Civilinė byla Nr. 2A-903-157/2015

   Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00104-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Dalios Kačinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Monrema“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-485-212/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Monrema“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Argo ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė „Eksortus“ ir SIA „BM  Industrial“) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Monrema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti, kad tarptautinis atviras konkursas „1CX tipo konteinerių pirkimas“ Nr. 152455 (toliau – Pirkimas, Konkursas) įvyko pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas ir principus bei panaikinti šiuos atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimus:

1. įformintą 2015 m. vasario 4 d. raštu „Dėl pirkimo „1CX tipo konteinerių pirkimas“, pirkimo Nr. 152455, rezultatų“;

2. įformintą 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. ĮS-1096(13.66) „Dėl susipažinimo su pirkimo „1CX tipo konteinerių pirkimas“, pirkimo Nr. 152455, dalyvio pateiktais dokumentais ir informacija“;

3. įformintą 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. ĮS-1438(13.66) „Dėl pretenzijos, pateiktos vykdant pirkimą „1CX tipo konteinerių pirkimas“, pirkimo Nr. 152455“;

4. įpareigoti atsakovą pareikalauti UAB „Argo ekspresas“ pagrįsti kainą ir, patikrinus jos pagrįstumą, UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymą atmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos;

5. įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Monrema“ pasiūlymą;

6. įpareigoti atsakovą pašalinti UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymą iš konkurso ir laimėtoju pripažinti UAB „Monrema“ pasiūlymą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2014-06-10 paskelbė viešąjį atvirą konkursą Pirkimui, kurio objektas – konteineriai su durimis (70 vnt.+/- 10 proc.), konteineriai (340 vnt. +/- 10 proc.), dangčiai (250 vnt. +/- 10 proc.); pagal 17.3 punktą sutartis pasirašoma su tiekėju, kurio pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus ir kuris pasiūlė mažiausią kainą; atsakovas 2015-02-04 nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymą.

Nurodė, kad Pirkimą laimėjusio asmens UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo kaina (4 735 214 Lt ) yra 47 proc. mažesnė už visų kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį ir 43 proc. mažesnė už ieškovo pasiūlytą kainą (8 357 954 Lt). Teigė, kad toks pasiūlymų kainų skirtumas savaime kelia abejones laimėtojo kainos pagrįstumu; kad atsakovas arba neprašė pagrįsti neįprastai mažos kainos arba jeigu prašė, tai jos nevertino pagal VPĮ 40 straipsnio nuostatas.

Tvirtino, kad ieškovas yra Pirkimo prekių ir paslaugų profesionalas, tačiau iš jam prieinamų duomenų ir ekonominės veiklos praktikos akivaizdu, kad už laimėtojo pasiūlytą kainą yra neįmanoma atlikti perkamų darbų ir pagaminti perkamų prekių, t. y. vieno konteinerio su durimis kartu su dangčiu gamybai reikalingos medžiagos kainuoja 2 130 Eur (7 354,46 Lt), darbo sąnaudos (su mokesčiais) 778 Eur (2 686,28 Lt), dažymas epoksidiniais dažais ir apdirbimas smėliaurutu – 1 430 Eur (4 937,50 Lt), o projektavimas, sertifikavimas, bandymais – 152 Eur (542,82 Lt) ir kt. – bendra medžiagų kaina visoms prekėms pagaminti yra 781 260 Eur (2 697 534,50 Lt), kas sudaro 57 proc. laimėtojo pasiūlymo kainos; net ir tuo atveju, jei jis įsigytų medžiagas pigiau, nei ieškovo turimos rinkos kainos, medžiagų kaina sumažėtų tik keliais procentais; darbo sąnaudos prekėms pagaminti būtų 333 130 Eur (1 150 231,20 Lt). Anot ieškovo, laimėtojo pasiūlymo kainą iš esmės sudaro medžiagų ir darbo sąnaudos be metalo konstrukcijų apsaugos nuo korozijos, smėliarautės darbų, projektavimo, sertifikavimo ir bandymų.

Tvirtino, kad UAB „Argo ekspresas“ dirbtinai sumažino prekių kainas ir tokiu būdu iškreipė sąžiningą tiekėjų tarpusavio konkurenciją, o atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimą užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą.

Tvirtino, kad atsakovas pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą, nes nepagrįstai 2015-02-18 atsisakė ieškovui pateikti informaciją, susijusią su UAB „Argo ekspresas“ neįprastai mažos kainos pagrindimu tuo pagrindu, kad, anot tiekėjo, konfidenciali visa 2014-11-05 bei 2015-01- 29 raštuose ir jų prieduose nurodyta informacija. Dėl objektyvių priežasčių visas neįprastai mažos kainos pagrindimas negali būti konfidencialus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2015-02-04 raštu pranešė tiekėjams apie Pirkimo rezultatus, informuodama, jog priėmė sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Argo ekspresas“; kad atsakydamas į ieškovo 2015-02-11 prašymą leisti susipažinti su pirkimo dalyvio dokumentais ir informacija, atsakovas 2015-02-18 raštu informavo, jog UAB „Argo ekspresas“ nurodymu yra konfidenciali visa informacija, išdėstyta jo 2014-11-05 bei 2015-01-29 raštuose ir jų prieduose; kad atsakovas leido ieškovui susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, išskyrus konfidencialią informaciją; kad atsakovas 2015-02-27 raštu atmetė ieškovo 2015-02-19 pretenziją, kuria buvo prašoma: panaikinti atsakovo sprendimą, įformintą 2015-02-04 raštu dėl pirkimo rezultatų, pareikalauti UAB „Argo ekspresas“ pagrįsti kainą ir, patikrinus jos pagrįstumą, jo pasiūlymą atmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos; sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti ieškovo pasiūlymą; panaikinti atsakovo sprendimą, įformintą 2015-02-18 raštu dėl susipažinimo su UAB „Argo ekspresas“ dokumentais ir informacija bei pateikti ieškovui šio dalyvio 2014-11-05 ir 2015-01-29 raštų bei jų priedų patvirtintas kopijas.

