Civilinė byla Nr. e2A-675-916/2022

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-00569-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 2.6.3; 2.6.20.1; 3.3.1.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dvariškių centras“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Paraudondvarių alėja“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – ir GNSB) „Dvariškių centras“ 49 603,95 Eur skolą, 3 974,12 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovė ir UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ (vėliau – UAB „Nemenčinės komunalininkas“) (toliau – pradinė kreditorė) 2008 m. liepos 11 d. sudarė nuotekų šalinimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo priimti tolesniam valymui nuotekas iš atsakovės žinioje esančių pastatų ir teritorijos, taip pat priimti nuotekas į nuotekyno sistemą nuo sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti. Pradinė kreditorė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras (57 789,60 Eur suma) už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., bet atsakovė iki galo neatsiskaitė, nes nesutiko su apskaičiuota nuotekų surinkimo ir transportavimo kaina. Atsakovė nurodė, kad iki apskaitos prietaiso patenka ne tik jos, bet taip pat ir kitų subjektų bei gyvenviečių nuotekos. Atsakovės teigimu, jis savo narių nuotekas apskaičiuoja pagal jiems pateiktą geriamojo vandens kiekį ir jis yra dvigubai mažesnis už ieškovės apskaičiuojamų nuotekų kiekį. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – VKEKK). Pastaroji 2018 m. rugpjūčio 8 d. informavo, kad pradinė kreditorė turi teisę reikalauti sumokėti už nuotekų tvarkymo paslaugas pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 4 d. perleido ieškovei reikalavimą į atsakovės 57 789,60 Eur skolą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei  (Lietuvos apeliacinio teismo pastaba – iš ieškovės) 3 391,40 Eur, trečiajam asmeniui IGNSB „Paraudondvarių alėja“ – 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pradinė kreditorė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. išrašė dvidešimt vieną PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas, suteiktas pagal 2008 m. liepos 11 d. nuotekų šalinimo sutartį; užmokesčio už suteiktas paslaugas suma – 57 789,60 Eur. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašą, įrodantį, kad ji 2021 m. gegužės 5 ir 6 d. pervedė trečiajam asmeniui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 19 933,54 Eur. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nepateikė įrodymų, kad atsakovė neteisingai paskaičiavo sumokėtą mokestį už nuotekų tvarkymą, t. y. kad šis mokestis apskaičiuotas ne pagal gauto (patiekto) vandens (geriamojo ir skirto laistyti) kiekį.

5.       Ieškovė pateikė į bylą 2021 m. gegužės 4 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą (2019 m. balandžio 2 d. cesijos sutartį), bet nepateikė įrodymų, kad nurodytas pranešimas įteiktas atsakovei. Pastaroji neigia informavimo apie cesiją faktą, neginčijamą skolos dalį, t. y. 19 933,54 Eur sumokėjo ne naujajai kreditorei (ieškovei), bet pradinei kreditorei UAB „Nemenčinės komunalininkas“, kuri nepranešė apie ne tam kreditoriui įvykdytą prievolę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pranešimo data yra dviem metais vėlesnė už cesijos sutartį, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neinformuota apie reikalavimo perleidimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 19 933,54 Eur skolą pradiniam kreditoriui sumokėjo iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje (iki 2021 m. gegužės 24 d.), teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas, pareikštas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, nes nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje pateiktas šis kasacinio teismo išaiškinimas, faktinės aplinkybės skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

6.       Nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo (apskaitos prietaiso) rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 35 straipsnio 10 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš esmės skiriasi atsakovės suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Esant tokiai faktinei situacijai, kai nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, o prie nuotekų tinklų yra prisijungę IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nariai, dėl ko į slėginį vamzdyną suteka ir per apskaitos prietaisą išbėga ne tik atsakovės, bet taip pat ir kitų asmenų šalinamos nuotekos, taikytinas Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 55 punktas. Jame nustatyta, kad išleistų nuotekų kiekis, kai nėra įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.

