Administracinė byla Nr. eI3-597-1066/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03027-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija: 15.4; 15.6 18.4.2; 18.12; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, G. U. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vitvela“ vadovui A. B., taip pat jos atstovui advokatui J. P.,
atsakovės atstovei I. Z.,
žodiniame viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vitvela“ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), G. G. R. (Č. G. R. teisių perėmėjas).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja UAB „Vitvela“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (gautas teisme 2023 m. kovo 13 d.), prašydama: 1) panaikinti skundžiamą 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo “Įsakymą dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), suprojektavimo ir plano patvirtinimo” Nr. A30-2501/21 (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus “Įsakymą dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-07-16 įsakymo Nr. A30-2501/21 “Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), suprojektavimo ir plano patvirtinimo” pakeitimo” Nr. A30-569/23 (toliau – ir Įsakymas 2); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą Pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2018-9), kurioje Pareiškėja dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, priėmė sprendimą (toliau – ir LVAT Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjos Č. G. R. (vietoje jos šioje administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R.) apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3421-561/2018 (pridedamas), panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui”.
2.2. Po LVAT Sprendimo priėmimo Pareiškėjas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija, Atsakovė) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo motyvuotai prašė spręsti dėl prašymo suformuoti užstatytą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra netenkinimo, susijusių procedūrų nebetęsimo ir kreipimosi į LVAT dėl proceso aktualioje administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, poreikio bei perspektyvos. Kartu su 2021 m. birželio 14 d. prašymu adresatams buvo pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre Pareiškėjo prašymu po LVAT sprendimo 2021 m. gegužės 28 d. buvo įregistruoti šie teisėtai pagal galiojančius dokumentus ir taikytinus teisės aktus pastatyti nekilnojamieji daiktai, kuriais yra užstatyta aktuali tarp (duomenys neskelbtini),, esanti teritorija: 1) 808,00 kv. m. ploto kelias (gatvė) - automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žymėjimas plane a1; 2) 1 077,00 kv. m. ploto kelias (gatvė) - automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, o žymėjimas plane a2, a3. Tuo pačiu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus nekilnojamuosius daiktus (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai). Nekilnojamieji daiktai kartu su kitais statiniais buvo pastatyti Atsakovės išduotų statybos leidimų pagrindu daugiau nei prieš dešimtmetį (nuo kada ir yra naudojami) privačiomis tuo metu UAB “Pavėsis”, kurios teises reorganizacijos procese perėmė Pareiškėjas, lėšomis. Šie Nekilnojamieji daiktai dar 2004 m. buvo pripažinti tinkamais naudoti kartu su visu automobilių salonu su aptarnavimo centru, kuris priklauso Pareiškėjai, o 2014 m. vasario 3 d. buvo parengtos ir Nekilnojamojo turto registre registruotos Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos su kadastro duomenimis ir “Statinių išdėstymo planu”. Atsakovė, atsakydama į 2021 m. birželio 14 d. Pareiškėjos Prašymą, 2021 m. rugpjūčio 17 d. nurodė, kad vykdant LVAT Sprendimą “buvo suprojektuotas papildomas natūra grąžintinas žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini), <…>“ ir kad kadastrinių matavimų bylos kopija, sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėja kreipėsi dėl visų dokumentų, susijusių su LVAT Sprendimo vykdymu, ir Atsakovė, be kitų dokumentų, pateikė Įsakymo 1 kopiją.
2.3. Priimant Skundžiamą įsakymą buvo įgyvendinta dalis Tvarkos 1061 p. numatytos procedūros. Pagal ją vėliau seka etapai Nacionalinėje žemės tarnyboje (toliau -ir NŽT), kurių metu suformuojamas žemės sklypas (patvirtinami jo kadastro duomenys), nustatomi žemės sklypo plane suprojektuoti servitutai, raštu pakviečiami piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais (duomenimis), atvykusiems pretendentams paaiškinama apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinimo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą, žemės sklypas grąžinamas natūra.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, 76-3869), nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pagal LVAT suformuotą praktiką, NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Šiuo atveju šis išaiškinimas reiškia, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo suprojektuojamas neva laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje esantis sklypas, tvirtinamas jo planas, siūloma nustatyti servitutus NŽT, kuri neįpareigota jų tikrinti ir pagal Tvarkos 106-1 p. šių nepagrįstų, neteisingų ir neteisėtų dokumentų pagrindu tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, jau sukelia teisines pasekmes Pareiškėjai.
