Civilinė byla Nr. e2A-54-601/2024

Teisminio proceso Nr.

2-69-3-17134-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.8.12; 2.6.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3001-1172/2023 pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovei J. P. dėl piniginių lėšų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl susitarimo sąlygų patvirtinimo ir padengtos kredito dalies priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė I. V. patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės J. P. ieškovės naudai 9 620,03 Eur sumą; 2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis eksperto T. M. parengta „Atliktinų, atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaita“ Nr. 200812 (toliau – ataskaita), sutvarkyti elektros instaliaciją gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas); 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė I. V. paaiškino, kad jai ir atsakovei (jos dukrai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (adresu (duomenys neskelbtini)) nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai (toliau - turtas). Ieškovei priklauso 3/5 dalys turto, atsakovei – 2/5 dalys turto, kurias atsakovei padovanojo ieškovė. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą tarp ieškovės, atsakovės ir ieškovės kreditorės AB „Swedbank“ buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo į prievolę įstojo atsakovė tam, kad bankas duotų sutikimą sudaryti dovanojimo sutartį. Ieškovė ir atsakovė turėjo dengti bankui kredito dalis, proporcingas savo turto daliai. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur, kurią ieškovė pervedė atsakovei konkrečiam tikslui, tačiau atsakovė panaudojo padengti savo kredito dalį. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės patirtų ūkinio pastato remonto ir (ar) atstatymo išlaidų dalį (1 795,96 Eur). Ieškovė atliko ūkinių pastatų remonto, atstatymo, tvoros dažymo darbus, atsakovė su darbais sutiko. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės pinigines lėšas, gautas už jos automobilio pardavimą (1 700,00 Eur). Ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ją parduoti ieškovės automobilį. Atsakovė automobilį pardavė, tačiau iš atsakovės ieškovė nėra gavusi pinigų. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės skolą už interneto paslaugas (286,63 Eur). Ieškovė sudarė sutartį dėl interneto paslaugų name teikimo, internetu naudojosi atsakovė, tačiau už jį tam tikrais laikotarpiais nesumokėjo. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės dalį išlaidų, patirtų atliekant namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbus (3 337,44 Eur). Ieškovė įrengė fasado apdailą, santechnikos darbus, jai teko vykti į Lietuvą, kontroliuoti bei organizuoti remonto darbus, nes atsakovė to neatliko, dėl to ieškovė patyrė išlaidas. Be to, ieškovė, siekdama nustatyti neatidėliotinai atliktinus turto remonto, pertvarkymo darbus, privalėjo kviesti ekspertą, kuris surašė ataskaitą, už jos parengimą ieškovė patyrė išlaidų. Todėl ieškovė prašo atlyginti atsakovės 40 procentų nuo visų patirtų išlaidų. Ieškovė negali sutvarkyti elektros instaliacijos name, nes atsakovė neleidžia remontuoti. Todėl reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją. Atsakovė norėjo padėti jai įrengti statomą namą, bet atsakovei reikėjo garanto – nuosavybės. Turtas buvo apsunkintas hipoteka, todėl bankas reikalavo pasirašyti kredito sutartį ir įtraukti į jų santykius atsakovę, kad išduotų sutikimą dėl turto dovanojimo. Jos sudarė susitarimą su banku, gavo banko sutikimą ir sudarė dovanojimo sutartį. Sudarant dovanojimo sutartį su atsakove apie kredito grąžinimą nieko nediskutavo. Atsakovė ją informavo, kad neinvestuos į namą, kadangi statysis savo namą. Ūkinis pastatas sudarytas iš trijų dalių, iki dovanojimo dvi dalis ji buvo atstačiusi, pasistačiusi pirtį. Ieškovė nusprendė atstatyti trečią ūkinį pastatą. Ji organizavo, mokėjo, o atsakovė vykdė atstatymo darbus. Ji siuntė pinigus tvoros dažymo darbams, nupirko šlifuoklį. Ūkinį pastatą statė sau, neinformavo atsakovės, kad ji turės prisidėti, kad turės prisidėti prie šlifuoklio pirkimo. Ji paprašė atsakovės sutuoktinio, kad parduotų jos automobilį, sudarė įgaliojimą atsakovei. Taupė pinigus kitam automobiliui, dėl to pervedė atsakovei 1 500,00 Eur, dar pervedė 1 000,00 Eur, kad atsakovė padengtų jos kredito dalį. Atsakovės sutuoktinis darė jos automobilio remontus, todėl likutis už automobilio pardavimo kainą 1 400,00 Eur. Dėl Excel lentelių atsakovei pretenzijų nereiškė. Dėl interneto su atsakove nesitarė, kad atsakovė jį naudos, už jį mokės. Vandentiekis buvo būtinas, nes naudojo kaimynų vandentiekį, atidalijimui būtina santechnika, tai turėjo būti pravesta prieš fasado tvarkymą. Atsakovės neinformavo dėl santechnikos darbų, su atsakovės sutuoktiniu ginčijosi dėl santechnikos vietos. Su atsakove pavedimo sutarties sudarę nebuvo. Atlikti šie fasado darbai: uždėta struktūra, trys sienos pertinkuotos iš naujo, uždėti tinklelis ir gruntas, padaryti išlyginimai. Atlikti šie vandentiekio darbai: įdėti kontroliniai skaitliukai, išvesti per tvarkomą fasadą du kranai, vanduo nuvestas į antrą aukštą, įleista į grindis, pakeistos pirmo aukšto alkūnės. Tvoros kelios lentos buvo atšokę, nuskilę, su kampainiais sutvirtino lentas, tvora nudažyta, nupirktas šlifuoklis, tvorai pirkti dažai, kampainiai, varžtai.

3.       Priešieškiniu atsakovė prašo: 1) patvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. V. ir J. P. tarpusavyje susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)asmeniškai padengs I. V., nekeičiant susitarimo tarp I. V., J. P. ir AB „Swedbank“; 2) priteisti iš I. V. 5 076,03 Eur J. P. nepagrįstai sumokėto kreditorinio įsipareigojimo dalį; 3) priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė paaiškino, kad įsipareigojimo padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“ dovanojimo sutartyje šalys nenumatė. Pagal susitarimą su banku atsakovė įstojo į paskolos santykius kaip bendraskolė. Tačiau ieškovė ir atsakovė tarpusavyje susitarė, kad ieškovė dovanoja atsakovei turtą be įsipareigojimų, kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ dengs ieškovė. Ieškovė sumokėjo 8 548,64 Eur kredito, atsakovė – 7 576,03 Eur. Kadangi ieškovė savo kredito dalies padengimui buvo pervedusi atsakovei 2 500,00 Eur, prašoma iš ieškovės priteisti 5 076,03 Eur atsakovės sumokėtos paskolos AB „Swedbank“. Atsakovė banke klausė, ar turės mokėti paskolą, jai pasakė, kad jei ieškovei kažkas atsitiks, ji turės mokėti. Nebuvo aptarta dėl paskolos mokėjimo. Kai prasidėjo statybos, ieškovė nederino darbų, nes statė sau. Atsakovei tik pasakydavo, ką atlikti. Ji nesutiko su namo pagerinimo darbais, nes namo kampas išsikišęs į gatvę, neaišku dėl statybų teisėtumo. Fasadas nekokybiškai buvo ieškovės atliktas iki dovanojimo. Ūkinis pastatas buvo panašios būklės dovanojimo metu kaip ir dabar yra, trečia jo dalis (sandėlis) buvo sugriuvusi. Statant sandėlį, kitą ūkinio pastato dalį apšiltino, bet ji su tuo nesutiko, bet ieškovė nesiklausė jos. Automobilis parduotas už 1 700,00 Eur, jis buvo remontuojamas. Ieškovė automobiliui taupytus pinigus liepė panaudoti sandėlio statybai. Nebuvo tartasi dėl atsiskaitymo už internetą.

5.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2015 m. pavasarį ji įsikraustė gyventi į padovanoto namo dalį. Ieškovės pervesta 2 500,00 Eur suma nebuvo paskola, iš šių pinigų 1 500,00 Eur ieškovė pervedė, kadangi tokiu būdu taupė automobiliui, 1 000,00 Eur pervedė, kad būtų dengiama paskola bankui. Neneigia skolos mamai, ją pripažįsta. Įsipareigojimo padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“ dovanojimo sutartyje šalys nenumatė. 2016 m. vasario 19 d. šalys tarėsi, kaip būtų geriau apsaugoti ieškovės finansus nuo jos sutuoktinio ir vieną iš būdų ieškovė pasiūlė padaryti, kad bankas nuskaitinėtų paskolą iš atsakovės. Atsakovė, pastebėjusi prastą ieškovės finansinę padėtį, pasisiūlė padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovė nesutiko su ūkinio pastato statybos ir remonto darbais. Jai ūkinis pastatas nereikalingas. Ieškovė ūkinį pastatą statė, tvarkė savo vienašališku sprendimu, savo nuožiūra, atsakovės sutikimo neklausė. Ji nėra sakiusi, kad prisidės prie ūkinio pastato statybos darbų, jos ieškovė neprašė prisidėti finansiškai. Kadangi ieškovė gyvena V., ji atsakovės reikalavo tik prižiūrėti ūkinio pastato statybas, įleisti meistrus, nupirkti medžiagas. Buvo vykdomi naujo ūkinio pastato statybos darbai, ne remontas. Ten ankščiau buvo tik stoginė. Kaip ūkinio pastato dalis buvo įrengtas voljeras ieškovės šuniui. Jai nežinoma, kam ieškovė pirko ekscentrinį šlifuoklį. Tvorą atsakovės sutuoktinis šlifavo naudodamasis savo šlifuokliu. Ieškovė paprašė parduoti jos automobilį. Automobilis parduotas už l 700,00 Eur kainą. Ieškovė nurodė už automobilį gautus pinigus nupirkti statybinių medžiagų ūkiniam pastatui. Išlaidas, patirtas ūkinio pastato statyboms, atsakovė turėjo rašyti į Excel lentelę. Atsakovės sutuoktinis šį automobilį remontavo. Buvo sutarta, kad ieškovė jam už automobilio remonto darbą nemokės, tačiau grąžins pinigus, išleistus automobilio detalėms pirkti. Už automobilio detales buvo mokėta 248,80 Eur. Kadangi ieškovė šios skolos už automobilio detales negrąžino, todėl pardavus jos automobilį, jai turėjo grąžinti 1 451,21 Eur sumą. Iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovė turėjo prisijungimą prie ieškovės interneto savitarnos, kur peržiūrėdavo sąskaitas, atlikdavo mokėjimus. Nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. už interneto paslaugas mokėjo ji. Ieškovė pakeitė prisijungimo duomenis, dėl ko atsakovė negalėjo prisijungti, peržiūrėti sąskaitų, sumokėti. Ieškovė 2019 m. spalį nutraukė interneto paslaugos tiekimą. Nuo 2019 m. spalio 7 d. atsakovė pati sudarė sutartis dėl interneto. 2019 m. gruodį ieškovė išmontavo interneto maršrutizatorių. Interneto paslaugas ieškovė užsisakė savo iniciatyva. Atsakovė nesitarė dėl ieškovės interneto sutarties. Atsakovė sutiks atlyginti ieškovei 50,00 Eur už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo, montavimo darbus, jeigu ieškovė pateiks išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kompensuoti už kitus darbus nesutinka. Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė ieškovei nesutikimą ir argumentus dėl darbų. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl leidimo atlikti darbus gavimo. Gyvenamasis namas, sudarant dovanojimo sutartį, buvo tokios būklės, kokia užfiksuota ieškovės pateiktame specialisto įvertinime. Atsakovė nesutinka, kad dėl ataskaitoje minimų nežymių fasado defektų, buvo būtina atlikti darbų už 4 788,30 Eur, kad būtina neatidėliotinai atlikti tvoros dažymo, vartelių remonto darbus, namo išorinių medinių durų perdažymą. Šiuos darbus atsakovė atlieka kasmet. Nurodyti darbai buvo kosmetinio pobūdžio. Ieškovė yra atlikusi santechnikos darbus – pirmame namo aukšte, kuriuo faktiškai naudojasi tik ieškovė, ji įsirengė santechnikos sistemą, neatsižvelgiant į atsakovės poreikius, siūlymus. Jie atlikti, neperspėjus atsakovės, neprašius jos sutikimo. Dėl ieškovės patirtų kelionės išlaidų nesutinka. Tarp jų nebuvo pavedimo sutarties, ieškovė savo nuožiūra grįždavo į Lietuvą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vykdyti savo sumanymų. Ieškovės kelionės išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Dėl ieškovės išlaidų specialisto ataskaitai įsigyti nesutinka. Atsakovė nesutinka, kad namo pagerinimai buvo būtini ir neatidėliotini. Ataskaita parengta ir dėl atliktinų atskyrimo darbų, dėl rinkos kainos skaičiavimų, kurie nesusiję su pareikštais reikalavimais. Ieškovės tvoros suremontavimas apsiribojo metalinių kampų prisukimu į tvoros konstrukciją. Tai nesutvirtino tvoros konstrukcijos, neturi funkcinės paskirties. Atsakovė sutinka, kad ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, už krosnelės stiklo pakeitimą. Atsakovė 2017 m. lapkritį organizavo ir apmokėjo krosnelės ir kamino valymo darbus 60,50 Eur. Sutinka, kad namo elektros instaliacija turi būti permontuota. Atsakovei žinoma, kad elektros instaliacija neatitinka techninių reikalavimų. Tačiau atsakovė dėl nesutarimų su ieškove, neturi galimybės suderinti veiksmus su ieškove. Vienintelis ieškovei priimtinas elektros instaliacijos pakeitimo būdas yra besąlygiškai sutikti su ieškovės siūlomomis sąlygomis ir apmokėti 40 procentų išlaidų. Atsakovė pageidauja tartis dėl tinkamo rangovo parinkimo, elektros naudojimo taškų įrengimo vietų ir kitų klausimų. Tačiau nėra pagrindo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. liepos 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