7.       Teismas nustatė, kad prie ginčo nuotekų tinklų yra prisijungę taip pat ir kiti asmenys, bet su jais nesudarytos nuotekų tvarkymo sutartys. Liudytojo Vytautas J. L. paaiškino, kad kitiems asmenims davė sutikimą prisijungti prie nuotekų šalinimo vamzdyno. IGNSB „Paraudondvarių alėja“ atstovas paaiškino, kad šios bendrijos nariai yra prisijungę prie to paties, kaip ir atsakovės nariai, nuotekų šalinimo vamzdyno, bet nemoka už nuotekų tvarkymą nei ieškovei, nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

8.       Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 27 d. išrašas dėl siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. lapkričio 25 d. faktinių aplinkybių protokolo, liudytojo V. J. L. paaiškinimų teismas nustatė, kad nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne vietoje, kurioje baigiasi atsakovės narių nuosavybės teise priklausančio turto riba, ne ties sklypų ribomis ir ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet už 3 000 m, po pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Antstolio padarytose nuotraukose užfiksuota, kad ties sklypu (duomenys neskelbtini), yra nuotekų šulinys, kurio link išpjautas ir vėl užasfaltuotas patekimas. Bendrijos pirmininko parodytas nuotekų surinkimo šulinys yra prie sklypo (duomenys neskelbtini). Antstolis užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini), yra nuotekų surinkimo šulinys, į kurį įvestas slėginis vamzdis, o statinyje įrengtas apskaitos prietaisas. Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 27 d. išraše nurodyta, kad siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

9.       Teismas pažymėjo, kad jau anksčiau yra kilę ginčų dėl skolos už nuotekų tvarkymą priteisimo ir UAB „Nemenčinės komunalininkas, kaip viešasis tiekėjas, turi imtis veiksmų ir išspręsti nuotekų vamzdyno perėmimo klausimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-245-341/2022; Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-314-933/2021).

10.       Būtent Aprašo pagrindu turi būti apskaičiuoti mokesčiai tiek už atsakovės, tiek už IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nuotekų tvarkymą (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nepagrįstai išvengia įstatyme nustatytos prievolės atsiskaityti už nuotekų surinkimą, laikymą, transportavimą, valymą ir kitas su tuo susijusias paslaugas (GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalis), nepaiso pamatinės nuostatos – „teršėjas moka“ (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis), o atsakovei išrašomos sąskaitos už paslaugas, kurios jai nebuvo suteiktos. Pažymėtina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti tik už savo išleistas nuotekas (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3–4 dalys, CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, kad tinkamai atsiskaitė už ginčijamu laikotarpiu suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                       Atsakovė gavo ieškovės 2021 m. gegužės 4 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą, nes iškart sumokėjo pradinei kreditorei dalį skolos, be to, mokėjimo pavedimuose nurodė, kad moka už ieškovei perleistą skolą. Atsakovė siekė išvengti netesybų, teisinių išlaidų atlyginimo ir kt. Pranešimas atsakovei išsiųstas elektroniniu paštu.

11.2.                      Atsakovės sumokėtos sumos turėjo būti paskirstytos pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo pareiškimu, atlyginti, palūkanoms, netesyboms sumokėti, pagrindinei prievolei įvykdyti.

11.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pagal nuotekų šalinimo sutarties 4.2 punktą prašė teismo priteisti taip pat ir 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė nevykdė pareigos laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovės nuomone, byla išnagrinėta paviršutiniškai.

11.4.                      Teismas nepagrįstai situaciją, kai nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, prilygino situacijai, kai apskaitos prietaisas iš viso neįrengtas. Iš pradinio savininko V. J. L. atsakovė perėmė nuotekų tinklus ir žinojo, kad prie jų prisijungusi IGNSB „Paraudondvarių alėja“. Teismui priėmus ginčijamą sprendimą, susidarė situacija, kad prie ginčijamų tinklų prisijungusi IGNSB „Paraudondvarių alėja“ yra atleista nuo pareigos atsakovei sumokėti už per pastarosios vamzdyną išleidžiamas savo nuotekas.