2.4. Skundžiamu įsakymu nuosavybės teisių atkūrimo natūra tikslu žemės sklypas buvo suprojektuotas ne “laisvoje (neužstatytoje)” žemėje, o nepagrįstai ir neteisėtai Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu teisėtai užstatytoje žemėje. Skundžiamu įsakymu patvirtintame jo priedu esančiame “Žemės sklypo plane” Pareiškėjos Nekilnojamieji daiktai nėra nurodyti. Dalyje Pareiškėjo Nekilnojamųjų daiktų užimamos teritorijos, t. y. ant Pareiškėjos Nekilnojamųjų daiktų, ignoruojant nuosavybės teisę, yra nurodyti du kelio servitutai (65 m2 ir 261 m2 ploto), kurie net neužtikrina patekimo į Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantį Pastatą – Autosaloną su aptarnavimo centru, įskaitant per jo įėjimus ir įvažiavimus į jį. Be to, nėra numatyti ir nurodyti servitutai priėjimui prie Pareiškėjo pastato per visą jo susijusį perimetrą, servitutai pastato aptarnavimui ir priežiūrai žemės sklypo šiaurės rytų dalyje. Paradoksalu ir nepateisinama, kad apie tokį planavimą Pareiškėjas, kaip gretimo Žemės sklypo, jame esančio Pastato – Autosalono su aptarnavimo centru, kitų inžinerinių statinių – Automobilių ekspozicijos aikštelės ir pačių Nekilnojamųjų daiktų savininkas, net nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti susijusiose procedūrose, kuriose Pareiškėjui bent jau būtų buvusi sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją jį bei jo daiktines teises tiesiogiai ir betarpiškai liečiančiais bei neabejotinai įtakojančiais klausimais.
2.5. Pagal teismų formuojamą praktiką, paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Priimant LVAT sprendimą nevertintos aplinkybės dėl aktualios teritorijos užstatymo Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Nekilnojamaisiais daiktais tapo aktualios 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas apie tai informavo Atsakovę 2021 m. birželio 14 d., dar iki priimant skundžiamus įsakymus. Tai reiškia, kad esant tokioms aplinkybėms, LVAT Sprendimas tapo objektyviai nebeįvykdomas ir Atsakovas neturėjo teisės, faktinio ir teisinio pagrindo priimti Skundžiamą įsakymą. Juo labiau, jeigu vykdant LVAT sprendimą ir priimant Skundžiamą įsakymą yra akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžiamos imperatyvios teisės normos ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.
Skundžiamas įsakymas šį nuosavybės neliečiamumo principą pažeidžia, kadangi siekiant atkurti nuosavybės teises teritorijoje, kurią visą teisėtai užima Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Nekilnojamieji daiktai, yra realiai be jokio faktinio ir teisinio pagrindo kėsinamasi į Pareiškėjo turtą ir jo teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Tam, kaip ir bet kokiam Pareiškėjo nuosavybės teises apribojimui nuosavybės teisių atkūrimo rezultate, neegzistuoja joks įstatyme nustatytas pagrindas ir tai nėra būtina demokratinėje visuomenėje.
2.6. Pareiškėjo Nekilnojamaisiais daiktais užstatytos teritorijos yra ir bus neįmanoma naudoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kokie jie bebūtų. Be to, prie projektuojamos teritorijos nei iš vienos pusės nėra privažiuojamojo kelio, įskaitant specialiųjų tarnybų (pvz. gaisrinės, avarinės ir / ar pan.) transportui. Galimybė nustatyti kelio servitutus taip pat neegzistuoja. Tai neatitinka imperatyvių Tvarkos 106-1 p. reikalavimų.
Žemės sklypas atkūrimui natūra buvo suprojektuotas gatvės raudonųjų linijų zonoje, kuri net nenurodyta Skundžiamu įsakymu patvirtintame vien dėl to neteisingame “Žemės sklypo plane”, kas yra akivaizdžiai neteisėta. Šių aplinkybių, t. y. aktualios teritorijos patekimo į gatvės raudonųjų linijų zoną Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje, kuri pasibaigė LVAT Sprendimu, nevertino. Atsakovas į pirmiau minėtą administracinę bylą teikė klaidingą schemą, kurioje ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), patvirtintu detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos nebuvo pažymėtos (schemoje ties žemės sklypu buvo pažymėtos tik specialiuoju planu patvirtintos dviračių takų raudonosios linijos).
3. Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas nepagrįstai konstatuoja, kad ginčo teritorijoje negali nustatyti servituto, dėl to žemės sklypo negalima atkurti natūra. Konkrečius servitutų nustatymo administraciniais aktais atvejus ir tvarką nustato Žemės įstatymas. Remiantis Žemės įstatymu, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (23 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi, be kita ko, valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 buvo patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Pareiškėjas neturi kompetencijos spręsti, ar servitutą, jei jis būtinas, galima nustatyti šalia esančiuose žemės sklypuose su jų savininkų sutikimu ar teismo sprendimu. Iš Pareiškėjo pateikto žemės sklypo plano šioje stadijoje nėra objektyviai įmanoma nustatyti, kad servituto šalia ginčo teritorijos negalima nustatyti. nei Atsakovas, nei tuo labiau Pareiškėjas neturi kompetencijos nustatyti servituto būtinumą ir jo tinkamiausią vietą, ar jį patvirtinti.
Bet kokiu atveju Atsakovė turėjo įvykdyti LVAT Sprendimą, kuriuo buvo įpareigota žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams.
3.2. Atkuriant nuosavybę natūra, jau neturėtų būti vertinamos žemės sklypo raudonosios linijos, kada ir kokiu teisės aktu jos buvo nustatytos, kadangi LVAT Atsakovą įpareigojo būtent šiame žemės sklype atkurti nuosavybę. Dėl teritorijos dydžio, konkretaus ploto bus sprendžiama vėlesnėse žemės sklypo formavimo stadijose, šiuo metu yra tik priimtas Įsakymas, kuriuo vadovausis Nacionalinė žemės tarnyba ir Atsakovas tolimesnėse procedūrose. Esant būtinybei, Įsakymas gali būti koreguojamas, tad Pareiškėjo teiginiai visiškai neaktualūs sprendžiant klausimą dėl Įsakymo (ne)teisėtumo, tad atmestini kaip nepagrįsti.
3.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu Įsakymu „nuosavybės teisių atkūrimo natūra tikslu žemės sklypas buvo suprojektuotas ne „laisvoje (neužstatytoje)” žemėje, o nepagrįstai ir neteisėtai Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu teisėtai užstatytoje žemėje <...> Skundžiamas įsakymas buvo priimtas tik 2021 m. liepos 16 d., t. y. Atsakovui žinant aplinkybes, kad aktuali teritorija nėra laisva ir yra teisėtai užstatyta Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais Nekilnojamojo turto registre registruotais Nekilnojamaisiais daiktais“.
3.4. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, tiesiog vykdė LVAT Sprendimą. Šioje byloje Č. G. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Administracijos 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51-37707/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą suformuoti žemės sklypas, nuosavybės atkūrimui, ir įpareigoti Administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir skundą tenkino pilna apimtimi. Atsakovė yra atsakinga už natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimą ir dokumentų perdavimą NŽT, pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir suprojektuotų žemės sklypų grąžinimo klausimus, tad patikrinusi pretendentų į nuosavybės atkūrimą pateiktus kadastrinius matavimus, 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. A51-64139/21(2.14.2.12E-ŽEM) persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), (iki 1940 metų nacionalizacijos buv. Fabijoniškių rėžinis kaimas) kadastrinių matavimų bylos kopiją. Taigi, skundžiamu Įsakymu buvo suprojektuotas laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje sklypas Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), (pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, žemės sklypas Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), patenka į specializuotų kompleksų funkcinę zoną).
Statiniais (nekilnojamaisiais daiktais) užimta (užstatyta) žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra laisva, todėl į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant šią žemę natūra. Žemės sklypas, reikalingas šiems statiniams eksploatuoti, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 16 straipsnį yra valstybės išperkamas.
Tačiau minėtas reglamentavimas taikomas tuomet, kai: pirma, žemėje yra suformuoti statiniai ir, antra, šie statiniai ir teisėti, tik atitikus šias dvi sąlygas yra laikoma, kad žemės sklypas yra užstatytas ir negali būti formuojamas žemės sklypas su siekiu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. LVAT Sprendimu iš esmės buvo pripažinta, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai neatitinka teisės aktų, Atsakovui buvo nustatyta pareiga statinių vietoje (tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Antra, LVAT priimant sprendimą, kuris neabejotinai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, ginčo žemės sklype esančios automobilių aikštelės nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad „neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu“. Taip pat LVAT Sprendime konstatuota, kad: „apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį Ginčo sklypo poreikį visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti, taip pat neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu, kuriam turi būti formuojamas žemės sklypas; priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad galiojančiais administraciniais sprendimais Ginčo sklypą planuojama kaip laisvą žemę perduoti ūkine komercine veikla užsiimančiam subjektui“. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 aktyviai dalyvavo trečiojo suinteresuotojo asmens statusu nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo priėmimo momento, tad žinojo apie tokio pobūdžio bylą, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu (nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) neįregistravo automobilių stovėjimo aikštelių, t. y. deklaracija buvo sudaryta jau po Sprendimo priėmimo momento
2021 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-74-261/2021 UAB „Vitvela“ atsisakė atnaujinti terminą, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant bylą buvo ištirti dokumentai, kuriais bylos proceso dalyviai siekė pagrįsti automobilių stovėjimo aikštelės sukūrimo teisėtumą, o nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė - automobilių stovėjimo aikštelių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, neegzistavo priimant LVAT Sprendimą, taigi neali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri nebuvo žinoma. Taip pat LVAT atkreipė dėmesį, kad aikštelės buvo pastatytos daugiau nei prieš dešimtmetį ir įregistruotos vėliau pačios pareiškėjos prašymu.
Šioje byloje pirminis skundas buvo grindžiamas 2021 m. gegužės 25 d. deklaracija, tariamai šio dokumento pagrindu skundžiamas Įsakymas 1 net negalėjo būti priimtas. Visgi Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-1827-1097/2023 pagal G. G. R. ieškinį Pareiškėjai dėl 2021 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir statinių registracijos panaikinimo (šios civilinės bylos pagrindu buvo sustabdyta nagrinėjama byla). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu G. G. R. apeliacinis skundas buvo tenkintas, panaikintas Pareiškėjui palankus pirmosios instancijos sprendimas ir tenkintas ieškinys – panaikinta Deklaracija. Taigi, ši administracinė byla nebeturi dalyko, nes šiuo metu Pareiškėjui patikslinus skundą, jis grindžiamas tik deklaratyvia Pareiškėjo nuomone.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R. pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas remiasi aplinkybe, kad pagal Įsakymą 1 suformuotame žemės sklype yra jam priklausantys teisėtai sukurti ir teisiškai įregistruoti Nekilnojamieji daiktai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1664-1019/2022 teisminio (proceso Nr. 2-68-3-25991-2021-0) pagal ieškovo G. G. R. ieškinį atsakovui UAB „Vitvela“, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie AM, kuriuo reikalaujama panaikinti UAB „Vitvela“ atstovo surašytos 2021-05-25 Deklaracijos apie statinio užbaigimą (toliau – ir Civilinė byla). Ši administracinė byla buvo sustabdyta Civilinės bylos pagrindu. Civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinį ir įsiteisėjusį 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą (toliau – ir VAT Sprendimas), kuriuo nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti ieškovo G. G. R. ieškinį atsakovei UAB „Vitvela“ dėl Deklaracijos panaikinimo; panaikinti UAB „Vitvela“ surašytos Deklaracijos galiojimą; panaikinti nekilnojamųjų daiktų - Aikštelių - teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovės UAB „Vitvela“ vardu. Taigi paneigtas Pareiškėjos argumentas, kad formuojamas žemės sklypas užstatytas Pareiškėjui priklausančiais Nekilnojamaisiais daiktais. VAT Sprendime teismas paaiškino, kad aikštelės Pareiškėjai nuosavybės teise priklausyti negali.
4.2. 2018 - 2020 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir LVAT buvo nagrinėjama byla, kurioje dalyvavo visos tos pačios šalys (Pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu) ir kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo ginčo teritorijoje (toje pačioje teritorijoje, kurioje Pareiškėjas vėliau, 2021 m., Deklaracijos pagrindu įregistravo Aikšteles) buvo atsisakyta formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. LVAT Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51- 37707/18(2.14.2.12-MP8); 2) įpareigoti Administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui. VAT pripažino LVAT Sprendimo reikšmę Civilinei bylai pasisakydamas, kad LVAT Sprendimu buvo išspręstas žemės sklypo teisinio statuso klausimas ir Pareiškėja, neturėdama teisės naudotis žeme įstatymų nustatytais pagrindais, negalėjo surašyti Deklaracijos, o, ją surašius, deklaracija apie statybos darbų pabaigą turi būti panaikinta.
VAT Sprendime teismas, pasisakęs, kad Pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės į aikšteles, toliau vertino jo vaidmenį statant aikšteles pagal Pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2004 m. balandžio 14 d. Sutartį dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (toliau – ir Infrastruktūros sutartis). Išanalizavęs naujausią teismų praktiką dėl analogiškų infrastruktūros plėtojimo sutarčių aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023) bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl statytojo sąvokos, teismas konstatavo, kad nesant pagrindo pripažinti Pareiškėją statytoja Statybos įstatymo prasme, o pripažįstant ją rangove, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė sukurti susisiekimo infrastruktūrą, atsakovė negalėjo užpildydama Deklaraciją bei jos pagrindu atlikdama ginčo aikštelių teisinę registracija savo vardu Nekilnojamojo turto registre išviešinti savo nuosavybės teisę į aikšteles, nes pagal nurodytą Infrastruktūros sutartį aikštelės turėjo būti perduotos savivaldybei. Taigi VAT Sprendime konstatuota, jog statydamas Aikšteles Pareiškėjas jokių teisių į ginčo žemę neįgijo, veikė kaip rangovas, o ne kaip statytojas. Iškyla klausimas, ar apskritai Pareiškėjas turi būtiną teisinį suinteresuotumą ginčyti Įsakymą 1 šioje byloje.
4.3. Dėl servitutų:
Atmestini kaip nepagrįsti bet kokie Pareiškėjo teiginiai, kuriais jis įrodinėja, jog Įsakymu jo teisės buvo pažeistos dėl to, kad tiek pats skundžiamu Įsakymu suformuotas žemės sklypas, tiek šiuo Įsakymu siūlomi nustatyti servitutai buvo suprojektuoti ant Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (Aikštelių) užimamos teritorijos.
Sudarant žemės sklypo planą (2021 m. balandžio 2 d.), visų pirma, jau buvo priimtas LVAT Sprendimas, kuriame konstatuota, kad ginčo žemės plotas yra laisvas (neužstatytas), antra, Pareiškėjas dar nebuvo užpildęs Deklaracijos ir aikštelių įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Visa tai reiškia, kad aikštelės ir neprivalėjo būti atvaizduotos jame.
Nesutiktina ir su Pareiškėjos teiginiais, jog Įsakymu suprojektuotame žemės sklype siūlomi nustatyti du kelio servitutai (65 m2 ir 261 m2 ploto) net neužtikrina patekimo į Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą - autosaloną su aptarnavimo centru, be to, anot Pareiškėjo, turėjo būti numatyti ir nurodyti servitutai priėjimui prie Pareiškėjo pastato per visą jo susijusį perimetrą, servitutai pastato aptarnavimui ir priežiūrai žemės sklypo šiaurės rytų dalyje.
Kaip matyti iš skundžiamu Įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, suprojektuotame žemės sklype yra numatyti du servitutai: 65 m2 ploto kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, plane pažymėtas „S2“); 261 m2 ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, plane pažymėtas „S1“). Abu šie servitutai leidžia Pareiškėjui prieiti prie jam priklausančio pastato – autosalono tiek iš Ukmergės gatvės, tiek ir iš gatvės, jungiančios T. B. ir Ukmergės gatves, pusės. Tuo tarpu servitutas, plane pažymėtas „S1“ (261 m2) leidžia ne tik prieiti pėstiesiems, bet ir privažiuoti transporto priemonėms. Kaip matyti iš aptariamo plano, pastarojo servituto plotis yra 4,32 m, todėl Pareiškėjas servitutui skirtame žemės plote galės ne tik privažiuoti, bet ir ten parkuotis.
