Civilinė byla Nr.2A-586-467/2013
Teisminio proceso Nr.2-55-3-00114-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo MANDS International s.r.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MANDS International s.r.o. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nevetas“ dėl palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas MANDS International s.r.o. 2011 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nevetas“ 21 579,86 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas MANDS International s.r.o ir atsakovas UAB ,,Nevetas“ žodžiu susitarė, kad ieškovas parduos atsakovui 1841 vienetų automobilių padangų, o atsakovas nupirks užsakytas prekes ir sumokės už jas visą sumą: sąskaitoje - faktūroje Nr. 820112 sulygtą 10 826,04 EUR sumą iki 2008 m. rugsėjo 11 d. ir sąskaitoje - faktūroje Nr. 820107 sulygtą 30 940,56 EUR sumą iki 2008 m. spalio 5 d. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir 2008 m. rugsėjo 5 d. atsakovui perdavė prekių už 30 940,56 EUR sumą, kartu išrašydamas važtaraštį, o 2008 m. rugsėjo 11 d. perdavė atsakovui prekių už 10 826,04 EUR sumą, taip pat kartu išrašydamas važtaraštį. Atsakovas privalėjo sumokėti už prekes prekių perdavimo atsakovui dieną, tačiau su ieškovu laiku neatsiskaitė. Pagal abi išrašytas sąskaitas atsakovas atsiskaitė dalimis, todėl praleido atsiskaitymo terminą ir jam kilo pareiga mokėti palūkanas, kurios sudaro 21 579,86 Lt.
Atsakovas UAB „Nevetas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su ieškovu buvo sudaryta žodinė sutartis dėl prekių pirkimo, tačiau nebuvo susitarta dėl mokėjimo už prekes terminų, todėl negalima tiksliai nustatyti, kokiais terminais atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į faktinį šalių elgesį po sutarties sudarymo. Iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovas buvo nustatęs, jog už prekes bus sumokėta per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad prievolės įvykdymo terminas yra 2008 m. spalio 5 d. Su ieškovu buvo sutarta, kad už prekes bus atsiskaitoma mėnesinėmis įmokomis. Pateikti mokėjimo dokumentai liudija, kad tokios atsikaitymo tvarkos atsakovas laikėsi. Ieškovas po atsakovui 2009 m. rugpjūčio 28 d. išsiųstos pretenzijos daugiau pretenzijų dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo nereiškė. Todėl ieškovas neįrodė mokėjimo terminų už patiektas prekes pažeidimo. Ieškovas, skaičiuodamas palūkanas, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nes šis įstatymas reglamentuoja santykius, kuomet tarp ūkio subjektų vykdomas atsiskaitymas litais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas per skolų išieškojimo tarpininką buvo nustatęs, jog atsakovas už prekes sumokės per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, prievolės įvykdymo terminas nurodytas iki 2008 m. spalio 5 d., pripažino, jog šalys susitarė, kad atsakovas mokės už pateiktas prekes kas mėnesį. Šios tvarkos atsakovas laikėsi, mokėjimus vykdė kiekvieną mėnesį. Kadangi ieškovas po to jokių pretenzijų atsakovui dėl mokėjimų vėlavimo neteikė, nereikalavo mokėti palūkanų, teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas, skaičiuodamas terminus nuo sąskaitų išrašymo dienos. Teismas, konstatavęs, jog ieškiniams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, sprendė, jog senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas MANDS International s.r.o. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas savo prievoles įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, ieškovas ne kartą ragino atsakovą vykdyti piniginę prievolę, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas piktybiškai nevykdė piniginės prievolės, ieškovas buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo tarpininką, kuris padėtų išieškoti skolą ir palūkanas iš atsakovo. Praėjus beveik metams po to, kai atsakovui buvo perduotos prekės bei pateiktos sąskaitos faktūros, atsakovui ir toliau nevykdant įsipareigojimo atlyginti už prekes, skolų išieškojimo tarpininkas, 2009 m. rugsėjo 28 d. atsakovui išsiuntė elektroninį laišką, siūlydamas geranoriškai sumokėti skolą trimis dalimis. Šis laiškas yra tik ieškovo pasiūlymas geranoriškai susitarti dėl skolos grąžinimo, tačiau