Civilinė byla Nr. e2A-605-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01735-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.16
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl skolos priteisimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Agro“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo ūkininko M. P. 44 210,98 Eur skolą ir 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė prekių – pirkimo pardavimo sutartį Nr. 170802/266/AŠ, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti atsakovui, o atsakovas nupirkti ir priimti suderinto asortimento prekes bei sumokėti už jas nustatytą kainą bei pagal šią sutartį skaičiuojamas kreditavimo palūkanas. Ieškovė pardavė atsakovui prekes ir išrašė PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovas sąskaitų–faktūrų neapmokėjo ir liko skolingas ieškovei 44 210,98 Eur sumą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo ūkininko M. P. ieškovei UAB „Baltic Agro“ 44 210,98 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 587,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad skolos neginčija, po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 8 d. pervedė atsakovei 1 000 Eur ir toliau sieks mažinti įsiskolinimą. Pažymėjo, kad dėl sausros negavo derliaus kiekio, kurio tikėjosi. Nurodė, kad nors derliaus jau yra priduotas, tačiau apmokėjimas dar nėra gautas. Teigė, kad dalį už derlių gautų lėšų turės investuoti į sėklas, trąšas ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą trims mėnesiams ir teismo sprendimą išdėstyti 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
6. Ieškovė atsiliepime su prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių dėl kurių teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas ar išdėstytas, kaip ir nepateikė jokių įrodymų iš kokių lėšų, kokiomis sumomis, kokiu laikotarpiu sprendimas bus įvykdytas, jį atidėjus ar išdėsčius. Be to, atsakovo nurodytas vienerių metų ir trijų mėnesių laikotarpis yra nepateisinamai ilgas, pažeidžiantis šalių pusiausvyros principą. Pažymėjo, kad atsakovas prikultus grūdus galėjo pristatyti ieškovei ir taip sumažinti įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad priėmus preliminarų sprendimą, atsakovas 2018 m. spalio 8 d. ir 2018 m. spalio 17 d. pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 2 000 Eur. Teismo vertinimu, ši aplinkybė turi reikšmės apskaičiuojant teismo priteistas procesines palūkanas, tačiau neturi reikšmės teismo priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumui.
9. Spręsdamas dėl pagrindo sprendimą atidėti ar jį išdėstyti, teismas vertino tai, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei atsirado laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, bendrai 44 210, 98 Eur sumai, iš kurios atsakovas apmokėjo tik 2 000 Eur, teismui priėmus preliminarų sprendimą. Taigi, įsiskolinimas nepadengtas ilgą laiko tarpą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, t. y. apie turimą turtą, įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir kt.; taip pat nedetalizavo kokiomis sumomis ir iš kokių pajamų jis realiai galės padengti įsiskolinimą. Įvertinęs nurodytus duomenis teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui ar atidėjimui, juolab, kad nesant objektyvių duomenų apie galimybes padengti įsiskolinimą per apibrėžtą laikotarpį, teismo vertinimu, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. galutinį sprendimą pakeisti – priteisti 42 210, 98 Eur skolos, atidėti jos mokėjimą 3 mėnesiams ir išdėstyti skolos grąžinimą 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dalis reikalavimo buvo patenkinta pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Teismas turėjo patenkinta reikalavimo suma – 2 000 Eur – pakeisti preliminarų sprendimą.
10.2. Atsakovas sutinka, kad nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti, tačiau teismas turėjo šalims užtikrinti vienodą procesinę padėtį. Atsakovas atstovo neturėjo, todėl teismas turėjo padėti jam įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovas pateikia naujus duomenis, pagrindžiančius jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo apeliacinės instancijos teismui.
10.3. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga, visos jo pajamos yra iš žemės ūkio veiklos. Derlius buvo blogas, todėl pajamų nepakako ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir paruošti žemę naujam sezonui.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
11.1. Ieškovei procese nenumatyta galimybė mažinti ar didinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė, pateikdama galutinį sprendimą vykdyti antstoliui, privalės informuoti apie mažesnę prašomą išieškoti sumą. Tuo atveju, jei net ir ieškovė neinformuotų antstolio apie iš dalies padengtą įsiskolinimą, visas teises aktyviai dalyvauti vykdymo procese turi ir pats atsakovas.
11.2. Teismo posėdžio metu teismas nurodė atsakovui, kad jis sukonkretintų prašymą, t. y. ar prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti, ar išdėstyti, nes atlikti abiejų veiksmų teismas neturi teisinio pagrindo, Atsakovas nurodė, kad prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nepagrįstai prašo ir atidėti, ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
11.3. Atsakovas užsiima augalininkyste ir jo auginamų kultūrų augimas priklauso nuo tinkamų gamtos sąlygų, todėl sudarydamas sutartis gali numatyti, prognozuoti įvairius gamtos reiškinius ir jų keliamus pavojus derliui. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas prikūlė derliaus, tačiau, nors ir turėjo visas galimybes, nepardavė jų ieškovei, o nuvežė kitam supirkėjui, gautas lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, neatsiskaitė su kreditoriais.
