Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. e2A-403-544/2021

teisėja Rima Šimbelytė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02933-2020-4

                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S) 

2.6.11.2.; 2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-400/2021 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karhubas“ dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Z. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Karhubas“ 2 815 Eur automobilio remonto išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. preliminaria automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi bei pagal 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2019062101 iš atsakovės nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) už 6 700 Eur. Perkant automobilį atsakovas nurodė, kad jokių defektų nėra, o automobilis yra labai geros būklės, todėl atsakovui sumokėjo daugiau, nei tuo metu tokie automobiliai kainavo rinkos kainomis. Kadangi atsakovas pirkimo metu visų būtinų dokumentų neturėjo, kad būtų galima automobilį registruoti, todėl automobilį su dokumentais ieškovas pasiėmė tik 2019 m. liepos 1 d.

3. Nurodė, kad po automobilio registracijos iš karto prasidėjo problemos su varikliu, t. y. paaiškėjo paslėpti automobilio defektai, tačiau tuo metu negalėjo žinoti, jog jie yra tokie rimti, manė, kad užteks tik smulkių remontų, siekiant juos pašalinti. Iš 2019 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos – faktūros ATC Nr. 0002259 matyti, jog buvo keičiamos žvakės, uždegimo ritė, tepalai, dirželis, guolis ir t. t., dėl ko patyrė 260 Eur išlaidų. 2019 m. liepos 8 d. turėjo keisti alsuoklį, dėl ko patyrė 60 Eur išlaidų. 2019 m. rugpjūčio 14 d. vėl pradėjo trūkčioti variklis ir vėl buvo keičiamos žvakės, pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą REM Nr. 00896 patyrė 90 Eur išlaidų. Po minėtų remonto darbų pradėjo užsidegti lemputė, rodanti, jog yra sumažėjęs tepalo kiekis, todėl buvo priverstas jį papildyti, o 2019 m. lapkričio 27 d. vėl pradėjo trūkčioti variklis, buvo keičiamos žvakės ir papildyta alyva, dėl ko pagal 2019 m. lapkričio 27 PVM sąskaitą – faktūrą REM Nr. 01043 patyrė 80 Eur išlaidų.

4. Nurodė, kad po visų remonto darbų meistrai pasakė, jog pagrindinė problema yra ta, kad variklis „ėda“ tepalus, dėl ko užsineša žvakės ir reikia daryti variklio kapitalinį remontą, kurio kaina gali siekti nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur. Sužinojęs variklio remonto galimas išlaidas, jis su 2019 m. gruodžio 19 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą ir prašė pranešti, ar kompensuos variklio remonto išlaidas, ar pasiūlys kitą problemos sprendimo variantą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir į ją neatsakė. Atsižvelgiant į UAB „Autociklas“ 2020 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą ATC Nr. 0002577, yra matyti, kad meistrai atliko ne tik variklio remontą, tačiau buvo pastebėti ir kiti paslėpti važiuoklės defektai. Dėl minėto remonto ieškovas patyrė 2 325 Eur išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. birželio 15 d. sudarė preliminarų, o 2019 m. birželio 21 d. – transporto priemonės pirkimo – pradavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė pardavė ieškovui 2009 metų transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, ir jos trūkumus, nenurodyta. Ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdamas tikslą ją naudoti asmeniniams, šeimos poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilį 2019 m. liepos 2 d. įregistravo VĮ „Regitra“. Apie užslėptus automobilio gedimus pardavėją (atsakovę) ieškovas informavo 2019 m. gruodžio 19 d. raštiška pretenzija, kurioje pareikalavo sumokėti už automobilio remontą patirtas 490 Eur išlaidas ir padengti variklio kapitalinio remonto išlaidas, kurios gali siekti nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur. Šalys byloje neprašė skirti ginčo automobilio variklio ekspertizės.

7. Teismas vertino, kad ieškovo į bylą pateiktoje UAB „Autociklas“ pažymoje išdėstyta specialisto išvada yra tikėtina, grįsta prielaidomis, nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, nes būtent iš UAB „Autociklas“ 2019 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos – faktūros ir 2019 m. liepos 8 d. Remonto paslaugų ir detalių pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Autociklas“ specialistai nenustatė esminių automobilio variklio ir važiuoklės gedimų, dėl kurių negalima būtų automobilio eksploatuoti. Esminių automobilių gedimų nenustatė ir UAB „Remtesta“ specialistai, į kuriuos kreipėsi ieškovas (2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą – faktūra, 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūra).

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas automobiliu pagal paskirtį naudojosi apie šešis mėnesius, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu atsakovei nepateikė, sprendė, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog buvo atlikti automobilio remonto darbai, kurie neatspindi paslėptų defektų. Pažymėjo, kad ieškovas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir tai reikalauja papildomų investicijų.

9. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), teismas nustatė, kad šalys nesitarė dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl sprendė, jog ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu (pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos). Šiuo atveju, atsakovei neatsakius į ieškovo reikalavimą (2019 m. gruodžio 19 d. pretenziją), teismas vertino, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2019 m. lapkričio 27 d. (specialistams pasiūlius atlikti kapitalinį variklio remontą), todėl darė išvadą, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

11. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes automobilis buvo parduotas su trūkumais ir dėl to kyla pardavėjo (atsakovės) atsakomybė. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti apginti savo teises šios normos 1-4 punkte numatytais būdais, nagrinėjamu atveju – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Mano, jog teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras, specialisto išvadą), kurie patvirtina, kad po automobilio įregistravimo iš karto prasidėjo problemos su varikliu. Priešingai nei sprendė teismas, iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog specialistai nustatė esminius gedimus, t. y. keitė sudegusias žvakes ir kitas detales, pildė alyva, kas patvirtina faktą, kad automobilis turėjo paslėptus trūkumus. Be to, teismo motyvai dėl UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ 2021 m. sausio 4 d. rašto yra nevisapusiški ir nepilni, nes rašto 1 punkte yra nurodyta, kad techninės apžiūros metu naudojamu kontroliniu prietaisu nėra fiksuojamas variklio alyvos deginimo parametrai ar produktas, todėl atliekant tai vizualiniu tikrinimo metodu yra subjektyvus dalykas ir tai ne visada įmanoma tai nustatyti, nes tai lemia žmogiškasis faktorius.

13. Nurodo, kad, nors teismas motyvavo, jog CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau minėta norma numato pirkėjo teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas specialistas, automobilį patikrino tik truputį su juo pavažiuodamas, todėl nustatyti paslėptų trūkumų neturėjo jokios galimybės. Be to, esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys), neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.

14. Teigia, jog atsakovė skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi jį įsigyti be paslėptų trūkumų, tačiau po automobilio įsigijimo iš karto paaiškėjo, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį – pastoviai reikėjo remontuoti. Tokie automobilio trūkumai, dėl kurių jo negalima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, tuo labiau teigti, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jį buvo galima eksploatuoti.

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Karhubas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Nurodo, kad ieškovui buvo parduotas naudotas, nors ir beveik 10 metų senumo, tačiau techniškai tvarkingas, be jokių paslėptų trūkumų automobilis. Iki automobilio perdavimo ieškovui, jo variklis dirbo gražiai, tolygiai, netrūkčiojo, neskleidė pašalinių garsų, iš išmetimo vamzdžio nedūmino, nebuvo jokio normaliam variklio darbui nebūdingo alyvos produktų degimo kvapo. To neneigia ir pats ieškovas, kuris, prieš įsigydamas automobilį, jo būklę atidžiai apžiūrėjo ir įvertino, atliko juo bandomąjį važiavimą įvairiais rėžimais tiek mieste, tiek užmiestyje ir jokių pastebėjimų, nusiskundimų neišreiškė. Atsakovės manymu, parduoto daikto trūkumų fakto ieškovas neįrodė, o teismas, šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (pirkėjo) ieškinys atsakovei (pardavėjai) dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo atsakovei pardavus  ieškovui netinkamos kokybės daiktą, turėjusį paslėptų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog po transporto priemonės įsigijimo ieškovas turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį; byloje nepateikta jokių įrodymų dėl automobilio netinkamos variklio būklės, nė viena iš šalių nepateikė prašymo dėl ekspertizė skyrimo dėl variklio būklės nustatymo; ginčo automobilis buvo 2009 m. gamybos, turėjo 204 930 km ridą, todėl nėra pagrįsta tikėtis, kad 10 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų; įsigytas automobilis tiesioginę funkciją pagal paskirtį atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo; ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma.

21. Apelianto nuomone, skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus,  neatsižvelgė į ieškovo argumentus visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė  CK 6.317, 6.327, 6.328, 6.333, 6.334 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

22. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba ir vėliau dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, tačiau tam tikrais aiškiai įstatyme ar sutartyje apibrėžtais pagrindais pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2, 3 dalys).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

24. CK 6.4311 straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje eismo ir kiti įvykiai nefiksuoti, apie automobilio trūkumus nenurodyta. Neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovė skelbime apie automobilio pardavimą buvo nurodžiusi, jog parduodamas automobilis yra be defektų.

25. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, o sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai svarbu nustatyti, ar automobilis gali važiuoti ir ar jis atitinka automobiliui keliamus reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kuria konstatuota, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Kaip matyti, apeliantas su tokia įrodinėjimo taisykle sutinka, t. y. skunde pats pripažįsta, jog pirkėjas turi įrodyti, kad pardavėjas pažeidė sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Atsakovei, siekusiai paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, teko pareiga įrodyti, kad automobilis ieškovui buvo parduotas be trūkumų ar kad pardavimo metu buvusių trūkumų yra jos atsakomybę šalinantys pagrindai.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tą patvirtina bylos duomenys, jog ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą. Techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu.  2019 m. liepos 2 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad ieškovo 2019 m. birželio 21 d. nusipirktai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir išduotas leidimas eksploatuoti transporto priemonę, nes buvo nustatytas tik nedidelis trūkumas dėl pažeisto stiklo, tačiau nebuvo nustatytas padidėjęs automobilio dujų dūmingumas, neužfiksuota sudegusios alyvos kvapo, variklio veikimas buvo vertinamas vertinant išmetamųjų dujų parametrus, skleidžiamą triukšmą ir eksploatacinių skysčių nuotekį, o jokių kitų nukrypimų nuo techninių parametrų normos nebuvo fiksuota (2019 m. liepos 2 d. Techninės apžiūros ir 2021 m. sausio 4 d. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ pažymos duomenys). Bylos duomenys rodo, kad UAB „Autociklas“ 2019 m. liepos 2 ir 8 dienomis, o UAB „Remtesta - 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. esminių automobilio variklio ir (ar) važiuoklės trūkumų, dėl kurio automobilio nebūtų buvę galima eksploatuoti dėl jo techninio netvarkingumo, nenustatė, nors atliko variklio alyvos, dirželių, filtrų (alyvos, oro, salono), uždegimo žvakių, alsuoklio, guolio, stabilizatoriaus traukės, amortizatorių ir jų apsaugų keitimą, ratų suvedimą, matavo variklio kompresiją ir kt. Tarp šalių nekilo ginčo, jog būtent šie minėti automobilio defektai buvo nustatyti ir suremontuoti. Tad nagrinėjamu atveju, siekiant pardavėjo atsakomybės, buvo būtina nustatyti, kad šie automobilio defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie remonto darbai neatspindi jokių paslėptų automobilio trūkumų (defektų), esminių automobilio variklio ir važiuoklės gedimų, buvusių iki daiktų perdavimo arba atsiradusių dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo pirkėjui. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad 2021 m. sausio 7 d. UAB „Autociklas“ specialisto išvada apie tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje praėjus beveik 11 mėnesių po automobilio pirkimo, nurodyti gedimai, susiję su variklio remontu, atsirado iki jį parduodant ieškovui, yra prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis pagrįstas įrodymas. Nepaneigta, kad automobilio, kuriam techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. liepos 2 d., būklė galėjo pasikeisti dėl objektyvių ar subjektyvių kitų aplinkybių, nes automobilis buvo eksploatuojamas. Kadangi aptarti byloje surinkti duomenys nepatvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo paslėptų defektų, turinčių įtakos automobilio gebėjimui važiuoti ir būti laikomu techniškai tvarkingu pagal KET 15 punktą, o ieškovas prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl automobilio remonto būtent dėl tokio pobūdžio defektų, tenkinti ieškovo ieškinį nebuvo pagrindo.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, pirkdamas naudotą, dešimties metų senumo automobilį, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš profesionalaus pardavėjo. Ieškovas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir remonto darbus. Priešingų įrodymų, išskyrus ieškovo prielaidomis pagrįstus paaiškinimus, kurie leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent ieškovo nurodyti gedimai atsirado iki automobilį perduodant pirkėjui arba kad jie atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo pirkėjui, byloje nėra pateikta.

29.  Apeliantas skunde nurodo, kad pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Tačiau pažymėtina, jog įsigytu automobiliu ieškovas, iki atlikto variklio remonto, naudojosi pagal paskirtį (važinėjo) apie 10-11 mėnesių ir apie jokius automobilio trūkumus (variklio trūkčiojimą, variklio alyvos deginimą ir pan.) ar planuojamą atlikti variklio remontą nei raštu, nei žodžiu atsakovės neinformavo. Todėl tikėtina, jog šiuo laikotarpiu nusiskundimų dėl esminių automobilio techninio stovio trūkumų ieškovas neturėjo, automobilio būklė ieškovą tenkino, automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių automobilio eksploatuoti, naudotis juo pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti, nebuvo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

30. Pastebėtina, kad CK 6.334 straipsnis (netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės), kuriuo remiasi apeliantas, negali būti taikomas atsietai nuo kitų CK normų. Ieškovui, kaip pirkėjui, siekiančiam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, įstatymas numato ir įrodinėjimo pareigą (CK 6.333 straipsnio 1 dalis.  Teismo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys ekspertizės skirti neprašė ir nesutiko už ją apmokėti, o nutarties 27 punkte aptarti faktiniai duomenys ieškinio pagrįstumo nepatvirtino.

31. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias daiktų kokybę, pardavėjo atsakomybę, nustatė visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, vertino abiejų šalių teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje, padarė motyvuotas ir įrodymais paremtas išvadas, kurioms teisėjų kolegija pritaria. Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymu vertinimu, nepagrindė, kaip teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir kitokio jų vertinimo siekiant, kad pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios apeliantui palankios aplinkybės. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo vertinti, kad byloje esanti įrodymų visuma buvo įvertinta pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-224 straipsniai) ir dėl to skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                                                                                      Dalia Pranckienė