Baudžiamoji byla Nr. 1-473-716/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00062-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.; 1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 2.10.1.4.
(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 29 d.
Vilnius
Vilnius miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2011-11-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d. vieneriems metams laisvės apribojimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.
n u s t a t ė :
A. V. 2011-07-05 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 6 PK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrių, esantį Šeškinės 30, Vilniuje, melagingai pranešdamas apie tai, kad S. K. pagrobė jam priklausantį automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis pastarajam 2011-07-04 davė pasivažinėti, tokiu būdu jis melagingai įskundė įstaigai ir pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį, t.y. S. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką, tačiau S. K. ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-534-11 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl to, ką padarė gailisi. 2011 metais, liepos mėnesį, norėdamas nupirkti automobilį, jis kartu su E. V. pagal skelbimus internete rado automobilį MAZDA Mx3. Erikas paskambino automobilio savininkui ir jie susitarė dėl automobilio pirkimo. Susitikę su savininku Naujojoje Vilnioje, apžiūrėjo automobilį, jam jis patiko ir jis susitarė su savininke L. Ž., kad jis automobilį pirks išsimokėtinai. Vietoje jie surašė vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti savininkei L. Ž. 4000 litų. Automobilio savo vardu neįregistravo, susitarė dėl registracijos tik po to, kai sumokės savininkei pilną sumą. Po automobilio pirkimo, jis kartu su Eriku nuvažiavo į kazino prie Europos aikštės, kur pralošė 100 litų. Po kazino jis kartu su E. V. nuvažiavo pas pažįstamą S. K., gyvenantį Fabijoniškėse. Jie paėmė Skirmantą ir vėl nuvažiavo į kazino, kur jis pralošė likusius 200 litų. Kadangi jis dar norėjo palošti, nutarė Skirmantui parduoti ką tik pirktą automobilį. Su Skirmantu susitarė, kad jis jam parduos automobilį už 1000 Lt. Skirmantas žadėjo pinigus sumokėti tą pačią dieną, bet vėliau, sakė pats atveš pinigus. Po žodinio susitarimo dėl pirkimo-pardavimo, jis Skirmantui perdavė automobilį MAZDA Mx3, valst. numerių šiuo metu neatsimena bei visus automobilio dokumentus. Kadangi sutartą dieną jis iš Skirmanto negavo 1000 litų, jis su pareiškimu kreipėsi į policiją, melagingai pranešdamas, kad jis S. K. davė savo automobilį MAZDA Mx3 pasivažinėti, o jis jam jo negrąžino, tokiu būdu jį pavogdamas. 2011 m. rugsėjo mėnesį, datos tiksliai neatsimena, jis būdamas iškviestas apklausai į Vilniaus m. 6 PK NTS, esantį Buivydiškių 19, buvo apklaustas liudytoju. Liudytojo apklausos metu jis pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. bei davė melagingus parodymus apie tai, kad 2011 liepos mėnesį savo pažįstamam S. K. davė savo automobilį MAZDA Mx3 pasivažinėti, o jis jam jo negrąžino, tokiu būdu jį pagrobdamas. Ir pareiškimo į policiją metu, ir parodymų davimo liudytojo apklausos metu jis nutylėjo, kad savo automobilį MAZDA Mx3 jis pardavė Skirmantui. Savo melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą gali paaiškinti tik taip, kad bijojo, jog S. K. jam nesumokės už. automobilį. S. K. pinigus už pirktą automobilį sumokėjo tik po to, kai kreipėsi į policiją, maždaug 2011 lapkričio mėnesį (b.1.52-53).
Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.
