Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-24][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-188-822-2021].docx
Bylos nr.: eAS-188-822/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Žemės teisiniai santykiai



        Administracinė byla Nr. eAS-188-822/2021

        Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.10

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjai V. K. ir R. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 1T-25-(7.5.); 2) panaikinti NŽT Rokiškio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 25SD-3561-(14.25.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; 3) panaikinti NŽT Rokiškio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokolą Nr. 25PRT-43-(14.25.6) ir šio protokolo priedą; 4) panaikinti NŽT Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51.)-1; 5) įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių atkurti pareiškėjams pagal galiojančius aktus nuosavybės teises natūra į neatkurtą žemės sklypo plotą, (duomenys neskelbtini); 6) atnaujinti pareiškėjams V. K. ir R. D. (mirusios G. K. įpėdiniams) praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

 

II.

 

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą atnaujinti mirusios G. K. įpėdiniams V. K. ir R. D. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.  

Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo 6 punkte suformuluotą reikalavimą atsisakomą priimti, kadangi šis reikalavimas nagrinėjamas teisme ne ginčo tvarka, todėl pareiškėjai dėl šio reikalavimo turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka, pateikiant pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

 

III.

 

Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, ir perduoti skundo priėmimo klausimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundo reikalavimą atnaujinti mirusios G. K. įpėdiniams V. K. ir R. D. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, teisę į teisingą teismo procesą bei pagrįstą teismo procesinį sprendimą, kadangi priimta neteisingai įvertinus byloje pateiktus faktinius duomenis. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių visetą, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl termino nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo bei nutartyje nenurodydamas kokiu teisiniu pagrindu ir kokia tvarka pareiškėjai galėtų įgyvendinti nurodytą teisę, kartu pažeidė teismo procesinio sprendimo pagrįstumo pareigą.

Teigia, kad teismo nutartis negali būti pagrįsta prielaidomis. Motyvuojamojoje nutarties dalyje turi būti nurodomos teismo nagrinėjamo klausimo aplinkybės, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi bei teismo motyvuotas teisinis įvertinimas. Bet koks teismo priimamos nutarties išdėstytų išvadų pagrindas privalo būti išsamiai išanalizuotas, t. y. ne tik pačiam teismui, bet ir proceso šaliai, kurios atžvilgiu priimama nutartis, turi būti aiškus teismo nurodomų išvadų pagrindo teisingumas ir pagrįstumas kitų byloje pateiktų įrodymų ar proceso šalies išsakytų argumentų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs teisiniai pagrindai, kuriais remiantis skundas (arba jo atitinkamas reikalavimas) gali būti nepriimamas nagrinėti teisme. Pažeidžiant nurodytą imperatyvią normą, o taip pat ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą reikalavimą teismo nutartyje nurodyti teisiškai pagrįstus motyvus, skundžiamos nutarties dalyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimta skundžiamos nutarties dalis bei atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kuriuo remdamasis teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, yra itin abstraktus bei pažeidžiantis pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, iš jo nėra aišku, koks teisinis reglamentavimas neleidžia nagrinėti nurodyto pareiškėjų skundo reikalavimo šioje byloje, o taip pat objektyviai nėra aišku į kokios kompetencijos teismą bei kokia tvarka ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai turėtų kreiptis su nurodytu prašymu dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjai pažymi, kad proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos priimant iš dalies neteisėtą nutartį, todėl nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti skundo reikalavimą, naikintina. Akcentuoja, kad priimant skundžiamą nutartį ir nenurodant teismo atsisakymo priimti skundo reikalavimą teisinio pagrindo, nebuvo užtikrintas teismo nešališkumo principo tinkamas įgyvendinimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai vienu iš skundo reikalavimų prašė atnaujinti mirusios G. K. įpėdiniams V. K. ir R. D. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą pareiškėjų skundo dalį motyvuodamas tuo, kad reikalavimas atnaujinti mirusios G. K. įpėdiniams V. K. ir R. D. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nagrinėjamas teisme ne ginčo tvarka, todėl pareiškėjai dėl šio reikalavimo turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka, pateikiant pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) atsisakymo priimti pagrindai, t. y., administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu : 1)  skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) byla nepriskirtina tam teismui; 3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį; 5) yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą; 6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo; 8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo; 9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Taigi ABTĮ nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas atsisako priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti vieną iš pareiškėjų skundo reikalavimų - atnaujinti mirusios G. K. įpėdiniams V. K. ir R. D. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui buvusio savininko N. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nenurodė ABTĮ normos, kuria remdamasis atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad toks reikalavimas nagrinėjamas teisme ne ginčo tvarka, negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjų reikalavimą, o kitų argumentų, dėl ko toks reikalavimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje, teismas nenurodė.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo teiginiais, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokie teisės aktai draudžia priimti nagrinėti aptariamą pareiškėjų reikalavimą ir kodėl jis negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjų teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą, naikinama ir skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų V. K. ir R. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, panaikinti ir perduoti skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                         Laimutis Alechnavičius

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Skirgailė Žalimienė