Spręsdamas dėl trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ pateiktos informacijos konfidencialumo, teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2015-02-10 posėdyje svarstė ieškovo prašymą susipažinti su pirkimo dokumentuose pateiktais pasiūlymais ir nutarė leisti ieškovui susipažinti su dalyvių pateiktais pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją; kad 2015-02-12 atsakovas paprašė UAB „Argo ekspresas“ pateikti informaciją, ar perkančiajai organizacijai pateiktuose dokumentuose ir informacijoje yra konfidencialios informacijos ir tai pagrįsti; kad UAB „Argo ekspresas“ 2015-02-13 raštu atsakė, kad visa informacija, pateikta 2014-11-05 ir 2015-01-29 raštuose ir jų prieduose yra konfidenciali (prekių techninės charakteristikos, nuotraukos, kainos, kliento pavadinimas ir rekvizitai, detalus prekių savikainos formavimas bei pagrindimas, prekių ir paslaugų tiekėjai, jų kainos, bendradarbiavimo sąlygos, technologinis procesas ir kt.).

Remdamasis aukščiau nustatytu, taip pat VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog trečiojo asmens pasiūlyme bei papildomai pateiktuose dokumentuose (2015-01-29 raštas ir jo priedai) esanti informacija yra konfidenciali, nes turi gamybinę vertę ir sprendė, kad atsakovas pagrįstai bei teisėtai nepateikė ieškovui susipažinti su trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ konfidencialiais pasiūlymo dokumentais.

Spręsdamas dėl UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo neįprastai mažos kainos, teismas nustatė, kad atsakovas 2015-01-26 pareikalavo tiekėjo UAB „Argo ekspresas“ pagrįsti neįprastai mažą kainą, pateikti jos išskaidymą, siūlomų prekių gamybos proceso aprašymą ir kitus įrodymus; kad tik iš UAB „Argo ekspresas“ 2015-01-29 gavęs paaiškinimus, įrodymus, patvirtinančius pasiūlymo kainą, 2015-02-03 nusprendė, kad neįprastai maža kaina buvo pagrįsta ir nustatė pasiūlymų eilę bei laimėtoju pripažino pastarojo pasiūlymą.

Spręsdamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, teismas nurodė, kad tiek pateikta išvada, tiek papildomi teisės ir personalo skyriaus specialistės A. J. 2015-05-11 paaiškinimai laikytini tinkama išvada byloje. Pažymėjo, kad šioje išvadoje yra konstatuota, jog atsakovas tinkamai naudojosi VPĮ numatyta teise prašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo ir trečiasis asmuo tinkamai įvykdė reikalavimą pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą.

Spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, teismas nurodė, kad nevertina ieškovo samprotavimų dėl tariamai VPĮ prieštaraujančių Konkurso sąlygų, nes pretenzijoje atsakovui ieškovas jų neginčijo (CPK 4231 str. 1 d., 4233 str. 2-4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas UAB „Monrema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismas  pažeidė VPĮ 40 straipsnio 2 dalies, CPK 14, 185, 235 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes netyrė svarbiausių bylos įrodymų – trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo, t. y. ar trečiasis asmuo įrodė, kad už pasiūlytą kainą sugebės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Teismas tik pakartojo atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2015-02-04 protokole nurodytą faktą. Be to, dėl šios kainos pagrįstumo nepasisakė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodžiusi, kad vertinimas yra perkančiosios organizacijos reikalas, nors VPĮ 8 str. 1 d. šią tarnybą įpareigoja. Dėl padarytų proceso teisės pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

2. Teismas pažeidė CPK 14, 185, 235 straipsnio reikalavimus spręsdamas dėl tiekėjo pateiktos informacijos konfidencialumo. Teismas netyrė trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ konfidencialiais nurodytų dokumentų turinio, bet rėmėsi tik trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimais. Apeliantas ieškinyje yra išsamiai išdėstęs, kodėl visas UAB „Argo ekspresas“ kainos pagrindimas negali būti laikomas konfidencialiu.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą įtraukta ieškovo iniciatyva, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principą. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-05-04 pateikė išvadą remdamasi tik šalių procesiniais dokumentais, o teismui pakartotinai išsiuntus bylos dokumentus – 2015-05-11 teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė A. J. nurodė, kad neįprastai mažos kainos pagrįstumu turi įsitikinti pati perkančioji organizacija.

4. Teismas pažeidė CPK 4238 straipsnio reikalavimus, nes atsisakė vertinti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus įstatymo pažeidimus, rengiant Pirkimo sąlygas. Apie šiuos pažeidimus ieškovas sužinojo 2015-04-22, t. y. rengiant bylą nagrinėti teisme ir jie nebuvo žinomi paduodant pretenziją. Dėl to teismas turėjo ištirti ir tuos įrodymus, kurie paaiškėjo rengiant bylą nagrinėti teisme bei priimti sprendimą ir dėl nepareikštų reikalavimų.

