tokio neturėjo) biriems kroviniams pervežti, ieškovei į statybvietę atvežė statybos rangos ir gerbūvio darbų atlikimui reikalingą žvyrą, akmens skaldą ir smėlį. Be atvežto žvyro, akmens skaldos ir smėlio ieškovė nebūtų galėjusi atlikti sutartyse numatytų statybos rangos ir gerbūvio darbų. Be to, 2020 m. balandžio 30 d. ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra APL Nr. 164 buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą ir PVM sąskaitų registrą, šalių vadovų pasirašyta ir tinkamai deklaruota (įkelta į VMI i.MAS sistemą).

30.19.       Be to, ieškovė ignoravo ir tą aplinkybę, kad statybos rangos sutarčių X straipsnio 5 punktuose taip pat numatyta, kad ieškovė neturi ir ateityje neturės jokių reikalavimo teisių į nurodytas sumas (grąžinti šias lėšas ir pan.), kol nėra įvykdytos šiam punkte numatytos sąlygos – jei rangovė (ieškovė) nepateikia užsakovei (atsakovei) baigiamojo darbų perdavimo akto. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji pateikė atsakovei baigiamąjį darbų perdavimo aktą, todėl ji neturi teisės reikalauti iš atsakovės sulaikytų sumų.

30.20.       Ieškovės buvęs vadovas A. P., sudarydamas ginčijamą sandorį, taip pat patikino atsakovę, kad jis 2020 m. balandžio 30 d. turėjo teisę sudaryti ginčijamą sandorį, kaip ir atlikti bet kokius mokėjimo pavedimus ir kad tokiais veiksmais nepažeidė nei ieškovės, nei jos kreditorių teisių, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovės nesąžininga. Atsakovė tinkamai pasidomėjo ieškovė ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia pasidomėti asmeniui, sudarančiam tokį sandorį.

30.21.       Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikto dokumento „UAB „Deiga“ nemokumo datos nustatymas iš finansinių, buhalterinių duomenų bei priminių dokumentų“ padarytomis išvadomis. Ši ataskaita nėra pagal Audito įstatymo 2 straipsnyje numatytus reikalavimus parengta finansinių ataskaitų audito ataskaita. Ieškovės pateiktą dokumentą parengė ieškovės darbuotojas D. R., tačiau ieškovė nepateikė jokio šio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją patvirtinančio dokumentą. Šis darbuotojas yra akivaizdžiai priklausomas (nes yra jai pavaldus) nuo savo darbdavio – nemokumo administratorės, todėl kelia abejonių dokumento objektyvumas ir patikimumas. Be to, finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais, taip pat nėra pateikti jokie minimi priedai; skiriasi su dubliku pateiktų priedų pavadinimai; dokumento prieduose esančios informacijos nepasirašė ir nepatvirtino joks asmuo – nei buvęs įmonės vadovas, nei nemokumo administratorė, nei finansininkė (buhalterė).

30.22.       Audito ataskaitoje nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu nemokumo administratorės darbuotojas nusprendė skolas, kurios neapmokėtos per 30 dienų, laikyti pradelstomis. Jeigu iš perduotų įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti pradelstus ieškovės įsipareigojimus kreditoriams, tai nėra ir galimybės nustatyti jos tikslios nemokumo datos, ką ir privalėjo konstatuoti D. R., o ne kurti prielaidas ir išsigalvoti jokiuose dokumentuose nenumatytus skolų apmokėjimo terminus. 

30.23.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, siekdama paneigti audito ataskaitoje pateiktas išvadas, privalėjo nuginčyti tokį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, o to nepadarius, teismas turėjo ja vadovautis. Be to, atsakovė, nesutikdama su tokiu dokumentu, neprivalo teismui pateikti analogiško turinio dokumentą, tačiau turi teisę teikti savo paaiškinimus apie visus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jų turinį ir įrodomąją reikšmę.

30.24.       Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas pažodžiui perrašė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022 priimto sprendimo motyvus, neatlikdamas savarankiško įrodymų vertinimo. Vien tai, kad teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus šioje byloje, juos atmetė ir nesivadovavo jais, analogiškai kaip ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022, reiškia ne tai, kad teismas perrašė teisinius argumentus iš kito sprendimo ir pats neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, o tai, kad ieškovė abiejose civilinėse bylose pareiškė nepagrįstus reikalavimus, mėgindama juos pagrįsti praktiškai vienodais įrodymais ir remdamasi beveik identiškais pagrindais ir panašiomis faktinėmis aplinkybėmis.