Liudytojas S. K. parodė, kad pažįsta asmenį vardu A. V. nuo 2011 vasaros. E. V. yra jo draugas, su kuriuo bendrauja daugiau nei du metus. 2011 m., liepos mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. V., kuris pasiūlė išeiti į lauką ir palaukti jo bei E. V.. Kai jis išėjo į lauką, prie jo namų, adresu Fabijoniškių 3, Vilniuje, neužilgo, automobiliu MAZDA privažiavo A. V. kartu su E. V.. A. V. pasiūlė kartu su jais važiuoti į kazino, esantį netoli prekybos centro „Europa", Konstitucijos prospekte, Vilniuje. Taip pat Andrejus pasakė, kad nusipirko automobilį MAZDA, bet pas ką, kaip ir už kiek nepasakojo. Visi trys nuvyko į minėtą kazino. Būnant kazino Andrejus lošė. Prasilošęs Andrejus pradėjo ieškoti kas iš jo gali nupirkti jo automobilį, nes jam buvo reikalingi pinigai, kadangi dar norėjo palošti. Jis norėjo skambinti į automobilių supirktuves, bet vėliau pastarasis jam pasiūlė už 800 litų nupirkti iš jo ką tik pirktą automobilį. Visą pokalbį girdėjo E. V.. Jis padavė A. V. 800 litų, o Andrejus jam atidavė automobilio raktus bei dokumentus. Pinigų perdavimo faktą matė E. V.. Po to, kai Andrejus iš jo gavo 800 litų už automobilį, nuėjo žaisti toliau. Nebuvo jokio susitarimo, kad minėti pinigai, o būtent 800 Lt yra skolinami, buvo sutarta lik dėl automobilio pirkimo. Pirkimo pardavimo sutartis raštiškai nebuvo įforminta. Vėliau jis sužinojo, kad Andrejus automobilį MAZDA nusipirko išsimokėtinai, bet už kokią sumą neklausė. Kaip Andrej toliau planavo atsiskaitinėti už nupirktą automobilį, jam buvo neįdomu, nes tai Andrejaus asmeninis reikalas, tiesiog tuo momentu Andrejui reikėjo pinigų pažaisti kazino. Keletą dienų jis važinėjo minėtu automobiliu. Vakare, dar po kelių dienų, po to, kai jis iš Andrejaus nusipirko automobilį Mazda, sulaukė skambučio iš policijos. Policijos pareigūnai iškvietė jį į 6 policijos komisariatą pasiaiškinti dėl šio automobilio įsigijimo aplinkybių, kažką minėjo apie automobilio grąžinimą. Jis nelabai suprato kas nutiko, ir paskambino Andrejui, pasiaiškinti. Paskambinęs Andrejui, kalbėdamas su juo, nieko nesuprato, tačiau pajuto, kad čia vyksta kažkas negero. Tada jis tiesiog Internete surado kas perka automobilius bei paskambino vienu iš rastų numerių, susitarė dėl automobilio pardavimo. Automobilį pardavė Martinui pagal skelbimą iš Interneto. Su juo užpildė pirkinio - pardavimo sutartį. Vėliau sužinojo, kad Andrej kreipėsi į policiją, pranešdamas, kad jis neva pavogė iš jo automobilį. Pats Andrejus jam dėl automobilio grąžinimo neskambino, jokių pretenzijų nereiškė, (b.1. 39-41 ).