Dėl servituto Pareiškėjo pastato aptarnavimui ir priežiūrai nustatymo per visą šio pastato susijusį perimetrą pažymėtina, kad, visų pirma, Pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriame būtų numatytas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti ir prižiūrėti gretimame (viešpataujančiame) žemės sklype esantį pastatą.
Apie patogų priėjimą prie savo pastato Pareiškėjas turėjo pagalvoti tuomet, kai tą pastatą projektavo ir statė, nes niekas nevertė jo projektuoti ir statyti ant pačio žemės sklypo ribos, kad patekimas į jį būtent iš Ukmergės gatvės pusės (nes yra patekimų ir iš kitų pusių) būtų įmanomas tik per valstybinės žemės plotą
Skundžiamu Įsakymu servitutai nebuvo nustatyti, o tik pasiūlyti. Pagal Tvarkos 106-1 punktą, NŽT kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą priima ir sprendimą nustatyti servitutus. Net jei Pareiškėjos argumentai dėl siūlomų servitutų būtų pripažinti pagrįstais, skundžiamas Įsakymas galėtų būti panaikintas nebent iš dalies - dėl siūlomų servitutų.
Projektuojant naują žemės sklypą nebuvo nustatyti ir jokie apribojimai Pareiškėjos žemės sklypui, todėl ir derinti su Pareiškėja nebuvo ko.
4.4. Dėl negalėjimo funkciškai panaudoti žemės sklypo:
Pareiškėja nurodo, kad jos Nekilnojamaisiais daiktais užstatytos teritorijos yra ir bus neįmanoma naudoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kokie jie bebūtų, prie projektuojamos teritorijos nei iš vienos pusės nėra privažiuojamojo kelio, įskaitant specialiųjų tarnybų (pvz. gaisrinės, avarinės ir / ar pan.) transportui.
Remiantis Vilniaus bendrojo plano sprendiniais galimi įvairūs sklypo naudojimo būdai: „G2“ (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos); „K“ (Komercinės paskirties objektų teritorijos); „V“ (Visuomeninės paskirties teritorijos); „R“ (Rekreacinės teritorijos); „B“ (Bendro naudojimo teritorijos); „I2“ (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir „E“ (Atskirųjų želdynų teritorijos). Taigi sklypas gali būti panaudotas bent keliais būdais.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, prašo spręsti teismo nuožiūra, nurodo šias aplinkybes:
5.1. NŽT 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 49SK-2830-(14.49.109 E.) (toliau – ir NŽT Sklypo sprendimas) suformavo Žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė 65 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M 1: 500 pažymėtus indeksais S2 ir 261 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M1: 500 pažymėtus indeksais S1 bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą (toliau – ir Žemės sklypas) ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.
Pareiškėjos nuosavybės teisė į Ginčo aikšteles įregistruota 2021 m. gegužės 28 d. pagal 2014 m. vasario 3 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą ir statytojo UAB „Vitvela“ 2021 m. gegužės 25 d. surašytą Deklaraciją.
Registrų centras 2021 m. spalio 12 d. sprendimu bei 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu NŽT prašymą įregistruoti Žemės sklypą atmetė, nurodydamas, kad pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad žemės sklypo ribos kerta inžinerinių statinių – kelių – Automobilių stovėjimo aikštelių, ribas. Atsižvelgdama į tai, NŽT 2022 m. sausio 13 d. raštu Žemės sklypo dokumentaciją grąžino matininkui tikslinimui, tačiau kol kas tikslinimai nebuvo pateikti.
5.2. Pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. skundu apskundė NŽT Sklypo sprendimą NŽT direktoriui. NŽT išnagrinėjo šį skundą.
5.3. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra paremtas dviejų įstatymo leidėjo įgaliotų institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimu bei šių viešojo administravimo subjektų jų kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimu. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodoma nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, t. y. laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Toks pat reglamentavimas yra nurodomas ir Tvarkos 106-1 punkte.
Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas darytina išvada, kad informaciją dėl laisvų (neužstatytų) žemės plotų Vilniaus miesto skyriui turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nepavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. NŽT negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
6. Ginčas kilo dėl Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
7.1. LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos Č. G. R. (vietoje jos šioje administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R.) apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3421-561/2018 (pridedamas), panaikinti ir priimti naują sprendimą: „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51-37707/18(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui”.
7.2. 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė Įsakymą dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), suprojektavimo ir plano patvirtinimo” Nr. A30-2501/21 su priedu “Žemės sklypo planu”:
1 punkte nustatyta: „suprojektuoju laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje sklypą Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) (pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, žemės sklypas Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) patenka į specializuotų kompleksų funkcinę zoną), kurio: 1.1. plotas – 1 626 (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt šeši) kv. m; 1.2. ribos žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtos linijomis ir skaičiais 1–4; 1.3. specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, – elektros linijų apsaugos zonos (III skyriaus ketvirtasis skirsnis), vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyriaus dešimtasis skirsnis), viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyriaus vienuoliktasis skirsnis).