30.25.       Teismas liudytojo A. P. duotus paaiškinimus vertino kartu su byloje esančiais įrodymais ir jų nesuabsoliutino iki tokio laipsnio, kaip to norėtų ieškovė. Liudytojas į didžiąją dalį atsakovės užduotų klausimų nesugebėjo atsakyti, vengdamas ir motyvuodamas, tuo, kad nesusipažinimo su ieškovės dokumentais. Be to, ieškovė yra pareiškusi ieškinį teisme, kuriuo iš A. P. prašo priteisti didelę žalos sumą (761 355,72 Eur), tarp nemokumo administratorės ir A. P. vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir mažesnės žalos sumos atlyginimo, taigi vertinti liudytojo, kaip nešališko ir nesuinteresuoto šios bylos baigtimi, parodymus kaip patikimus ir objektyvius nėra jokio teisinio pagrindo.

30.26.       Ieškovė teismui nepateikė jokių kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių, t. y. UAB „Deiga“ buvusio vadovo A. P. ir UAB „A plius linija“ vadovės G. V., būtų buvęs koks nors kitoks susitarimas dėl ginčijamo sandorio.

30.27.       A. P. parodymai dėl tikslinių mokėjimų prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Banko sąskaitos išraše atliktų mokėjimo pavedimų 50 000 Eur sumai paskirtis yra nurodyta: „atsiskaitymas už atliktus darbus“, „mokėjimas pagal sąskaitą“ ir „mokėjimas pagal sąskaitą“, taigi jokio tikslinio mokėjimo iš atsakovės nebuvo gauta.

30.28.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022 pagrįstai nurodė, kad ieškovės  nurodyti argumentai dėl įmonių – UAB ,,Saulės era“ ir UAB ,,A plius linija“, kurių atitinkamai 100 proc. ir 66 proc. akcininkas yra M. Ž., – sąsajumo įrodinėjant nesąžiningumą, yra absoliučiai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo

32.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

33.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimą esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).

36.       Iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimą/nepakankamą motyvavimą iš esmės sieja su tuo, jog, ieškovės teigimu, teismas sprendimą grindė prielaidomis, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės pasisakė dėl visų ginčui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti reikšmingų pagrindinių bylos faktinių ir teisinių aspektų, o tai, kad ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir kitaip vertina byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas/nepakankamai motyvuotas. Įstatymas nenumato teismui pareigos pasisakyti dėl kiekvieno šalių dėstomo argumento, net ir nesusijusio su ginčo esme ar nekeičiančio teisinės situacijos vertinimo.

37.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nenustatyta ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-3, 6, 7 punktuose numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat proceso teisės normų pažeidimų dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai ir kas sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

38.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ginčo esmės. 

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

39.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Deiga“ ir atsakovės UAB „A plius linija“ buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys su papildomais susitarimais – i) 2018 m. gruodžio 10 d. sutartis su 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. birželio 3 d. papildomais susitarimais bei ii) 2019 m. spalio 21 d. sutartis su 2019 m. spalio 21 d. papildomu susitarimu, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 1-9, esančių (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Statybos darbai pagal abi sutartis apėmė laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (sutarčių 2.4., 2.5 punktai).

40.       Šalių 2019 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka organizuoti, atlikti, užtikrinti tinkamą, savalaikį ir kokybišką gerbūvio įrengimo darbų atlikimą, o 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. spalio 21 d. papildomais susitarimais šalys numatė, kad ieškovė kompensuos statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, nurodytos statybos rangos sutarčių prieduose Nr. 1. Šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas faktūras.

41.       Tarp šalių 2020 m. balandžio 30 d. buvo sudarytas susitarimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriame šalys numatė, kad atsižvelgdamos į tai, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei (atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 30 d. kreditines sąskaitas) pagal PVM sąskaitas faktūras yra 1 429,25 Eur (2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DEG 00702) ir 4 230,89 Eur (likutis sumoje pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG 00701), iš viso – 5 660,14 Eur, o ieškovės atsakovei mokėtina suma pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APL 164 yra 6 201,81 Eur, jos įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 660,14 Eur sumai, po kurios įskaitymo ieškovė lieka skolinga atsakovei 541,67 Eur sumą.

