Civilinė byla Nr. e2S-808-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01432-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13;

(S)

2.3.4.4.3; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei N. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14244-752/2014 iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. P. ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15305-944/2016 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę: nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2018 m. liepos 22 d., iki kol nepilnamečiam vaikui sukaks penkeri metai, atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 9 val. iki 18 val. (be nakvynės), ji paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą; nuo 2018 m. liepos 23 d., kai vaikui sukaks penkeri metai, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 18 val. (viena nakvynė), ji pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15305-944/2016 patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria be kitų sąlygų, atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku savaitgaliais: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. (pasiėmimo intervalas nuo 18 iki 19 val.) iki sekmadienio 18 val. (nutarties rezoliucinės dalies 6 punktas), o šiuo atveju siekiama bendravimą nustatyti tik kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį (be nakvynės), o sūnui suėjus 5 metams (nuo (duomenys neskelbtini)) – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 18 val. (viena nakvynė). Šia patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl atsakovės maksimalaus dalyvavo auklėjant vaiką, o laikinosios apsaugos priemonėmis ieškovas siekia itin minimalizuoti šią bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir minimalizuoti vaiko bendravimo tvarką su motina, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės bendravimas kenkia vaiko interesams, o tai, kad atsakovė su vaiku bendrauja nepakankamai yra bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo objektas ir atitinkamai ieškinio šioje dalyje tenkinimas ar ne, t. y. bendravimo tvarkos (ne)pakeitimas.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6438-1041/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną N. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. P. tvarką:

• nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2018 m. liepos 22 d. (kol nepilnamečiam vaikui sukaks penkeri metai): N. S. su nepilnamečiu sūnumi N. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 9 val. iki 18 val. (be nakvynės). N. S. pasiima N. P. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą;
• nuo 2018 m. liepos 23 d. (kai vaikui sukaks penkeri metai) iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: N. S. su nepilnamečiu sūnumi N. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 9 vai. iki sekmadienio 18 val. (viena nakvynė). N. S. pasiima N. P. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą.

Atskirajame skunde nurodė, kad nepilnametis sūnus N. emociškai labiau prisirišęs prie tėvo, nes su juo gyvena nuo pat gimimo. Stabili namų aplinka sūnui susiformavo ieškovo gyvenamojoje aplinkoje. Vaikas yra per mažas būti atskirtas nuo tėvo ilgesniam laikotarpiui. Tam, kad nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui be tėvo, vaikui būtinas prisitaikymas prie kitokių sąlygų t. y. prie nakvynių ne savo gyvenamojoje vietoje pas motiną N. S., nes iki šiol šalių nepilnametis sūnus nėra nė karto pasilikęs nakvoti pas atsakovę, su ja nepraleidžia ilgesio laiko. Esant minėtoms aplinkybėms bei remiantis protingumo ir vaiko interesų prioriteto principais mano, kad teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi netaikant laikinųjų apsaugos priemonių paneigiama pati civilinės bylose dėl bendravimo tvarkos pakeitimo esmė, nes reiškiamu ieškiniu ieškovas prašo pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką būtent dėl to, jog reikalinga nustatyti stabilų pereinamąjį laikotarpį, kuriuo šalių nepilnametis vaikas priprastų prie pastovaus bendravimo su atsakove ir nakvynės pas motina nepadarytų žalos vaiko poreikiams.

Teisėjas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Bylos ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtino ieškovės N. S. ir atsakovo A. P. 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą taikos sutartį: A. P. įsipareigojo informuoti N. S. apie nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimą kaip įmanoma greičiau, nurodant naujus vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos duomenis; N. S. įsipareigojo be A. P. leidimo neimti sūnaus iš jo ikimokyklinio ugdymo įstaigos; pareiškėjai susitarė, kad susitikimai su sūnumi N. P. turi būti planuojami ir derinami iš anksto, pageidautina likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo susitikimo datos; <...>. Pareiškėjai nustatė konkrečias sąlygas dėl N. S. bendravimo su vaiku tvarkos.

Ieškovas pareiškė teismui ieškinį, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14244-752/2014 iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. P. ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15305-944/2016 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę: nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2018 m. liepos 22 d., iki kol nepilnamečiam vaikui sukaks penkeri metai, atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 9 val. iki 18 val. (be nakvynės), ji paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą; nuo (duomenys neskelbtini), kai vaikui sukaks penkeri metai, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 18 val. (viena nakvynė), ji pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnametis vaikas su atsakove bendrauja minimaliai ir nėra likęs pas ją su nakvyne, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad šalių nepilnametis vaikas su atsakove bendrauja minimaliai ir nėra likęs pas ją su nakvyne.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos ir nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos apimtis, daro išvadą, kad ieškovas civiliniu ieškiniu byloje Nr. e2-6438-1041/2018 siekia sumažinti taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos apimtis. Ieškovas nurodė, kad nepilnametis sūnus N. P. emociškai yra labiau prisirišęs prie tėvo, su kuriuo gyvena nuo pat gimimo. Pažymėjo, kad vaikas yra per mažas būti atskirtas nuo tėvo ilgesniam laikotarpiui tam, kad nejaustų nerimo ir baimės likdamas terminuotam laikui be tėvo; būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką; vaikui būtinas prisitaikymas prie kitokių sąlygų, t. y. prie nakvynių ne savo gyvenamojoje vietoje, o pas motiną N. S.. Iki šiol šalių nepilnametis sūnus nėra nė karto pasilikęs nakvoti pas atsakovę, su ja nepraleidžia ilgesnio valandų laiko.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir vien dėl to, kad pilna apimtimi nėra vykdoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15305-944/2016 patvirtina šalių taikos sutartis (kaip nurodo ieškovas, vaikas su motina bendrauja minimaliai ir nėra likęs pas ją nakvoti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant vaiko ir vieno iš skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarką, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams, tuo pačiu užtikrinant skyrium gyvenančio motinos (tėvo) maksimalų dalyvavimą auklėjant vaiką, kas reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai (-iam) kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindas keisti bendravimo tvarką, keičiant bendravimo tvarkos būdą ir mastą, būtų tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams. Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad vaiko ir motinos bendravimo tvarka nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nesant pagrįstų duomenų, kad galiojanti bendravimo tvarka iš esmės kenkia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, jos keisti (mažinant apimtį) – taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą – nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.

23.              Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

24.              Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovo (apeliantės) A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                            Evaldas Burzdikas