2 punkte nustatyta: „siūlau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nustatyti žemės sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), plane nurodytus servitutus.
3 punktu patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) planas, kuris pridėtas prie įsakymo.
7.3. Atsakovė 2023 m. vasario 13 d. Nr. A30-569/23 priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė Įsakymą 1, išdėstydama keičiamo įsakymo 1 punktą taip: „Suprojektuoju laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje sklypą Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini), kurio: <...>“, t. y. buvo paketa nuoroda į žemės sklypo paskirtį.
8. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio dalies 1 punktas nustato, kad: „Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...>“.
Tvarkos 106-1 p. nurodyta, kad: “savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui
LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas (žr. pavyzdžiui, 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
9. Dėl žemės sklypo užstatymo (galimybės atkurti nuosavybės teises):
9.1. Pareiškėja iš esmės įrodinėja, kad suprojektuota teritorijas yra užstatyta jai priklausančiais Nekilnojamaisiais daiktais, dėl to negali būti kvalifikuojama kaip laisva žemė.
9.2. LVAT Sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51-3 7707/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo nurodyta, jog žemė priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią.
LVAT Sprendime konstatuota: „neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime konstatavo, kad: „apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį Ginčo sklypo poreikį visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti, taip pat neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu, kuriam turi būti formuojamas žemės sklypas; priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad galiojančiais administraciniais sprendimais Ginčo sklypą planuojama kaip laisvą žemę perduoti ūkine komercine veikla užsiimančiam subjektui, taigi suteikti prioritetą ne nuosavybės teisių atkūrimui, ir ne viešajam, bet privačiam interesui, kas neatitinka Atkūrimo įstatymo keliamų tikslų“. Pareiškėja dalyvavo procese kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir iš esmės savo poziciją grindė tuo, kad ginčo žemės sklype yra pastatyti jai priklausantys Nekilnojamieji daiktai ir dėl to nuosavybės teisių atkūrimas šiame žemės sklype yra negalimas. Teismo vertinimu, minėtoje byloje buvo išspręstas žemės, esančios tarp atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurioje faktiškai yra ginčo aikštelės, teisinio statuso klausimas ir ji kvalifikuota kaip Atkūrimo įstatymo prasme laisva žemė, kurioje Atsakovė buvo įpareigota suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Taigi LVAT Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta dėl žemės sklypo statuso ir Atsakovė įpareigota suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Taigi teismo vertinimu, LVAT Sprendimas turi res judicata galią šioje byloje ir Atsakovė negalėjo elgtis kaip nors kitaip nei suprojektuoti žemės sklypą.
Pareiškėjos argumentas, kad priimant LVAT Sprendimą dar nebuvo įregistruoti Nekilnojamieji daiktai atmestinas, nes VAT Sprendimu panaikinta tiek UAB „Vitvela“ atstovo surašyta 2021 m. gegužės 25 d. deklaracija apie statinio (- ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), tiek Nekilnojamųjų daiktų registracija, Taigi situacija nėra pasikeitusi nuo tos, kuri buvo įvertinta LVAT Sprendime.
9.3. Pareiškėja skundžiamų aktų neteisėtumą kildina iš to, kad suprojektavus žemės sklypą buvo apribotos jos nuosavybės teisės disponuoti, naudotis ir valdyti Nekilnojamus daiktus (kaip nurodoma patikslintame skunde – „realiai be jokio faktinio ir teisinio pagrindo kėsinamasi į Pareiškėjo turtą ir jo teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti“). Pirma, pažymėtina, kad Pareiškėja nenurodo, kuo konkrečiai pasireikštų jos nuosavybės teisių apribojimai šiuo atveju. Žemės sklypas visais atvejais nepriklauso Pareiškėjai, taigi galimas žemės sklypo savininko pasikeitimas pats savaime Pareiškėjos teisių į Nekilnojamuosius daiktus neapribotų. Antra, VAT Sprendime pasisakyta, kad Nekilnojamieji daiktai Pareiškėjai apskritai negalėjo priklausyti. VAT Sprendime teismas, remdamasis naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023), įvertino Pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2004 m. balandžio 14 d. sutartį dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (toliau – ir Infrastruktūros sutartis) ir konstatavo, kad pagal ją sukurtos aikštelės turėjo būti perduotos savivaldybei, t. y. konstatavo, kad Pareiškėja neįrodo nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus. Taigi laikytina, kad Pareiškėja neįrodė jokių jos nuosavybės teisių pažeidimų, kurie atsirastų dėl to, kad skundžiamais įsakymais buvo suprojektuotas sklypas.
9.4. Pareiškėja remiasi ir tuo, kad dar 2006 m. vasario 2 d. “Pripažinimo tinkamu naudoti aktu” Nr. (101)-11.4-224 ir 2006 m. vasario 2 d. “Pripažinimo tinkamu naudoti aktu” Nr. (101)-11.4-225 Nekilnojamieji daiktai pripažinti tinkamais naudoti. Visgi pripažinimo tinkamais naudoti faktas buvo žinomas Pareiškėjai ir teismo procese, kuris pasibaigė LVAT Sprendimu, o, be to, nekeičia vertinimo dėl nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus.
