Civilinė byla Nr. e2-382-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01808-2019-4

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos automobilių sporto klubas „Kaukaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4813-262/2020 dėl atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ prašymo dėl įpareigojimo pateikti nuostolių užtikrinimą tenkinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos automobilių sporto klubo „Kaukaras“ ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ ir bankrutavusiai kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė:      1) pripažinti 2014 m. lapkričio 20 d. Preliminariąją būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutartį Nr. P14/00077 (dalis dėl 120 483,19 Eur paskolos ieškovei suteikimo) negaliojančiais apsimestiniais sandoriais; 2) taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles, perkeliant atsakovei RUAB „Asnita“ ieškovės teises ir pareigas pagal 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutarties Nr. P14/00077 dalį dėl 120 483,19 Eur paskolos suteikimo; 3) pripažinti 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutarties Nr. P14/00077 dalį dėl 12 164,04 Eur paskolos ieškovei suteikimo negaliojančia ab initio (nuo pradžios), kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog 2014 m. lapkričio 20 d. ieškovė ir atsakovė RUAB „Asnita“ sudarė Preliminariąją būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja, pasitelkusi kitus asmenis parduoti, o ieškovė įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nupirkti 87,06 kv. m. butą, esantį ketvirtame aukšte, statomame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bei dvi požeminio parkavimo vietas. Šalys susitarė, kad bendra buto ir parkavimo vietų kaina yra 406 711 Lt (117 791,64 Eur). Turto kainą ieškovė atsakovei privalėjo sumokėti ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. Ieškovės vadovas V. V. perdavė D. Z. preliminariąją sutartį, kad ji pradėtų tvarkyti dokumentus paskolai gauti.

3.       Ieškovė 2014 m. lapkričio 24 d. su atsakove BKU „Centro taupomoji kasa“ sudarė būsto kredito sutartį Nr. P14/00077, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 496 000 Lt (143 651,53 Eur) kreditas iš atsakovės „Asnita“ turtui pirkti ir įrengti. Taip pat sutarties pagrindu ieškovė turėjo sumokėti BKU „Centro taupomoji kasa“ 49 600 Lt (14 365,15 Eur) papildomą pajinį įnašą.    D. Z. paaiškino, kad šią sumą ieškovė gali sumokėti iš gautos paskolos lėšų, po to, kai ieškovei bus pervesti pinigai. Taip pat D. Z. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditas ieškovei buvo suteiktas būsto pirkimui ir įrengimui, todėl reikia, kad dalis preliminariojoje sutartyje nurodytos buto kainos iš kredito unijos būtų tiesiogiai pervesta atsakovei „Asnita“, o kitą dalį po kredito gavimo ieškovė pervestų atsakovės rangovui.

4.       Ieškovė 2015 m. sausio 23 d. sutartinės hipotekos sandoriu, atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ naudai įkeitė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė „Asnita“ įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

5.       2015 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovė RUAB „Asnita“ pasirašė susitarimą Nr. 1 prie Preliminariosios sutarties (toliau – Susitarimas), kuriame susitarė, jog ieškovė neprieštarauja, kad atsakovė parduotų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kitam pirkėjui už atsakovei priimtiną kainą, o atsakovė grąžins ieškovei pagal Preliminariąją sutartį gautus mokėjimus iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakovė BKU „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. liepos 7 d. taip pat davė sutikimą, kad įkeistas turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini), būtų pakartotinai įkeistas hipoteka, su sąlyga, kad lėšos, gautos už parduotą turtą, bet ne mažiau nei 91 000 Eur, bus nukreiptos ieškovės įsipareigojimams pagal Kredito sutartį dengti į atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ banko sąskaitą. 2015 m. liepos 7 d., tarp atsakovės RUAB „Asnita“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 4.2.3 punktą 91 000 Eur turėjo būti sumokėti į atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ banko sąskaitą.

6.       Ieškovė nurodė, jog jam nebuvo parduotas joks turtas ir sumokėti pinigai nebuvo gražinti, todėl jis atsakovių buvo suklaidintas ir apgautas, nes atsakovei RUAB „Asnita“ buvo reikalingas pinigų (paskolos) gavimas, tačiau atsakovė BKU „Centro taupomoji kasa“ paskolos tiesiogiai suteikti negalėjo RUAB „Asnita“, todėl suklaidinus ieškovę buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, kad atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ pinigai pasiektų RUAB „Asnita“.

7.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratoriui uždrausti: 1) vykdyti bet kokias teises, kylančias iš 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutarties Nr. P14/00077, sudarytos tarp BKU „Centrinė taupomoji kasa“ ir ieškovės; 2) pradėti ir vykdyti išieškojimo veiksmus pagal 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutartį Nr. P14/00077, sudarytą tarp BKU „Centrinė taupomoji kasa“ ir ieškovės.

8.       Ieškovė nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė BKU „Centro taupomoji kasa“ gali pradėti išieškojimą pagal ginčijimą 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutartį ir dėl to būtų sutrikdyta ieškovės veikla arba ieškovė patirtų didelių nuostolių, nes ieškovė yra sulaukusi atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratoriaus J. S. reikalavimų dėl 44 503,45 Eur įsiskolinimo pagal Kredito sutartį sumokėjimo.

9.       Atsakovė BKU „Centro taupomoji kasa“ atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba įpareigoti ieškovę pateikti 67 481,47 Eur dydžio galimų bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovė nurodė, kad jai yra iškelta bankroto byla, o iš ieškovės gautinos lėšos būtų naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais bankroto proceso metu. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto Unija galėtų įsiskolinimą išieškoti iki 2020 m. birželio 30 d. Iš hipotekos sutarties matyti, kad įkeisto turto, kurio pardavimo procesą ieškovė siekia sustabdyti, vertė sudaro 67 481,47 Eur. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tikėtina, kad atsakovė skolos negalės išieškoti iki nesibaigs teisminis ginčas, todėl būtų neproporcingai suvaržyta atsakovės teisė susigrąžinti 67 481,47 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratoriui vykdyti bet kokias teises, kylančias iš 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutarties Nr. P14/00077, sudarytos tarp Kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ ir VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“, taip pat uždraudžiant pradėti ir vykdyti išieškojimo veiksmus pagal 2014 m. lapkričio 24 d. Būsto kredito sutartį Nr. P14/00077, sudarytą tarp Kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ ir VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“. 

11.       Teismas taip pat tenkino atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ prašymą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo ir įpareigojo ieškovę pateikti atsakovės BKU „Centrinė taupomoji kasa“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. iki 2020 m. sausio 15 d. sumokant 67 481,47 Eur sumą.

12.       Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog neuždraudus kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratoriai vykdyti išieškojimo, nebūtų išlaikyta esama padėtis bei kiltų grėsmė, jog priėmus galbūt ieškovei palankų sprendimą, šio sprendimo realus įvykdymas bus apsunkintas ir ieškovei neteks prasmės.

13.       Teismas vertino, jog yra pagrindas pareikalauti, kad ieškovė pateiktų 67 481,47 Eur dydžio galimų kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus suvaržyta BKU „Centro taupomoji kasa“ teisė susigrąžinti      67 481,47 Eur, kurios būtų skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė VšĮ automobilių sporto klubas „Kaukaras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovės BKU „Centrinė taupomoji kasa“ prašymas dėl įpareigojimo pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą bei ieškovė įpareigota pateikti atsakovės kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Vilniaus apygardos teismas nesudarė ieškovei galimybių atsikirsti į atsakovės BKU „Centro taupomoji kasa“ bankroto administratoriaus pateiktą prašymą ir skundžiamą nutartį priėmė ieškovės neišklausęs. Atsižvelgiant į tai, teismas proceso dalyviams nesudarė vienodų galimybių pareikšti savo pozicijas dėl priešingos šalies pateiktų prašymų, nes apie ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės bankroto administratorius teismo buvo informuotas ir pateikė savo atsiliepimą.

14.2.                      Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigodamas ieškovę įmokėti 67 481,87 Eur, nes atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovės 44 503,45 Eur.

14.3.                      Teismas nevertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė gali visiškai ar iš dalies neatgauti skolos iš ieškovės. Atsakovė nenurodė, kodėl iki 2020 m. birželio 30 d. neišieškojus skolos iš ieškovės, atsakovė ją turės parduoti už minimalią kainą. Pažymi, jog pagal 2015 m. sausio 23 d. sutartinės hipotekos sutartį, prievolės įvykdymo terminas yra 2024 m. gruodžio 10 d., todėl hipoteka užtikrintas įpareigojimas grąžinti skolą galios ir 2020 m. birželio 30 d.

14.4.                      Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovės skolos grąžinimas yra užtikrintas jai priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 67 481,47 Eur, hipoteka, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepanaikins ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos, kuri galios ir iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos.

15.       Atsakovė BUK Centro taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

15.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovės sumokėti tik 44 503,45 Eur dydžio skolą ir kad įkeistu turtu yra užtikrinta daugiau prievolės, nei yra iš tikrųjų, nes ieškovės įsipareigojimai atsakovei viršija hipotekos sutartyje nurodytą turto vertę.

