Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-621-478/2016

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00054-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistės J. C. 2016 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. AM-ALYN-49091184-16 S. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 9 d. 15 val. 30 min., uždraustu laiku, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d., mėgėjų žvejybos įrankiais - skrituliais (16 vnt.) žvejojo (duomenys neskelbtini) ež. masalui naudodamas gyvą žuvelę. Žuvų sugavęs neturėjo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ (toliau - Taisyklės), 10.1, 11.2 ir 11.21 punktų reikalavimus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 220 Eur bauda su žvejybos įrankių – 8 skritulių konfiskavimu.
2. S. L. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistės J. C. 2016 m. sausio 21 d. nutarimą apskundė Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. kovo 1 d. nutartimi S. L. skundą atmetė ir skundžiamą nutarimą paliko galioti nepakeistą.
3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, S. L. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir pripažinti jį nekaltu.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Apelianto teigimu, faktas, kad tuo metu šalia nebuvo kitų žmonių, visiškai neįrodo jo kaltės ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio  l dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

3.2. Skunde nurodoma, kad asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tada, kai kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o tokių įrodymų šioje byloje visiškai nėra, visos abejonės, kurios taip ir lieka neįrodytos, turi būti traktuojamos apelianto naudai. Šiuo atveju visas kaltinimas paremtas tik faktu, kad reido metu jis buvo ant (duomenys neskelbtini) ežero.

4. Atsiliepimų į S. L. apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. S. L. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliantas, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad apylinkės teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo bylą ir todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).
7. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7.1. Pagal ATPK 257 straipsnį, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Šių Taisyklių 11.2. p. įtvirtintas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 10.1. p. nustatyta, kad draudžiama veikla yra žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau - draudžiami žvejybos būdai). Taisyklių 11.21. punkte nustatyta, kad draudžiama nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).

8.1. Nors S. L. neigia padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir nurodo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę nėra, o kaltinimas paremtas vien faktu, kad reido metu jis buvo ant Giluišio ežero, tačiau tokią apelianto versiją paneigia bylos įrodymų visuma, t. y.: 2016 m. sausio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo faktas ir iš dalies protokole esantis paties pažeidėjo S. L. paaiškinimas, kuriame S. L. nurodė, kad po žvejybos ėjo namo, rado svetimus skritulius, iš kurių vieną ištraukė. (b. l. 59-61). 2016 m. sausio 15 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. J. ir 2016 m. sausio 11 d. vyresniojo specialisto S. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės ir iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 9 d. apie 15 val. 30 min., atliekant reidą ir tikrinant nustatytos žvejybos tvarkos laikymąsi ant Giluišio ežero, buvo pastebėti du žvejai (A. R. ir S. L.), kurie pradėjo tikrinti ežero pakraštyje pastatytus skritulius. Atlikus jų patikrinimą, buvo nustatyta, jog masalui A. R. ir S. L. naudojo žuveles (b. l. 64-65). Fotolentelės Nr. 1 ir 2, iš kurių matyti, kad prie ištraukto skritulio matosi prikabinta žuvelė, prie eketės matosi daug pėdsakų, stovi plastmasinis kibirėlis, matyti 16 vnt. skritulių (b. l. 62-63). Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad S. L. 2016 m. sausio 9 d. 15 val. 30 min., uždraustu laiku, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d., mėgėjų žvejybos įrankiais - skrituliais (16 vnt.) žvejojo Giluišio ež. (Varėnos r. sav.) masalui naudodamas gyvą žuvelę, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė S. L. skundą ir paliko galioti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistės J. C. 2016 m. sausio 21 d. nutarimą.

9. Nors S. L. nuomone, faktas, kad tuo metu šalia nebuvo jokių kitų žmonių, visiškai neįrodo jo kaltės, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei teigia S. L., tik dar kartą patvirtina, kad būtent S. L. (kartu su A. R.) padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl teismas šį skundo argumentą vertina kritiškai ir jį atmeta.
10. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistės J. C. 2016 m. sausio 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistės J. C. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                      Jūratė Jakubonienė