Baudžiamoji byla Nr. 1-87-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58027-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1

    (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 2 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam Ž. Š.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2014 m. vasario 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;

2) 2016 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis bei išlaikyti ją, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atlikti per penkis mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (bausmė neatlikta);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Ž. Š. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 17.30 val., Prienų r., Pakuonio mst., Sodų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis Ž. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d., vartojo alkoholį, jo pritrūko ir apie 17:30 val. važiavo nusipirkti dar. Pakuonyje, Sodų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė jam girtumą, vėliau nuvežė paimti kraujo ir sulaikė. Jis vairuotojo pažymėjimo nėra niekada turėjęs, bet vairuoja automobilį. Yra buvęs sustabdytas ir vairuodamas neblaivus. Automobilis priklauso jam, jį vertina 50 Eur. Supranta, kad negalima vairuoti apsvaigusiam nuo alkoholio. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti (duomenys neskelbtini) ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

• Liudytojos J. S. apklausos protokolu (b. l. 16) nustatyta, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, kuri 2017 m. lapkričio 6 d., apie 17.30 val., kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju P. M., važiuojant Prienų r., Pakuonio mst., Sodų g., pastebėjo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairavimas kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir jį sustabdė. Prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kuris prisistatė Ž. Š.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Ž. Š. alkotesteriu buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas;
• Alkotesterio duomenimis (b. l. 4) nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. Ž. Š. buvo neblaivus, nustatyta 1,72 promilės girtumas jo iškvėptame ore;
• Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b. l. 41) nustatyta, kad Ž. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės etilo alkoholio;
• Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi (b. l. 10) nustatyta, kad Ž. Š. 2017 m. spalio 7 d. įsigijo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 Eur;
• Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 5-8), kuriame nurodyta, kad transporto priemonė „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Prienų r., Pakuonio s., Pakuonio mstl., Sodų g. Automobilio salone ant dešinės pusės kilimėlio guli du buteliai nuo alkoholinių gėrimų (sidro „FIZZ“ 4,5 procentų stiprumo ir alaus „HERKUS“ 7,5 procentų stiprumo, buteliai pilni. Ant galinės sėdynės guli tuščias butelis nuo alaus „HERKUS“ 7,5 procentų stiprumo ir pilnas butelis nuo sidro „FIZZ“ 4,5 procentų stiprumo.

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo Ž. Š. parodymais, liudytojos J. S. apklausos protokolu, alkotesterio rodmenimis ir specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo Ž. Š. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 17.30 val., Prienų r., Pakuonio mst., Sodų gatvėje, Ž. Š. vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės etilo alkoholio).

Bausmės skyrimas

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam Ž. Š. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 2 kartus (b. l. 21-27), veika, kurios padarymu yra kaltinamas Ž. Š. padaryta 2016 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ( b. l. 25-27). Ž. Š. 7 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 6 nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, iš jų 2 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 28-33), nedirba (b. l. 34), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 35), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 37), yra jauno ir darbingo amžiaus.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo teistas 2 kartus, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka 7 kartus, iš kurių 6 nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, iš jų 2 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti Kelių eismo taisykles, linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, Ž. Š. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką Ž. Š. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrintina su 2016 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamajam nors ir buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, turi nepilnametę dukrą, kurią turi pareigą išlaikyti, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam Ž. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis bei išlaikyti ją, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 70 straipsniu Ž. Š. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atliekant per penkis mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos Ž. Š. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei jis galės vykdyti įstatyminę pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

Į bausmę įskaitytinas Ž. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. 18 val. 42 min. iki 2017 m. lapkričio 7 d. 11 val. 50 min (b. l. 43-44) (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Kaltinamasis Ž. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad Ž. Š. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti Ž. Š. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Ž. Š. būtinumo ir trukmės, atsižvelgia į tai, kad jis yra 2 kartus teistas, 7 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 6 nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, iš jų 2 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau jau trečia kartą yra baudžiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti Ž. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius Ž. Š., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga Ž. Š. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ir minėtą teisę įgyti teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad Ž. Š. nustatytinas maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 3 metai.  Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Ž. Š. (b. l. 10), būtent jis būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,21 promilės alkoholio koncentracija, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, be kurios padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką yra neįmanoma, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – Ž. Š. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti Ž. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu Ž. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir Ž. Š. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Ž. Š. paskirtos 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis bei išlaikyti ją, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atliekant per penkis mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, Ž. Š. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 6 d. 18 val. 42 min. iki 2017 m. lapkričio 7 d. 11 val. 50 min (1 parą), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti Ž. Š., nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (2 egz.) ir automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                       Vaida Baumilė