Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1435-2010].doc
Bylos nr.: 2-1435/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

         Civilinė byla Nr. 2-1435/2010

Procesinio sprendimo kategorija 94.3 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 8 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. ir atsakovo S. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d.  nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui S. K. , bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Votumas“, akcinei bendrovei ,,Mažeikių elektrotechnika“ administratoriui Arvydui Biliui perduota į akcinės bendrovės ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam AB „Mažeikių elektrotechnika“ vadovui S. K. ir BAB „Mažeikių elektrotechnika“ buvusiam administratoriui UAB „Votumas“ bei BAB „Mažeikių elektrotechnika“ administratoriui A. Biliui, prašydamas priteisti iš atsakovų S. K. 1 561,72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos ir iš UAB „Votumas“ bei A. Biliaus 1 561,72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos, kurias jis patyrė dėl BAB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Patikslinęs ieškinį, ieškovas L. K. atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovų po 1 561,72 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su BAB „Mažeikių elektrotechnika“ tyčinio bankroto nustatymu.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovas L. K. buvo įpareigotas patikslinti materialinį teisinį reikalavimą, nurodyti šalis bei kitus byloje dalyvaujančius asmenis, kuriems reiškiamas reikalavimas ir priklausomai nuo ieškinio reikalavimo dydžio sumokėti žyminį mokestį.

Kadangi ieškovas nepasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo procesine teise, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas perdavė nagrinėti į BAB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą, reikalavimą atsakovams S. K. , UAB ,,Votumas“ ir A. Biliui dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu.

Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimo išlaidas turi būti nagrinėjamas toje byloje, kurioje šios procesinės išlaidos atsirado proceso šaliai. Be to, teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nenagritinėtinas iš esmės, kadangi ieškovas L. K. nepašalino ieškinio trūkumų ir atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtą.

Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nepranešė jam apie 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdį. Taip pat teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo priimti AB ,,Mažeikių elektrotechnika byloje“, bet ne išskirti atskirus reikalavimus į atskiras bylas.

Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo L. K. atsakovui 4 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Ieškovas L. K. , piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį. Dėl šio ieškinio jis buvo priverstas kreiptis į advokatą, kuris jį atstovavo šioje byloje. Bylos nagrinėjimas dėl ieškovo kaltės, nes šis nuolat keitė reikalavimo pagrindą, užtruko keletą metų.

Atsiliepimu į atsakovo S. K. atskirąjį skundą ieškovas L. K. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas, skundžiama nutartimi, bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas BAB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto byloje. Šia nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus S. K. 4 200 Lt finansinis reikalavimas. Taigi bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas.

 

Atskirieji skundai atmetami.

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas keletą kartų keitė bei tikslino ieškinio reikalavimus, dalies reikalavimų atsisakė, tačiau teismui vis tiek buvo sudėtinga išsiaiškinti tikruosius ieškovo reikalavimus, tikrąjį ieškinio dalyką ir pagrindą. Be to, ieškovas pakeitęs reikalavimus ir dalies jų atsisakęs nepatikslino atsakovų, nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, jog ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą, atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė šio klausimo nagrinėjimą į AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi šį klausimą išsprendė, iš dalies tenkindamas ieškovo L. K. reikalavimą. Ta pačia nutartimi teismas išsprendė ir atsakovo S. K. reikalavimą dėl 4 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas patvirtino kreditoriaus S. K. 4 200 Lt finansinį reikalavimą AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto byloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog visi apeliantų reikalavimai šiuo metu jau yra išspręsti, todėl nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, kuria dalis ieškinio reikalavimo buvo perduota spręsti į AB ,,Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą, o dalis reikalavimo palikta nenagrinėtu.

 Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose  skunduose nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Palikti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                   Danutė Gasiūnienė 

 

                                                                                                            Kazys Kailiūnas                                                                                                                            

Egidijus Žironas