5. UAB „Argo ekspresas“ ne pirmą kartą laimi atsakovo tokios pat paskirties konteinerių pirkimo konkursą ir po to atsakovas sutarties kainą padidina apie 42 procentus.

Atsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

1. Atsakovas pirmą kartą organizuoja tokių konteinerių pirkimą, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB „Argo ekspresas“ ne pirmą kartą laimi analogišką konkursą, ir kad po to pirkimo kaina padidinama apie 42 procentų. Centrinės projektų valdymo agentūros anksčiau organizuoto pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje buvo numatyta galimybė esant poreikiui didinti perkamų konteinerių kiekį (nedidinant kainos ir nekeičiant kitų sutarties sąlygų), todėl ataskaitose pateikiami duomenys, kuriais apeliantas įrodinėja nesąžiningą kainos didinimą, atspindi konteinerių kiekio padidinimą sutartyje nustatyta tvarka.

2. Spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos, teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, VPĮ 40 straipsnio, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-09-30 įsakymo Nr.1S-96 1, 2 punkto nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-216/2010 pateiktų išaiškinimų. UAB „Argo ekspresas“ perkančiajai organizacijai pateikė kainos sudėtinių dalių išskaidymą, susitarimus su subtiekėjais dėl itin palankių produkcijos tiekimo sąlygų, kuriuos atsakovas įvertino bei nusprendė, kad jis pagrindė neįprastai mažą kainą. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat teikė išvadą, kad nėra objektyvių abejonių dėl dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį.

3. UAB „Argo ekspresas“ 2015-02-13 rašte Nr. 15/309 nurodė, kad jo 2015-11-05 rašte Nr. 14/298 ir 2015-01-29 rašte Nr. 15/307 pateikta informacija yra konfidenciali, nes juose yra prekių techninės charakteristikos, nuotraukos, kainos, kliento pavadinimas ir rekvizitai, prekių savikainos formavimas bei pagrindimas, atskleidžiami prekių ir paslaugų tiekėjai, jų kainos, bendradarbiavimo sąlygos, aprašomas technologinis procesas ir kita išskirtinę komercinę vertę turinti informacija; kad šios informacijos atskleidimas gali padaryti nuostolių jo komerciniams interesams. Tai neprieštarauja VPĮ 6 straipsnio 1 daliai. Tuo tarpu pasiūlyme nurodyta kaina nėra konfidenciali, ši informacija buvo paskelbta ir pateikta ieškovui 2014-08-06 raštu Nr. ĮS-5238 (13.66).

4. Viešųjų pirkimų tarnyba išnagrinėjusi teismo pateiktą medžiagą 2015-05-04 išvadoje nurodė, kad UAB „Argo ekspresas“ tinkamai įvykdė pareigą pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą. Apeliantas klaidina teismą, tvirtindamas, kad Tarnyba netyrė teismo pateiktų įrodymų – papildomoje jos išvadoje pažymėta, kad susipažinusi su teismo pateikta konfidencialia informacija (kainos pagrindimu) išvados nekeičia, t. y. kad jokių įstatymo pažeidimų nenustatė. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, Tarnyba 2015-04-20 išvadoje nenustatė pažeidimų, dėl kurių atsakovo sprendimai būtų pripažinti neteisėtais, neįpareigojo nutraukti procedūrų, tačiau pasisakė, kad nustatyti pažeidimai buvo mažareikšmiai, t. y. neturėjo įtakos konkurso rezultatams.

Apeliantas UAB „Monrema“ teismui 2015-07-20 pateikė rašytinius paaiškinimus. Teigė, kad nors ankstesnį konteinerių pirkimą organizavo Centrinė projektų valdymo agentūra, tačiau atsakovas buvo konteinerių gavėjas ir sutarties vykdytojas; kad iš Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos ir įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitų matyti, jog nupirktų konteinerių kaina buvo padidinta vykdant sutartį (nuo 1 095 990Lt iki 1 886 817 Lt). Tai, anot apelianto, patvirtina jo teiginius, kad atsakovas jau anksčiau yra įsigijęs konteinerių iš UAB „Argo ekspresas“. Teigia, kad su atsakovo atsiliepimu į skundą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog buvo nupirkta daugiau konteinerių nei buvo numatyta sutartyje, todėl pagrįsti yra jo teiginiai, kad tikroji vieno konteinerio kaina padidėjo apie 58 proc.; kad pagal sutartį buvo galima nupirkti mažiau, o ne daugiau konteinerių, kas ir buvo realiai padaryta (nupirkta 178 vnt. iš 300 vnt.). Taip pat nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino neįprastai mažos kainos pagrindimo, nurodė, jog atsakovas turi įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrįstumu. Tikėtina, kad nei atsakovas, nei UAB „Argo ekspresas“ nežino, kuo yra pagrįstai neįprastai maža pasiūlymo kaina, pvz. UAB „Argo ekspresas“ teigia, kad atlieka visus gamybos darbus patys, tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodo, kad laimėtojas pateikė susitarimus su subtiekėjais dėl itin palankių produkcijos tiekimo sąlygų ir pan.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei išnagrinėjo reikšmingas ginčui aplinkybes, tinkamai išaiškino teisės normas ir, atmesdamas ieškovo UAB „Monrema“ ieškinį atsakovui VĮ Ignalinos atominei elektrinei, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti faktinį ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija (atsakovas) pažeidė VPĮ 40 straipsnio reikalavimus pripažindama, kad trečiasis asmuo UAB „Argo ekspresas“ tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, taip pat ar pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog atsakovas pagrįstai neleido ieškovui susipažinti su UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo kainos pagrindimo duomenimis, kuriuos šis tiekėjas nurodė kaip konfidencialius. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys šiais klausimais, nustačiusi ginčui aktualias faktines aplinkybes.             