11.5.                      Ieškovė viso proceso metu ginčijo atsakovės išleidžiamų nuotekų kiekio apskaičiavimą, teigė, kad jis turi būti apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis (GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalis). Tik viena atsakovė yra abonentė.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir prašo patenkinti skundą. Prisidėjime teigiama, kad IGNSB „Paraudondvarių alėja“ yra tiekėjos UAB „Nemenčinės komunalininkas“ subabonentė, prisijungusi prie atsakovės (abonentės) tinklų, bet ne abonentė. IGNSB „Paraudondvarių alėja“ turi sudaryti sutartį su atsakove ir atsiskaityti su ja. Reikėtų taikyti CK 6.389 straipsnio analogiją, t. y. analogiškuose santykiuose dėl šilumos energijos, šalto (karšto) vandens, dujų pirkimo.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė GNSB „Dvariškių centras“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Atsakovė negavo ieškovės 2021 m. gegužės 5 d. siųsto elektroninio laiško. Ieškovė pateikė tik elektroninio laiško kopiją – kompiuterio ekrano nuotrauką. Tai – nepakankamas įrodymas, nematyti siuntimo laiko. Be to, elektroniniame laiške nurodyta ne ieškovės, bet kito asmens banko sąskaitos numeris (UAB „Teisės ir kreditų centras“). 2008 m. lapkričio 11 d. nuotekų šalinimo sutartyje šalys susitarė pranešimus siųsti paštu, bet ne elektroniniu paštu (sutarties 6.1 papunktis). Ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytos pranešimų siuntimo tvarkos. Pagal CK 6.109 straipsnį, skolininkui turi būti įteikta reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija ar kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Prie ieškovės pateikto elektroninio laiško nepridėta cesijos sutartis. Taigi šis pranešimas nelaikytinas tinkamu skolininko informavimu.

13.2.                      Apskaitos prietaisas įrengtas netinkamoje vietoje, t. y. ne ties atsakovės sklypo riba, bet už 2 862 m, prie kitam asmeniui V. J. L. priklausančio nuotekų vamzdyno. Tai neatitinka GVTNTĮ nuostatų. Jį netinkamai įrengė trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Iki prietaiso patenka ne tik atsakovės narių, bet taip pat ir kitų abonentų nuotekos. Trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ yra nuotekų tvarkytojas. Jam keliami aukštesni reikalavimai. Atsakovė įrodė, kad sumokėjo už nuotekų tvarkymą pagal patiekto vandens kiekius. Tai atitinka Aprašo nuostatas.

13.3.                      Teismas nustatė, kad atsakovė atsiskaitė tinkamai pagal patiekto vandens kiekius. Tai reiškia, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sutvarkytų nuotekų kiekiai neteisingi, todėl jos yra nepagrįstos ir jų pagrindu negali būti skaičiuojami delspinigiai. Teismui atmetus ieškinį, kuris buvo grindžiamas neteisingomis PVM sąskaitomis faktūromis, turės būti išrašytos ir pateiktos naujos faktūros, o delspinigiai negalės būti skaičiuojami. Be to, reikalaujant delspinigių, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, taip pat turi būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose būtų nurodyti apskaičiuoti delspinigiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Byloje kilo ieškovės, įsigijusios piniginio reikalavimo (skolos) teises iš pradinės kreditorės UAB „Nemenčinės komunalininkas“, tvarkančios šalinamas nuotekas, ir atsakovės (bendrijos), iš kurios teritorijos šalinamos nuotekos, ginčas dėl skolos už pradinės kreditorės atsakovei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17.       Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – kitoje civilinėje byloje UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ bei GNSB „Dvariškių centras“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarytos taikos sutarties ištrauką ir 2021 m. gegužės 25 d. pranešimą. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37, 38 punktai).

18.       Visų pirma pabrėžtina, kad atsakovė, nors ir pateikė kartu su apeliaciniu skundu naujus įrodymus, bet nesuformulavo prašymo juos priimti, tačiau jais remiasi ir juo aptaria savo atsiliepime. Taigi jau vien dėlto, kad atsakovė neprašo priimti naujų, nors ir atsiliepime nurodytų, įrodymų, jie negali būti priimti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai neatitinka ir nė vienos sąlygos išimčiai iš bendrosios apeliacinio nagrinėjimo taisyklės taikyti ir juos priimti. Atsakovė nurodyto įrodymo neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors apie jį jau bylos nagrinėjimo metu neabejotinai žinojo: taikos sutartis sudaryta iki kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje dienos, šios sutarties šalis yra atsakovė. Nurodyti įrodymai taip pat neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą ir atsiliepime nėra duomenų apie tai, kad tų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

19.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skunde išdėstytais teiginiais, kad atsakovei pranešta apie reikalavimo perleidimą ir ji apie tai žinojo, tik dabar neigia šį faktą, siekdama išvengti prievolės sumokėti delspinigius ir atlyginti kitas papildomas išlaidas. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nebuvo informuota apie cesiją ir ieškovė neįvykdė CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytos informavimo pareigos – reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2019 m. balandžio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą, sudaryta prieš du metus ir vieną mėnesį iki 2021 m. gegužės 4 d. pranešimo, kuriuo apeliantė remiasi ir teigia informavusi apie cesijos faktą atsakovę, parengimo dienos. Apeliantė nepaaiškino, kodėl tik po tokio ilgo laiko tarpo susirengė imtis veiksmų skolai atgauti ir pranešti skolininkei apie reikalavimo perleidimo faktą.

20.       Aptariamą pranešimą apeliantė išsiuntė atsakovei pastarosios elektroninio pašto adresu. Vis dėlto ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad šis elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas pasiekė atsakovės elektroninio pašto dėžutę ir atsakovė jį gavo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neigė, kad gavo aptariamą ieškovės siųstą pranešimą. Svarbu tai, kad apeliantė pateikė tik elektroninio laiško kopiją, t. y. kompiuterio ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuotas apeliantės pašto dėžutėje esantis elektrinis laiškas – atsakovei adresuotas pranešimas apie reikalavimo perleidimą. Iš ekrano nuotraukos negalima nustatyti, ar prie pranešimo pridėta taip pat ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Apeliantė nepateikė kitų įrodymų, kad cesijos sutartis (jos kopija) atsakovei įteikta kitais būdais. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai teigiama, kad tokia elektroninio laiško ekrano nuotrauka neatitinka įrodymų pakankamumo reikalavimo, nes pateiktoje ekrano nuotraukoje nematyti aptariamo elektroninio laiško išsiuntimo laiko.

21.       Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovės elgesys, t. y. kad kitą ir dar kitą dieną (t. y. 2021 m. gegužės 5 ir 6 d.) po ieškovės pranešimo elektroniniu paštu išsiuntimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.) atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (pradiniam kreditoriui) mokėjimo nurodymu sumokėjo pagal savo paskaičiavimą apskaičiuotą mokestį už nuotekų šalinimą, yra nepakankama informacija daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ir dėl to suskubo vykdyti prievolę pradinei kreditorei.

22.       Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 2008 m. liepos 1 d. nuotekų šalinimo sutarties, kurios pagrindu trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ teikia atsakovei nuotekų šalinimo ir tvarkymo paslaugas bei kurios pagrindu apeliantė nagrinėjamoje byloje reikalauja skolos už nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. suteiktas paslaugas, 6.1 papunktyje sutarties šalys susitarė, kad pranešimai siunčiami paštu. Taigi sutartyje nesusitarta, kad šalys pranešimus viena kitai siunčia elektroniniu paštu. Apeliantė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę, atsiradusią nurodytos pradinės kreditorės ir atsakovės 2008 m. liepos 1 d. nuotekų šalinimo sutarties pagrindu. Dėl to ir pranešimus atsakovei, kaip aptariamos sutarties šaliai, apeliantė turėjo siųsti vadovaudamasi nurodytos sutarties nuostatomis ir sutartyje nustatyta tvarka, t. y. ne elektroniniu, bet paprastu paštu.

23.       Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktą, jog apeliantė neinformavo atsakovės apie reikalavimo perleidimą.

24.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neįvertino to, jog atsakovės 2021 m. gegužės 5 ir 6 d. sumokėtos sumos turėjo būti paskirstytos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokėjimo metu atsakovei nurodžius, kad ji sumoka tik skolą, liko nesumokėti delspinigiai.

25.       Pasisakant dėl šio apeliantės argumento pažymėtina, kad pradinė kreditorė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė atsakovei apmokėti tokias PVM sąskaitas faktūras. Pateiktos tokios sąskaitos faktūros: PVM sąskaita faktūra Nr. 029167, kurios suma 2 505,91 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d.; PVM sąskaita faktūra, kurios suma 2 545,84 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029497, kurios suma 2 357,08 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029761, kurios suma 2 198,57 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029988, kurios suma 2 076,36 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030254, kurios suma 2 291,74 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030486, kurios suma 2 230,03 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 1 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030663, kurios suma 1 996,50 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030907, kurios suma 2 692,25 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. balandžio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031133, kurios suma 2 334,09 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gegužės 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031304, kurios suma 2 498,65 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 28 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031483, kurios suma 2 804,78 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. liepos 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031692, kurios suma 2 202,20 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031859, kurios suma 2 286,90 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugsėjo 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032065, kurios suma 2 214,30 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. spalio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032330, kurios suma 2 178 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. lapkričio 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032546, kurios suma 2 486,55 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032805, kurios suma 2 232,45 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033031, kurios suma 2 299 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. vasario 28 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033234, kurios suma 2 589,40 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033458, kurios suma 2 583,35 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 30 d. Nurodytose dokumentuose mokestis už nuotekų šalinimą ir tvarkymą paskaičiuotas pagal skaitiklio, kuris įrengtas už atsakovės teritorijos ribos ir kuriuo užfiksuojamas ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens IGNSB „Paraudondvarių alėja“ narių išleidžiamų nuotekų kiekis, rodmenis.

26.       Atsakovė nesutiko mokėti ne tik už savo, bet ir trečiojo asmens IGNSB „Paraudondvarių alėja“ narių išleidžiamų nuotekų tvarkymą, todėl ginčydama iš jos mokestį paskaičiavo vadovaudamasi Aprašu pagal savo nariams patiekto vandens kiekį. Jam pagrįsti atsakovė nurodė, kad veda visų narių gaunamo geriamo vandens buičiai ir laistymui apskaitą, bei pateikė į bylą pateikė ginčo laikotarpiu kiekvienam nariui patiekto vandens suvestines lenteles. Taigi atsakovei, kaip skolininkei pagal sutartinę prievolę sumokėti mokestį už nuotekų sutvarkymą, kvestionuojant pradinės kreditorės ir ieškovės pateikto mokesčio paskaičiavimą laikytina, kad kreditorė pažeidė savo pareigą pateikti apmokėti teisingai apskaičiuotas mokesčio sumas. Esant tokiam atvejui, susidaro CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota situacija, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę – dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Dėl to, kol atsakovė (skolininkė pagal mokėjimo prievolę) laikoma nepažeidusia prievolės, tol ir delspinigių ieškovė (kreditorė) negali reikalauti iš jos, nes pareiga mokėti delspinigius gali kilti tik jeigu skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę, t. y. ją pažeidžia (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ir pradinė kreditorė už ginčo laikotarpį išrašytose PVM sąskaitose faktūrose neteisingai apskaičiavo iš atsakovės reikalaujamo nuomos mokesčio dydį ir pritarė atsakovės pateiktam mokesčio apskaičiavimui, kurio pagrindu pastaroji atsiskaitė su pradine kreditore (paslaugos teikėja), todėl akivaizdu, kad teismas negalėjo svarstyti ir tenkinti ieškinio reikalavimo dalies, kuria prašyta priteisti delspinigius. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Tai, kad ginčijamame sprendime nustatyta, kad apeliantė neįrodė prašomos priteisti skolos (nesumokėto mokesčio) dydžio, o atsakovė paneigė skolos faktą, bet išsamiau nepasisakyta dėl atsakovės pareigos sumokėti netesybas neegzistavimo, nereiškia, jog ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas teismui nenurodžius motyvų ir nelaikytinas proceso teisės pažeidimu.

27.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai situaciją, kai nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, prilygino situacijai, kai apskaitos prietaisas iš viso neįrengtas. Teisėjų kolegija atmeta taip pat ir šį apeliacinio skundo argumentą dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

28.       Iš bylos duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų) nustatyta, kad nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ten, kur baigiasi atsakovės narių nuosavybės teise priklausančio turto riba, ne ties sklypų ribomis ir ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, esančia (duomenys neskelbtini), bet už beveik 3 000 m, po pastatu (siurbline), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodyta taip pat ir pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė neginčijama apeliaciniame skunde. Taip pat byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad iki aptariamo skaitiklio, kurį įrengė nuotekas tvarkantis trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“, prie nuotekų šalinimo tinklų yra prisijungusi IGNSB „Paraudondvarių alėja“ ir skaitikliu fiksuojamas bendras tiek pastarosios, tiek ir atsakovės narių išleidžiamų nuotekų kiekis.

29.       Pagal GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalį, nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo (apskaitos prietaiso) rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai.

30.       Vadovaujantis GVTNTĮ 3 straipsnio 24 dalimi, nuotekų atidavimo riba yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.

31.       Aprašo 49 punkte detalizuota, kad abonentai ir vartotojai už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka ir GVTNTĮ 35 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Aprašo 55 punktą išleistų nuotekų kiekis, kai nėra įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.

32.       Atsižvelgus į nurodytas įstatymo ir jį detalizuojančio poįstatyminio teisės akto nuostatas bei įvertinus pirmiau aptartas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad iš tikrųjų ties atsakovės narių sklypų riba nuotekų tvarkytojas trečiasis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nėra įrengęs apskaitos prietaiso. Taip pat neįrengtas atskiras apskaitos prietaisas, kuriuo būtų fiksuojamas trečiojo asmens IGNSB „Paraudondvarių alėja“ narių išleidžiamų nuotekų kiekis. Dėl to yra neteisingai mokestį skaičiuoti pagal bendrą skaitikliu, esančiu po pastatu (siurbline) Vilniaus r., Raudondvario k., Riešės sen., Žirgų g. 31, užfiksuotą IGNSB „Paraudondvarių alėja“ ir GNSB „Dvariškių centras“ narių išleidžiamų nuotekų kiekį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tol, kol neįrengtas apskaitos prietaisas ties atsakovės GNSB „Dvariškių centras“ narių sklypų pabaigos riba, atsakovei mokestis už nuotekų šalinimą turi būti skaičiuojamas pagal patiekto geriamojo vandens kiekį vadovaujantis Aprašo 55 punktu. Tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1. 5 straipsnis). 

33.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nagrinėjamoje byloje pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo.

34.       Pagal CPK 309 straipsnį asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą.

35.       Pažymėtina, kad trečiojo asmens UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėstomas argumentas dėl CK 6.389 straipsnio „Subabonentas“ taikymo pagal analogiją nuotekų šalinimo ir tvarkymo paslaugų teikimo sutarčiai. Nurodyto argumento nėra ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ apeliaciniame skunde. Dėl to aptariamas prisidėjimo argumentas laikytinas nauju argumentu ir jis atitinka savarankišką apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindą. Tačiau CPK 309 straipsnyje įtvirtintas draudimas pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo reikšti savarankiškus reikalavimus ir nurodyti savarankiškus apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindus. Taigi teisėjų kolegija nepasisako dėl trečiojo asmens argumento, kuriuo keliamas CK 6.389 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas.

36.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

37.       Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

38.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apeliantės turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymų, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatų profesinei bendrijai „Law firm Noilex“ sumokėjo 1 331 Eur. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtinto dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to nurodytos atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dvariškių centras“ (juridinio asmens kodas 126317197) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas 304861942) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.