10. Dėl servitutų:
10.1. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad: „ant Pareiškėjo Nekilnojamųjų daiktų ignoruojant įstatymų saugomą nuosavybės teisę, yra nurodyti du kelio servitutai (65 m2 ir 261 m2 ploto), kurie net neužtikrina patekimo į Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantį Pastatą – Autosaloną su aptarnavimo centru, įskaitant per jo įėjimus ir įvažiavimus į jį. Be to, nėra numatyti ir nurodyti servitutai priėjimui prie Pareiškėjo pastato per visą jo susijusį perimetrą, servitutai pastato aptarnavimui ir priežiūrai žemės sklypo šiaurės rytų dalyje. <...> apie tokį planavimą Pareiškėjas, kaip gretimo Žemės sklypo, jame esančio Pastato – Autosalono su aptarnavimo centru, kitų inžinerinių statinių – Automobilių ekspozicijos aikštelės ir pačių Nekilnojamųjų daiktų savininkas, net nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti susijusiose procedūrose, kuriose Pareiškėjui bent jau būtų buvusi sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją jį bei jo daiktines teises tiesiogiai ir betarpiškai liečiančiais bei neabejotinai įtakojančiais klausimais.“
10.2. Atsakovė remiasi tuo, kad ginčo teritorijoje servitutai gali būti nustatyti, o servituto nustatymas administraciniu aktu yra ne jos, o NŽT kompetencija, be to, servituto klausimas apskritai neturėtų lemti skundžiamų įsakymų teisėtumo, nes atsakovė turėjo suprojektuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui vykdydama LVAT Sprendimą.
10.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R. nurodo, kad suprojektuotame žemės sklype yra numatyti du servitutai: 1) 65 m2 ploto kelio servitutas („S2“) - teisė naudotis pėsčiųjų taku; 2) 261 m2 ploto kelio servitutas ir teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku („S1“). Abu šie servitutai leidžia Pareiškėjui prieiti prie jam priklausančio pastato – autosalono, tiek iš Ukmergės gatvės, tiek ir iš gatvės, jungiančios T. B. ir Ukmergės gatves, pusės. Nėra jokio teisės akto, kuriame būtų numatytas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti ir prižiūrėti gretimame (viešpataujančiame) žemės sklype esantį pastatą per visą perimetrą; be to, su savo pastatų prieinamu susijusias problemas susikūrė pati Pareiškėja, nes pastatą projektavo ir statė ant pačios žemės sklypo ribos; skundžiamu aktu servitutai buvo tik pasiūlyti, o ne nustatyti; projektuojant naują žemės sklypą nebuvo nustatyti ir jokie apribojimai Pareiškėjo žemės sklypui, todėl ir derinti su Pareiškėju nebuvo ko.
10.4. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.“
Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų 5 bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.
2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 buvo patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Šių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas.
Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad Šioje situacijoje (sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti) NŽT vadovo sprendimu priimant sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Nepaisant to, pirma, servituto nustatymas administraciniu aktu nėra vienintelis būdas nustatyti servitutą. Antra, ginčijamuose įsakymuose servitutai tik pasiūlyti ir tolimesnė žemės sklypo suformavimo ir servitutų nustatymo eiga perduota toliau vykdyti NŽT.
Pažymėtina, kad Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad nėra užtikrinamas priėjimas ar privažiavimas prie jos pastatų, tačiau prie ginčijamų įsakymų pridėtame žemės sklypo plane pažymėti du servitutai („S1“ ir „S2“), kurie ir turėtų tai užtikrinti. Pareiškėja, tuo tarpu, nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kodėl pasiūlyti servitutai yra nepakankami. Be to, servitutų klausimas nėra galutinai išspręstas skundžiamais įsakymais, o net ir administraciniais aktais nenustačius servitutų, Pareiškėjai liktų galimybė inicijuoti jų nustatymą sandoriais ar teismo sprendimais.
Taigi darytina išvada, kad Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl nepakankamų servitutų nesudaro pagrindo paneigti, kad Atsakovė elgėsi teisėtai formuodama sklypą, kaip ji buvo įpareigota daryti pagal LVAT Sprendimą.
11. Dėl suformuoto žemės sklypo tinkamumo naudoti:
11.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad suformuojant žemės sklypą buvo pažeisti imperatyvūs Tvarkos reikalavimai, kad sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Pasak Pareiškėjos, žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri patenka į Ukmergės gatvės raudonąsias linijas.
11.2. Atsakovė nurodo, kad atkuriant nuosavybę natūra, jau neturėtų būti vertinamos žemės sklypo raudonosios linijos, kada ir kokiu teisės aktu jos buvo nustatytos, kadangi LVAT Atsakovę įpareigojo būtent šiame žemės sklype atkurti nuosavybę. Dėl teritorijos dydžio, konkretaus ploto bus sprendžiama vėlesnėse žemės sklypo formavimo stadijose, šiuo metu yra tik priimtas Įsakymas, kuriuo vadovausis NŽT ir Atsakovė, esant būtinybei, įsakymai gali būti koreguojamas, tad Pareiškėjo teiginiai visiškai neaktualūs sprendžiant klausimą dėl Įsakymo (ne)teisėtumo, tad atmestini kaip nepagrįsti.