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Monrema“ dalyvavo atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės 2014-06-10 paskelbtame tarptautiniame atvirame konkurse dėl 1CX tipo konteinerių pirkimo (pirkimo Nr. 152455) (toliau – Pirkimas, Konkursas), kuriame taip pat dalyvavo tretieji asmenys UAB „Argo ekspresas“ ir UAB „Eksortus“ kartu su SIA „BM  Industrial“. Šių dalyvių pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais konkurso sąlygų reikalavimus. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija, 2015-01-26 posėdyje nustačiusi, kad tiekėjo UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo preliminari kaina yra neįprastai maža, paprašė ją pagrįsti, o šis asmuo 2015-01-29 pateikė pasiūlymo kainos suformavimo duomenis, nurodė jos sudedamąsias dalis, pateikė kitą atsakovo prašomą informaciją (T. 2, b. l. 47-48, 51, 52-71). Perkančioji organizacija (atsakovas), įvertinusi UAB „Argo ekspresas“ neįprastai mažos kainos pagrindimą, pripažino jį tinkamu ir 2015-02-04 sprendimu nustatė tokią pasiūlymų eilę: UAB „Argo ekspresas“ – 4 735 214 Lt, UAB „Monrema“ – 8 357 954 Lt, UAB „Eksortus“ kartu su SIA „BM  Industrial“ – 9 410 692,12 Lt bei konkurso laimėtoju pripažino „Argo ekspresas“. Apie tai Pirkimo dalyviai buvo informuoti 2015-02-04 raštu Nr. ĮS-767 (13.66) (T. 1, b. l. 88,  T. 2, b. l.72-76). Ieškovas 2015-02-19 pateikė pretenziją Nr. MR-JS-15-051, prašydamas panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl 2015-02-04 pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo sutarties sudarymo; įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Argo ekspresas“ pagrįsti siūlomą neįprastai mažą kainą ir šio tiekėjo pasiūlymą atmesti; sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti ieškovą; panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo jam nebuvo leista susipažinti su UAB „Argo ekspresas“ dokumentais ir informacija; pateikti jam šio asmens 2014-11-05 rašto ir 2015-01-29 rašto su priedais kopijas (T. 1, b. l. 95-98, 99). Pretenzija buvo grindžiama išimtinai tuo, kad, anot jo, perkančioji organizacija nesilaikė imperatyvios VPĮ 40 straipsnio nuostatos pareikalauti, jog UAB „Argo ekspresas“ pagrįstų siūlomą neįprastai mažą kainą ir be teisėto pagrindo neleido susipažinti su šio dalyvio pateikta kainos pagrindimo informacija. Atsakovas 2015-02-27 ieškovo pretenziją atmetė, nurodydamas, kad viešųjų pirkimų komisija 2015-01-23 nusprendė kreiptis į UAB „Argo ekspresas“ dėl pasiūlymo kainos pagrindimo ir kad šio tiekėjo 2015-01-29 rašte bei prieduose pateikta informacija (viso 26 lapai), pagrindžia jo Pirkimo pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą; kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl neįprastai mažos kainos šis tiekėjas negalės tinkamai ir laiku vykdyti viešojo pirkimo sutarties; kad iš tiekėjo pateiktos informacijos nėra pagrindo spręsti, jog pastarasis nesąžiningai konkuruoja su kitais Pirkimo dalyviais (T. 2, b. l. 98-106, 107-112).

Iš viešų informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2015-07-03 buvo sudaryta sutartis tarp VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir UAB „Argo ekspresas“.

              Dėl neįprastai mažos UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo kainos, jos pagrindimo ir perkančiosios organizacijos pareigos ją patikrinti ir įvertinti

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl neįprastai mažos trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo kainos – apie 47 proc. mažesnės už visų kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį ir apie 43 proc. mažesnės už ieškovo pasiūlytą kainą.

Pagal pirkimo sąlygų 17.9 punktą pasiūlymai, kurie atitiko techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus, vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų; pagal 17.14 punktą – jeigu pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, komisija pareikalauja tiekėjo ją pagrįsti, o jeigu šis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą atmeta; pagal 17.3 punktą – sutartis pasirašoma su tiekėju, kurio pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus ir kuris pasiūlė mažiausią kainą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai laikė trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkamu, nes ji buvo patvirtinta ir įrodyta jos realumą pagrindžiančiais įrodymais. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliantas UAB „Morena“ teigia, kad teismas netyrė trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo turinio, t. y. nenustatė, kad trečiasis asmuo už pasiūlytą kainą ir jos nedidindamas sugebės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovo argumentais ir teigia, kad teismas pagrįstai bei teisėtai netenkino ieškovo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, visų pirma pažymi, kad VPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu šis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti teises tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė paaiškinti ir įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimu pagrįsti neįprastai mažą kainą yra įgyvendinamas rungtyniškumo principas viešuosiuose pirkimuose ir perkančioji organizacija ne tik įpareigojama raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo kriterijus, bet ir juos kruopščiai bei objektyviai įvertinti, o tiekėjas atitinkamai turi pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus; per bendradarbiavimą yra išsiaiškinamas pasiūlymo kainos realumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad esant aukščiau nurodytam dideliam pasiūlytų kainų skirtumui (laimėtojo – 4 375 214 Lt, ieškovo – 8 357 954 Lt, kitų trečiųjų asmenų – 9 410 692,12 Lt) atsakovui (perkančiajai organizacijai) turėjo būti pateikti patikimi ir įtikinami trečiojo asmens kainos skaičiavimai bei įrodymai, kad tokios kainos egzistuoja, o atsakovas turėjo realiai įsitikinti, ar trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra ekonomiškai pagrįsta. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog perkančiajai organizacijai nėra suteikta neribotos diskrecijos teisė konstatuoti pasiūlymo įrodymo ar neįrodymo, o tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tie, kurių turinys yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis; jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas patvirtina įrodinėjamas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

Kaip jau minėta, VPĮ 40 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai turi būti pagrįsti. Toks sprendimas, raštu įteiktas neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, įpareigoja šį pateikti visus perkančiosios organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Ši taisyklė užtikrina tiekėjų teises grįsti savo pasiūlymų kainas įvairiomis priemonėmis bei skatina jų bendradarbiavimą su perkančiąja organizacija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl neįprastai mažos trečiojo asmens pasiūlymo kainos fakto, ginčas kilo tik dėl jos pagrindimui tiekėjo pateiktų dokumentų pakankamumo. Atsakovas (perkančioji organizacija) 2015-01-26 posėdyje, t. y. dar iki pasiūlymų eilės sudarymo, konstatavęs, kad UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo preliminari kaina yra neįprastai maža, 2015-01-26 raštu Nr. ĮS-555(13.66) kreipėsi į šį tiekėją, prašydamas ją pagrįsti – pateikti pasiūlymo kainos išskaidymą, iš kurio matytųsi detalios jos sudedamos dalys ir išskaidytų kainų pagrindimas; duomenis apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą, darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius; siūlomų prekių gamybos proceso aprašymą; kitus įrodymus, pagrindžiančius neįprastai mažą kainą (T. 2, b. l. 47-48, 51). Atsakydamas į šį prašymą UAB „Argo ekspresas“ 2015-01-29 pateikė raštą Nr. 15/307, kuriuo grindė neįprastai mažą kainą: nurodė kiekvienos iš prekių savikainą, numatomą pelną, aprašė gamybos procesą, kokia turima technine įranga naudojasi ir kt., o taip pat pateikė įrodymus – išsamiais savikainos kalkuliacijas, darbo užmokesčio skaičiuokles, komercinius pasiūlymus medžiagoms ir paslaugoms, buhalterines pažymas, kainoraščius ir kt. Papildomai nurodė, kad visus gamybos etapus atlieka patys savo jėgomis (nuo konteinerių surinkimo iki dažymo, įskaitant smėliavimą) savo techninėje bazėje pagal savo technologiją, tiesiai iš gamyklų be tarpininkų užsako reikalingas medžiagas (T. 1, b. l. 52-71). Kaip minėta aukščiau, atsakovas 2015-02-04 posėdyje taip pat įvertino ir UAB „Argo ekspresas“ pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimą bei pripažino, kad šio tiekėjo pateikta aukščiau nurodyta informacija pagrindžia jo pasiūlytą neįprastai mažą kainą (T. 2, b. l.72-76) bei 2015-02-04 raštu Nr. ĮS-767(13.66) informavo tiekėjus, kad nustatė pasiūlymų eilę Pirkimo kainų didėjimo tvarka ir laimėtoju pripažino UAB „Argo ekspresas“ (T. 1, b. l. 88).

Taigi, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovui nekilo abejonių trečiojo asmens kainos pagrįstumu ir šio asmens gebėjimu įvykdyti sutartį. Priešingai nei tvirtina apeliantas, VPĮ normos imperatyviai neapibrėžia, kokius konkrečius įpareigojimus dėl duomenų pateikimo turėtų nustatyti tiekėjui perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti jo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumu. Minėta, kad teisės aktuose numatyta tik tai, į ką ji turėtų atsižvelgti vertindama kainos pagrindimą. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą atsakovo 2015-01-26 rašto turinį, sprendžia, jog jis suformuluotas pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintas Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijas ir atitinka jos 6 punktą, pagal kurį perkančioji organizacija, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, inter alia gali reikalauti pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymo (6.3 p.), darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų (6.7 p.) bei kainos išskaidymo, iš kurių matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir išskaidytų kainų pagrindimas (6.11 p.). Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Argo ekspresas“ pateiktus konfidencialius duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius neįprastai mažą kainą, sprendžia, kad nepaneigta teismo išvada, jog šis tiekėjas išsamiai ir detaliai atsakė į atsakovo paklausimą dėl neįprastai mažos kainos bei pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus.

Pabrėžtina tai, kad remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstai neįprastai mažos kainos. Kasacinio teismo konstatuota, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, o tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas,  kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti; kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Kita vertus, pastebėtina, kad tam tikra rizika, jog konkursą laimėjęs tiekėjas (nepriklausomai nuo to, ar jo pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ar ne) tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus išlieka iš esmės visais atvejais. Sutiktina su apeliantu, kad perkančiosios organizacijos teisė pačiai nuspręsti, ar tiekėjas tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, negali būti vertinama kaip diskrecija iki tokio lygmens, kad ji turi teisę pripažinti kainos pagrindimą tinkamu net ir tuo atveju, kai yra pagrindas spręsti, jog jis yra akivaizdžiai netinkamas, nes perkančioji organizacija visų procedūrų metu privalo vadovautis viešojo pirkimo principais, taip pat veikti sąžiningai ir objektyviai. Tačiau, kita vertus, kiti tiekėjai, be kita ko, taip pat ir ieškovas, negali privalomai nurodyti perkančiajai organizacijai, kokiomis priemonėmis ji turėjo tikrinti neįprastai mažos kainos pagrindimą bei kokį pagrindimą privalėjo pripažinti tinkamu, nes VPĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija turi prašyti pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis (kas šiuo atveju ir buvo pateikta) ir skaičiavimus.

Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad tiekėjas, įvertinęs savo galimybes, veiklos sąnaudas ir rizikas, teikdamas pasiūlymą pats nustato pasiūlymo kainą, pasirenka sprendinius kainai nustatyti, o pirkimą laimėjęs tiekėjas pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį prisiima riziką ir atsakomybę, kad sutartyje nurodytos paslaugos bus suteiktos už tokias kainas, kokios buvo nurodytos perkančiajai organizacijai (atsakovui) pateiktame pasiūlyme. Be kita ko, pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jei pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.). Dėl to sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentais, kad neįprastai mažos kainos institutas yra papildoma galimybė po to, kai jau įvertinta tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo grėsmės, kad laimėtojas nesugebės tinkamai įvykdyti sutarties, tačiau tai nėra papildomas jau nurodytos kvalifikacijos vertinimas.

Kaip nustatyta aukščiau, iš trečiojo asmens UAB „Argo ekspresas“ paaiškinimų, jo nurodytų duomenų ir pateiktų dokumentų matyti, kad jis pasiūlė mažesnę kainą dėl tam tikrų jo naudojamų technologinių sprendinių, gamybos proceso ypatumų ir palankių susitarimų su tiekėjais (gamintojais), taip pat pateikė prekių detalizaciją, nurodydamas medžiagas, jų kainą, transportavimo paslaugas, darbo užmokestį, pridėtines išlaidas, planuojamą pelną ir kt. Atsakovas įvertino šio tiekėjo paaiškinimus bei pateiktus dokumentus ir nenustatė aplinkybių, kad jo pasiūlymas turėtų būti atmestas dėl neįprastai mažos kainos, o konstatavo, kad tiekėjas pagrindė siūlomą kainą. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios sudarė ieškinio pagrindą, ir kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visą bylos medžiagą, įskaitant ir pripažintą konfidencialia, neturi pagrindo spręsti kitaip (CPK 185 str., 263 str. 2 d., 265 str.).

Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip institucijos teikiančios išvadą byloje, išvados išsamumo, galios bei jos tinkamo vertinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pasisakyta, kad tokios institucijos pozicija – rašytinis įrodymas, kuris byloje vertintinas kartu su kitais ir toks dokumentas nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2 d.). Šis teismas yra taip pat nurodęs, kad, kita vertus, tai nėra bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nenustatė, jog atsakovas netinkamai įvykdė pareigą ar netinkamai naudojosi VPĮ numatyta teise prašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo; kad trečiasis asmuo UAB „Argo ekspresas“ – priešingai, tinkamai įvykdė pareigą pateikti raštišką neįprastai mažos jo pasiūlytos kainos pagrindimą kaip to ir prašė perkančioji organizacija. Pažymėjo, kad pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ ir kitus objektyvius kriterijus sprendžia, ar kaina neįprastai maža. Teismui 2015-05-08 pateiktuose paaiškinimuose Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė A. J. nurodė, kad Tarnyba pagal papildomai pateiktus dokumentus nustačiusi, jog atsakovas reikalavo iš tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, aiškinosi, kokia informacija laikytina konfidencialia, nekeičia teismui pateiktos išvados (T. 2, b. l. 160-166, 196). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad minėtos kompetentingos institucijos išvados turinį, jos papildomus paaiškinimus dėl naujai pateiktų bylos dokumentų (įskaitant ir konfidencialius), teismas vertino visų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisinių normų kontekste (CPK 176, 185 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, susijusius su UAB „Argos ekspresas“ pasiūlytos kainos pagrįstumu, daro išvadą, kad teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog atsakovas neformaliai bei tinkamai įvertino tiekėjo paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos ir pagrįstai neatmetė šio pasiūlymo. Teismo motyvų dėl tiekėjo neįprastai mažos kainos tinkamo pagrindimo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia (CPK 178, 185 str.).

Dėl tiekėjo UAB „Argo ekspresas“ pasiūlyme ir papildomai pateiktuose dokumentuose esančios informacijos konfidencialumo

Šioje byloje keliamas klausimas, ar tiekėjui UAB „Monrema” ginčijant kito tiekėjo siūlomas konteinerių kainas turėjo būti leista susipažinti su šių kainų sudedamosiomis dalimis ir tariamais jų pagrįstumo įrodymais, ir ar taip nėra apribojama jo teisių gynyba bei galimybė peržiūrėti perkančiosios organizacijos sprendimą.

Kaip žinoma, VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Be to, perkančioji organizacija ar kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų reikalavimų, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią (VPĮ 6 str. 1 d.).

Taigi informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo, tačiau netgi ir toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos reikšmės, nes ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Minėto VPĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad konfidencialią informaciją sudaro komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ar nurodyta informacija gali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, atsižvelgiama į CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą komercinės (gamybinės) paslapties sąvoką. Ši teisės norma nustato, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jei ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė; kad informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, t. y. suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą (tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.); 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kuri yra vieša remiantis įstatymais (CK 1.116 str. 2 d.) – nagrinėjamu atveju įstatymu įtvirtinta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija (VPĮ 6 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas UAB „Monrema“ 2015-02-11 pateikė atsakovui prašymą susipažinti su kitų dalyvių komerciniais pasiūlymais – UAB „Argo ekspresas“ itin mažos kainos pagrindimu ir kitais pirkimo dokumentais, kurių nėra komerciniame pasiūlyme, bet buvo pateikti vėliau (pasiūlymo užtikrinimo galiojimo pratęsimus, pasiūlymo paaiškinimus ir kt.) (T. 1 b. l. 89). Atsakovas 2015-02-13 nusprendė kreiptis į UAB „Argo ekspresas“, kad šis nurodytų ar jo pateiktuose dokumentuose ir informacijoje yra konfidencialios informacijos ir jeigu taip, – tai pagrįstų, kodėl ji laikytina konfidencialia (T. 2, b. l. 87-89). Trečiasis asmuo UAB „Argo ekspresas“ 2015-02-13 rašte Nr. 15/309 nurodė, kad yra konfidenciali informacija, nurodyta 2014-11-05 rašte su priedais, nes pateiktos prekių techninės charakteristikos, nuotraukos, kainos, kliento pavadinimas ir rekvizitai, o taip pat kitame – 2015-01-29 rašte su priedais, nes išdėstomas detalus prekių savikainos formavimas, pagrindimas, atskleidžiami prekių ir paslaugų tiekėjai, jų kainos bei bendradarbiavimo sąlygos, aprašomas technologinis procesas; kad šios informacijos atskleidimas gali padaryti nuostolių įmonės komerciniams interesams. Pažymėjo, kad nėra konfidenciali kita jo pateikta informacija (2015-01-12 rašte Nr. 15/302, 2015-01-19 rašte Nr. 15/303, 2015-02-09 ir kt.) (T. 2, b. l. 90-91). Atsakovo komisija 2015-02-17 posėdyje nusprendė, kad UAB „Argo ekspresas“ pagrįstai nurodė, kad ši informacija yra konfidenciali ir jos atskleidimas gali padaryti nuostolių teisėtiems bendrovės komerciniams tikslams (T. 2, b. l. 92-94). Remdamasis tuo, atsakovas 2015-02-18 raštu Nr. ĮS-1096 (13.66) ieškovui pateikė UAB „Argo ekspresas“ Pirkimui pateiktą informaciją, išskyrus tą, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Tuo pačiu informavo, kad tiekėjo UAB „Argo ekspresas“ nurodymu yra konfidenciali informacija jo pateikta 2014-11-05 rašte bei prieduose (paaiškinimas dėl tiekėjo įvykdytų sutarčių) bei 2015-01-29 rašte bei jo prieduose (paaiškinimas dėl neįprastai mažos kainos) (T. 1, b. l. 93-94). Taigi ieškovui buvo pateikta susipažinti su UAB „Argo ekspresas“ pasiūlymo informacija, išskyrus tą, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią (T. 1, b. l. 105, T. 2, b. l. 80, 86).             

Kaip teisingai nurodė teismas, bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad trečiasis asmuo nesutiko atskleisti konkuruojantiems ūkio subjektams pasiūlymo kainos detalaus formavimo (savikainos sudėtinių dalių, informacijos apie prekių ir paslaugų tiekėjus, bendradarbiavimo sąlygų, technologinio proceso ir kt.), nes minėta informacija turi išskirtinę komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; kad šios informacijos atskleidimas gali padaryti nuostolių; kad trečiojo asmens įsitikinimu ateityje jis su ieškovu bei kitais tiekėjais susidurs panašiuose viešuose pirkimuose, todėl uždėjo konfidencialumo žymę kai kuriems savo dokumentams, kuriuose atskleidžiamos bendrovės komercinės paslaptys. Kitaip tariant, minėtą informaciją šis tiekėjas laikė komercine paslaptimi, o jos atskleidimas, anot jo, lemtų neteisėtą paviešinimą konfidencialumo prasme bei atitinkamai padarytų žalos (nuostolių).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įskaitant ir nurodomą trečiojo asmens konfidencialią informaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsisakymas leisti apeliantui susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymo kainos detaliu išskaidymu ir jų pagrindimu, nepažeidė VPĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, o galutinės kainos sudedamosios dalys galėjo būti neatskleistos ieškovui dėl perkančiajai organizacijai pateiktos tokios informacijos išsamumo (konfidencialumo). Byloje trečiojo asmens konfidencialia nurodyta informacija nėra viešai žinoma ir trečiosioms šalims laisvai prieinama informacija. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis VPĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 straipsnio 7 dalimi, kuriose nustatyta pareiga viešai atskleisti galutinę kainą, neturėtų būti prilyginama pareigai atskleisti ir tos galutinės kainos sudedamąsias dalis, kurios yra dviejų šalių bendradarbiavimo sąlygos ir sudaro galimybę tiekėjams konkuruoti rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-122-690/2015).

Kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, tiek pagal nacionalinį, tiek pagal tarptautinį teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką – pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją tarp valstybių narių, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise padavus ieškinį teismui gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581).

Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti apeliantui UAB „Monrema“ informaciją ir dokumentus, susijusius su pasiūlymo kainos formavimu, nurodytus kaip konfidencialius, nepažeidė VPĮ reikalavimų (CPK 185 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas taip pat teigia, kad UAB „Argo ekspresas“ ne pirmą kartą laimi atsakovo tokios pat paskirties konteinerių pirkimo konkursą ir po to kaina yra padidinama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Argo ekspresas“ neneigė, jog su ieškovu konkursuose dėl įvairių konteinerių tiekimo atsakovui susitinka trečią kartą, prieš tai abu dalyvavo konkurse „Konteinerių pirkimas“, Nr. 77205 ir „Atvirų konteinerių tiekimas“, Nr. 79424 (T. 1, b. l. 140). Tačiau teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo, papildomai apelianto pateiktų ir priimtų rašytinių paaiškinimų (CPK 42 str. 1 d., 302, 314, 323 str.), atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su kitu viešuoju pirkimu, kai, anot apelianto, VĮ Ignalinos atominė elektrinė įsigijo iš UAB „Argo ekspresas“ konteinerius už ženkliai didesnę kainą nei to pirkimo suma, t. y. ne už sutartą 1 098 990 Lt, bet už 1 886 817 Lt. Visų pirma, minėti kiti viešieji konkursai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas; antra, pagal atsakovo pateiktus ir nurodomus kito (ankstesniojo) viešojo konkurso duomenis pasiūlymai ir sutartis turėjo būti sudaryti eurais, ne litais, tuo tarpu pasiūlymų vertinimas buvo atliekamas litais (pvz., laimėtojo UAB „Argo ekspresas“ konteinerio vieneto kaina buvo 12 614 Lt, preliminarus perkamas konteinerių kiekis – 300 vnt., o visos sutarties kaina 1 095 990 (T. 3, b. l. 10-33).

Dėl paminėto teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti pripažintinas neginčijamai įrodytu apelianto teiginys, jog UAB „Argo ekspresas“ „ne pirmą kartą laimi tokios pat paskirties konteinerių pirkimo konkursą ir kad po to atsakovas padidina kainą apie 42 procentus“ (CPK 12, 178, 185 str.). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nėra nuoseklus, teigdamas dėl atsakovo kituose konkursuose ir šiame Konkurse pirktų konteinerių tapatumo, pvz., 2015-05-07 savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ankstesnių konkursų metu pirkti konteineriai skiriasi nuo dabar perkamų konteinerių, kad trečiasis asmuo klaidina teismą, teigdamas, jog buvo perkami tie patys konteineriai ir pan. (T.2, b. l. 176).

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ex officio neįvertino Konkurso sąlygų teisėtumo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-04-20 išvadoje nustatytus pažeidimus (T. 2, b. l. 151- 154). Tvirtina, kad tik atsakovui pateikus šią išvadą jam tapo žinoma apie, jo teigimu, neteisėtas Pirkimo sąlygas. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija visų pirma sutinka su apeliantu, kad šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 4238 str. 1 d.) bei atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 4238 str. 2 d.), nes viešųjų pirkimų bylos visuomet yra susijusios ir su viešojo intereso apsauga. Kita vertus, CPK 4233 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi šios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad paties tiekėjo neaktyvumas, neatidumas ar nepakankamas rūpestingumas įgyvendinant savo teises, negali paneigti viešųjų pirkimų tikslų ir šio proceso operatyvumo reikalavimo. Tuo labiau, kad kaip nustatyta byloje, ieškovas jau ne kartą yra dalyvavęs viešuosiuose konkursuose, jam yra žinoma dalyvavimo juose tvarka, eiga, atitinkamai ir galimybė ginčyti neskaidrias, nelygiateisę padėtį įtvirtinančias, ar diskriminuojančias Konkurso sąlygas, jeigu mano tokias esant. Šiuo atveju pretenzijos dėl Konkurso sąlygų ieškovas nebuvo pateikęs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2015-02-04 paskelbusi Pirkimo laimėtoją siūlė pirkimo sutartį su juo pasirašyti po to, kai Viešųjų pirkimų tarnyba įvertins Pirkimo dokumentus ir sprendimus. Toks siūlymas buvo pateiktas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-11-21 prašymu nesudaryti pirkimo sutarties iki ji nepateiks perkančiosios organizacijos dokumentų ir sprendimų įvertinimo, nes Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšomis (T.1. b. l. 77). Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius 2015-04-20 išvadoje Nr. 4S-1314, kuria įvertino pateiktus atsakovo dokumentus, susijusius su VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdytu Pirkimu, nurodė, kad „<...> nustatyti įstatymo pažeidimai neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, ir neprieštarauja, kad jo procedūros būtų tęsiamos“ (T. 2, b. l. 151-156).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą susiklosčiusią faktinę ir teisinę padėtį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios bylos nagrinėjimo ribų, o skundo argumentai jos nepaneigia (CPK 185 str., 263 str. 2 d., 265 str.).   

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 dalis, 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovo UAB „Monrema“ apeliacinio skundo, nėra pagrindo spręsti dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie tokias atsakovo patirtas išlaidas byloje nepateikta (CPK 79, 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                              Artūras Driukas

    Dalia Kačinskienė