11.4. Atsakovas turėjo visas sąlygas surinkti dokumentus, pasinaudoti tinkama advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Šiuo atveju net ir su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė nei metinių pajamų deklaracijų, banko sąskaitų išrašų ir pan. Taigi nėra pagrindo vertinti naujai pateiktų įrodymų, nes jie pateikti nesavalaikiai.
11.5. Atsakovas užsiima augalininkystės veikla, pajamas jis gauna 3 kartus per metus. Akivaizdu, kad mokėti lygiomis dalimis ar net ir atidėjus 3 mėnesiams sprendimo vykdymą, atsakovas neturės realių galimybių jį įvykdyti. Sudaryti sąlygas atsakovui ir toliau nevykdyti teismo sprendimo būtų nelogiška, neteisinga ir būtų pažeisti ieškovės interesai. Vienerių metų ir trijų mėnesių terminas sprendimo įvykdymui yra pernelyg ilgas laikotarpis. Toks ilgas laikotarpis, kurį atsakovas vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir ieškovės teisėtus lūkesčius per kuo trumpesnį laiką atgauti teismo priteistą skolą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie jam priklausančius žemės sklypus, kuriais siekia pagrįsti savo turtinę padėtį. Atskirsdama į pateiktą naują rašytinį įrodymą ieškovė pateikė išrašą iš Credit Info duomenų bazės, kuriuo siekia pagrįsti, kad atsakovas yra nesąžiningas, nevykdo įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys nėra nauji ir egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nenurodė, kodėl tokio pobūdžio dokumentas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nurodo tik tai, kad pirmosios instancijos teismas nepadėjo jam įgyvendinti savo teisių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su pastaruoju teiginiu sutikti. Atsakovui jo procesinės teisės teismo posėdyje buvo išaiškintos, jis taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad procesinės teisės jam yra aiškios (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio graso įrašas 1 min 20 sek. – 2 min. 9 sek.; CPK 243 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visus rašytinius įrodymus, galinčius turėti reikšmės prašymui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (ar jį atidėti), turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o naujo įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos nagrinėjimą, ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti kaip išvestinį ir ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą, kuriuo siekiama atskirsti į atsakovo pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skolos dydžio
17. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui dalį reikalavimo patenkinus geruoju, teismas turėjo patenkinta suma – 2 000 Eur – pakeisti preliminarų sprendimą.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iš esmės nepagrįstai teigia, kad įstatyme nėra numatyta galimybė sumažinti ieškinio reikalavimus bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. CPK 427 straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis. Bendrąsias ginčo teisenos taisykles reglamentuojanti CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau CPK 430 straipsnio 4 dalyje yra numatyti šių procesinių teisių apribojimai – dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, ieškovui išlieka procesinė teisė sumažinti savo ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 4 dalis).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors pripažino, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 2 000 Eur sumą, nepagrįstai paliko preliminarų sprendimą nepakeistą, šios sumos neįtraukdamas. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. galutinis sprendimas keistinas, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą – ieškovei iš atsakovo prisiteisiant 42 210,98 Eur skolą (CPK 185 straipsnis; 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo
20. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas teismo sprendimą atidėti ar išdėstyti ir atidėti priteistos skolos mokėjimą 3 mėnesiams ir išdėstyti skolos grąžinimą 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
21. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
22. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus šiam klausimui reikšmingus faktus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų tenkinti atsakovo prašymo. Atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismui nepateikęs jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų pagrindus atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti, t. y. duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį (turimą turtą, įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir kt.). Jau vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą teisėjų kolegijai skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
24. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovo pateiktus duomenis ir siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius. Vien tik atsakovo noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
25. Nors atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam nurodyti, kokius įrodymus jis turėtų pateikti, tokie argumentai neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę civiliniame procese šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju atsakovas pats sprendė, ar pirmosios instancijos teisme ginti savo teises pačiam, ar pasitelkti profesionalų teisininką. Sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas yra procesinis klausimas, kuriame teismas nėra aktyvus, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo teismo sprendimą atidėti ar jį išdėstyti atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms atsakovui pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą teismo sprendimą atidėti ar jį išdėstyti. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitimus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą ir ieškovei iš atsakovo prisiteisiant 42 210, 98 Eur skolos (CPK 185 straipsnis; 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pakeitus sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei neatsisakius atsakovo geranoriškai patenkintos ieškinio reikalavimo dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Patekintų ieškinio reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 95.48 proc.
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė iš viso 1 039,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus preliminarų sprendimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 992,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 315,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovo priteistina 301,12 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistini 8,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 292,98 Eur (301,12 Eur - 8,14 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. galutinio sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir išdėstyti taip:
„Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (juridinio asmens kodas 111547089, buv. Perkūnkiemio g. 2, Vilnius) 42 210,98 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius du šimtus dešimt eurų ir 98 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 42 210,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (juridinio asmens kodas 111547089, buv. Perkūnkiemio g. 2, Vilnius) 992,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.“
Priteisti iš atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (juridinio asmens kodas 111547089) 292,98 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Vilija Mikuckienė