Liudytojas E. V. parodė, kad pažįsta asmenį vardu A. V.. Jis yra jo pažįstamas, su kuriuo neblogai sutaria. Kažkur birželio mėnesį (datos neatsimena) pas jį kreipėsi A. V. su prašymu per skelbimus internete surasti automobilį, kurį galima būtų pirkti išsimokėtinai. Jis surado kelis variantus internete bei parašė iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) keletą žinučių žmonėms, kurie pardavinėjo automobilius. Vieni žmonės atsiliepė ir jis jų kontaktus nurodė Andrejui. Jis susitarė su jais dėl automobilio „Mazda MX 3 apžiūros ir jie kartu nuvyko į Naująją Vilnią netoli „Cento" parduotuvės, kur susitiko su automobilio šeimininkais. Andrej apžiūrėjo automobilį, nusprendė pirkti. Jie susitarė su automobilio šeimininkais dėl sutarties pasirašymo. A. V. nusipirko šį automobilį. Kai važiavo iš Naujosios Vilnios, A. V. paskambino S. K. bei susitarė dėl susitikimo. Iš Naujosios Vilnios jie iš karto nuvyko prie Skirmanto namų, adresu Fabijoniškių g. 3, Vilniuje. Andrej pasakė Skirmantui, kad ką tik nusipirko automobilį, su kurio dabar atvažiavo pas jį. Andrej pasakė, kad važiuoja į kazino. Jis ir Skirmantas važiavo kartu. Būnant kazino Andrėj lošė, Skirmantas irgi, o jis gėrė kavą. Po kiek laiko jie visi išėjo parūkyti į lauką. Jau lauke Skirmantas pasiūlė Andrejui 1000 litų už automobilį „Mazda MX3“. V. sutiko, o jis (E. V.) buvo liudytojas, kaip Skirmantas padavė A. V. lyg tai 1000 litų už minėtą automobilį. Skirmantas pirkdamas šį automobilį puikiai žinojo, kad V. jį nusipirko išsimokėtinai, ir tą pačią dieną. Jokių dokumentų jie dėl šio automobilio nepildė. A. V. tiesiog padavė Skirmantui raktus, draudimą, techninė apžiūros dokumentą. Po ko jie iš kazino išvažiavo. Kai jie išsiskyrė, A. V. nei jam nei Skirmantui jokių pretenzijų dėl automobilio pirkimo - pardavimo neturėjo. Kitą dieną jam paskambino Skirmantas bei pasakė, kad jis iš policijos sulaukė skambučio. Policijos pareigūnai pranešė, kad A. V. pareiškė, jog pastarasis paskolino Skirmantui automobilį, o šis jam jo negrąžina (b.1.20-22).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. V. pateikė melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką, t.y. nurodė, jog S. K. pagrobė jam priklausantį automobilį tokiu būdu jis melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką. Tokią nustatytą tiesą, be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kita teisme ištirta rašytinė bylos medžiaga – liudytojų parodymai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėti įrodymai gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų pagrindu teismas pripažįsta, kad A. V. padarė jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir dėl jų yra kaltas.
A. V. veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnyje 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, kadangi jis tyčia pateikė melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką, t.y. nurodė, jog S. K. pagrobė jam priklausantį automobilį, ir tokiu būdu jis melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko šis asmuo buvo pradėtas persekioti.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bausmė bet kuri sankcijoje numatyta bausmė, bet ne laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, - todėl pripažįsta, kad yra visos baudžiamojo proceso įstatymo būtinos baudžiamojo įsakymo priėmimo sąlygos. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b.l. 69), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) baudą, pagal BK 236 str. 1 d. siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis prašo skirti mažesnę baudą (8 MGL) ir jos mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams.
A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. V. veikdamas tiesiogine tyčia idealios sutapties būdu padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalto būdamas teistas (b.l. 58). A. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 66), nedirba, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. už padarytus nusikaltimus baudas, jų dydžius nustatant mažesnius, nei baudžiamajame įstatyme už nesunkų nusikaltimą numatytas baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ė :
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 9 MGL (1170 Lt) dydžio baudą.
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu A. V. skirti subendrintą bausmę 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 9 d., 65 str. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus su 2011-11-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu A. V. skirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per bausmės laiką nuo 23 vai. iki 6 val. kasdien būti namuose, per 3 (tris) mėnesius atlyginti Ž. U. padarytą turtinę žalą, per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje terminus skaičiuojant nuo 2011-11-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, su 10 MGL (vieno tūkstančio ir trijų šimtų litų) dydžio bauda, baudą sumokant per keturis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonė – rašytinio pasižadėjimo neišvykti– nekeisti, ją panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Teisėjas Mindaugas Striaukas