6.1.                      priteisė ieškovei I. V. (W.) iš atsakovės J. P. 2 736,23 Eur išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 736,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

6.2.                      kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė;

6.3.                      priešieškinį atmetė;

6.4.                      priteisė iš ieškovės I. V. (W.) atsakovės J. P. naudai 158,61 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6.5.                      grąžino atsakovei J. P. 100,00 Eur dydžio nepanaudotą avansą už liudytojo iškvietimą, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą;

6.6.                      priteisė valstybei iš ieškovės I. V. (W.) 20,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu;

6.7.                      priteisė valstybei iš atsakovės J. P., 27,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčai dėl už ieškovės parduotą automobilį gautų lėšų panaudojimo, ieškovės pervestų atsakovei 2 500,00 Eur panaudojimo, dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas, remontuojant turtą, dėl atsakovės pareigos grąžinti bankui kreditą bei dėl pareigos mokėti už interneto paslaugas, teiktas į namą.

       Dėl piniginių lėšų, gautų pardavus ieškovės automobilį

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė atsakovei už automobilį gautus pinigus nupirkti statybinių medžiagų statomam ūkiniam pastatui. Ieškovės nurodymu, išlaidas, patirtas ūkinio pastato statyboms, atsakovė rašė į Excel lentelę (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 23). Ieškovė atsakovei pretenzijų dėl Excel lentelėje esančių duomenų nereiškė. Atsakovė nurodė, kad jos sutuoktinis remontavo ieškovės automobilį, ieškovė už detales 248,80 Eur nesumokėjo, todėl ji iš 1 700 Eur (automobilio pardavimo kaina) išskaičiavo sumą už detales. Iš esmės, atsakovė atliko įskaitymą, į 1 700 Eur sumą įskaitė 248,80 Eur ir laikė, kad ieškovei likusi suma už automobilį yra 1 451,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nusiuntus Excel lentelę su tokiu paskaičiavimu, ji nekėlė dėl to pretenzijų, kad liudytojas R. P. patvirtino, kad remontavo automobilį, kad į bylą pateiktos pakeistų automobilio detalių nuotraukos (tripliko priedas Nr. 15), į ieškovės susirašinėjimą su atsakovės sutuoktiniu (2021 m. lapkričio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1), laikytina, kad šalys dėl to buvo susitarusios ir atsakovė pagrįstai iš 1 700 Eur sumos panaudojo 248,80 Eur už automobilio remontą patirtoms išlaidoms padengti.

9.       Ieškovė nurodė atsakovei vykdyti ūkinio pastato statybos darbus – pirkti medžiagas, sumokėti meistrams, nurodė už automobilį gautas lėšas naudoti ūkinio pastato statybos darbams (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 22).

10.       Lėšas, skirtas ūkinio pastato statybai, sudarė 1 451,20 Eur suma už automobilį, ieškovės atsakovei pervesti 1 400 Eur (pervesti 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d.) ir atsakovei grynaisiais perduoti 500 Eur, iš viso 3 351,20 Eur (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 25, dubliko priedas Nr. 19). Iš šių pinigų atsakovė ieškovės pavedimu pirko statybines medžiagas ir mokėjo meistrams, išleido iš viso 3 421,19 Eur (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedai Nr. 7, 15, 25, 26, 27, dubliko priedas Nr. 19). Sulyginus dvi Excel lentelės, matyti, kad atsakovė išlaidų jose yra nurodžiusi daugiau, nei Excel lentelėse nurodytas biudžetas, ieškovė atsakovei dėl to pretenzijų nereiškė. Įvertinus tarp šalių esantį susirašinėjimą, pirkimo kvitus, teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pinigus, gautus už ieškovės automobilį, panaudojo savo reikmėms. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šias lėšas atsakovė panaudojo pagal ieškovės pavedimą ieškovės interesais.

11.       Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai pavedimo santykiai dėl ūkinio pastato statybos darbų, kad ieškovė suteikė atsakovei pavedimo vykdymui 3 351,20 Eur, iš kurių 1 451,20 Eur buvo gauti už automobilio pardavimą (atskaičius atsakovės išlaidas dėl automobilio remonto), kad atsakovė įrodė, jog ši suma buvo panaudota pagal ieškovės nurodymus ūkinio pastato statybos darbams, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 700 Eur laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Dėl gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbų

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį įrengė namo fasado apdailą, atliko namo santechnikos darbus, sutvarkė namo krosnelę ir kaminą, nudažė tvorą. Dėl atliktų darbų ieškovė patyrė šias išlaidas: medžiagos fasado apdailos įrengimui 1 906,30 Eur, fasado apdailos įrengimo darbams 2 882,00 Eur, medžiagos tvorai, pavėsinei, fasadui, krosnelei ir kt. tvarkyti 108,20 Eur, santechnikos medžiagos ir darbai (įskaitant kamino įdėklo įstatymą) 1 900,08 Eur, viso – 6 798,58 Eur. Ieškovė dėl grįžimo iš V. į L. patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų. Ieškovė už eksperto T. M. ataskaitos parengimą sumokėjo 1 200,00 Eur.

13.       Įvertinus tai, kad liudytojas T. M. nurodė, kad fasado apdaila galėjo būti atlikta pigesniu būdu – dažymu, kad teismo ekspertas nurodė, jog namo patvarumą ir ilgaamžiškumą ir gyvenamojo namo fasado saugumą turi užtikrinti kuo greičiau atliktini baigiamieji fasadų apdailos įrengimo darbai (išvados 4 punktas), tačiau nenurodė konkretaus apdailos įrengimo būdo, į tai, kad namo techniniame projekte nurodyta, jog fasado apdaila yra numatyta iš tinko ir dailylenčių (2023 m. balandžio 25 d. gautas dokumentas Nr. DOK-51970), teismas darė išvadą, kad ieškovės pasirinktas būdas – dekoratyvinis tinkas, esant pigesniam apdailos (dažymo) būdui, esant statybos leidimo aiškinamajame rašte nurodytam ir kitam apdailos būdui (dailylentės) neatitinka protingumo kriterijaus. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad dėl fasado darbų patirtos išlaidos neatitinka namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme, nes neatitinka protingumo kriterijaus, o dalis darbų – ir būtinumo kriterijaus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

14.       Tarp šalių nesant ginčo dėl atliko kamino montavimo darbų, keisto krosnelės stiklo, šių darbų būtinumo, įvertinus ataskaitoje pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad kamino keitimas ir krosnelės stiklo keitimas pripažintini atitinkančiais būtinumo kriterijų. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog dėl namo kamino tvarkymo darbų patyrė 423,50 Eur išlaidų, todėl ieškovės reikalavimą dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 169,40 Eur turėtų išlaidų (pagal atsakovei nuosavybės teise priklausančią dalį, t. y. 2/5 dalys turto) (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

15.       Įvertinus ataskaitoje pateiktus duomenis, kad tvoros dažai buvo pradėję luptis, tai gali turėti įtakos puvimo procesui, kad buvo būtina tvarkyti išsikreipusius tvoros elementus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atlikti tvoros remonto darbai buvo būtini. Palyginus ieškovės išlaidas tvoros tvarkymui su ataskaitoje nurodytomis preliminariomis tvarkymo kainomis, laikytina, kad patirtos išlaidos atitinka protingumo kriterijų. Ieškovė įrodė, jog dėl tvoros tvarkymo darbų patyrė 47,08 Eur išlaidų, todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 18,83 Eur turėtų išlaidų (proporcingai turimo turto daliai) (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

16.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė būtinumo atlikti santechnikos darbus. Todėl dėl šių darbų patirtas išlaidas laikė neatitinkančiomis namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis CK 4.76 straipsnio prasme, nes jos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl šį reikalavimą atmetė.

17.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 347,01 Eur kelionės išlaidų dėl vykimo iš V. į L., kad užtikrinti darbų vykdymą, nes nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys).

18.       Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų dėl ataskaitos dalies, kuri susijusi su nagrinėjama byla, parengimo. Šiose dalyse buvo nurodyti 7 neatidėliotini darbai ir 3 atlikti darbai, iš kurių su dviem susijęs reikalavimai buvo pareikšti ir yra tenkinami šiuo sprendimu (tvoros, vartelių remontas bei kamino, krosnelės remontas). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad būtinos, protingos ir pagrįstos išlaidos dėl ataskaitos parengimo sudaro 120 Eur (600 / 10 x 2). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 48 Eur turėtų išlaidų (120 / 5 x 2) (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

       Dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymo išlaidų

19.       Teismas nustatė, kad ūkinio pastato dvi dalys buvo atstatytos dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, iš kurių vienai daliai po dovanojimo sutarties atlikti šie remonto darbai: pastogės pakalimas, stogo apšiltinimas, USB plokštės prisukimas. Kodėl šie darbai buvo būtini, ar jie turėjo įtakos ūkinio pastato dalies, atstatytos iki dovanojimo sutarties sudarymo, išsaugojimui nuo žuvimo, palaikymui jo naudingų ir vertingų savybių, neleido turtui labai pablogėti, ieškovė nenurodė ir į bylą tokių duomenų neteikė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kokios būklės buvo remontuota ūkinio pastato dalis iki darbų atlikimo. Atsakovė nurodė, kad dėl šių darbų ji nesutiko. Tai patvirtino ir liudytojas R. P.. Šiuos darbu ieškovė atliko be atsakovės sutikimo, ieškovė neįrodė, kad patirtos išlaidos atitinka būtinumo kriterijų.