42.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 (naujas bylos Nr. eB2-466-866/2022) UAB ,,Deiga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Administravimas ir auditas“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

43.       Ieškovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino atsakovės 541,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

44.       Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama actio Pauliana pagrindu pripažinti šalių 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo negaliojančiu ir taikyti restituciją. Nurodė, kad šalių sudarytas sandoris ieškovei, esant faktiškai nemokiai, pažeidė kitų jos kreditorių teises, kadangi sandoriu pirmumas patenkinti savo reikalavimus buvo suteiktas išimtinai atsakovei.

45.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, privalomumo sudaryti sandorį nebuvimo, atsakovės nesąžiningumo.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodytos actio Pauliana sąlygos. Ieškovės teigimu, byloje įrodytas tiek kreditorių teisių pažeidimas (ieškovei, esant nemokiai, ir turint kitų kreditorių, pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus buvo suteikta atsakovei), tiek neprivalėjimas sudaryti ginčo sandorį (nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaitant su atsakove sudaryti susitarimą dėl įskaitymo, taip pat ekonominio būtinumo) bei atsakovės nesąžiningumas (atsakovei iš viešai prieinamų duomenų bei kitų aplinkybių turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, turimus kreditorius). Ieškovės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, kadangi skundžiamame sprendime atkartojo kito Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022, motyvus.  

47.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, kad byloje nėra įrodytos actio Pauliana sąlygos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Atsakovės nurodomi argumentai dėl 541,67 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo ieškovės bankroto byloje, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė galimai nesutinka su tuo, kad nemokumo administratorė apskritai turi teisę ginčyti 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo, t. y. vertina, kad ta aplinkybė, jog nemokumo administratorė neprieštaravo atsakovės 541,67 Eur dydžio finansinio reikalavimo (likučio po atlikto įskaitymo) tvirtinimui ieškovės bankroto byloje, reiškia, kad šioje byloje ginčijamas sandoris yra teisėtas. 

48.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl nemokumo administratorės teisės ginčyti šalių susitarimą dėl įskaitymo, esant ieškovės bankroto byloje patvirtintam atsakovės 541,67 Eur dydžio finansiniam reikalavimui

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys 2020 m. balandžio 30 d. susitarimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutarė, kad atsakovė ieškovei susitarimo sudarymo dieną yra skolinga 5 660,14 Eur, o ieškovė atsakovei – 6 201,81 Eur sumą. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovė atsakovei liko skolinga 541,67 Eur (6 201,81 Eur – 5 660,14 Eur). Būtent šio dydžio atsakovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje.

50.       Nors atsakovė teigia, kad nemokumo administratorė, susipažinusi su atsakovės pateiktu tvirtinti 541,67 Eur finansiniu reikalavimu, ir pateikusi ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui jį tvirtinti, iš esmės sutiko, kad jis pagrįstas (taigi ir 2020 m. balandžio 30 d. susitarimas dėl įskaitymo), todėl prarado teisę ginčyti šalių sudarytą susitarimą dėl įskaitymo, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

51.       Pažymėtina tai, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 6 201,81 Eur dydžio įsiskolinimą kilo tarp šalių sudarytos sutarties bei 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros APL 164 pagrindu. Ta aplinkybė, kad šalys ginčijamu susitarimu atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 5 660,14 Eur sumai ir tą padarius, ieškovė atsakovei ir toliau liko skolinga 541,67 Eur sumą, nereiškia, kad šiuo susitarimu šioje apimtyje (541,67 Eur) buvo sukurta nauja ieškovės prievolė atsakovei. Dėl šios sumos šalys nesudarė jokio susitarimo (byloje tokių duomenų nėra), todėl ji, kaip bendro ieškovės įsiskolinimo likutis (6 201,81 Eur – 5660,14 Eur), ir toliau ieškovės atsakovei turėjo būti sumokėta pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APL 164.

52.       Tai, kad minėto dydžio suma (541,67 Eur) buvo patvirtinta ieškovės bankroto byloje kaip atsakovės finansinis reikalavimas, neturi jokios teisinės reikšmės nemokumo administratorei ginčijant šalių 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą, kuriuo įskaitymas buvo atliktas 5 660,14 Eur apimtyje, kadangi 541,67 Eur suma į šią sumą nepatenka.

