Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-25][nuasmeninta nutartis byloje][1A-28-744-2021].docx
Bylos nr.: 1A-28-744/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 291884920 prokuroras
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso principai
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Teisė į gynybą (BPK 10 str., 44 str. 2, 7, 8 d. ir kt. str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)

?Pranešėjas B

Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-744/2021

(Nr. 1A-295-744/2020)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11419-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.4.6.1.

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 25 d.

Šiauliai

 

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei, 

dalyvaujant prokurorui Laimonui Ramanauskui,

nuteistajam A. Š. ir jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams; A. Š. įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei jam uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 19 d., 10.34 val. iki 2020 m. kovo 20 d., 10.30 val., tai yra 1 para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. Š. priteista 96,52 Eur turtinė žala; kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio paskelbimo, nuosprendį paskelbus, nuspręsta ją panaikinti; nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio įsiteisėjimo; laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą į pinigines lėšas, esančias ar galinčias atsirasti AB „(duomenys neskelbtini)“, nuspręsta taikyti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.  

 

               Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       A. Š. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2020 m. kovo 19 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), P. K. gyvenamojo namo kambaryje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė nemažiau 2 smūgių kumščiu nukentėjusiajam V. R. į veidą ir ne mažiau 2 smūgių į kairį šoną, taip padarė sužalojimus: kairės pusės IX, X šonkaulių lūžius, kraujosruvą po kaire akimi – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti – A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo; į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1.       Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas nurodo, kad teismas, pripažindamas A. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą nepagrįstai skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. skyrus laisvės apribojimo bausmę, artimą maksimaliam bausmės dydžiui. Tokie teismo motyvai, apelianto nuomone, yra formalūs ir akivaizdžiai neatitinkantys baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nes teismas, skirdamas A. Š. bausmę, neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. Š. padarytą nusikalstamą veiką bei parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2.       Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, neįvertino to, kad A. Š. yra baustas už administracinius nusižengimus, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jis iki šio BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo teistas 6 kartus, paskutinius du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį). Už minėtus nusikaltimus žmogaus sveikatai abu kartus teismas buvo paskyręs A. Š. laisvės apribojimo bausmes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis be pateisinamų priežasčių vengė ją atlikti, todėl ši bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Nuteistasis A. Š., teistumui neišnykus, ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas jam vėl paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Apelianto įsitikinimu, yra akivaizdu, jog anksčiau paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų pasiekti nepavyko, nuteistasis A. Š. ir toliau daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

2.3.       Apelianto nuomone, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies parinkimas A. Š. (pripažintam recidyvistu) nedarys teigiamos įtakos ir bausmės paskirtis liks neįgyvendinta. Akivaizdu, kad A. Š. dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, nerodo jokio noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau elgiasi įžūliai ir pavojingai, rodo nepagarbą visuomenei ir įstatymams. Nors A. Š. formaliai atitiko nustatytus reikalavimus asmenims, kuriems gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau šis klausimas net nebuvo teismo svarstytas. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tikslus, kurių siekiama skiriant baudžiamojo poveikio priemones, apeliantas daro išvadą, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. parinktos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra įpareigojimas bausmės atidėjimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimas bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, yra proporcingos ir šiuo atveju skirtinos bausmės atidėjimo laikotarpiu.

3.       Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4.       Teismo posėdžio metu prokuroras Laimonas Ramanauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Nuteistasis A. Š. ir jo gynėja advokatė Zoja Kastėnienė prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, nepakeistą.

 

               Apeliacinis skundas atmestinas.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirta bausme, mano, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per švelni, todėl prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti – A. Š. už nusikalstamo veikos padarymą paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (to paties prašė ir prokuroras Laimonas Ramanauskas apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu), tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį BK straipsnį ir jam paskirta bausmė, todėl iš naujo A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės

8.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

9.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiama

laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. Š. teistas 6 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

12.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės maksimaliam dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams) bei galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. paskirta bausme subendrinta bausmė (laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams) nėra per švelnios ar aiškiai neteisingos, didinti jas ar paskirti griežtesnę kitos rūšies bausmę (laisvės atėmimą) prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti. Grįsdamas prašymą nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką paskirti griežtesnę bausmę, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, neįvertino to, kad A. Š. yra baustas už administracinius nusižengimus, jis iki šio BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo teistas 6 kartus, paskutinius du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, už minėtus nusikaltimus žmogaus sveikatai abu kartus teismas buvo paskyręs A. Š. laisvės apribojimo bausmes, teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, jog, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis be pateisinamų priežasčių vengė ją atlikti, todėl ši bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Apelianto įsitikinimu, anksčiau paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų pasiekti nepavyko, asmuo ir toliau daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti ir pažymi, kad prokuroro nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sunkinti A. Š. baudžiamąją atsakomybę.

