Civilinė byla Nr. 2-712/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 122.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo A. P. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas  bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Justema ir KO“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. P. prašė patvirtinti jo 34 410,62 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Justema ir KO“ bankroto byloje.

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Justema ir KO“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus A. P. finansinį reikalavimą 11 612,65 Lt sumai, o kitoje dalyje pareiškėjo A. P. prašymą atmetė.

Pareiškėjas A. P. 2009 m. kovo 26 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus A. P. su darbo užmokesčiu susijusį 34 410,62 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje.

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui, kadangi sprendė, jog atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties priėmimo dienos, o pareiškėjas neprašė jo atnaujinti (LR CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Teismas nustatė, jog terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2009 m. kovo 24 d.

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti, atnaujinti nežymiai praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties paduoti, išspręsti A. P. 2009 m. kovo 29 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą ir išnagrinėti jį iš esmės. Nurodo, jog jo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka 2009 m. kovo 3 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir jis pats. Atidėjus teismo nutarties šioje byloje priėmimą ir paskelbimą 2009 m. kovo 17 d., jis tą dieną vykusiame teismo posėdyje nebedalyvavo, o apie priimtą teismo nutartį buvo informuotas, išsiunčiant jam nutarties nuorašą paštu. Nutarties nuorašą gavo ir su Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties motyvais susipažino 2009 m. kovo 20 d.. Manė, jog terminas atskirajam skundui turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 20 d., ypač atsižvelgiant į tai, jog pačioje teismo nutartyje nurodyta, kad „nutartis gali būti skundžiama per šį teismą per 7 dienas Lietuvos apeliaciniam teismui“.

BUAB „Justema ir KO“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, jog ginčo, kilusio tarp pareiškėjo A. P. ir atsakovo, esmė reikalauja, kad jis būtų išnagrinėtas per kuo trumpesnį laikotarpį. Pareiškėjo suklydimas dėl termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarbą bankroto teisiniuose santykiuose, negali būti vertinamas kaip svarbi aplinkybė, suteikianti teisę teismui atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, pareiškėjui turi būti taikomi aukštesni atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į tai, kad jis ilgą laiką ėjo BUAB „Justema ir KO“ vadovo pareigas.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, atskirąjį skundą grąžinant jį padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto A. P. argumentai dėl jo suklydimo, skaičiuojant terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties paduoti, manant, jog septynių dienų terminas prasidėjo nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per LR CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka, tai LR CPK 335 straipsnyje nustatyto septynių dienų termino atskirajam skundui dėl tokios nutarties paduoti eiga prasideda nuo nutarties priėmimo dienos. Šį terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (LR CPK 75 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Pagal LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, dėl kurios paduotą pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, buvo priimta žodinio proceso tvarka 2009 m. kovo 3 d. įvykusiame teismo posėdyje, išnagrinėjus pareiškėjo A. P. prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Justema ir KO“ bankroto byloje ir atidėjus teismo nutarties šioje byloje priėmimą ir paskelbimą 2009 m. kovo 17 d.. A. P., dalyvavęs 2009 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, nagrinėjant jo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neatvyko teismui 2009 m. kovo 17 d. skelbiant byloje priimtą nutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino LR CPK 335 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatė, kad termino atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties eiga prasidėjo būtent nuo šios nutarties priėmimo dienos ir baigėsi 2009 m. kovo 24 d. Atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties pareiškėjas A. P. padavė 2009 m. kovo 26 d., t.y. praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartyje, nurodydamas šios nutarties apskundimo terminą ir tvarką, nurodė, jog „nutartis gali būti skundžiama per šį teismą per 7 dienas Lietuvos apeliaciniam teismui“. Tinkamas nutarties apskundimo termino nurodymas apima ir ne tik termino, bet ir momento, nuo kada skaičiuojamas šis terminas, nurodymą (LR CPK 291 str. 1 d. 7 p., 335 str.).  Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartyje nebuvo nurodyta, nuo kada skaičiuojamas terminas atskirajam skundui paduoti, o pareiškėjas A. P., nedalyvaudamas 2009 m. kovo 17 d. įvykusiame teismo posėdyje, paskelbiant šią teismo nutartį, neturėjo galimybės išsiaiškinti šio termino skaičiavimo tvarkos. Nesant nurodytam procesinio termino skaičiavimo pradžios momentui, pareiškėjas A. P., skaičiuodamas šį terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, neturėjo pagrindo manyti, kad praleido šį terminą, ir teikti prašymą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti jo atskirąjį skundą kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, apeliantas A. P. atskirajame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą. Kadangi apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis, kad apskundimo termino nepraleido ir aplinkybė dėl termino praleidimo paaiškėjo po to, kai buvo atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir jame nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti įvertinamos pirmosios instancijos teisme, kuris turi iš naujo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (LR CPK 315 str. 1 d., 338 str.). Be to, tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutarties (G. S. v. R. V., Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešoji policija, civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004) išaiškinimai, kad kai terminą atskirajam skundui paduoti asmuo praleidžia dėl pirmosios instancijos teismo padaryto civilinio proceso teisės normos pažeidimo, t. y. dėl teismo kaltės, ir dėl to asmuo prarado galimybę tinkamai įgyvendinti apeliacijos teisę, tokia priežastis ne tik turėtų būti vertinama iš esmės, bet ir pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi (LR CPK 78 str. 1 d.). Todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui grąžintini spręsti prašymo dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turėtų atsižvelgti, jog iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis ir nežymiai procesinį terminą praleidęs proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka – dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos). Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CPK 3 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui A. P. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, išsprendžiant termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Teisėjai                                                                                        Konstantinas Gurinas

                                                                                                   Audronė Jarackaitė

                                                                                                   Vigintas Višinskis