20.       Atliekant darbus su trečio ūkinio pastato dalimi, buvo ne išsaugojamas esamas bendrojo naudojimo objektas (trečia ūkinio pastato dalis) nuo žuvimo, palaikomos jo naudingos ir vertingos savybės, o sukurtas iš esmės naujas (atstatytas sugriuvęs) objektas, todėl teismas  darė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už trečios ūkinio pastato dalies atstatymą nėra susijusios su jo išsaugojimui ir išlaikymui skirtomis išlaidomis CK 4.76 straipsnio prasme.

21.       Teismas sprendė, kad dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymui pirkto prietaiso (ekcentrinio šlifuoklio) ieškovės patirtos išlaidos neatitinka ūkinio pastato ir tvoros išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme. Ieškovės reikalavimas dėl 1 795,96 Eur patirtų išlaidų už ūkinio pastato remontą, atstatymą ir tvoros dažymą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl skolos už interneto paslaugas priteisimo

22.       Teismas, atsižvelgiant į tai, kad interneto paslaugas užsakė ieškovė savo iniciatyva, kad atsakovė neišreiškė pageidavimo, jog ieškovė jos naudai sudarytų interneto paslaugų teikimo sutartį, kad šalys nesitarė dėl atsakovės pareigos mokėti už internetą, kad atsakovė įrodė, jog ji po 2019 m. birželio 30 d. ieškovės internetu nesinaudojo, darė išvadą, kad atsakovė neturėjo pareigos už šias paslaugas mokėti, todėl ieškovės reikalavimą dėl 286,51 Eur patirtų išlaidų už interneto paslaugas laikė nepagrįstu ir atmetė.

       Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją

23.       Teismas nurodė, kad atsakovė nėra įsipareigojusi vykdyti ieškovės pavedimų, įskaitant ieškovės nurodytu laiku įleisti į namą nurodytus asmenis. Tai, kad ieškovė gyvena užsienyje, dėl ko pati negali sudarytų sąlygų tinkamam savo sumanymų įgyvendinimui, o atsakovė atsisako vykdyti ieškovės pavedimus, negali būti laikoma ieškovės teisių pažeidimu, todėl ieškovės reikalavimą atmetė.

Dėl priešieškinio reikalavimų

24.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad šalys tarpusavyje sudarė susitarimą, jog prievoles pagal kredito sutartis bankui vykdys ieškovė asmeniškai, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą patvirtinti tarp šalių sudarytą tokį susitarimą atmetė. Teismas, įvertinęs, kad abi šalys turėjo pareigą vykdyti solidarią prievolę bankui, laikė, kad atsakovė pagrįstai sumokėjo bankui dalį kredito, todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 076,03 Eur atmetė.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur kaip negrąžintą paskolą arba nepagrįsto praturtėjimo pagrindu

25.       Teismas nustatė, kad atsakovė, gavusi 2 500 Eur sumą, nurodyta suma praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, nes nurodytą pinigų sumą atsakovei pervedė ieškovė. Atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes 2 500 Eur pinigų suma priklausė ieškovei ir buvo pervesta iš ieškovės sąskaitos. Ieškovei atlikus bankinius pavedimus, ieškovės turtas sumažėjo 2 500 Eur suma, o atsakovės turtas atitinkamai padidėjo. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, ir kt.), nes ieškovė šią sumą pervedė atsakovei konkrečiu tikslu, tačiau pinigai tam tikslui nebuvo panaudoti. Ieškinio pareiškimo teisme dieną atsakovė 2 500 Eur sumos ieškovei nebuvo sugrąžinusi, todėl nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja ieškinio pareiškimo teisme metu. Ieškovė nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Ieškovė savo pažeistos teisės negali apginti kitais teisių gynybos būdais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo prielaidas, todėl ieškovės reikalavimą dėl 2 500 Eur sumos priteisimo laikė pagrįstu ir tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2023 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą šiose dalyse: 1) toje dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės viso 6 883,80 Eur; 2) toje dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę J. P. per 30 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis eksperto T. M. parengta „Atliktinų, atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaita“ Nr.200812, sutvarkyti elektros instaliaciją gyvenamajame name (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad elektros instaliacija nurodytame name atitiktų saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-12-20 įsakymu Nr.1-309 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės J. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas viso sumoje 1 000 Eur, sumokėtus advokatui už apeliacinio skundo surašymą. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės J. P. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proceso pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1.                      jokių patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovės sutuoktinis išleido 248,80 Eur ieškovės automobilio remontui į šią bylą nėra pateikta;

26.2.                      pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė už parduotą ieškovės automobilį gautus pinigus sumoje 1 451,20 Eur panaudojo ūkinio pastato statybos darbams, visiškai ignoravo ieškovės dubliko 57 – 59 punktuose nurodytas aplinkybes, pagrįstas rašytiniais įrodymais, jog ieškovė bankiniais pavedimais ūkinio pastato atstatymui/remontui pervedė viso 4 400 Eur, o vadovaujantis bylos duomenimis, ūkinio pastato atstatymui/remontui patirtos išlaidos viso 5 523,87 Eur. Taigi, atsakovė ūkinio pastato remonto/statybos finansavimui iš automobilio pardavimo gautų pinigų galėjo išleisti ne daugiau nei 1 123,87 Eur (5 523,87 Eur (duomenimis pagrįstos išlaidos) – 4 400 Eur (bankiniai pavedimai) = 1 123,87 Eur). Atsakovė šioje byloje nė viename iš savo pateiktų procesinių dokumentų, tai yra nei atsiliepime į ieškovės ieškinį, nei atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, nei triplike, net neginčijo nei ieškovės bankiniais pavedimais ūkinio pastato atstatymui/remontui pervestos sumos 4 400 Eur, nei ieškovės nurodytos ūkinio pastato atstatymui/remontui patirtų išlaidų sumoje 5 523,87 Eur;

26.3.                      sutarimas dėl to, kad reikalinga atlikti ūkinių pastatų remonto/atstatymo ir tvoros dažymo darbus, tiek prieš atliekant tuos darbus, tiek jų atlikimo metu tarp ieškovės ir atsakovės buvo. Atsakovės sutikimą su ūkinio pastato remonto/atstatymo darbais ir tvoros dažymo darbais patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė jai ieškovės pervestų piniginių lėšų negrąžino, bet už ieškovės jai pervestas pinigines lėšas pati pirko medžiagas, kurios buvo reikalingos ūkinių pastatų remonto/atstatymo ir tvoros dažymo darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dalyje dėl 1795,96 Eur patirtų išlaidų už ūkinio pastato remontą, atstatymą ir tvoros dažymą priteisimo, ne tik pažeidė CPK 185 str. 1 d. nuostatas, kadangi vertindamas įrodymus, savo vertinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir akivaizdžiai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.76 straipsnio nuostatas, bet ir vienareikšmiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos;

26.4.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už pirktą tvoros dažymui (už 89,89 Eur) ekscentrinį šlifuoklį (duomenys neskelbtini), nes bylos įrodymai (susirašinėjimas ir kt.) patvirtina, kad atsakovė laukė šio šlifuoklio;

26.5.                      ieškovės atlikti gyvenamojo namo fasado remonto darbai (dekoratyvinio tinko uždėjimas ir kt.) buvo būtini, neatidėliotini, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su šių darbų atlikimu, proporcionaliai turimos nuosavybės daliai. Be jokios abejonės, bet kuris protingas asmuo, kuriam rūpi jo nekilnojamasis turtas, kaip ir ieškovė analogišku atveju rinktųsi ne patį pigiausią ir tuo pačiu prasčiausią, neišvaizdžiausią pastato fasado defektų šalinimo būdą, o kiek brangesnį, tačiau tuo pat metu ir kokybiškesnį, nes tokie darbai yra atliekami siekiant, kad daugiau jų atlikinėti apskritai nereikėtų. O prasčiau paruoštas namo fasadas, be jokių abejonių, dar ir mažina nekilnojamojo turto vertę. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atliktus darbus išskirtinai per jų atlikimo pigumo kriterijų, apsiribojo tik formaliu požiūriu į tarp šalių kilusį ginčą;

26.6.                      ieškovės atlikti santechnikos įrengimo darbai – vandentiekio nuvedimas į antrą aukštą buvo būtini ir neatidėliotini tikslu užtikrinti tvarkingą vandentiekio tiekimą į namo antro aukšto patalpas, kuriose realiai šeimininkavo, įsirenginėjo ir gyveno atsakovė J. P.. Ir tokie darbai negali būti vertinami kaip atlikti išskirtinai tik dėl turto atidalijimo galimybės;

26.7.                      pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis T. M. parengtos ataskaitos nėra susijusi su ginču, yra vienareikšmiai nepagrįsta, nes teismui pasisakius, kad ataskaitoje yra duomenų, kurie susiję su šia byla, ir teismui šiais duomenimis pagrindus savo priimtą sprendimą. T. M. parengta ataskaita akivaizdžiai buvo pripažinta patikimu ir objektyviu įrodymu, kuriuo teismas grindė savo sprendimą. Imant bet kurį rašytinį dokumentą, jame visuomet galima rasti dalį, kuri nėra panaudojama procesiniam sprendimui pagrįsti. Tačiau eksperto ataskaitos parengimas yra kompleksinis darbas, ką patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu Ataskaitą surašęs T. M.;

26.8.                      ieškovė patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų, kurios yra priskirtinos prie gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto/pertvarkymo darbų organizavimo bei koordinavimo išlaidų, kadangi išskirtinai tik dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir piktnaudžiavimo (atsisakymo įleisti darbininko į gyvenamąjį namą ir pan.), neatvykusi į L. R., ieškovė neturėjo galimybės jokiu kitu būdu užtikrinti remonto/pertvarkymo darbų atlikimo. Priešingai nei teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ne tyrėja nurodė ieškovei atvykimo laiką ir įpareigojo ieškovę būtent tuo laiku atvykti, o pati ieškovė informavo tyrėją apie tai, kada ji atvyks į L. tikslu kontroliuoti bei organizuoti jos nekilnojamojo turto remonto/pertvarkymo darbus ir ikiteisminio tyrimo veiksmų laikas buvo priderintas prie ieškovės buvimo L. laikotarpio;

26.9.                      atsakovės susirašinėjimas su atsakove paneigia teismo nustatytą aplinkybę, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. atsakovė ieškovės internetu nesinaudojo. Atsižvelgdama į atsakovės nesavalaikiai apmokamas sąskaitas už interneto tiekimą, ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. apsisprendė pati tiesiogiai mokėti už interneto paslaugas, t. y. susitarė su interneto tiekėju, kad tiekėjas automatiškai kiekvieną mėnesį nuskaičiuotų pinigines lėšas nuo Ieškovės banko sąskaitos. Atsakovė, kuri ir naudojosi internetu, atsižvelgiant į tai, savo ruožtu turėjo ieškovei mokėti išlaidų už interneto paslaugas kompensacijas. Tačiau atsakovė kompensacijų ieškovei nemokėjo, nors toliau naudojosi internetu. Kartu su dubliku ieškovė pateikė teismui ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė prašė atsakovės kompensuoti ieškovės išlaidas už interneto paslaugas už 2019 metų birželio ir liepos mėnesius, tačiau atsakovė ieškovės prašymą ignoravo;

26.10.                       priešingai nei sprendė teismas dėl elektros instaliaciją gyvenamajame name sutvarkymo, ieškovė įrodė būtinąją negatoriniam reikalavimui tenkinti sąlygą – ne tik jos teisių pažeidimą, bet ir visų kitų asmenų, kurie gali atsidurti minimame gyvenamajame name, teisių pažeidimą. Atsakovė ir jos sutuoktinis viso proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo akivaizdžiai nesąžiningi, nes patys nesutiko sutvarkyti elektros instaliaciją, o ieškovei tą padaryti tiesiog neleido;

26.11.                      ieškovės įsitikinimu, patenkinęs 28 % visų jos turtinių reikalavimų, kurie bendroje sumoje siekė 9 620,03 Eur, bei atmetęs vos vieną jos neturtinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad skundžiamu teismo sprendimu byloje patenkinta vos 14 % patikslinto ieškinio, bei neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023-07-10 sprendimą dalyje dėl gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbų, sumažinant iš J. P. šia sprendimo dalimi priteistą sumą nuo 169,40 Eur iki 145,20 Eur; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023-07-10 sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 500 Eur nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, sumažinant iš J. P. šia sprendimo dalimi priteistą sumą iš 2 500 Eur į 500 Eur; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023-07-10 sprendimą dalyje Dėl priešieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus tenkinti: a) patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi, Not. reg. Nr. 1-5736, I. W. ir J. P. tarpusavyje susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“, pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniškai padengs I. W.; b) priteisti iš I. W. 5 076,03 Eur J. P. nepagrįstai sumokėto kreditorinio įsipareigojimo dalį; c) teismui nusprendus atmesti apeliacinius skundus dėl materialinių reikalavimų, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023-07-10 sprendimu iš I. W. J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iš 158,61 Eur į 3 432,37 Eur – 3 544,37 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 37 ct), sumą; d) priteisti iš I. W. visas J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1.                      pinigų priėmimo kvitas Serija DTB Nr. 2017 006, išrašytas 2017-11-16, pagal kurį 60,50 Eur sumą įmonei MB “Domus tuta” sumokėjo atsakovė J. P., todėl teismas nepagrįstai šią sumą priskyrė prie ieškovės išlaidų. Iš atsakovės priteista 169,40 Eur suma (sprendimo 30 pastraipa), CPK 326 str. 1 d. 3 p. pagrindu turi būti sumažinta iki 145,20 Eur, sumažinant galutinę už gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbus priteistą sumą iš 236,23 Eur į 212,03 Eur sumą;

27.2.                      teismas netinkamai pritaikė CK 6.237 str., 6.242 str. nuostatas, kadangi 1 000 Eur, gautus 2017-12-13 ir 2018-06-11 pavedimais, atsakovė panaudojo kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. 06-084460-FA ir Nr. 06-084479-FA, padengimui (atsiliepimo į ieškinį 2 lapas). Tai, kad atsakovė šias lėšas panaudojo nurodytų kreditorinių įsipareigojimų padengimui, patvirtino ir ieškovė (patikslinto ieškinio 3 lapas). Teismas nustatė, kad 2017-12-13 ir 2018-06-11 pavedimų paskirtis buvo padengti dalį kredito pagal minėtas sutartis. Be to, atsakovė byloje esančiais rašytiniais pokalbiais su ieškove įrodinėjo, kad ir 2016-09-07 ir 2017-02-07 perlaidos po 500 Eur pavadinimu “Perlaida”, ieškovės nurodymu buvo skirtos kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ padengimui. Teismas pažeisdamas CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad 2 000 Eur suma, kurią atsakovė gavo iš ieškovės, nebuvo panaudoti ieškovės nurodytu tikslu. Teismas neįvertino šalių susirašinėjimo: atsakovė pateikė 2017-09-04 susirašinėjimą, kuriame ieškovė nurodė, kad: „<...> dar kartą pakartosiu, niekas nieko nekontroliavo ir nieko neliepe, rasant dovanojima as jokiu ipareigojimu tau nenurodziau, as maniau kad tai neturi taves varzyti ir tu ne kvaila, ivertinsi ka gavai dovanai ir suprasi, kad gyvenime nieko nera uz dyka.“, tęsdama pokalbį ieškovė nurodė: „Tau isirenginejant reikejo garantiju, tu jas gavai be jokiu ipareigojimu, uz dyka <...>“,  „padengiau ka pries tai esi sumokejus banke, padengsiu ir dabar kiek truksta, taves niekada neprasiau man padeti ar sumoketi paskolos likuti, niekada nieko taves niekas neprase, turejai galimybe pati pasirinkti ir pasirinkai tai kas jums geriau ir as tai viska suprantu“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant iš atsakovės priteistą sumą iš 2 500 Eur į 500 Eur;

27.3.                      teismas, nukrypdamas nuo nusistovėjusios teismų praktikos aiškinant ir taikant CK 6.193 str. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės elgesys, įtakotas žinių stokos apie šalių pareigas vykdant solidarią prievolę, nepatvirtino, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ieškovės įsipareigojimo asmeniškai vykdyti prievolę bankui. Teismas privalėjo vertinti tikruosius šalių ketinimus, o ne formaliai vertinti 2014-08-21 susitarimu su AB „Swedbank“, ieškovės ir atsakovės sukurtus įsipareigojimus AB "Swedbank" atžvilgiu;

27.4.                      laikotarpiu nuo 2014-08-21 iki 2020-09-25 ieškovė buvo sumokėjusi 8 548,64 Eur kredito, o tuo tarpu atsakovė buvo sumokėjusi 5 530,50 Eur kredito. Laikotarpiu nuo 2020-09-26 iki 2022-06-15, kai buvo baigta mokėti visa paskola, atsakovė padengė dar 2 045,53 Eur paskolos, iš viso iš 7 576,03 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė savo kredito dalies padengimui buvo pervedusi atsakovei 2 000 Eur, atsakovė savo lėšomis padengė 5 576,03 Eur kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos asmeniškai turėjo padengti ieškovė I. W.. Kadangi papildomus 500 Eur gautus iš ieškovės, atsakovė panaudojo dalies kredito padengimui (sutinkant su Kauno apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl 500 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės), neturėdama tam teisinio pagrindo, nors atsakovė turi teisę reikalauti priteisti iš ieškovės 5 576,03 Eur sumą, priešieškiniu pareikšto reikalavimo pagrindu ir ribose iš ieškovės turi būti priteista 5 076,03 Eur (iš atsakovės sumokėtos paskolos sumos atėmus ieškovės pavedimu įmokėtą 2 000 Eur sumą ir iš atsakovės ieškovei priteista 500 Eur suma sudengiant priešpriešinius reikalavimus), atsakovės sumokėtos paskolos AB „Swedbank“, pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

27.5.                      skundžiamo sprendimo 80.4. pastraipoje nurodyta 6 775,38 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma, dalyje dėl 2 143,87 Eur išlaidų, kurios yra detalizuotos apeliaciniame skunde, turėjo būti pripažintos nesusijusiomis su byla arba nebūtinomis, t. y. su byla susijusi šių išlaidų suma yra 4 631,51 Eur. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos patirtos iki priešieškinio teismui pateikimo. Dėl šių aplinkybių skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas 57% proporcija, nors turėjo būti taikyta 14% proporcija ir iš 6 775,38 Eur atėmus aukščiau nurodytas 2 143,87 nepagrįstas ir nebūtinas išlaidas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės ne 3 861,97 Eur, o 648,41 Eur;

27.6.                      atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų (140 Eur), nurodytomis 2023-07-10 sprendimo 81.5 pastraipoje. Teismas suklydo vertindamas byloje esančius įrodymus ir nepastebėjo, kad atsakovės atliktas mokėjimas už atstovo dalyvavimą 2023-04-27 teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, buvo panaudotas už atstovo dalyvavimą 2023-06-12 teismo posėdyje, kuris užtruko nuo 09:30 val. iki 14:01 val.(3,5 val. neįskaitant pietų pertraukos)

27.7.                      visos iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos tik 14% proporcija ((3 395,50+4 631,51)*14% = 1 123,78 Eur). Iš ieškovės turėjo būti priteistos papildomos 140 Eur bylinėjimosi išlaidos (sprendimo 81.5 pastraipa), kurių proporcinė dalis turėjo būti apskaičiuojama atsižvelgiant į patikslinto ieškinio patenkinimo ir priešieškinio reikalavimų atmetimo procentinę dalį, t. y. 43% (60,20 Eur). Tokiu būdu paskirstant bylinėjimosi išlaidas, turėjo iš ieškovės atsakovei būti priteista 4 556,15 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisus bylinėjimosi išlaidas nurodytu būdu ir atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš ieškovės turėjo būti priteista 3 432,37 Eur (4 556,15 Eur – 1 123,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų;

28.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantės (atsakovės) J. P. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas - 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1.                      atsakovė tiek savo atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek triplike ne tik vienareikšmiai  pripažino 2 500 Eur skolą ieškovei, bet ir apkaltino ieškovę piktnaudžiavimu ir teismo gaišinimu dėl 2 500 Eur skolos, kurios ieškovė niekada neginčijo. Akivaizdu, kad ieškovės pozicija proceso metu pakito ir tapo diametraliai priešinga, tačiau ši aplinkybė rodo ne ką kitą, o tik atsakovės nenuoseklumą - neigimą ir ginčijimą net tų faktinių aplinkybių, kurias pati atsakovė anksčiau pripažino, o tuo pačiu ir didelį atsakovės nesąžiningumą;

28.2.                      atsakovė 2020 m. rugpjūčio 05 d. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad „Atsakovė sutinka, kad Ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, taip pat, už krosnelės stiklo pakeitimą“. Taigi, ir šiuo atveju konstatuotinas atsakovės nenuoseklumas - neigimas ir ginčijimas net tų faktinių aplinkybių, kurias pati atsakovė šioje byloje pripažino, o tuo pačiu ir didelį atsakovės nesąžiningumą. Kadangi nei pati atsakovė, nei jos atstovas pirmosios instancijos teisme ne tik neginčijo, bet ir pripažino faktinę aplinkybę, jog ne atsakovė, o ieškovė sumokėjo už krosnelės ir kamino išvalymą bei krosnelės stiklo pakeitimą, laikytina, kad, visų pirma, šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. O antra, vien ta aplinkybė, kad už darbus atsiskaitė ne tiesiogiai ieškovė, gyvenanti V.,  o disponuodama ieškovės pinigais atsakovė, nepaneigia pačios atsakovės pripažintos aplinkybės, jog 60,50 Eur išlaidas realiai patyrė ieškovė;

28.3.                      atsakovė rašytiniai susitarimais, pasirašytais su Swedbank AB, prisiėmė įsipareigojimus kaip solidari šio banko skolininkė. Atsakovės šioje byloje pareikštas reikalavimas „Patvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr.1-5736, I. W. ir J. P. susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr.06-084460-FA ir Nr.06-084479-FA asmeniškai padengs I. W.“ vienareikšmiai vertintinas kaip reikalavimas panaikinti jos, kaip solidariosios skolininkės bankui Swedbank AB statusą ir tuo pačiu panaikinti jos prisiimtas prievoles atsakyti šiam bankui pagal prisiimtas prievoles solidariai su ieškove I. W.. Tačiau atsakovė šioje byloje net neginčija nė vieno iš aukščiau įvardintų jos susitarimų su Swedbank AB, pačių kreditų sutarčių, kuriose ji įvardijama solidaria skolininke, o 2014 m. rugsėjo 09 d. dovanojimo sutartis, kaip ją betraktuotų atsakovė, negali panaikinti kitais sandoriais, kurių atsakovė net neginčija, jos prisiimtų įsipareigojimų bankui. Todėl atsakovės priešieškinyje pareikštas ir apeliaciniame skunde atkartotas reikalavimas negali būti tenkinamas;

28.4.                      atsakovė, teigdama, jog ji buvo sudariusi sandorį – susitarimą su ieškove, kad neva kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis (duomenys neskelbtini) asmeniškai padengs I. W., visų pirma turi įrodyti kada, kur ir prie kokių aplinkybių toks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas. Tačiau šių aplinkybių atsakovė ne tik neįrodinėja, bet net ir jų neįvardina, apsiribodama bendro pobūdžio pasvarstymais, jog toks susitarimas buvo tariamai pasiektas dar iki dovanojimo sutarties pasirašymo. Tai yra, atsakovė šiuo atveju apsiriboja tik deklaratyviais teiginiai, jog kažkada, neaišku kur ir kokiu būdu (bendraujant gyvai ar telekomunikacijos ryšių pagalba) atsakovė neva susitarė su ieškove, kad kreditorinį reikalavimą bankui dengs tik I. W.. Nė viename iš ieškovės cituojamų susirašinėjimų nėra net užuominos apie tariamą ieškovės ir atsakovės susitarimą, jog ieškovė viena dengs visą kreditą bankui. Be to, susitarimas dėl to, kad atsakovė atleidžiama nuo tokios sumos (6 574,46 Eur) sumokėjimo bankui vienareikšmiai turėjo būti įformintas rašytine forma. Akivaizdu, kad atsakovės deklaruojamas jos susitarimas su ieškove, kurį ieškovė kategoriškai neigia, šioje byloje nėra įrodytas;

28.5.                      atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dalis ieškovės bylinėjimosi išlaidų nėra susijusios su šia byla ir su patenkintais ieškovės ieškinio reikalavimais, bei neva yra susijusios su kitais šalių ginčais, kurie nebuvo sprendžiami šioje byloje, net nebuvo įvardintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;

29.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Priteisti iš ieškovės 2 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1.                      iš byloje esančių duomenų, matyti, kad iš viso ieškovė ūkinio pastato statyboms ir remontui, ir tvoros dažymo išlaidoms padengti, patyrė ne 5 523,87 Eur (kaip teigia ieškovė), o 5 921,19 Eur išlaidų (skundžiamo sprendimo 15 pastraipa ir 41 pastraipa). Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų netaikymo šioje byloje dalyje yra nepagrįsti, kadangi teismui nustačius, kad iš ieškovės gautos piniginės lėšos už automobilio pardavimą (1 700 Eur) buvo panaudotos ieškovės interesams ir pagal jos nurodymus (atstovavimo teisiniais santykiai), teismui pasisakyti dėl nepagrįstą praturėjimą reglamentuojančių teisės normų nebuvo pagrindo;

29.2.                      byloje nekilus ginčui, kad nekilnojamojo turto dovanojimo metu (2014 m.) minimi ūkiniai pastatai buvo tokios būklės, kokios jie buvo 2017 m. pradedant jų remonto/statybos darbus, ieškovei negavus sutikimo vykyti remonto/statybos darbus, teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo CK 4.76 str. pagrindu priteisti ieškovės patirtų išlaidų kompensacijos iš atsakovės. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atliekant ieškovės nurodytus darbus buvo ne išsaugojamas esamas bendrojo naudojimo objektas (trečia ūkinio pastato dalis) nuo žuvimo, palaikomos jo naudingos ir vertingos savybės, o sukurtas iš esmės naujas (atstatytas sugriuvęs) objektas, todėl ieškovės patirtoms išlaidoms nesant susijusioms su turto išsaugojimui ir išlaikymui skirtomis lėšomis CK 4.76 str. prasme, nebuvo teisinio pagrindo patenkinti šį ieškovės reikalavimą;

29.3.                      sprendimo dalis dėl minimo šlifuoklio yra teisėta ir pagrįsta. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad šlifuokli pirko atsakovės prašymu, taip pat, neįrodinėjo, kad jos tarėsi dėl minimo šlifuoklio panaudojimo. Ieškovė šlifuokli įsigijo savo iniciatyva, atsakovė jo nenaudojo, jis buvo nebūtinas, kadangi nedidelio ploto tvoros paviršių buvo galima šlifuoti ir rankomis. Be to, pažymėtina, kad tvoros šveitimo darbus atliko atsakovės sutuoktinis, naudodamasis atsakovės įsigytu šlifuokliu;

29.4.                      sprendžiant dėl gyvenamojo namo fasado darbų, teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, nes darbai, atlikti be atsakovės sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismui buvo būtina nustatyti, ar jie buvo būtini, protingi ir pagrįsti;

29.5.                      ieškovė vandentiekio darbus atliko savavališkai, neturėdama bendraturčio (atsakovės) sutikimo. Taip pat, ieškovės užsakymu ataskaitą parengęs ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad vandentiekio darbų atlikti prieš atliekant fasado darbus nebuvo būtina, kadangi tai gali būti atliekama ir tada, kai pastato fasadas yra baigtas. Atliktinų atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaitoje vandentiekio darbai buvo numatyti prie darbų, kuriuos reikėtų atlikti įgyvendinant ieškovės ekspertui nurodytą, pageidaujamą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos įgyvendinimui reikalingi sprendiniai dėl turto atidalijimo galimybių, o ne kaip būtini ir neatidėliotini;

29.6.                      ieškovės argumentai, kad atsakovė nuo 2019 m. birželio 30 d., naudojosi ieškovės iniciatyva atvesto interneto paslaugomis yra nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis, o tai, kad atsakovė teikė ieškovei informaciją, susijusią su ieškovės turimo interneto paslaugomis yra nesusijusios su byloje pareikštu reikalavimu atlyginti ieškovės išlaidas interneto paslaugoms apmokėti, todėl pagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 286,63 Eur įsiskolinimą už interneto paslaugas iš atsakovės;

29.7.                      sprendžiant dėl elektros instaliacijos name sutvarkymo, pažymėtina, kad ieškovė manydama, kad atsakovė nepagrįstai atsisako derinti savo veiksmus dėl elektros instaliacijos remonto, ar nepagrįstai atsisako prisidėti piniginėmis lėšomis prie elektros instaliacijos įrengimo/remonto darbų, galėtų kreiptis į teismą dėl teismo leidimo atlikti darbus neturint bendraturčio sutikimo išdavimo, taip pat, galėtų savavališkai atlikti darbus ir kreiptis į teismą 4.76 str. pagrindu dėl išlaidų, patirtų atliekant būtinus nekilnojamojo turto eksploatavimo saugumo užtikrinimo darbus, tačiau įstatyme nėra numatytos galimybės įpareigoti kitą bendraturtį vykdyti kito bendraturčio, kuris tam neturi laiko, užgaidas, nesant tarpusavio susitarimo tai daryti;

29.8.                      apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kodėl, apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, procentinės patenkintų reikalavimų dalies apskaičiavimas yra neteisingas, todėl ši apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta ir turi būti atmesta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

30.       Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Faktinės bylos aplinkybės

33.       Byloje nustatyta, kad iki 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ūkinis pastatas), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – turtas). Tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas hipotekos sandoris, pagal kurį turtu buvo užtikrinta ieškovės prievolė AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) – į prievoles, kylančias iš nurodytų kredito sutarčių, įstojo nauja kredito gavėja – atsakovė. Prievolės dydis susitarimo pasirašymo dieną sudarė 16 436,16 Eur sumą. 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1-5136, kuria ieškovė padovanojo atsakovei 2/5 dalis minėto turto, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovei priklauso 3/5 dalys turto (60 procentų), ieškovei – 2/5 dalys turto (40 procentų). Nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė sumokėjo AB „Swedbank“ 8 548,64 Eur kredito, atsakovė – 7 576,03 Eur kredito. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. vasario 7 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500 Eur, pavedime nurodytos pervedimo paskirtys „Perlaida“, 2016 m. gruodžio 21 d. pervedė bankiniu pavedimu atsakovei 500 Eur, pavedime nurodyta pervedimo paskirtis „Perlaida automobiliui“, šių pinigų paskirtis – taupymas ieškovės planuoto automobilio pirkimui. Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. birželio 11 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500 Eur, pavedime nurodytos pervedimo paskirtys „Skolos grąžinimas“, šių pinigų paskirtis – padengti ieškovės kredito dalį pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

34.       Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė tvarkė namą, ūkinį pastatą, tvorą. Tarp šalių kilo ginčai dėl už ieškovės parduotą automobilį gautų lėšų panaudojimo, ieškovės pervestų atsakovei 2 500 Eur panaudojimo, dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas, remontuojant turtą, dėl atsakovės pareigos grąžinti bankui kreditą bei dėl pareigos mokėti už interneto paslaugas.

Dėl ginčų esmės

35.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Abi šalys pateikė apeliacinius skundus.

36.       Pateikti apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas.

37.        CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

38.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl piniginių lėšų (1 700 Eur), gautų pardavus ieškovės automobilį, priteisimo

39.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepriteisti jai 1 700 Eur už parduotą automobilį, motyvuodama tuo, kad: 1) atsakovė neįrodė, jog automobilio remontui išleido 248,80 Eur (dėl ko sumažėja 1 700 Eur suma), 2) šie pinigai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo panaudoti ūkinio pastato statybos darbams.

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais. Byloje nustatyta, kad R. P. rūpinosi automobilio pardavimu, jį remontavo (tą patvirtina R. P. parodymai; į bylą pateiktos pakeistų automobilio detalių nuotraukos (tripliko priedas Nr. 15)), dėl ko buvo patirtos 248,80 Eur išlaidos. Ieškovė buvo informuota apie šių išlaidų buvimą ir jas pripažino (tą patvirtina į bylą pateiktos Excel lentelės, kuriose nurodytas ieškovės lėšų balansas ir kuriose nurodytas likutis už automobilį 1 451,20 Eur; R. P. ir ieškovės susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovei buvo žinoma apie padarytą atskaitymą ir likusią ieškovei priklausančią sumą už automobilį – „Robertas: <...> tai 1451,2+50 euru <…>; Ingrida: as nelabai suprantu to skaiciavimo, bet kazkai man daug lieka uz ta masina, tu tikrai viska paskaiciavai, juk draudimus ne karta pirkai; Robetas: skaiciavai viska smulkiai; Ingrida: technikiniai, uz remontavima tikriausiai nieko neskaiciavai, tai klozeto dekoracijos neskaiciuok; Robertas: viska iskaiciavau; Ingrida: as vistiek dar skoloj tau jauciuosi“), todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei priklausančią pinigų suma už automobilį pripažino būtent 1 451,20 Eur.

41.       Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad likusi pinigų suma už automobilį (1 451,20 Eur) buvo panaudota ūkinio pastato statyboms, nes pati ieškovė nurodė juos naudoti statyboms (Ingrida: uz automobili pinigus galesit apmoketi uz darbus ir medziagas), o Excel lentelėse, kuriose atsispindi ieškovės panaudotos lėšos ūkinio pastato statyboms, nurodyta ši suma. Įvertinus abi Excel lenteles, galima spręsti, kad atsakovė išlaidų jose yra nurodžiusi daugiau, nei Excel lentelėse nurodytas biudžetas (pvz.: vienoje lentelėje yra nurodytos išlaidos už latako galų dangtelius, kitoje nėra; vienoje lentelėje yra nurodytos išlaidos už tvoros dažus, kitoje nėra ir pan.). Ieškovė dėl Excel lentelėse nurodytų išlaidų pretenzijų atsakovei nereiškė, t. y. sutiko su patirtomis išlaidomis, o ginčas dėl to atsirado tik po kelių metų, šalims pradėjus konfliktuoti.

42.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai yra pakankami spręsti (yra labiau tikėtina), jog gauti pinigai už automobilį buvo panaudoti ieškovės interesais (remontuojant automobilį, atstatant ūkinį pastatą). 

43.       Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi, t. y. jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma. 

Dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymo išlaidų

44.       Ieškovė nurodo, kad 2017 m. antroje pusėje atliko ūkinių pastatų remonto/atstatymo, tvoros dažymo darbus, kuriems ji išleido 4 489,89 Eur. Vadovaudamasi CK 4.76 straipsniu prašo priteisti iš atsakovės dalį šių išlaidų – 1 795,96 Eur proporcingai atsakovės turto daliai (2/5).

45.       Pirmosios instancijos teismas ši reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašomos priteisti išlaidos dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymui pirkto prietaiso, neatitinka ūkinio pastato ir tvoros išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

47.       CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 konstatuota, kad aplinkybė, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vėliau tą turtą atkūrė, nereiškia bendro daikto ar jo vertės padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Tokiu atveju bendraturtis, atkūręs bendrą daiktą, gali reikalauti iš kitų bendraturčių proporcingai jų dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje atlyginti išlaidas, patirtas dėl bendro daikto atkūrimo (CK 4.76 straipsnis).

49.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė patyrė 4 489,89 Eur (4 400 Eur darbai, medžiagos + 89,89 Eur ekscentrinis šlifuoklis (duomenys neskelbtini)) išlaidų dėl ūkinio pastato remonto/atstatymo, tvoros dažymo darbų. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini) ir, ieškovės prašymu, rūpinosi ten pat esančio ūkinio pastato remonto/atstatymo darbais, tvoros dažymu (gaudavo pinigus iš ieškovės, pirko medžiagas, prižiūrėjo darbus, rinko sąskaitas). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad jos pastoviai aptarinėjo reikalingus atlikti darbus. Atsakovė neatsisakė vykdyti nei ūkinio pastato remonto darbų (pakalimai, stogo apšiltinimas), nei ūkinio pastato dalies atstatymo darbų, nei tvoros perdažymo, nenurodė ieškovei, kad tai nereikalingi darbai. Taip pat nustatyta, kad atsakovė naudojasi ir ūkinio pastato atstatyta dalimi (laiko ten savo daiktus), t. y. naudojasi darbų rezultatu. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė sutiko su atliekamais darbais, todėl ji turi prisidėti prie išlaidų susijusių su šiais darbais.

50.       Be to, išlaidos dėl tvoros perdažymo, pripažintinos kaip būtinos šio turto išsaugojimui ir išlaikymui, nes to neatliekant medinė tvora, veikiama įvairių oro sąlygų, greitai sugrius. Kad buvo būtinumas tvorą dažyti, matyti iš byloje esančių jos nuotraukų, bei tą susirašinėjant pripažino atsakovės vyras R. P. (2017 m. liepos 30 d. žinutė - Robertas: <...> Pernai ruošiausi dazyt <...>).

51.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad trečioji ūkinio pastato dalis buvo sugriuvusi ir atstatyta. Nors iš šalių susirašinėjimo galima suprasti, kad atsakovė nebuvo patenkinta pastato dalies atstatymu, tačiau rūpinosi jo atstatymu, o atstačius jį naudoja. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė atstačiusi ūkinio pastato dalį, net ir nesant atsakovės (bendraturtės) sutikimui, turi teisę gauti iš atsakovės  proporcingai jos daliai bendrosios dalinės nuosavybės teisėje išlaidų, kurios patirtos dėl bendro daikto atstatymo, atlyginimą. Atsakovė pažeidžia savo pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą. Tokiu būdu buvo atkurta atsakovės turto dalis, todėl atsakovės siekis neprisidėti prie šių išlaidų, tačiau šį turtą turėti (tai matyti iš atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą), neatitinka ir teisingumo bei sąžiningumo principų. 

52.       Tuo tarpu ieškovės prašymas priteisti išlaidas (89,89 Eur) už ekscentrinį šlifuoklį (duomenys neskelbtini), laikytinas nepagrįstu, nes tai nėra turtas priklausantis abiem šalims. Tai turtas, kurį įsigijo ieškovė ir davė naudotis atsakovei, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė tapo šio turto bendrasavininke. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šis turtas buvo perkamas bendrai (tam tikromis dalimis).

53.       Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas) ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 760 Eur (4 400 Eur x 2 / 5).

Dėl gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbų

54.       Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių (ieškovės ir atsakovės), t. y. ar ieškovės atlikti gyvenamojo namo remonto darbai skirti išlaikyti ir išsaugoti turtą, ar už juos turi apmokėti atsakovė proporcingai savo turimai turo daliai.

55.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

56.       Ieškovė prašė teismo priteisti išlaidas už 2021 m. rugpjūčio mėnesį įrengtą namo fasado apdailą, atliktus namo santechnikos darbus, sutvarkytą namo krosnelę ir kaminą, nudažytą tvorą. Nurodė, kad dėl atliktų darbų patyrė šias išlaidas: medžiagos fasado apdailos įrengimui 1 906,30 Eur, fasado apdailos įrengimo darbams 2 882,00 Eur, medžiagos tvorai, pavėsinei, fasadui, krosnelei ir kt. tvarkyti 108,20 Eur, santechnikos medžiagos ir darbai (įskaitant kamino įdėklo įstatymą) 1 900,08 Eur, viso – 6 798,58 Eur. Taip pat nurodė, kad dėl grįžimo iš V. į L. patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų bei už eksperto T. M. ataskaitos parengimą sumokėjo 1 200 Eur.

57.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus iš dalies, priteisė jai iš atsakovės: 1) už namo kamino tvarkymo darbus 169,40 Eur turėtų išlaidų; 2) už tvoros tvarkymo darbus 18,83 Eur turėtų išlaidų; 3) už T. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. parengtą Atliktinų atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaitą (toliau – ataskaita) 48,00 Eur turėtų išlaidų. Kitoje dalyje reikalavimus atmetė, motyvuodamas, kad nurodomi darbai neatitinka protingumo ir būtinumo kriterijų.

58.       Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu (atmestų reikalavimų dalyje), nurodo, kad: 1) teismas nepripažindamas fasado apdailos darbų būtinumo, nepagrįstai vadovavosi pigumo kriterijumi; 2) ieškovės atlikti vandentiekio išvedžiojimo ir santechnikos darbai buvo būtini, neatidėliotini, visų pirma skirti tam, kad namo antrame aukšte, kuriuo naudojasi atsakovė, būtų tinkamai įrengtas vandentiekis ir vidinis nuotekų tinklas; 3) ataskaitos parengimas (1 200 Eur) yra tiesiogiai susijęs su atliktais gyvenamojo namo ir kitų objektų remonto/pertvarkymo darbais, nes neparengus ataskaitos, nebūtų aišku, kuriuos konkrečiai remonto/pertvarkymo darbus būtina neatidėliotinai atlikti, todėl visos išlaidos, tenkančios atsakovei už jos parengimą (t. y. 40 proc.) turi būti priteistos; 4) 347,01 Eur kelionės išlaidos susidarė dėl atsakovės nebendradarbiavimo, dėl ko ieškovė buvo priversta grįžti namo, kad užtikrinti namo remonto/pertvarkymo darbus.

59.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

60.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė nedavė sutikimo ieškovės atliktiems namo remonto/pertvarkymo darbams (dėl kurių kilęs ginčas), t. y. ieškovės atliktai namo fasado apdailai ir atliktiems namo santechnikos darbams. Pažymėtina, kad, tam, kad ieškovė turėtų teisę išsiieškoti iš atsakovės atliktų darbų išlaidas, ieškovė turi įrodyti, kad atlikti darbai buvo būtini, o prašomos priteisti sumos protingos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovės atlikti namo fasado apdailos ir namo santechnikos darbai buvo būtini, nes: 1) patys atlikti darbai, savo esme, lemia, kad tai nėra būtini darbai, o tai yra tolimesni namo statybų darbai; 2) šie darbai niekaip nesusiję su tuo, jog buvo siekiama apsaugoti turtą nuo jo žuvimo (labai pablogėjimo). Tą patvirtina teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta: „Byloje pateikta medžiaga apie išorės sienų šiltinamojo sluoksnio cementinio glaisto pažaidas nėra išsami ir įtikinama, todėl dėl darbų menkumo spręsti apie papildomas išlaidas jų šalinimui pagrindo nėra.“ (3.1. punktas) „Lokalaus, taškinio pobūdžio sienų šiltinamojo sluoksnio glaisto pažaidos, namui esant išleistai stogo karnizais ginčo namo saugumui, patvarumui ir ilgaamžiškumui neigiamos įtakos padaryti negalėjo.“ (3.2. punktas); 3) tai darbai, kuriais buvo pagerintas turtas (padidinta jo vertė); 4) ieškovės pateikta ataskaita (kuria ji remiasi ir apeliaciniame skunde) nepagrindžia šių darbų būtinumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie darbai neatitinka namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme ir pagrįstai jų nepriteisė.  

61.       Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad turėtų būti priteistos visos, atsakovei tenkančios (40 proc.), išlaidos už ataskaitos parengimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tik dalis (50 proc.) ataskaitos yra susiję su nagrinėjamu ginču (išlaidų atlyginimu), o ir susijusios ataskaitos dalyje pareikšti ieškovės reikalavimai buvo tenkinti tik dėl dviejų ataskaitos punktų (iš 10-ties), todėl visiškai pagrįstai ieškovei iš atsakovės yra priteista 48 Eur turėtų išlaidų (120 Eur x 2 / 5). Pažymėtina, kad negali būti reikalaujama išlaidų atlyginimo tiek už parengtą dokumentą, kuris nėra susijęs (ar jo dalis nėra susijusi) su ginčo dalyku, tiek už dokumentą (jo dalį), kurio pagrindu grindžiamas reikalavimas nebuvo patenkintas.

62.       Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai dėl 347,01 Eur kelionės išlaidų priteisimo, kurios susidarė dėl to, kad ieškovė buvo priversta grįžti namo, kad užtikrinti namo remonto/pertvarkymo darbus. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė grįžo namo (į Lietuvą) dėl savo asmeninių reikalų sprendimo (namo remonto), todėl reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Tai, kad atsakovė, neturėdama tokios pareigos, nesutiko vykdyti ieškovės prašymų (įgyvendinti ieškovės norus), nėra pagrindas reikalauti iš jos ieškovės grįžimo išlaidų, nes atsakovės elgesyje nėra jokių neteisėtų veiksmų.

