Civilinė byla Nr. e2-2747-918/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34493-2019-4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 60,79 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 236,05 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. lapkričio 28 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registre atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus m. sav. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų aukščiau nurodytais būdais, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2019 m. gruodžio 16 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakove 2014 m. kovo 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9825579001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas (1 000 Lt). Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 12 mėnesių, galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. gegužės 24 d.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų 2014 m. rugpjūčio 15 d. sutartis vienašališkai buvo nutraukta. 2015 m. gruodžio 21 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė siuntė atsakovui 2016 m. gegužės 4 d. pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, ragindama padengti susidariusį 586,46 Eur dydžio įsiskolinimą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą kreditą ir 60,79 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino (už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 15 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 236,05 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, t. y. kompensuojamąsias palūkanas, už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. balandžio 22 d.
CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja mokėti 135,80 procento dydžio metines palūkanas (bendra metinė palūkanų norma). Savo reikalavimą ieškovė grindžia Vartojimo kredito sutarties 7.1. punktu. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, skaičiuojant ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną bei paskaičiuoti už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, už ne ilgesnį negu 180 dienų laikotarpį, ieškovei iš atsakovo priteistina 26,07 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (289,62 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (376,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 64,20 procentų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 9,63 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 64,20 / 100).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumo (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) negrąžintą kreditą, 60,79 Eur (šešiasdešimties eurų 79 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 26,07 Eur (dvidešimt šešių eurų 07 ct) kompensuojamąsias palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (376,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,63 Eur (devynių eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė