Baudžiamoji byla Nr. 1-327-1166/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03116-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.6; 1.2.14.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, 

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui,

kaltinamajam D. A., jo gynėjui advokatui Dariui Japertui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine 50 parų arešto bausme),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis,

- 2024 m. sausio 21 d., apie 13.45 val. iš UAB ,,Topo centras“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB ,,Topo grupė“, pagrobė belaides ausines SONY WH – 1000XM5, B/K 132901000001, 439 Eur vertės, jas įsidėdamas į rankinę ir išeidamas iš parduotuvės už jas nesusimokėjęs, taip UAB ,,Topo grupė“ padarydamas 439 Eur turtinę žalą;

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. sausio 27 d., apie 14.04 val. iš prekybos centro „Moki – veži“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Makveža“, nuo prekių lentynos paėmė akumuliatorinį gręžtuvą MAKITA DDF484Z, 18V, 54/30 Nm, B/K 0088381826310, 155 Eur vertės, kurį paslėpęs po savo drabužiais išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekę, taip UAB „UAB „Makveža“ padarydamas 155 Eur turtinę žalą.

Minėtais veiksmais D. A. pagrobė bendros 594 Eur vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų jam inkriminuotų vagysčių kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad abu kartus, tiksliai datos nepamena, gali būti, kad 2024 m. sausio 21 d. ir 2024 m. sausio 27 d., atvažiavo pas draugą į Uteną. Pabendravęs su draugu ir vaikščiodamas po Uteną, 2024 m. sausio 21 d. jis vienas užėjo į parduotuvę „Topo centras“ ir spontaniškai paėmė ausines, kurių vertė buvo apie 400 Eur. Ausines pardavė „Facebook“ grupėje rastam pirkėjui. Taip pat 2024 m. sausio 27 d. jis užėjo į parduotuvę „Moki – veži“ ir spontaniškai paėmė akumuliatorinį gręžtuvą, kurio vertė apie 150 Eur. Gręžtuvą jis taip pat pardavė kaip ir ausines. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, dėl savo poelgio gailisi. Prašo neskirti jam arešto bausmės, o skirti laisvės apribojimą, nes būdamas laisvėje galėtų kažką dirbti ir atlyginti žalą (2 t., b. l. 77-78).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. sausio 21 d. vagystė iš „Topo centras“ parduotuvės 

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Topo Grupė“. Tiesioginė jo darbo vieta yra parduotuvėje „Topo Centras“ esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 24 d. būdamas parduotuvėje, apie 13.00 val. prekybos salėje pastebėjo, kad nėra pardavime ausinių „SONY WH-1000HM5“, 439 Eur vertės. Kadangi parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatė, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 13.45 val. į parduotuvės prekybos salę įėjo vidutinio amžiaus vyriškis, dėvėdamas galvos apdangalą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėtas vyras paima ausines, nueina nuošaliau, nuima nuo prekės apsaugą ir jas įsideda į rankinę, ir išeina iš parduotuvės, už ausines nesusimokėjęs. Vyriškis buvo vienas. Vagystės būdu įmonei UAB „Topo grupė“ buvo padaryta 439 Eur turtinė žala. Vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vyriškio nepažįsta (1 t., b. l. 37-40).

2024 m. sausio 25 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole bei 2024 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. sausio 24 d. bei 2024 m. vasario 5 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - savitarnos salė, esanti prekybos centre „Topo Centras“, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „Topo Grupė“. Savitarnos salėje ant sienos sukabintos įvairių firmų ir modelių ausinės. Prekybos centro savitarnos salė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 25-35).

2024 m. sausio 24 d. UAB „Topo Grupė“ pareiškime nurodoma, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 13.45 val. parduotuvėje „Topo Centras“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos juodos spalvos belaidės ausinės SONY WH-1000XM5. Vagystės metu įmonei padaryta 439 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 18).

UAB „Topo Grupė“ vidinis transporto važtaraštis Nr. 23VG30100099 patvirtina, kad 2023 m. spalio 25 d. į prekybos centrą „Topo Centras“, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pristatytos belaidės ausinės SONY WH-1000XM5, b/k 132901000001, 1 vienetas, pardavimo kaina - 439 Eur (1 t., b. l. 23).

UAB „Topo Grupė“ atsargų inventorizacijos apraše nurodoma, kad parduotuvėje „Topo Centras“, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatyta belaidžių ausinių SONY WH-1000XM5, b/k 132901000001, 1 vnt. trūkumas (1 t., b. l. 24).

Iš 2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti trys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvė „Topo Centras“. Vaizdo įraše, pavadinimu ch01_20240121134208.mp4, matyti, kad vaizdas filmuojamas 2024 m. sausio 21 d., 13.45 val. Vaizdo įrašo 00 min. 52 sek. užfiksuotas vidutinio kūno sudėjimo vyras, dėvintis tamsios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kepurę, per petį užsidėjęs tamsios spalvos rankinę, rankoje laikantis prekę. Vaizdo įraše matyti, kaip minėtas vyras nuima nuo rankose laikomos prekės apsaugą ir ją padeda į prekių lentyną. Nuėmęs apsaugą nuo prekės, prekę įsideda į savo turimą rankinę ir nueina (1 t., b. l. 51-55).

Iš 2024 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė prekybos centras „Aušra“, esantis (duomenys neskelbtini). Prekybos centre „Aušra“ įsikūrusi parduotuvė „Topo Centras“. Pateiktame vaizdo įraše, pavadinimu ch03_20240121125239.mp4, užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 21 d. pro pagrindines automatines prekybos centro įėjimo duris į prekybos centrą „Aušra“ įeina vidutinio kūno sudėjimo vyras, dėvintis tamsios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kepurę, per petį užsidėjęs tamsios spalvos rankinę (1 t., b. l. 58-60).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registre patalpintas BPC skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo („Topo Centro“ darbuotojo) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Pokalbio metu „Topo Centro“ darbuotojas E. G. praneša, kad reikalinga policija, nes pastebėjo parduotuvėje „Topo Centras“ įvykdytą vagystę, pavogtos ausinės (1 t., b. l. 62-64).

2024 m. sausio 27 d. vagystė iš „Moki - veži“ parduotuvės

Liudytoja O. Č. ikiteisminio tyrimo metu metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoja. Įmonė saugo ne vieną objektą. Vienas iš objektų yra „Moki - veži“ parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 27 d. ji dirbo šiame prekybos centre, nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Į jos pareigybes įeina fizinė prekių apsauga, vaizdo stebėjimo kamerų priežiūra bei vagysčių fiksavimas. 2024 m. sausio 27 d., darbo metu apie 14.00 val. pastebėjo įtarimą sukėlusį jaunuolį. Jaunuolis įtarimą sukėlė todėl, kad kai ji į jaunuolį pasižiūrėjo, jaunuolis labai sutriko, po to pastebėjo, kad jaunuolio kairė ranka buvo kišenėje lyg ir kažką tai prilaikytų po striuke. Iš karto jaunuolį ėmė sekti po parduotuvę, ėjo jaunuoliui iš paskos, o jaunuolis ėmė eiti link kasų ir praėjęs pro kasas iš prekybos centro išėjo. Ji išėjo iš paskos, jaunuolis stabtelėjo prie prekybos centro kampo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Šiek tiek pastovėjęs, jaunuolis nuėjo link automobilio WV Passat, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prekybos centro „Moki – veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) gatve. Matė, kaip jaunuolis įsėdo į minėtą automobilį bei pravažiavo pro ją. Matė, kad automobilyje buvo vienas. Jokių kitų asmenų šalia jo ir su juo nei prekybos centre, nei šalia automobilio nepastebėjo. Kadangi ji nebuvo įsitikinusi, ar jaunuolis tikrai ką nors pavogė, todėl jo nesustabdė ir nepatikrino, vadovavosi jų apsaugos įmonės darbo instrukcija. Grįžusi į prekybos centrą nuėjo apžiūrėti dažniausiai vagiamų įrankių ir kitų prekių. Nuėjusi prie įrankių stendo pastebėjo, kad trūksta vieno gręžtuvo „Makita“, kokio modelio - tiksliai pasakyti negali. Nuėjo iki parduotuvėje įrengto apsaugos posto ir peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, susijusius su šiuo jai įtartinu jaunuoliu, pastebėjo, kaip minėtas jaunuolis nuo stendo, esančio parduotuvės praėjime, paima gręžtuvą „Makita“, kurį užsikiša už kelnių ir uždengia striuke. Įrankį jaunuolis užsikišo „Rankinių įrankių“ skyriuje. Pastebėjusi šią vagystę apie tai pranešė prekybos centro vadovybei bei surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 109-112).

Iš 2024 m. vasario 1 – 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. vasario 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, prekybos centro „Moki – veži“ savitarnos prekybos salė, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota lentyna su įvairiomis „Makita“ firmos prekėmis (įrankiais). Lentynos viršutinėje dalyje yra tuščia vieta, pažymėta skaičiumi 3, o iš šios vietos pagrobtas suktukas “Makita” (1 t., b. l. 89-97).

2024 m. sausio 29 d. UAB „Makveža“ pareiškime nurodoma, kad 2024 m. sausio 27 d. prekybos centre „Moki – veži“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ekspozicijos buvo pavogtas akumuliatorinis gręžtuvas MAKITA (duomenys neskelbtini), 18V, 54/30 Nm, 1 vnt. Vagystės metu įmonei padaryta 155 Eur turtinė žala. Įtariamasis užfiksuotas 2024 m. sausio 27 d. kameros vaizdo įraše (1 t., b. l. 80).

Iš UAB „Makveža“ prekių įsigijimo dokumentų matyti, kad UAB „Makveža“ akumuliatorinį gręžtuvą MAKITA (duomenys neskelbtini), 18V, 54/30 Nm įsigijo ir 2023 m. gruodžio 6 d. pristatė į prekybos centrą „Moki – veži“, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-88).

2024 m. sausio 29 d. UAB „Makveža“ prekių inventorizacijos aprašas patvirtina, kad parduotuvėje „Moki – veži“ nustatytas akumuliatorinio gręžtuvo MAKITA DDF484Z, 18V, 54/30 Nm, 1 vnt., kurio vertė 155 Eur, trūkumas (1 t., b. l. 84).

Iš 2024 m. vasario 7 – 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti vaido įrašai, kuriuos pateikė prekybos centras „Moki – veži“, esantis (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše, pavadinimu 10.10.24.207_06_20240206095750891, užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 27 d. į prekybos centrą įeina vyras, dėvintis tamsios spalvos striuke su gaubtuvu, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, mūvintis tamsios spalvos batais su baltos spalvos juostelėmis, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę. Vaizdo įraše, pavadinimu 10.10.24.204_07_20240131094202666, užfiksuota, kaip minėtas vyras rankose nešdamasis mėlynos spalvos įrankį, pasikelia striukę ir įrankį užsikiša už kelnių, po to nuleidžia striukę į pradinę padėtį ir įsikiša abi rankas į kišenes. Vaizdo įraše, pavadinimu 10.10.24.207_01_20240131094948170, užfiksuota, kaip minimas vyras išeina pro kasas nesusimokėjęs už pagrobtą prekę - akumuliatorinį gręžtuvą ,,MAKITA DDF484Z ", 18V, 54/30 Nm (1 t., b. l. 98-105).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja neginčytinai įrodyta, kad D. A. 2024 m. sausio 21 d., apie 13.45 val. iš UAB ,,Topo centras“ parduotuvės pagrobė 439 Eur vertės svetimą turtą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. sausio 27 d., apie 14.04 val. iš prekybos centro „Moki – veži“ parduotuvės pagrobė 155 Eur vertės svetimą turtą. Tokiu būdu kaltinamasis iš viso pagrobė prekių už 594 Eur. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos paties kaltinamojo parodymais, D. A. pripažino pagrobęs svetimą turtą. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta parduotuvių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, liudytojų E. G. ir O. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykių vietų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini tinkamais įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, D. A. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas prašė D. A. veiksmus vertinti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kam teismas visiškai pritaria. Įvertinęs surinktų byloje duomenų visumą, teismas sprendžia, kad prokuroras padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes neteisingai kaltinamojo veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Teismo vertinimu, D. A. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika ir pagal pagrobto turto bendrą vertę tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tokią išvadą teismas daro remdamasis žemiau nurodomais argumentais.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį). Taigi, tęstinei, kaip ir paprastai pavienei veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma.

Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena vertinama atskirai ir atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba kai padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Šioje byloje nagrinėjamais vagystės atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas svetimą turtą, suvokia, kad užvaldo svetimą turtą, numato, kad dėl to turto savininkui bus padaroma turtinė žala ir to nori. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pateikta versija, kad abi vagystes jis įvykdė spontaniškai, t. y. abu kartus jis eidamas į parduotuves neturėjo tikslo vogti, teismui atrodo neįtikinamai ir laikytina tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti gręsiančios griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. laikotarpiu, kuriuo vykdė aptariamas vagystes (abi vagystės įvykdytos savaitės laikotarpyje, tame pačiame Utenos mieste) iš parduotuvių, nedirbo (1 t., b. l. 197), neturėjo nuolatinių legalių pajamų. Pats kaltinamasis, apklausiamas teisme parodė, kad pavogtas prekes pardavė „Facebook“ grupėse surastiems pirkėjams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat parodė, kad pavogtų prekių pirkėjų ieškojo įvairiose „Facebook“ grupėse (tai jau rodo, kad D. A. netgi turi susiformavusį vogtų prekių realizavimo būdą), pavogtas prekes pardavė ženkliai mažesnėmis kainomis, nei tikroji jų vertė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms (1 t., b. l. 132-135, 139-142). Byloje nėra duomenų, rodančių, kad kaltinamasis būtų siekęs gauti pajamų kitais – teisėtais – būdais. Pažymėtina, kad D. A. vogė paklausias prekes, t. y. ausines ir darbo įrankį, kurias lengva perparduoti. Laikotarpis tarp jo vagysčių nedidelis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. A. į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, o vėliau parduoti vogtas prekes ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui, vogė paklausias ir lengvai realizuojamas prekes, iš anksto žinojo, kad jas už ženkliai mažesnę nei parduotuvės kainą parduos lengvai, jo veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas patvirtina jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti, t. y. pragyvenimui užsidirbti iš vagysčių.

Tai, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios nuolatine D. A. neteisėta veikla siekiant pasipelnyti, patvirtina ir kiti duomenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjęs) D. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 nusikalstamos veikos) už vagystes iš parduotuvių, kurios įvykdytos 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2024 m. sausio 9 d. Taip pat, 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjęs) D. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už vagystę iš parduotuvės, kuri įvykdyta 2024 m. sausio 24 d. Visais atvejais vagystės vykdytos iš parduotuvių „Topo centras“, „Moki – veži“, „Senukai“, vogtos prekės – elektriniai ir kitokie darbo įrankiai bei kompiuterinės prekės. Be to, bylos duomenimis (1 t., b. l. 188-194), D. A. du kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, įvykdytas 2024 m. vasario 24 d. bei 2023 m. spalio 16 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. A. ir praeityje (2015, 2019, 2020 m.) ne kartą buvo teistas už įvairias vagystes ir atlikus laisvės atėmimo ar arešto bausmes (paskirtas ir už kitos rūšies nusikalstamas veikas), išėjęs į laivę, vėl sistemingai jas vykdo. Įvertinęs D. A. neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą, veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, teismas konstatuoja, kad vagystės iš parduotuvių yra nuolatinis D. A. pragyvenimo šaltinis ir jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. A., įvykdydamas vagystes 2024 m. sausio 21 d. ir 2024 m. sausio 27 d., turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos tol, kol bus sulaikytas. Todėl, teismo vertinimu, jam inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, turi būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-879/2023).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju D. A. padarė vieną tęstinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, padaryta veika yra tyčinė, savanaudiško pobūdžio.

Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors dalis teistumų kaltinamajam yra išnykę, tačiau praeityje jis nuo 2011 m. ne kartą buvo teisiamas už įvairias nusikalstamas veikas, daugeliu atvejų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jam ne kartą buvo skirtos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bei realios laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 39-63). Be to, vienerių metų laikotarpiu jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, administracinio poveikio priemonių nevykdo (1 t., b. l. 188-194), nedirba (1 t., b. l. 197). Pažymėtina, kad teismui priimant šį nuosprendį D. A. atžvilgiu yra įsiteisėję dar du aukščiau minėti baudžiamieji įsakymai, kuriais D. A. taip pat pripažintas kaltu už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, piktybiškai linkęs daryti teisės pažeidimus bei ignoruojantis jam skiriamas administracines nuobaudas bei bausmes, ir šį kartą nusikalto ne atsitiktinai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus bei baudžiamieji nusižengimai (dažnu atveju turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos) ir skirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti bei savo pragyvenimo šaltinį realizuoti iš nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti D. A. paskyrus tik pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo trukme artimesnę sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras prašė skiriamą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu D. A. paskirta bausme. Tačiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. A. atžvilgiu šio nuosprendžio priėmimo metu ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. bei Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimis, kurios nėra įsiteisėjusios. Todėl, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė UAB „Topo grupė“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 439 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl 2024 m. sausio 21 d. patirtos žalos, t. y. svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės „Topo centras“, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47). Taip pat, civilinė ieškovė UAB „Makveža“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 155 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl 2024 m. sausio 27 d. patirtos žalos, t. y. svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės „Moki - veži“, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118). Civilinės ieškovės pateikė turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, ginčo dėl civilinio ieškinio nėra. Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala civilinėms ieškovėms buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

VI. Kiti procesiniai klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl 137,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant kaltinamąjį (2 t., b. l. 74-76). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (nagrinėjamu atveju atliekantis arešto bausmę). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant arešto ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. A. niekur nedirba, iki nuosprendžio priėmimo pragyveno iš daromų vagysčių, duomenų apie jo turimas pajamas ir turtą nėra. Taip pat šioje byloje yra patenkinti civiliniai ieškiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškomos.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės ir USB laikmenos paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.  

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“, įmonės kodas 134777619, civilinį ieškinį ir iš D. A. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Topo grupė“ 439 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“, įmonės kodas 161621777, civilinį ieškinį ir iš D. A. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Makveža“ 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. A. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines ir USB laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus. 

Teisėjas                                                                                             Alvydas Žala