Dėl skolos už interneto paslaugas priteisimo

63.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavimą priteisti iš atsakovės 286,51 Eur kompensaciją už sumokėtas interneto paslaugas. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad ji gyvena V., o name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė, kuri ir naudojasi internetu, tačiau nuo 2019 m. birželio 30 d. už jį nemoka.

64.       Nustatyta, kad ieškovė 2013 m. kovo 6 d. sudarė su AB „TEO LT“ (šiuo metu pavadinimas AB „Telia Lietuva“) sutartį dėl interneto paslaugų tiekimo į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė už interneto paslaugas laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 17 d. sumokėjo interneto tiekėjui 286,51 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė 2019 m. spalio 7 d. sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį su AB „Telia Lietuva“, pagal šią sutartį internetu naudojosi mėnesį laiko, o 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, pagal kurią naudojasi internetu nuo sutarties sudarymo.

65.       Byloje nėra ginčo, kad pareiga mokėti AB „Telia Lietuva“ mokestį už teikiamas interneto paslaugas pagal sutartį, tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė kompensuos ieškovei jos mokamą (sumokėtą) mokestį už interneto paslaugas. Pareiga įrodyti susitarimo buvimą tenka ieškovei, kadangi ji teigia, kad atsakovė turi jai kompensuoti mokestį už šias paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė (nepateikė įrodymų), kad tarp šalių buvo susitarimas kompensuoti už šias paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sudarė sutartį dėl interneto paslaugų bei ją tęsė dėl atsakovės (jos prašymu), o ne dėl savęs. Vien tai, kad atsakovė naudojosi ieškovės užsisakytomis interneto paslaugomis ir kurį laiką geranoriškai jas apmokėdavo nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog buvo susitarta, kad atsakovė už jas mokės. Pažymėtina, kad šiomis paslaugomis galėjo naudotis tiek ieškovė, būdama Lietuvoje, tiek atsakovė ieškovės leidimu, tačiau būtent ieškovė galėjo apriboti atsakovei naudojimąsi internetu (pakeisti prisijungimo duomenis). Leidimas naudotis internetinėmis paslaugomis nėra tapatu susitarimui už jas mokėti.

66.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją

67.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavimą – įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją gyvenamajame name. Nurodo, kad atsakovė geranoriškai ne tik nevykdo savo, kaip bendrasavininkės pareigų, be kita ko, susijusių su elektros instaliacijos tinkamos būklės gyvenamajame name užtikrinimu, bet ir neleidžia turto saugumu pasirūpinti pačiai ieškovei. Mano, kad ji įrodė būtinąją negatoriniam reikalavimui tenkinti sąlygą – ne tik jos teisių pažeidimą, bet ir visų kitų asmenų, kurie gali atsidurti minimame gyvenamajame name, teisių pažeidimą.

68.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais.

69.       CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

70.       Byloje nėra ginčo, kad name įrengta elektros instaliacija neatitinka saugos reikalavimų. Nustatyta, kad name esanti elektros instaliacija buvo įrengta iki dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės iniciatyva. Ieškovė siekia sutvarkyti elektros instaliaciją, tačiau nori, jog tai padarytų bendraturtė atsakovė.

71.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė, nenustačius ieškovės teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos teises pažeidžia atsakovė. Tai, kad atsakovė netvarko elektros instaliacijos, kurią įrengė pati ieškovė, negali būti laikoma ieškovės teisių pažeidimu. Tokia elektros instaliacijos būklė buvo iki namo dalies dovanojimo atsakovei, tokia yra ir šiuo metu, taigi atsakovė neatliko jokių veiksmų elektros instaliacijos atžvilgiu, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė negalėjo pažeisti ieškovės teisių. Byloje nenustatyta, kad atsakovė neleidžia ieškovei sutvarkyti elektros instaliaciją name, tačiau netgi nustačius tokius neteisėtus veiksmus būtų pagrindas reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo nutraukti tokius ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus, bet ne reikalavimą - įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

72.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje dėl namo kamino tvarkymo darbų į ieškovės išlaidas (423,50 Eur) buvo įtrauktos 60,50 Eur išlaidos už krosnelės ir kamino išvalymą bei krosnelės stiklo pakeitimą. Nurodo, kad šias išlaidas patyrė atsakovė, o ne ieškovė.

73.       Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

74.       Byloje pateikti įrodymai (2022-08-05 atsiliepimo į patikslintą ieškinį 4 priedas) patvirtina, kad 60,50 Eur atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. sumokėjo MB “Domus tuta” už dūmtraukio valymą. Įrodymų, kad ieškovė būtų sumokėjusi tokią sumą už krosnelės ir kamino išvalymą bei krosnelės stiklo pakeitimą, byloje nėra. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad  „atsakovė nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, už krosnelės stiklo pakeitimą 60,50 Eur“, nes savo 2022-08-05 atsiliepime į patikslintą ieškinį (17 lapas) atsakovė nurodė, kad „atsakovė sutinka, kad ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, už krosnelės stiklo pakeitimą“, t. y. nenurodė sumos – 60,50 Eur. O toliau atsakovė nurodė, kad „atsakovė 2017 metais lapkričio mėnesį organizavo ir apmokėjo krosnelės ir kamino valymo darbus <...> atsakovė sumokėjo 60,50 Eur“. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo aišku, kad 60,50 Eur suma yra apmokėta atsakovės už dūmtraukio valymą, todėl ši suma nepagrįstai įtraukta į ieškovės išlaidas už namo kamino tvarkymo darbus.

75.       Tokiu būdu iš atsakovės priteistina 169,40 Eur suma mažintina iki 145,20 Eur (24,20 Eur = 60,50 Eur x 2 / 5).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 500 Eur nepagrįsto praturtėjimo pagrindu

76.       Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. vasario 7 d. pervedė atsakovei po 500 Eur, viso – 1 500 Eur, tikslu, kad ieškovė taupytų, o atsakovė pasaugotų santaupas naujo ieškovės automobilio pirkimui. Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. birželio 11 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500 Eur, viso 1 000 Eur, tikslu, kad atsakovė sumokėtų už ieškovę kreditą pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovė šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms, galimai savo paskolos dalies AB „Swedbank“ grąžinimui, todėl prašė juos priteisti iš atsakovės.

77.       Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą, t. y. priteisė iš atsakovės 2 500 Eur.

78.       Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog 2 000 Eur nebuvo panaudoti paskolos grąžinimui.

79.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

80.       Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovei teigiant, gal gautus iš ieškovės pinigus ji panaudojo būtent ieškovės paskolos dalies grąžinimui, ji turėjo pateikti tą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas šalių susirašinėjimas, kuriuo ji remiasi: „2017-09-04 susirašinėjimo metu, ieškovė nurodė, kad: „<...> dar kartą pakartosiu, niekas nieko nekontroliavo ir nieko neliepe, rasant dovanojima as jokiu ipareigojimu tau nenurodziau, as maniau kad tai neturi taves varzyti ir tu ne kvaila, ivertinsi ka gavai dovanai ir suprasi, kad gyvenime nieko nera uz dyka.“, tęsdama pokalbį ieškovė nurodė: „Tau isirenginejant reikejo garantiju, tu jas gavai be jokiu ipareigojimu, uz dyka <...>“. Taip pat, 2017-09-04 susirašinėjimo tęstinį, kuriame nurodyta, kad ieškovė nurodo atsakovei: „padengiau ka pries tai esi sumokejus banke, padengsiu ir dabar kiek truksta, taves niekada neprasiau man padeti ar sumoketi paskolos likuti, niekada nieko taves niekas neprase, turejai galimybe pati pasirinkti ir pasirinkai tai kas jums geriau ir as tai viska suprantu““, nepatvirtina pinigų panaudojimo ieškovės interesais.

81.       Tai, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas patvirtina pačios atsakovės šio įsiskolinimo pripažinimas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike (pvz.: atsiliepime į ieškinį – „Prasidėjus pykčiams su mama ir jai liepus grąžinti jos pervestus pinigus, nurodžiau, kad skolą grąžinsiu, kai turėsiu pinigų“; „<...> aš neneigiau skolos mamai ir ją pripažinau, todėl mama I. W. į teismą dėl šios skolos priteisimo kreipėsi be pagrindo <...>“ ir t.t.). Tuo tarpu atsakovės paaiškinimų (pozicijos) keitimas vėliau, leidžia pagrįstai abejoti atsakovės galutinai suformuota pozicija.

Dėl priešieškinio reikalavimų

82.       Atsakovė prašo: 1) patvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-5736, I. V. ir J. P. tarpusavyje susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai padengs I. V., nekeičiant susitarimo tarp I. V., J. P. ir AB „Swedbank“; 2) priteisti iš I. V. 5 076,03 Eur J. P. nepagrįstai sumokėto kreditorinio įsipareigojimo dalį.

83.       Tarp šalių kilo ginčas, ar pagal šalių solidarią prievolę pagal kredito sutartis (duomenys neskelbtini) bankui turi vykdyti tik ieškovė, ar abi šalys (ieškovė ir atsakovė). Reikalavimas dėl 5 076,03 Eur priteisimo yra išvestinis, kuris gali būti tenkinamas tik patenkinus pirmąjį reikalavimą.

84.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog šalys tarpusavyje sudarė susitarimą, jog prievoles pagal kredito sutartis bankui vykdys ieškovė asmeniškai, todėl atsakovės reikalavimus atmetė. 

85.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama tuo, kad buvo netinkamai taikytos CPK 185 straipsnio ir CK 6.193 straipsnio nuostatos.

86.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

87.       Byloje nustatyta, kad šalys susitarė sudaryti dovanojimo sutartį. Tačiau AB ,,Swedbank”, kuri buvo hipotekos turėtoja, nesutiko duoti ieškovei leidimo padovanoti dalį turo. Todėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) – į prievoles, kylančias iš nurodytų kredito sutarčių, įstojo nauja kredito gavėja ir bendraskolė – atsakovė. Šalys prieš banką tapo solidariai atsakingos. 2014 m. rugsėjo 9 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kurioje nėra jokių susitarimų dėl kredito įmokų mokėjimo bankui. Daugiau rašytinių susitarimų tarp šalių nėra.

88.       Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai padengs ieškovė. Tuo tarpu atsakovė neigia buvus tokį susitarimą.

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės argumentai susiję su CPK 6.193 straipsnio nuostatų taikymų nėra pagrįsti ir negali būti taikomi, nes tarp šalių nėra sudaryto rašytinio susitarimo, t. y. nėra nustatyta jokių sąlygų, kurias galima būtų aiškinti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo buvus žodinį susitarimą, kurio esmė, kad už atsakovei padovanoto turto dalį pareigą mokėti kreditą bankui prisiėmė ieškovė. Taigi, ieškovei tai neigiant, pareiga įrodyti tokio susitarimo buvimą tenka atsakovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų buvus tokį susitarimą (joks susirašinėjimas tarp šalių nepagrindžia tokio susitarimo buvimo). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad tokio susitarimo šalys negalėjo sudaryti dėl kažkokių priežasčių (kas šalims trukdė sudaryti tokį susitarimą raštu).

90.       Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pati kredito sutarčių esmė neabejotinai leidžia suprasti, jog už turimą turtą, kuris įsigytas už kreditą, kuris dar yra ir įkeistas, kredito įmokas reikia mokėti to turto savininkui (nebent būtų aiškus susitarimas, kad už šį turtą mokės trečias asmuo). Atsakovė turėjo suprasti (suprato), kad dovanotas turtas yra įkeistas ir su skolomis. Tuo tarpu atsakovė siekia įteisinti tokią situaciją, kad nuosavybės teisės į turtą būtų jos, tačiau skolos už šią nuosavybę būtų ieškovės, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tai, kad ieškovė kurį laiką mokėjo ir nereikalavo iš atsakovės dengti jos turto daliai tenkančių kredito įmokų, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pareigos jų mokėti (ar ši pareiga pasibaigė) ir, kad, ieškovei pareikalavus, atsakovė neturi kompensuoti už ją sumokėtų įmokų ieškovei.

91.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė.

       Dėl procesinės bylos baigties

92.       Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

93.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus 1 760 Eur dalyje (priteisiant šią sumą), o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus 24,20 Eur dalyje (šia suma sumažinant iš jos priteistiną sumą), ieškovei iš atsakovės priteistina suma padidintina iki 4 472,03 Eur (2 736,23 + 1 760 – 24,20).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

94.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

95.       Kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

96.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

97.       Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

98.       Įvertinus patenkintus ieškinio reikalavimus, laikytina, kad ieškinys patenkintas 23 proc. ((48 proc. + 0) / 2). Priešieškinis yra atmestas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė laimėjo bylą 62 proc. apimtimi ((23 proc. patenkinta ieškinio + 100 proc. atmesta priešieškinio reikalavimų) / 2), o atsakovė laimėjo bylą 38 proc. apimtimi.

99.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 310 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, 54 Eur sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat išlaidos už teisinę pagalbą ir kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos (III t., e. b. l. 1–67; 2023 m. kovo 15 d. prašymo Nr. DOK-32629 priedas). Šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas vertintinas taip:

99.1.                      659 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (540 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos, sumokėtos atstovui už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą), nepriteistinos, nes ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas;

99.2.                      3 395,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (310 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, 1 391,50 Eur, sumokėta atstovui už ieškinio parengimą, 1 694 Eur, sumokėta atstovui už dubliko parengimą), kurios susiję su ieškinio pateikimu, priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai, t. y. priteistina 780,97 Eur (3 395,50 Eur x 23 proc.);

99.3.                      846,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (dėl atvykimo į Lietuvą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, transporto priemonės stovėjimo aikštelės išlaidos, trumpalaikės buto nuomos išlaidos; (III t., e. b. l. 1-4 (prašymo 4, 5, 7, 8 eilutės)), nepriteistinos, nes nepagrįstas jų būtinumas bei sąsajumas su byla;

99.4.                      6 775,38 Eur bylinėjimosi išlaidos,  sumokėtos atstovui už teisinę pagalbą (šią sumą sudaro išlaidos, nurodytos III t., e. b. l. 1-4 esančio prašymo 1, 2, 10, 13, 15-18, 20, 21, 24-29, 31-33 punktuose, pridėjus 21 proc. PVM (viso su PVM 5 717,25 Eur), ir 6, 9, 19, 22, 23, 30 punktuose, nepridėjus PVM (viso 1 058,13 Eur)), pagrįstomis laikytinos tik 4 698,41 Eur (6 775,38 – 2 076,97) sumoje, nes: 1) 1 punkte nurodytos paslaugos „Pasiūlymo dėl naudojimosi nekilnojamojo turto objektais tvarkos nustatymo ir kitų klausimų susijusių su bendru turtu, taikaus išsprendimo parengimas (J. P.)“ (darbo valandų skaičius 5,5 val., įkainis 100 Eur, suma 550 Eur, su (duomenys neskelbtini)50 Eur), yra tik iš dalies susijęs su nagrinėjama byla, todėl pagrįstomis laikytinos 332,75 Eur išlaidos; 2) nėra byloje duomenų, kad 13 punkte nurodytos advokatų kontorai Averus sumokėtos 128,67 Eur išlaidos yra susijusios su byla, kad ši advokatų kontora atstovavo ieškovę šioje byloje; 3) nėra duomenų, kad 15 punkte nurodytos 50 Eur + PVM (60,50 Eur) išlaidos „prašymo dėl informacijos suteikimo parengimas (Telia Lietuva, AB)“ yra susijęs su nagrinėjama byla (kad ši informacija buvo naudojama byloje); 4) 18 punkte nurodytos „Prašymų dėl informacijos pateikimo parengimas ((duomenys neskelbtini))“, išlaidos (200 Eur + PVM, iš viso 242 Eur), susijusios su ieškinio reikalavimu dėl skolos už parduotą automobilį priteisimu, kuris buvo atmestas, todėl jos laikytinos nepagrįstomis; 5) 26 punkte nurodytas prašymas „Prašymo dėl duomenų išreikalavimo parengimas“ šioje byloje (išlaidos - 100 Eur + PVM, iš viso 121 Eur), susijęs su duomenų apie transporto priemonę ir atsakovės sutuoktinio vykdomą veiklą išreikalavimu, buvo teismo atmestas kaip nepagrįstas, todėl šios išlaidos nepriteistinos; 6) 32-33 nurodyti prašymai dėl informacijos suteikimo, teisinės konsultacijos dėl dokumentų iš VĮ Registra ir VĮ Registrų centras ir UAB “Diginet LTU” išreikalavimo (275 Eur + PVM, iš viso 332,75 Eur), taip pat, dėl Duomenų išreikalavimo ir operatyvaus bylos proceso (250 Eur + PVM, iš viso 302,50 Eur), susiję su reikalavimu priteisti skolą už parduotą automobilį, kuris buvo atmestas, todėl šios išlaidos nepriteistinos; 7) 23 punkte nurodytos ieškovės išlaidos (499,13 Eur) advokatų kontorai Averus, nelaikytinos pagrįstomis, nes nėra byloje duomenų, kad ši advokatų kontora atstovautų ieškovę šioje byloje bei, kad patirtos išlaidos susiję su šia byla; 8) 30 punkte nurodyta 57,67 Eur išlaidų suma už teisines paslaugas „komunikacija su kliente (skambutis); komunikacija su kliente telefonu, konsultacija“, nelaikytina pagrįsta ir būtina (neaišku kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, ar jos susiję su šia byla). Šios išlaidos buvo patirtos iki priešieškinio pateikimo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 080,63 Eur (4 698,41 Eur x 23 proc.).

100.        Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 861,60 Eur (780,97 + 1 080,63) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

101.        Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-76318). Pažymėtina, kad dalis 2023 m. birželio 19 d. prašyme DOK-76318 nurodytų išlaidų kartojasi ir jų atlyginimo klausimas jau išspręstas. Dėl naujai pateiktų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip minėta ieškovė prašymą ir įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas pateikė 2023 m. birželio 19 d. t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2023 m. birželio 12 d. pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo (nutarties), todėl išlaidos, kurios nurodytos 2023 m. birželio 19 d. prašyme DOK- 76318 ir nebuvo dėl jų teikti duomenys į bylą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepriteistinos.

102.        Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje sudaro: 314 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 100 Eur sumokėtas avansas už liudytojo iškvietimą, 1 000 Eur sumokėtas avansas už teismo ekspertizės atlikimą, 5 910 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. lapkričio 11 d. dokumentas Nr. DOK-143243, 2023 m. birželio 12 d. dokumentai Nr. DOK-73545 ir Nr. DOK-73596). Šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas vertinamas taip:

102.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sumokėtas 100 Eur avansas už liudytojo iškvietimą nebuvo išmokėtas liudytojui, ši suma grąžintina atsakovei;

102.2.                      1 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu (1 000 Eur sumokėta už ekspertizės atlikimą, 140 Eur sumokėta už atstovo dalyvavimą objekto apžiūroje vietoje su ekspertu, 210 Eur sumokėta už prašymų, susijusių su ekspertizės atlikimu, rengimą), priteistinos, nes ekspertizės atlikimu atsakovė siekė paneigti ieškovės argumentus, susijusius su reikalavimu dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo ir šis reikalavimas buvo atmestas, remiantis ir ekspertizės aktu, kaip vienu iš įrodymų;

102.3. 559 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimu (314 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį, 245 Eur sumokėta atstovui už priešieškinio parengimą), todėl, atmetus priešieškinį, šios išlaidos nepriteistinos;

102.4. 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (mokėta atstovams už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir tripliko parengimą), todėl, ieškinį patenkinus 23 proc. (atmestų reikalavimų dalis – 78 proc.), priteistina 1 380,60 Eur;

102.5. 280 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos atstovui už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą parengimą, priteistinos, nes ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas;

102.6. 3 265 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos atstovui už teisinę pagalbą (už pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose, procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas ir kt.), vertintina kaip susijusi su bylos visuma, todėl priteistina, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis, t. y. 1 240,70 Eur (3 265 Eur x 38 proc.).

103.        Taigi, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 251,30 Eur (1 350 + 1 380,60 + 280 + 1 240,70) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

104.        Subendrinus šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 389,70 Eur (4 251,30 - 1 861,60) bylinėjimosi išlaidų.

105.        Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2 064 Eur (264 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimas, 800 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 4 381 Eur (381 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 500 Eur apeliacinio skundo parengimas, 2 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) bylinėjimosi išlaidų.

106.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti (4 000 Eur) bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų paslaugų apimtį (apeliacinio skundo surašymas, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymas), į bylos sudėtingumą, į palyginus nedideles ginčo sumas, advokatės darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (surašė tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą), į ieškovės patirtas išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (1 800 Eur), į sprendžiamų klausimų naujumo nebuvimą, į Rekomendacijas, sprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos tik 2 500 Eur išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas (1 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 200 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą).

107.        Įvertinus ieškovės apeliacinio skundo patenkintus reikalavimus, laikytina, kad jos apeliacinis skundas patenkintas 12,5 proc. ((25 proc. turtinis reikalavimas (1 735,80 Eur x 100 proc. / 6 883,80Eur) + 0 proc. neturtinis reikalavimas) / 2), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 158 Eur (1 264 Eur (264 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimas) x 12,5 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 1 050 Eur (1 200 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas x 87,5 proc.). Subendrinus priteistinas sumas atsakovei iš ieškovės priteistina 892 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės apeliaciniu skundu.

108.        Įvertinus atsakovės apeliacinio skundo patenkintus reikalavimus, laikytina, kad jos apeliacinis skundas iš esmės atmestas, nes patenkinta tik 0,34 proc. turtinio reikalavimo (24,20 Eur x 100 proc. / 7 100,23), o neturtinis reikalavimas atmestas. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistino 800 Eur (atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas) bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos apeliaciniu skundu, jai nepriteistinos.

109.        Subendrinus apeliacinėje instancijoje šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 92 Eur (892 – 800) bylinėjimosi išlaidų.

110.        Subendrinus pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 481,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

111.        Valstybės turėtos 47,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai: iš atsakovės valstybei yra priteistina 29,55 Eur, o iš ieškovės – 18,11 Eur (CPK 96 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

       Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį (dėl ginčo esmės) išdėstyti taip:

       „patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

       Priteisti ieškovei I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 472,03 Eur (keturi tūkstančius keturi šimtus septyniasdešimt du eurus 3 ct) išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 472,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

       Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

       Priešieškinį atmesti.“

       Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

       priteisti iš ieškovės I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 481,70 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Grąžinti atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio nepanaudotą avansą už liudytojo iškvietimą, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą (mokėtoja J. P., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT74 7044 0002 8264 6584).

       Priteisti valstybei iš ieškovės I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,11 Eur (aštuoniolika eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

       Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,55 Eur (dvidešimt devynių eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

 

                   Edvardas Paliokas

 

                   Jurgita Sujetienė