jame yra aiškiai išreikšta ieškovo valia, jog už piniginės prievolės nesilaikymą atsakovas privalės sumokėti palūkanas. Kadangi atsakovas į ieškovo atstovo - skolų išieškojimo įmonės pateiktą pasiūlymą neatsakė, akivaizdu, kad, priešingai nei nustatė teismas, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks susitarimas, kuriuo būtų nustatytas koks nors skolos grąžinimo grafikas, taip pat nebuvo susitarta dėl jokio konkretaus palūkanų dydžio, todėl atsakovo prievolė sumokėti už prekes turėjo būti įvykdyta prekių perdavimo dieną. Teismas absoliučiai nepagrįstai nutarė, jog atsakovas skolą mokės vieno mėnesio intervalais. Be to teismas padarė dar vieną, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais nepagrįstą išvadą, t.y. kad atsakovas tinkamai įvykdė prievolę mokėti ieškovui skolą dalimis kas mėnesį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nevetas“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog po ieškovo 2009 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško, kurį atsiuntė ieškovo tarpininkas (skolų ieškojimo bendrovė), atsakovo vadovas paskambino ieškovo įmonės vadovui ir paaiškino situaciją, nurodydamas, jog ieškovo pateikta produkcija yra nerealizuota, todėl atsiskaitymas yra apsunkintas. Atsakovas nurodė, jog atsiskaityti galėtų dalimis ir konkrečių atsiskaitymo terminų negali patvirtinti, tačiau skolą mokės pagal galimybes ir turimas lėšas. Ieškovo vadovas patvirtino, jog tokia atsiskaitymo tvarka priimtina, o atsiskaitymo susiejimas su patiektos produkcijos realizavimu yra logiškas. Po šio pokalbio atsakovas su ieškovo vadovu daugiau nekontaktavo, o atsiskaitymą vykdė pagal galimybes. Atsakovas skolą sumokėjo per daugiau nei pusantrų metų. Per visą šį laikotarpį ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos mokėjimo terminų, nereikalavo sumokėti delspinigių, o gautus mokėjimus įskaitė į skolos dengimą. Kadangi dėl konkrečių atsiskaitymo terminų jokio rašytinio ar žodinio susitarimo nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, prievolę tinkamai įvertino kaip neterminuotą. Ieškovas teigia, kad ne kartą ragino atsakovą vykdyti piniginę prievolę ir po 2009 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško, tačiau šiam teiginiui patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Tiek po pirmos sąskaitos-faktūros visiško apmokėjimo, tiek po antros sąskaitos-faktūros visiško apmokėjimo, praėjo daugiau nei 8 mėn., todėl ieškovas pažeidė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, o atsakovas buvo pareiškęs reikalavimą taikyti ieškinio senatį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo MANDS International s.r.o. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas MANDS International s.r.o. ir atsakovas UAB ,,Nevetas“ sudarė žodinę sutartį dėl 1841 vienetų automobilinių padangų pirkimo-pardavimo – ieškovas įsipareigojo nurodytas prekes patiekti, o atsakovas nupirkti ir sumokėti už jas visą sumą. Ieškovas pateikė atsakovui prekes ir 2008 m. rugsėjo 5 d. išrašė sąskaitą-faktūrą 30 940 EUR sumai, o 2008 m. rugsėjo 11 d. – 10 826,04 EUR sumai (b.l. 16-35). Atsakovas atsiskaitė su ieškovu ne sąskaitų išrašymo dienomis, o vėliau ir dalimis: pagal sąskaitą-faktūrą Nr.820107 paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010 m. gegužės 18 d., pagal sąskaitą-faktūrą Nr.820112 - 2010 m. gruodžio 9 d. (b.l. 45-54). Ieškiniu MANDS International s.r.o. prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už netinkamą prievolės įvykdymą, motyvuodamas tuo, jog atsakovas privalėjo sumokėti už prekes prekių perdavimo atsakovui dieną pagal 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (CISG) 58 straipsnio 1 dalį, kadangi šalių sudarytoje sutartyje tikslus mokėjimo terminas nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, skaičiuodamas terminą nuo prekių pateikimo ir sąskaitų išrašymo dienos, nes šalys susitarė, jog atsakovas mokės už pateiktas prekes kas mėnesį ir šios tvarkos laikėsi - atsakovas mokėjimus vykdė kas mėnesį, o ieškovas jokių pretenzijų dėl mokėjimų vėlavimo nereiškė. Ieškovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (CIGS) 58 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kai pirkėjas nėra įpareigotas sumokėti kainą kuriuo nors konkrečiu laiku, jis privalo sumokėti ją, kai pardavėjas pagal sutartį ir šią Konvenciją perduoda pirkėjo dispozicijai arba prekes, arba jų disponavimą kontroliuojančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria, jog nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios, ką rodo jų veiksmai, jog atsakovas mokės už pateiktas prekes dalimis per tam tikrą laiką, dėl ko ieškovas jokių pretenzijų dėl mokėjimų vėlavimo atsakovui nereiškė iki visiško (galutinio) atsiskaitymo už pateiktas prekes. Įrodymų, paneigiančių tokį susitarimą, apeliantas nepateikė.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, jog šalys susitarė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma dalimis, o atsakovas nepažeidė prievolės įvykdymo terminų. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kadangi jo argumentai yra paneigiami byloje esančiais įrodymais ir konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Pats ieškovas nurodo, kad jo atstovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė pranešimą el. paštu, jog atstovauja ieškovą ir jo vardu kreipiasi dėl skolos sumokėjimo. Į tai atsakovas atsakė 2009 m. rugpjūčio 26 d. el. laišku, kuriame nurodė, jog ketina skolą sumokėti per 45 dienas, taip pat paaiškino, jog skola nesumokėta dėl to, kad ieškovo pateikta produkcija nebuvo realizuota (b.l. 134-135). Atsakydamas į šį atsakovo laišką ieškovo atstovas 2009 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške pateikė pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo tvarkos ir terminų, pasiūlydamas skolą sumokėti trimis dalimis - iki 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. lapkričio 15 d., 2009 m. gruodžio 15 d. Apeliantas skunde nurodo, kad tai buvo tik pasiūlymas, o galutinio susitarimo šalys nesudarė. Tačiau pripažinti tokį teiginį pagrįstu nėra pagrindo.
Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas niekada neneigė ir neneigia, kad egzistavo pats skolos faktas, taip pat akivaizdu, jog šalys vedė derybas dėl skolos atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Apeliantas nepaneigė, kad po 2009 m. rugpjūčio 28 d. el.laiško šalių vadovai bendravo telefonu ir tokiu būdu susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, kadangi po to atsakovas atsiskaitymą vykdė pagal galimybes, o ieškovas tam neprieštaravo. Skola buvo sumokėta per daugiau nei pusantrų metų ir per visą šį laiką atsakovas mokėjimus priėmė bei jokių pretenzijų nereiškė nei dėl mokėjimo terminų, nei dėl įmokų dydžio. Tokiu būdu faktinės aplinkybės – ieškovo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovui buvo priimtina tokia atsiskaitymo tvarka, dėl ko dar beveik metus po galutinio atsiskaitymo ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl netesybų mokėjimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys konkrečiu atveju buvo sudariusios žodinį susitarimą ne tik dėl prekių pirkimo-pardavimo, bet ir atsiskaitymo už patiektas prekes.
Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nors ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog ne kartą ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau jokių įrodymų, išskyrus paminėtus el. laiškus, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl mokėjimų vėlavimo neteikė, nereikalavo mokėti palūkanų, tuo pačiu pripažindamas šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią atsiskaitymo ir bendradarbiavimo praktiką, šalių konkliudentinius veiksmus, į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl skolos mokėjimo grafiko, padarė pagrįstą išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl skolos sumokėjimo pagal faktą. Aiškaus termino nenustatymas reiškia, kad prievolė nebuvo terminuota ir vykdytina pagal ieškovo pareikalavimą. Kadangi toks reikalavimas po 2009 m. rugpjūčio 28 d. pareikštas nebuvo, konstatuotina, jog prievolė įvykdyta nepažeidžiant prievolės įvykdymo terminų ir ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas.
Atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir ieškinį dėl to, kad atsakovas prievolę įvykdė nepažeisdamas prievolės įvykdymo terminų, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
Alma Urbanavičienė