53.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, sutikusi su 541,67 Eur dydžio atsakovės finansinio reikalavimo tvirtinimu ieškovės bankroto byloje, neprarado teisės teismine tvarka ginčyti šalių 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (dėl 5 660,14 Eur sumos), todėl atsakovės šiuo aspektu atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo ginčija actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), t. y. neginčija jo teisėtumo CK 6.130–6.131 straipsnių, numatančių įskaitymo sąlygas ir tvarką, pagrindu ar bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80–1.93 straipsniai), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo pagal CK 6.66 straipsnį (ne)buvimo.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

55.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

56.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

58.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

i) dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (ne)buvimo

59.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad iki šioje byloje ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovė į ieškovę, tiek ir ieškovė į atsakovę, nekilo. Byloje nustatyta, kad iki ginčijamo įskaitymo ieškovė buvo ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė (atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal jos atliktus statybos rangos darbus).

60.       Ieškinį dėl susitarimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės nemokumo administratorė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis nemokumo administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

61.       Kadangi šiuo atveju ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės vardu, ieškovės nemokumo administratorė turi teisę reikšti ieškinį dėl ginčijamo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

62.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos (kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekilo, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės remiasi actio Pauliana sąlygomis dėl kreditoriaus teisių pažeidimo buvimo, sandorio neprivalomumo ir atsakovės nesąžiningumo, todėl toliau pasisakytina šiais aspektais.

ii) dėl kreditoriaus teisių (ne)pažeidimo

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamu šalių 2020 m. balandžio 30 d. susitarimu dėl įskaitymo buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovė, būdama nemoki (faktinio nemokumo data – 2019 m. birželio 30 d.), pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus, suteikė atsakovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.

64.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

65.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba faktą, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 20 punktas).

66.       Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 24–26 punktai).

67.       Ieškovė nurodo, kad tai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ji buvo nemoki patvirtina visuma byloje esančių įrodymų, tarp jų ir ieškovės balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos (2019 m. birželio 30 d.; 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. birželio 30 d.), 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita „BUAB „Deiga“ nemokumo datos nustatymas iš finansinių, buhalterinių duomenų bei pirminių dokumentų“, parengta nemokumo administratorės darbuotojo D. R. (nurodomos pareigos – (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

68.       Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

69.       Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma).

70.       Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

71.       Pažymėtina tai, kad ieškovės pateiktas 2019 m. birželio 30 d. balansas, kuriuo, be kita ko, kaip vienu iš informacijos šaltinių remtasi sudarant 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaitą, nėra pasirašytas jį sudariusių asmenų – ieškovės direktoriaus ir buhalterės, todėl vien jau dėl to juo, taip pat ir jo pagrindu sudaryta minėta audito ataskaita, sprendžiant dėl galimo ieškovės nemokumo momento nustatymo, nėra pagrindo vadovautis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie dokumentai ne tik neatitinka jiems keliamų turinio ir formos reikalavimų, tačiau taip pat nėra pagrįsti pirminiais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Nors ieškovė ir nurodo kitaip, tačiau įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Konstatavus, kad paminėti dokumentai neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija plačiau dėl kitų su šiais įrodymais susijusių šalių dėstomų argumentų (dėl audito ataskaitos atitikimo Audito įstatymo reikalavimams, ataskaitos priedų (ne)pateikimo ir pan.) nepasisako, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė atitiko nemokios įmonės būseną.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nemokumo administratorė teigia, jog ieškovė buvo nemoki jau 2019 m. birželio 30 d., tačiau toks ieškovės nemokumo nustatymo momentas iš esmės yra paremtas tik nemokumo administratorės subjektyviu įrodymų vertinimu.

74.       Ieškovės vadovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei UAB „Deiga“ teismui pateikė 2020 m. liepos 14 d. Bankroto byla ieškovei iškelta 2020 m. rugsėjo 14 d. Teismas, vertindamas paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už 2018 metus, sprendė, kad 2018 metais bendrovė dirbo pelningai, turto vertė sudarė 2 313 630 Eur, iš to skaičiau virš 1 mln. vertės atsargos; mokėtinos sumos – 1 988 472 Eur, per 2018 metus gauta 5 379 833 Eur pardavimo pajamų. Nors teismas nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nurodė, kad „labiau tikėtina, jog nuo 2019 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurių įveikti neįstengė, atsiskaityti pagal savo prievolės bendrovė negali, todėl buvo laipsniškai mažinamos veiklos apimtys“, tačiau nei šioje nutartyje, nei vėlesnėse proceso stadijose nebuvo nustatytas ir konstatuotas konkretus ieškovės nemokumo atsiradimo momentas šiam ginčui aktualiu laikotarpiu. Ieškovės nemokumas iš esmės konstatuotas bankroto bylos iškėlimo dienai.

75.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

76.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ginčijamo susitarimo sudarymo metu atitiko aukščiau nurodytus požymius, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad įmonė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi vykdyti veiklą ir įsipareigojimus kreditoriams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir atliktam įrodymų vertinimui dėl ieškovės finansinės būklės ginčui aktualiu laikotarpiu.

77.       Pastebėtina tai, kad byloje esantys įrodymai – ieškovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir ieškovės kasos knyga už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. (ieškovės nurodyta nemokumo data) iki 2020 m. balandžio 29 d. (diena iki ginčijamo susitarimo sudarymo) vykdė veiklą ir atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams; ieškovės banko sąskaitoje lėšų apyvarta viršijo keletą milijonų eurų sumą; kasos grynųjų pinigų apyvarta – 109 563,67 Eur. Lyginant į bylą pateiktus 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. birželio 30 d. (duomenų, buvusių būtent 2020 m. balandžio 30 d. nepateikta) balansus taip pat matyti, kad ieškovei vykdant veiklą, praėjusių metų nuostolis per pusmetį taip pat buvo gerokai sumažintas (24 proc.).

78.       Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės pateiktų įrodymų – išrašo iš tinklapio www.rekvizitai.lt, taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė neturėjo jokio įsiskolinimo Sodrai.

79.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad ieškovės finansinė padėtis ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo tokia, kuri atitiktų nemokios įmonės būklę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdė įprastinę ūkinę komercinę veiklą – vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, taip pat gavo pajamas iš debitorių. Vien dieną prieš ginčijamo sandorio sudarymą Valstybinė mokesčių inspekcija pervedė ieškovei 28 000 Eur sumą, kuria ieškovė įvykdė savo turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, atlikdama jiems bankinius pavedimus.

80.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors ieškovė nurodo, jog ginčijamo susitarimo sudarymo metu atsakovė buvo pradelsusi mažiausiai 205 682,19 Eur sumą 20-čiai kreditorių (periodinės tiekėjų suvestinės duomenys už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 20 d.), tačiau, remiantis anksčiau minėto banko sąskaitos išrašo duomenimis, matyti, kad ieškovė vykdė veiklą ir gavo pajamų daugiau (daugiau nei 6 mln. eurų) negu reikėjo galimam 205 682,19 Eur dydžio įsiskolinimui kitiems kreditoriams padengti. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė beveik su visais šiais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė nuolatinius atsiskaitymus, pirko iš jų prekes ir paslaugas, taigi nuolat keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos šiems kreditoriams sumos.

81.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

82.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad su vienais kreditoriais buvo daromi atsiskaitymai, o su kitais ne ir kad kai kuriems kreditoriams turimas įsiskolinimas ginčui aktualiu laikotarpiu netgi padidėjo, savaime nepatvirtina fakto, jog šalių sudarytas ginčo susitarimas pažeidė kitų kreditorių interesus. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad šalys sudarė ginčijamą susitarimą, kuomet ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminai susitarimo sudarymo metu jau buvo suėję, nereiškia, kad ieškovė, nepadengusi visų ankstesnių įsiskolinimų, siekdama vykdyti savo įprastinę ūkinę komercinę veiklą (kas, kaip konstatuota, ir buvo daroma), negalėtų padengti kitam kreditoriui (šiuo atveju atsakovei) turimo įsiskolinimo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu.

83.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys susitarė dėl 5 660,14 Eur sumos įskaitymo. Įvertinus banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir kasos knygoje už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. esančius duomenis – turėtą apyvartą, vykusius atsiskaitymus su kontrahentais, darbo užmokesčio mokėjimus, ir lyginant kitiems kreditoriams išmokėtas sumas su šalių ginčijamu sandoriu įskaityta suma (5 660,14 Eur), matyti, kad ši suma iš esmės nesiskiria nuo kitiems kreditoriams vykdomų atsiskaitymų dydžio ir neretais atvejais yra netgi mažesnė. Ši aplinkybė greta jau kitų paminėtų teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad sudarius ginčijamą susitarimą atsakovė buvo palankiau traktuojama už kitus ieškovės tuo metu turėtus kreditorius ir išimtinai jai būtų siekta suteikti pirmenybę patenkinti savo reikalavimus dėl kitų priežasčių, nei siekiant nesutrikdyti įprastinės vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

84.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad šalys negalėjo sudaryti 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo, kadangi, pasak ieškovės, tuo metu ieškovės turtinėms teisėms buvo taikomas areštas. Priešingai, Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovės turtui (įskaitant ir turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms) nebuvo taikomi jokie apribojimai.

85.       Iš Turto arešto aktų registro nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 taikė areštą atsakovei UAB ,,Deiga“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo UAB ,,Deiga“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises, bet ne daugiau kaip 34 601,94 Eur sumai. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, 2020 m. balandžio 21 d. areštavo (aprašė) konkretų UAB ,,Deiga“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, išregistruodamas civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 pritaikytą laikiną UAB ,,Deiga“ viso turto areštą. Be to, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363 areštavo UAB ,,Deiga“ nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą bei turtinę teisę į transporto priemonę, o 2020 m. balandžio 30 d. išregistravo turtinės teisės į transporto priemonę areštą.

86.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo taikytas areštas ir turtinėms teisėms, t. y. kas reiškia draudimą atlikti reikalavimų įskaitymą, nepagrįsti. Anksčiau paminėti Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. buvo areštuotas tik konkretus UAB ,,Deiga“ nekilnojamasis turtas, tačiau nei kilnojamajam turtui, nei turtinėms teisėms ar piniginėms lėšoms areštas nebuvo taikomas, todėl šalims nebuvo taikomų apribojimų sudaryti 2020 m. balandžio d. susitarimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Turto areštas piniginėms lėšoms buvo taikomas tik nuo 2020 m. gegužės 4 d., o areštas visam turtui (įskaitant ir turtines teises) – nuo 2020 m. gegužės  28 d., tačiau kadangi šie įvykiai įvyko jau po ginčijamo susitarimo sudarymo (2020 m. balandžio 30 d.), nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualūs ir todėl nevertintini.

87.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo pagrindu atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kuris jo atlikimo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastinę verslo praktiką, nepaisant to, jog jo sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (kurie atitinkamomis apimtimis taipogi buvo dengiami), o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos kreditorių teisės ir/ar teisėti interesai.

iii) dėl privalomumo sudaryti sandorį (ne)buvimo

88.       Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ginčijamo susitarimo privalomumo. Pažymi, kad sudarant ginčijamą sandorį nebuvo ne tik jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaitant su atsakove sudaryti susitarimą dėl įskaitymo, tačiau nebuvo ir jokio ekonominio būtinumo tokį sandorį atlikti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

89.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

90.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad šalis siejo abipusiai sutartiniai santykiai nėra. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė atsakovei buvo skolinga, kadangi atsakovė, turėdama krovininį automobilį biriems kroviniams pervežti, ieškovei atlygintinai į statybvietę atvežė statybos rangos ir gerbūvio darbų atlikimui pagal statybos rangos sutartis reikalingą žvyrą, akmens skaldą ir smėlį. Anksčiau jau konstatuota, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos nebuvo sustabdžiusi/nutraukusi (tą patvirtina jos vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, darbuotojams mokamas darbo užmokestis, priedai už darbą lauko sąlygomis, kt.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vykdoma ūkinė komercinė veikla buvo susijusi būtent su statybos darbais ir jai operatyviai ir efektyviai vykdyti atsakovės transportuotos medžiagos buvo būtinos.