14.       Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės apribojimo bausmę pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, atsižvelgdama į nuteistojo A. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, A. Š. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, prašė ir kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė (2 t., b. l. 142-145). Be to, pažymėtina, kad A. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė 2020 m. kovo 19 d., tai yra prieš priimant jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4  ir 9 dalimis, subendrinta su šiuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme), kuriuo A. Š. už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos (numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje), kaip ir nagrinėjamoje byloje, padarymą prokuroro prašymu (nes būtent prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo prašė A. Š. paskirti laisvės apribojimo bausmę) taip pat buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, reikšmingos bausmės skyrimui, tiek priimant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, tiek priimant skundžiamą nuosprendį, buvo iš esmės tos pačios –nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, už kurias A. Š. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir minėtu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padarytos beveik tuo pačiu metu (2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 22 d.), jų padarymo metu A. Š. buvo teistas 5 kartus (ne 6 kartus, kaip neteisingai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras), buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė jau buvo pakeista į 90 parų areštą. Taigi, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek priimant A. Š. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, prokurorai, žinodami apie visų šių minėtų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių egzistavimą, vis tiek konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimo bausmes.

15.        Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties matyti, kad nuteistasis A. Š. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę iš esmės vykdo (atliko nemokamus darbus, tačiau pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas), pripažino, kad alkoholio vartojimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių jo nusikalstamą elgesį, ir sutiko gydytis priklausomybę alkoholiui, todėl šia nutartimi A. Š. buvo paskirtos papildomos pareigos – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei gydytis priklausomybę alkoholiui (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. nurodė, kad jis vykdo Probacijos tarnybos nurodymus, stengiasi laikytis įpareigojimų, dirba, geria vaistus ir alkoholio nevartoja.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skiriant kaltininkui bausmę, yra reikšminga ir nukentėjusiojo pozicija. Nukentėjusysis V. R. apeliacine tvarka neskundė priimto nuosprendžio dėl A. Š. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ir tai rodo jo poziciją, sutikimą su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. Š. visiškai atleido, jie susitaikė, nukentėjusysis prašė teismo A. Š. nebausti, jis byloje nereiškė ir civilinio ieškinio (2 t., b. l. 132).

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (darbingo amžiaus, paties nuteistojo teigimu, dirba, teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka), į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), į tai, kad A. Š. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino nuo pat pradžių ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad supranta savo elgesio pavojingumą, kad atsiprašė nukentėjusiojo, į tai, kad nuteistasis A. Š. atlygino dalį žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (2 t., b. l. 140, 141), pirmosios instancijos teisme prokurorė baigiamųjų kalbų metu neprašė A. Š. skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę (kaip minėta, prokurorė siūlė A. Š. paskirti laisvės apribojimo bausmę), nukentėjusysis atleido A. Š. ir prašė jo nebausti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) nuteistojo A. Š. atžvilgiu bus galima pasiekti jam atliekant laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, su laisvės apribojimo bausme nuteistajam A. Š. paskirti įpareigojimai – laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, padės užtikrinti bausmės tikslus. Tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, jei A. Š. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 48 straipsnio 8 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, tinkamai ją, vadovaujantis BK 641 straipsnio ir 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, sumažino trečdaliu ir subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. paskirta bausme, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

19.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistajam A. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja (2 t., b. l. 166). Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. lapkričio 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 7, 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš A. Š. valstybės naudai priteisti 77,94 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21.       Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo A. Š. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais – tai yra prašant nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirti straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, pats nuteistasis nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti prokuroro apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti nepakeistas. Bylos duomenimis nuteistasis A. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (2 t., b. l. 62), paties nuteistojo A. Š. teigimu, šiuo metu jis dirba ir vienas išlaiko šeimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui jis nepateikė. A. Š. turi nekilnojamojo turto (butą), tačiau šiam turtui taikomas areštas ir yra apribota disponavimo juo teisė (2 t. 1, b. l. 65, 66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.??? 

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

               Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą atmesti.

               Iš A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

 

        

Teisėjai                                                                          Nerijus Masiulis

 

 

                                                                                 Laisvydas Zederštremas

 

 

                                                                                 Virginija Žindulienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BPK
  • BPK 332 str. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys
  • 2K-7-107/2013
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • 2K-420/2006
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • BPK 322 str. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • 2K-233/2011