15.2.                      Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų ar kad nėra jokios galimos grėsmės ateityje atgauti mažesnę pinigų sumą pardavus paskolą, nei gavus pinigų sumą vykdant priverstinį turto pardavimą. Paskolos vertė yra 67 400 Eur, šias lėšas atsakovė galėtų atgauti vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovei negalima vykdyti priverstinio skolos išieškojimo, todėl paskola bus parduodama kartu su visu paskolų portfeliu. Paskolos pardavimo data (2020 m. birželio 30 d.) nustatyta pagal atsakovės veiklos strategiją ir kreditorių susirinkimo sprendimus.

15.3.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad prievolės įvykdymo terminas yra 2024 m. gruodžio 10 d., nes šis terminas yra tik kredito sutarties terminas, iki kurio ieškovė turi grąžinti kreditą, jei tinkamai vykdytų sutartį, tačiau šiuo metu sutartis yra nutraukta ir mokėjimo terminai jau yra suėję.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkintas atsakovės „Centro taupomoji kasa“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo

18.       CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad gali būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo   2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje              Nr. e2-1173-180/2017, kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo.

19.       CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas užtikrinti tik tų nuostolių, kurie yra galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė BUK „Centro taupomoji kasa“ prašė galimų nuostolių užtikrinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jai bus suvaržyta teisė susigrąžinti 67 481,47 Eur, kurios būtų skirtos jos kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovė nurodė, jog šias lėšas ji gaus 2020 m. birželio      30 d., kuomet apeliantės skola bus parduota, kartu su visu paskolų portfeliu.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje aiškinama, jog, sprendžiant dėl atsakovo nuostolių, patirtų sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, be kita ko, reikia nustatyti:   1) ar teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pakeistos ar panaikintos atsakovui sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, būtų sukėlusios atsakovui nuostolius, jei jos nebūtų pakeistos ar panaikintos; 2) kokio dydžio nuostolius atsakovui būtų sukėlusios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos; 3) ar reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą buvo būtinas, siekiant išvengti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių, t. y. ar atsakovas negalėjo išvengti ar sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų nuostolių kitais būdais (pvz., prašydamas pakeisti turto arešto akte nurodytą turtą kitu); 4) kokio dydžio nuostolius atsakovas patyrė dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais); 5) ar atsakovo nuostolių dydis dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais) yra pagrįstas; 6) koks santykis tarp atsakovo nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos, ir pagrįstų atsakovo nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą (dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis savo pinigais): atsakovas turi teisę tik į tą pagrįstų nuostolių dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą dalį, kuri neviršija nuostolių, kuriuos jam būtų sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės, jei jos nebūtų buvusios pakeistos ar panaikintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020).

21.       Atsakovė galbūt atsirasiančius nuostolius įrodinėjo remdamasi tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ilgo bylos nagrinėjimo ji neteks pajamų, kurias būtų gavusi pardavusi apeliantės skolą 2020 m. birželio 30 d. kartu su skolų portfeliu, o gautas lėšas galės panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Apeliantė su tokia atsakovės pozicija atskirajame skunde nesutiko, nurodė, jog ji skolinga atsakovei 44 503,45 Eur, taip pat ieškovės skolos grąžinimas jau yra užtikrintas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, kurio vertė     67 481,47 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino.

22.       Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos  be pagrindo nesuteikė ieškovei galimybės pateikti atsiliepimą į prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo taikymo, todėl ir tinkamai nenustatė esminių sąlygų vertinant galimų nuostolių atsiradimą (nutarties 20 punktas). Atsakovės nurodomi teiginiai apie tariamų nuostolių dydį yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neapibrėžti nuostolių paskaičiavimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kodėl atsakovė būtent iki 2020 m. birželio 30 d. turi sudaryti skolų portfelio pardavimo sandorį, kodėl skolų portfelis negali būti parduodamas dalimis, ar patiriami nuostoliai turės įtakos atsakovės atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat pažymėtina, jog apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, užtikrinant apeliantės įsipareigojimus atsakovei, todėl galima būtų vertinti, ar nekilnojamojo turto įkeitimas hipoteka neturėtų įtakos galimų nuostolių užtikrinimui. Dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės dėl byloje aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi, tinkamo neištyrimo ir atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo tikslingumo neįvertinimo.

23.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nesivadovavo šį klausimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir nutarties priėmimo dieną galiojusia teismine praktika. Dėl to apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio     1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį dėl atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 302595471, prašymo dėl įpareigojimo pateikti nuostolių užtikrinimą patenkinimo panaikinti ir šį klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja