Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-08][nuasmeninta nutartis byloje][AS-350-415-2018].docx
Bylos nr.: AS-350-415/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 188704927 atsakovas
"Vilniaus hidroprojektas" 121896961 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 188675190 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
Atsisakymas priimti skundą
Kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas
Žemės teisiniai santykiai
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

Administracinė byla Nr. AS-350-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00543-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 43.5.9

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:             

I.

 

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. vasario 13 d. pateikė skundą (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 36), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 3S-100 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. M.“ (toliau – ir 2011 m. kovo 29 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3SK-259-(14.3.110) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir 2015 m. vasario 18 d. sprendimas); 3) panaikinti NŽT 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei I. M.“ (toliau – ir 2015 m. vasario 20 d. sprendimas); 4) panaikinti nuosavybės teises į piliečių tenkančios žemės valdos dalį – 0,18 ha, žemės vertė 418 Lt.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktais, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 74–78).

Teismas konstatavo, kad teisingumas reikalauja, jog asmuo savo teises imtųsi ginti atsakingai, gerbdamas teisę, neperžengdamas teisėje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Vienas tokių reikalavimų yra reikalavimas laikytis skundo padavimo terminų, kurių paskirtis ir prasmė negali būti paneigta.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai apie siekiamus ginčyti sprendimus buvo žinoma dar 2016 metais, todėl konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos nurodytos sveikatos problemos, t. y. traumų gydymo pradžia, dokumentuose fiksuota nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, todėl šios aplinkybės teismas nelaikė pagrindu termino atnaujinimui. Be to, teismas konstatavo, kad dėl NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. vasario 18 d. sprendimo apskundimo pareiškėja nėra išnaudojusi privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes minėto sprendimo pareiškėja neskundė NŽT.

Pareiškėjos reikalavimą panaikinti nuosavybės teises į 0,18 ha žemės valdos dalį (žemės vertė 418 Lt) teismas vertino kaip išvestinį iš pagrindinių reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl sprendė, kad, nepriėmus pagrindinių reikalavimų, atskiras reikalavimus dėl įpareigojimo taip pat negali būti priimtas.

 

III.

 

Pareiškėja I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį (b. l. 82–93). Pareiškėja prašo skundą nagrinėti žodine tvarka, darant įrašus.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo daug faktinių ginčo aplinkybių, taip pat paaiškina, kad jai trūksta teisinių žinių, be to, ji yra garbaus amžiaus, turinti daug chroniškų, nepagydomų susirgimų. Pareiškėja nurodo, kad po 2014 m. lapkričio 30 d. įvykusio jos sumušimo, ji nebuvo gydoma ir du metus gyveno kančiose. Pareiškėja paaiškina, kad 2017 m. spalio 2 d. ji pirmą kartą pamatė NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir NŽT 2015 m. vasario 20 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad turėjo prašyti panaikinti NŽT 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir taip gera valia atsisakyti 0,75 ha žemės.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis naikintina dar ir todėl, kad skundai nagrinėjami dalyvaujant pareiškėjui ir atsakovui. Pareiškėja nurodo, kad nežinojo, kada vyks teismo posėdis ir kas nagrinės pareiškėjos ir NŽT nesutarimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje (b. l. 76–77) nurodė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, kada pareiškėjai tapo žinoma apie ginčijamus teisės aktus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šių argumentų kartoti.

Tai, kad pareiškėjai trūksta teisinių žinių, ji yra garbaus amžiaus, ligota savaime nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apdairumo ir rūpestingumo standartas, taikomas asmenims, įgyvendinantiems savo procesines teises, reikalauja veikti taip, kad būtų išvengta nepagrįsto delsimo, dėl kurio iš esmės visada kyla grėsmė susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Todėl tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės yra pripažįstamos kaip pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, nuolat egzistuojančios, taigi jos šios bylos kontekste negali būti teisiniu pagrindu terminui atnaujinti.

Nepagrįsti yra ir pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą turėjo spręsti jai dalyvaujant žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsniu, skundo priėmimo klausimas sprendžiamas pareiškėjui nedalyvaujant.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo prašymą jį nagrinėti žodine tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Įvertindama tai, kad nėra pagrindo šį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo atmeta.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakyta priimti skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

              Teisėjai               Stasys Gagys

                                 

  

                                      Gintaras Kryževičius

                           

 

                            Ramutė Ruškytė