Administracinė byla Nr. I -5486-3/2007
Procesinio sprendimo kategorija 16.4.
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio mėn. 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjui Ž. M., jo atstovui advokatui Gediminui Bulotui, atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. P-503 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ Ž. M., Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas (pareiginis laipsnis – tarnybos viršininko pavaduotojas), atleistas iš tarnybos (b.l. 9).
Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-12-27 įsakymą „Dėl atleidimo iš tarnybos“ Nr.P-503 ir grąžinti jį į tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006-12-07 iki grąžinimo į tarnybą (b.l.2-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybės tarnyboje dirbo nuo 1997-02-10, o nuo 2003 metų kovo mėnesio dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Pareiškėjo teigimu, iš tarnybos atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, nes neatliko jokių veiksmų tarnybos ar ne tarnybos metu, kurie pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo tvirtinimu, nesutikimo su atleidimu iš tarnybos išsamių motyvų nurodyti negali, nes skundžiamame įsakyme nenurodyta, kokį konkrečiai poelgį, už kurį buvo atleistas, jis atliko, o su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-12-21 tarnybinio tyrimo išvada Nr.TT-21 nesupažindintas ir jos nėra gavęs.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2006-12-05 gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2006-12-01 raštą, kuriuo informuojama apie tai, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 4-ojoje valdyboje Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas einančio Ž. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00080-06 dėl plėšimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi 2006-12-01 ikiteisminis tyrimas Ž. M. atžvilgiu nutrauktas. Atsakovo tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Kalėjimų departamentui pavaldžios Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas einantis Ž. M. turėjo nusikalstamų ketinimų suorganizuoti jam žinomos moters plėšimą panaudojant prieš ją fizinį smurtą ir pagrobiant jos turtą. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-289 sudaryta komisija ištirti galimą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus budinčiojo padėjėjo Ž. M. tarnybinį nusižengimą, 2006-12-01 padarė išvadą, kad Ž. M. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, diskreditavo valstybės tarnybą ir pasiūlė skirti Ž. M. tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Atsakovo tvirtinimu, neteisėtų ir valstybės tarnybą diskredituojančių pareiškėjo veiksmų faktas, priežastys, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pažeidėjo, tiesioginė tyčia ir tęstinis neteisėtų veiksmų pobūdis įrodytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006-12-01 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nutraukimo ir Kalėjimų departamento tarnybinio tyrimo metu surinktoje dokumentinėje medžiagoje. Pažymėjo, kad statutinis valstybės tarnautojas savo pažeistas teises turi ginti teisėtomis priemonėmis. Neteisėtų priemonių panaudojimas nėra suderinamas su valstybės tarnautojo teisiniu statusu ir pažemina Kalėjimų departamento, kaip teisėsaugos institucijos, pareigūno vardą, tuo pačiu diskredituoja valstybės tarnybą (b.l.16-18).
Tretysis suinteresuotas asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-10-16 įsakymu Nr. 217, 87 punkte įtvirtinta nuostata, kad atleidimo iš tarnybos įsakyme turi būti nurodyta atleidimo iš tarnybos pagrindas, atleidžiamo pareigūno vardas ir pavardė, asmens kodas, pareigos, pareiginis laipsnis, atleidimo data, ištarnautas laikas, nepanaudotos atostogos. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, joks teisės aktas nereikalauja, kad tokiame įsakyme turi būti įvardyti konkretūs atleidžiamo pareigūno veiksmai (b.l.79-80).
Teisme pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad T. B. dirbo jo vaikų aukle. 2006 metų vasarą T. B. kreipėsi į jį su prašymu suteikti informaciją apie jos sulaikytą dukrą, įtarus narkotinių medžiagų laikymu. Atsisakius suteikti T. B. bet kokią informaciją apie dukrą, T. B. pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Bijodamas dėl vaikų gyvybės, kreipėsi į pažįstamus asmenis pagalbos.
Pareiškėjo atstovas teisme prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad tarnybinio tyrimo išvada surašyta vadovaujantis tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas yra neskelbtina. Prokuroro leidimo ikiteisminio tyrimo medžiagą paskelbti nėra. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad įrodymai administracinėse bylose privalo būti sutrinkti teisėtai. Pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas niekur nėra prisistatęs kaip pareigūnas, todėl jis pareigūno vardo nepažemino.
Atsakovo atstovas teisme pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 7 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 471 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu, Darbo kodekso 177 straipsniu bei atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-12-21 tarnybinio tyrimo išvadą Nr.TT-21 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo Ž. M. veiksmų“(b.l. 9).
Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, jame nėra nurodytos faktinės, nusižengimus ar nusižengimą patvirtinančios aplinkybės bei nėra pateiktas tokių aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl laikytina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos nuorodos į šias aplinkybes bei jų teisinis įvertinimas yra pareiškėjo ginčijamo atsakovo įsakymo dalis. Todėl sprendžiant ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą, yra būtina išaiškinti, kokios išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos bylai, kurios iš šių aplinkybių, įvertinus byloje surinktus įrodymus, gali būti teismo pripažintos nustatytomis.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog Kalėjimų departamentui pavaldžios Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas einantis Ž. M. turėjo nusikalstamų ketinimų suorganizuoti jam žinomos moters plėšimą, panaudojant fizinį smurtą ir pagrobiant jos turtą (b.l.19-23). Tarnybinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Ž. M. iš anksto suplanavo neteisėtų veiksmų prieš T. B. eigą, aktyviai ieškojo galimų nusikaltimo vykdytojų per laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistus asmenis, o juos suradęs, pastariesiems nurodė sumušti T. B. ir atimti iš pastarosios vertingus daiktus.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2006-12-01 rašto Nr. 8.2-3088(12), prokuroras informavo Kalėjimų departamentą apie tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 4-ojoje valdyboje Laisvės atėmimo Vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas einančio Ž. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00080-06 dėl plėšimo, t. y. nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 180 straipsnio 1 dalyje (b.l.26). Rašte taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog Kalėjimų departamentui pavaldžios Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriuje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas einantis Ž. M. turėjo nusikalstamų ketinimų suorganizuoti jam žinomos moters plėšimą panaudojant fizinį smurtą ir pagrobiant jos turtą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai R. G. ir A. M..
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Atlikdamas tarnybines pareigas, 2006 metų rudenį gavo užduotį susitikti su pareiškėju Ž. M., turėtai operatyvinei informacijai, jog pastarasis ketina įvykdyti nusikalstamą, veiką, patikrinti. Su Ž. M. susitiko Vilniuje prie prekybos centro „Akropolis“. Įsitikinęs, kad Ž. M. ketinimai yra rimti, informaciją perdavė savo vadovybei. Po kurio laiko su Ž. M. susitiko antrą kartą ir Ž. M. supažindino su R. G. . R. G. pristatė kaip nusikalstamo pasaulio atstovą, galintį įvykdyti Ž. M. prašymą. Susitikimo metu Ž. M. perdavė moters nuotrauką prieš, kurią Ž. M. ketino įvykdyti nusikalstamą veiką. Ž. M. nurodė moters gyvenamąją ir darbo vietas , kitas jos lankymosi vietas. Trečio susitikimo metu Ž. M. perdavė pinigus ir savo ketinimų dėl nežinomų priežasčių atsisakė.
Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas R. G..
Liudytoja T. B. teisme parodė, kad ji su pareiškėju yra pažįstama, prižiūrėjo jo vaikus. Liudytoja T. B. teisme parodė ir tai, kad ji 2006 metais kreipėsi į pareiškėją dėl dukters. Ž. M. jai patvirtino, jog dukra yra sulaikyta dėl narkotinių medžiagų laikymo ir nurodė rastų pas dukrą narkotinių medžiagų kiekį. Apie pareiškėjo nusikalstamus ketinimus jos atžvilgiu nežinojo.
Pareiškėjas 2006-12-12 paaiškinime dėl pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą aiškindamas savo veiksmų priežastis nurodė, kad jis ir jo šeimos nariai asmeniškai pažinojo T. B., kuri nuo 2000 metų iki 2005-05-31 padėjo prižiūrėti dvi mažametes dukras. Nuo 2005 metų Ž. M. vaikais rūpinosi nauja auklė, tačiau T. B. įkyriai persekiojo Ž. M. šeimą, ne kartą skambino jam į darbovietę, stengėsi susitikti su vaikais tėvams nežinant. T. B. visais įmanomais būdais šmeižė Ž. M., gąsdino jo žmoną Liną (telefonu siuntė SMS žinutes, skambino į namus ir t.t.), siuntė šmeižiančius laiškus bei raštelius. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, kad po jo atsisakymo padėti T. B. dukrai, kuri buvo suimta už prekybą narkotinėmis medžiagomis, jis sulaukė T. B. grasinimų, kad jo gyvenimas bus sugadintas, pagrobtos jo dukterys (b.l.24-25).
Pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojos T. B. parodymais neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. su T. B. buvo pažįstami. Nurodyti asmenys iš esmės pripažįsta ir tai, kad 2006 metų tarp jų įvyko konfliktas, kurio pasekoje pareiškėjui ir kilo sumanymas įvykdyti nusikalstamą veiką T. B. atžvilgiu. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina liudytojų policijos pareigūnų parodymai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga
Kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, Ž. M. buvo sudarytos visos sąlygos baigti pradėtą nusikalstamą veiką, tačiau Ž. M. savo noru nutraukė pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti.
Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente statutas (toliau Statutas). Šio Statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymais, šiuo statutu bei kitais teisės aktais. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas.
Statuto 32 straipsnio 1 dalis nustatytas vienas iš pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindų - jei pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą.
Statutas neapibrėžia pareigūno vardo pažeminimo sąvokos. Pažymėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (1993 m. III pataisytas ir papildytas leidimas) žodžio „pažeminti" 2-oji reikšmė - perkelti į menkesnę, žemesnę vietą, padėtį tarnybą; 3-ioji reikšmė (perkeltine prasme) - sumenkinti, nuniekinti. Žodžio „diskredituoti“ reikšmės - griauti ar mažinti pasitikėjimą, garbę, autoritetą..
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisėjų senato 1996 m. birželio 21d. nutarime Nr. 42 „Dėl darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų“ nustatyta, kad pareigūno vardo diskreditavimas - pasitikėjimo, autoriteto griovimas, organizacijos, kuriai jis atstovauja, kompromitavimas. Tai gali būti daroma darbo vietoje ir darbo laiku, taip pat ne darbo vietoje ir ne darbo laiku, diskredituojantys veiksmai gali būti susieti ir nesusieti su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantys orumą ir autoritetą tos institucijos, kurioje pareigūnas dirba. Pareigūno vardo diskreditavimas gali būti padarytas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu, jeigu pagal pareigas jis privalėtų tuos veiksmus atlikti.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. ketindamas įvykdyti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, susirado nusikalstamos veikos vykdytojus ir sumokėjo pastariesiems 200 Lt avansą. Tokie pareiškėjo veiksmai nors ir nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žemina pareigūno vardą.
Ž. M. neteisėti veiksmai, žeminantys pareigūno vardą, įrodyti tiek administracinės bylos duomenimis, tiek Kalėjimų departamento tarnybinio tyrimo duomenimis, kuriuos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00080-06 medžiaga.
Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Pagal BPK nuostatas, ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimu, surašant atitinkamą nutarimą (BPK 212 straipsnis), arba kaltinamojo akto surašymu (BPK 218 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra neskelbtina iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prokuroro leidimas paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis nereikalingas.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas prokuroro 2006-12-01 nutarimu, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys perduoti Kalėjimų departamentui tarnybinio patikrinimo atlikimui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, administracinėje byloje įrodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Pareiškėjo atstovo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, pateikti į administracinę bylą be prokuroro leidimo, negali būti laikomi įrodymais yra nepagrįstas, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00080-06 yra baigtas nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro besąlygišką išvadą, kad Ž. M. ne tarnybos metu, turėdamas 9 metų valstybės tarnybos stažą, žinodamas pagrindinius reglamentuojančius valstybės tarnautojo statusą teisės aktus ir juose nustatytas teises ir pareigas, sąmoningai rengėsi atlikti nusikalstamą veiką. Ž. M. veiksmai užtikrinant jo šeimos narių saugumą akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams. Statutinis valstybės tarnautojas savo pažeistas teises turi ginti teisėtomis priemonėmis. Neteisėtų priemonių panaudojimas yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo teisiniu statusu ir pažemina pareigūno vardą.
Ž. M. per jo darbo vietoje, t.y. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, besigydančius nuteistuosius aktyviai ieškojo laisvėje esančių asmenų, galinčių įvykdyti jo nusikalstamą sumanymą. Taigi, akivaizdu, kad apie jo neteisėtus ketinimus žinojo ne tik policijos pareigūnai, tyrę operatyvinę informaciją, bet ir pašaliniai asmenys. Todėl pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepažeminio pareigūno vardo, nėra .
Teismas, įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagrįstai. Panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-12-27 įsakymą Nr.P-503, kuriuo Ž. M. yra atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ž. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo Ž. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai (parašas) Ina Kirkutienė
(parašas) Henrikas Sadauskas
(parašas) Halina Zaikauskaitė