91.       Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi šią konkrečią susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalys ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo CK 6.66 straipsnio prasme privalėjo sudaryti tiek pagal statybos rangos sutartis, tiek ir dėl susidariusių faktinių aplinkybių, siekiant užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių aplinkybių kontekste atsakovės veiksmai, vertinant iš jos pozicijos, atitiko protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Ieškovės nurodyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados (CPK 185 straipsnis).

iv) dėl atsakovės nesąžiningumo (ne)buvimo

92.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad neįrodytas atsakovės nesąžiningumas. Teigia, kad atsakovės nesąžiningumas buvo grindžiamas atsakovės akcininko ir ieškovės vadovo išankstiniu susitarimu dėl pirmenybės teisės atsakovei suteikimo, taip pat viešai prieinamais duomenimis dėl ieškovės turto arešto bei kitomis aplinkybėmis, tačiau teismas to nevertino.

93.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

94.       Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

95.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

96.       Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

97.       Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nesirėmė nė viena iš CK 6.67 straipsnyje numatytų nesąžiningumo prezumpcijų, atsakovės nesąžiningumo faktą šioje byloje turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šios actio Pauliana sąlygos taip pat neįrodė.

98.       Kaip jau minėta, ginčijamo susitarimo sudarymo metu Juridinių asmenų registrui paskutiniai pateikti ieškovės finansiniai duomenys buvo už 2018 metus, pagal kuriuos nustatyta, kad ieškovė veiklą vykdė pelningai (tas konstatuota ir ieškovės bankroto byloje), todėl šių viešai prieinamų duomenų pagrindu, atsakovė neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė galėtų susidurti su finansiniais sunkumais, dėl ko negalėtų sudaryti ginčijamo susitarimo, siekdama nepažeisti kitų kreditorių interesų.

99.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo, vadovautis 2019 m. gruodžio 31 d. ar vėlesniais balanso (pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenimis apskritai negalima, kadangi šie duomenys Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po ginčijamo 2020 m. balandžio 20 d. susitarimo sudarymo. Taigi apie šiuos šiai datai užfiksuotus ieškovės finansinius rodiklius atsakovei apskritai nebuvo įmanoma sužinoti.

100.       Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia ir tuo, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą susitarimą, žinojo apie ieškovės turtui taikytą areštą. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos ieškovės argumentus, pažymi, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu areštas buvo taikomas tik vieno kreditoriaus naudai ir tik konkrečiam ieškovės nekilnojamajam turtui. Jokio turto arešto ieškovės turtinėms teisėms ir/ar piniginėms lėšoms sudarant susitarimą nebuvo, todėl atsakovė, netgi pasidomėjusi viešo registro duomenimis, neturėjo pagrindo spręsti apie itin sunkią ieškovės finansinę būklę, neleidžiančią jai su ieškove sudaryti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo 5 660,14 Eur sumos apimtyje. Be to, kaip jau konstatuota anksčiau, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neatitiko nemokios įmonės būklės, todėl tai, kad atsakovė sudarė su ieškove ginčijamą susitarimą nepagrindžia jos nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu.

101.       Ieškovė atsakovės nesąžiningumą taip pat grindžia, pasak jos, atsakovės akcininko ir ieškovės vadovo buvusiu išankstiniu susitarimu dėl pirmenybės teisės atsakovei suteikimo. Ieškovė pažymi, kad atsakovė 2020 m. balandžio 30 d., t. y. tą pačią  dieną, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, į ieškovės sąskaitą 3 mokėjimo nurodymais pervedė iš viso 50 000 Eur sumą, kuri vėliau buvo pervesta UAB „Saulės era“, kuri per akcininką susijusi su atsakove, t. y. tas pats fizinis asmuo (akcininkas) kontroliuoja tiek atsakovę, tiek UAB „Saulės era“. Ieškovės teigimu, tai patvirtina sunkią ieškovės finansinę būklę, kadangi atsakovei nepervedus šios sumos, ji nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su UAB „Saulės era“ ir atsakovei tas buvo žinoma. Ieškovė pažymi, kad dėl šių tikslinių mokėjimų 50 000 Eur sumai paliudijo ir šioje byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas.

102.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodomus argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad jie pagrindžia buvus atsakovės ir ieškovės susitarimą dėl pirmenybės atsiskaityti su atsakove buvimo, taigi ir atsakovės nesąžiningumą.

103.       Iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovei 2020 m. balandžio 30 d. atlikto tris mokėjimus pavedimus – 10 000 Eur, 10 000 Eur ir 30 000 Eur sumai. Minėtų mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, kad tai: „atsiskaitymas už atliktus darbus“ (dėl 10 000 Eur sumos) ir „mokėjimas pagal sąskaitą“ (dėl 10 000 Eur ir 30 000 Eur sumų). Įvertinus tai, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2018 m. gruodžio 10 d. siejo statybos rangos sutartiniai santykiai pagal dvi statybos rangos sutartis ir tris papildomus susitarimus dėl gana didelio masto darbų atlikimo ir kainos sumokėjimo, nėra pagrindo spręsti, kad šie mokėjimo pavedimai reikštų buvus kitokį šalių atstovų susitarimą negu atsakovės atsiskaitymo už atliktus darbus faktą. Ieškovė aplinkybių, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą, neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

104.       Aplinkybė, kad ieškovė tokio paties dydžio sumą (50 000 Eur) tą pačią dieną pervedė UAB „Saulės era“, t. y. kaip ieškovė nusprendė panaudoti iš atsakovės gautas lėšas, savaime nedaro atsakovės nesąžininga. Pastebėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pervedė ieškovei 28 000 Eur sumą, ir tokio paties dydžio sumą ieškovė tą pačią dieną pervedė savo kreditorei UAB „Atrasa“ pagal PVM sąskaitą faktūrą. Taigi, kaip matyti, tokia ieškovės atliktų pervedimų seka nelaikytina neįprasta ir nesudaro pagrindo spręsti dėl tam tikrų teisei ar sąžiningo verslo praktikai prieštaraujančių susitarimų buvimo.

105.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė buvo nemoki ginčijamo susitarimo sudarymo metu, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė 50 000 Eur sumą ieškovei pervedė žinodama, jog ši yra nemoki, taip pat nepagrįsti ir neįrodyti.

106.       Pažymėtina ir tai, kad argumentais dėl atsakovės ir UAB „Saulės era“ sąsajumo (per akcininką), įrodinėjant atsakovės nesąžiningumą, ieškovė rėmėsi ir Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 23 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su ieškovės UAB „Saulės era“ atliktų mokėjimų 50 000 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu, ir kurie teismo taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-707-302/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

107.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo – buvusio ieškovės vadovo, parodymais, kurie patvirtino tiek įmonės nemokumo momentą, tiek buvus tikslinius pavedimus tarp atsakovės ir ieškovės.

108.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

109.       Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo A. P. duotų parodymų turinį, šalių/jų atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat jau anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės nemokumo ir atsakovės nesąžiningumo nebuvimo, sprendžia, kad šioje byloje liudytojo parodymai negali būti suabsoliutinami ir jais, kaip prieštaraujančiais kitiems byloje esamiems įrodymams, kurių patikimumu ir nuoseklumu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, pagrįstai nesiremta ta apimtimi, kuria to siekė ieškovė.

110.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytos visos būtinos sąlygos ieškiniui, pareikštam actio Pauliana pagrindu, tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį dėl šalių 2020 m. balandžio 30 d. sudaryto susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

111.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko savarankiško faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo, o atkartojo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022 motyvacinę dalį.

112.       Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

113.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygų ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritarta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje atliktas įrodymų vertinimas atliktas netinkamai taikant ar aiškinant proceso teisės normas, nesivadovaujant įstatymu ir/ar vidiniu teismo įsitikinimu.

114.       Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl dalies aplinkybių padarė tapačias išvadas, kaip ir kitoje civilinėje byloje analogiškas faktines aplinkybes ir įrodymus vertinęs teismas, savaime nelemia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatliko savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo. Priešingai, ieškovei tais pačiais įrodymais (tam tikra jų dalimi) įrodinėjant faktines aplinkybes, tik skirtingose bylose skirtingų atsakovų atžvilgiu, ir teismams to paties turinio įrodymus vertinant tapačiai, kaip tik yra užtikrinamas sąžiningas ir teisingas įrodymų vertinimas pagal juose užfiksuotus faktus, kurių turinys yra nekintamas nepriklausomai nuo to, kokioje byloje jie pateikiami.

115.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neatlikęs savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos baigties

116.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

117.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

118.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

119.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

120.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos atsakovei iš ieškovės, jas apmokant iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

121.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

122.       Ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl atmetus jos apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos nė iš vienos šalių valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, juridinio asmens kodas 302589632, bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A plius linija“, juridinio asmens kodas 303424548, 1 863,40 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                           Giedrė Čėsnienė

                                                                                                Rūta Petkuvienė

                                                                                                                    Renata Volodko