11.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G.-R. šiuo aspektu pasisako, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (toliau – ir BP) ginčo teritorijos funkcinės zonos Nr. PAŠ-21-1 naudojimo būdai yra bent keli: „G2“ (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos); „K“ (Komercinės paskirties objektų teritorijos); „V“ (Visuomeninės paskirties teritorijos); „R“ (Rekreacinės teritorijos); „B“ (Bendro naudojimo teritorijos); „I2“ (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir „E“ (Atskirųjų želdynų teritorijos), įvažiavimas į Įsakymais suprojektuotą inčo žemės sklypą yra numatytas iš gatvės, jungiančios J. B. ir Ukmergės gatves (nuo Maximos pusės).
11.4. LR Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. LR Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (LR Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu (2015 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015).
Tvarkos 106-1 punkte nustatyta, kad “suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas”.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas nustato, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
Atsižvelgiant į išdėstytą, savivaldybės institucija, planuodama grąžintiną žemės sklypą, turi įvertinti tiek viešuosius, tiek privačius interesus žemėnaudos požiūriu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad prie sklypo yra suplanuotas privažiavimas, jis yra priskirtas tam tikrai funkcinei zonai. Šiuo atveju viešąjį interesą žemės sklypo planavimo procese turi užtikrinti atsakovė, o Pareiškėja nenurodo, kuo jos subjektinės teisės ar teisėti privatūs interesai būtų pažeisti, jeigu sklypas būtų suformuotas taip, kaip siūlo atsakovė. Iš esmės Pareiškėjos nurodomi galimi sklypo naudojimo trūkumai/
apribojimai susiję arba su viešu žemėnaudos interesu, arba su būsimo žemės sklypo savininko interesais. Ginčo procedūroje Pareiškėja nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises projektuojamame sklype, taigi ji neturi privataus intereso į planuojamos teritorijos žemėnaudą, kita vertus, ji nėra ir įgaliota ginti viešojo intereso. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia Pareiškėjos subjektines teises ar privatų Pareiškėjos interesą.
12. Dėl gatvės raudonųjų linijų:
12. 1. Pareiškėja pasisako, kad projektuojama teritorija pateko į Ukmergės gatvės raudonąsias linijas, todėl nuosavybė šioje vietoje negali būti atkurta.
Atsakovė nurodo, kad LVAT Sprendimu įpareigojo būtent šiame žemės sklype atkurti nuosavybę, o dėl teritorijos dydžio, konkretaus ploto bus sprendžiama vėlesnėse žemės sklypo formavimo stadijose.
Trečiasis suinteresuotas G. G. R. laikosi pozicijos, kad detaliuoju planu nebuvo nustatytos gatvės raudonosios linijos.
12.2. “Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 6.10 p. apibrėžia, kad “gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui”.
Pagal vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirta savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas
Taigi gatvių tiesimo ir priežiūros organizavimas, įskaitant ir gatvių raudonųjų linijų nustatymą, yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Pareiškėjos teikiami argumentai (kad planuojama teritorija patenka į raudonąsias linijas) iš esmės susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Kaip jau aptarta, ginčo procedūroje Pareiškėja nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises projektuojamame sklype, taigi ji neturi privataus intereso į planuojamos teritorijos žemėnaudą, kita vertus, ji nėra ir įgaliota ginti viešojo intereso. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia Pareiškėjos subjektines teises ar privatų Pareiškėjos interesą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja nėra visiškai nuosekli dėl gatvių raudonųjų linijų – iš vienos pusės teigia, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia jos nuosavybės teises naudoti Nekilnojamuosius daiktus, iš kitos – nurodo, kad jokia žemėnauda iš esmės neįmanoma dėl to, kad planuojama teritorija (įskaitant ir toje teritorijoje, jos nuomone, esančius jai priklausančius statinius) patenka į gatvės raudonąsias linijas.
13. Dėl skundžiamų sprendimų pobūdžio:
Papildomai pažymėtina, kad pagal savo pobūdį skundžiami įsakymai Tvarkos 106-1 punkto reguliavimo kontekste savo esme yra tarpinio pobūdžio dokumentai, nes jais nėra pabaigiama nei žemės sklypo suformavimo procedūra, nei, tuo labiau, nuosavybės atkūrimo procedūra, o tik suformuojamas projektinis pasiūlymas ir klausimas toliau perduodamas spręsti NŽT. Skundžiamais įsakymais nėra nustatomi jokie apribojimai Pareiškėjai. Todėl darytina išvada, kad skundžiami įsakymai yra savo esme tarpiniai dokumentai, kuriais administracinė procedūra nėra pabaigiama, o tik sudaromos prielaidos ją pabaigti. Taigi dar ir dėl to skundžiami sprendimai negali būti laikomi pažeidžiančiais Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes neturi tiesioginės įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai. Pažymėtina, kad šioje byloje situacija yra skirtinga nuo situacijos, kai pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises savivaldybės administracija atsisako suformuoti sklypą ir tuo pačiu pabaigia procedūrą, nes toliau ji nebegali būti tęsiama.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti ar keisti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.
15. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vitvela“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė