Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-16-932/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03310-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, 

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui N. X. ir jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. X., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10ANN-129481115-17, kuriuo X. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulė L. Š. 2017 m. lapkričio 12 d. surašė X. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-128310004-17 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog X. M. 2017 m. lapkričio 12 d., 03.32 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,74 promilių (po paklaidos – 0,72 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas A. G. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu pripažino X. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo X. M. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinio poveikio priemonės jam iš viso neskirti. Asmuo neginčija paties pažeidimo fakto, tačiau, X. M. manymu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas X. M. nurodė, jog jo padarytas pažeidimas nesukėlė jokių padarinių – jis nesukėlė eismo įvykio, nebuvo apgadintas turtas ar sužaloti žmonės, o jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą, taip pat, skundą padavusio asmens manymu, nebuvo atsižvelgta į alkoholio matuoklio paklaidą (2 procentus). Dėl padaryto pažeidimo jis gailisi, kaltę pripažino pilnai, pats propaguoja sveiką gyvenseną, alkoholio nevartoja, sportuoja bei mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukeltų didelių nepatogumų, dėl to jis prarastų darbą, į kurį tenka vykti net iki Lentvario, taip pat automobiliu jis vyksta ir į paskaitas, todėl praradus teisę vairuoti sustotų jo aktyvus kasdienis gyvenimas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu prašo X. M. skundą atmesti. Nurodo, X. M. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jo padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, buvo atsižvelgta į tai, jog X. M. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje nebuvo šiukščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių, todėl jam buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali piniginė bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat įstatyme numatytam minimaliam 12 mėnesių terminui.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas N. X. palaikė paduotą skundą, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais ir skundą tenkinti. Papildomų reikšmingų aplinkybių nenurodė, tik akcentavo nuoširdžiai besigailintis, daugiau toks jo elgesys tikrai nepasikartos. Tą vakarą šventė gimtadienį, išgėrė dvi taures vyno, palaukė 30-40 minučių, jautėsi gerai, dėl ko sėdo už vairo. Pasirodo, jo įsitikinimas, kad gali vairuoti, buvo klaidingas.  Padarė didelę klaidą, dėl kurios labai pergyvena. Teisės vairuoti turėjimas jam yra itin svarbus, kadangi ją turėdamas gali dirbti, o be šios specialiosios teisės praras darbą, nebeturės pajamų. 

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. X. skundas atmestinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš X. M. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo pilnai pripažįsta savo kaltę, paskirtą piniginę baudą jau sumokėjo, o skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą arba, kaip posėdyje pažymėjo atstovas, bent jau sutrumpinti atėmimo terminą. Toks prašymas motyvuojamas būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris X. M. visų pirma reikalingas darbe. Pasak skundą padavusio asmens, X. M., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, prarastų darbą, netektų pragyvenimo šaltinio. Be to, teisė vairuoti jam yra būtina ir vykstant į paskaitas. Kita skundo argumentų dalimi siekiama pabrėžti, jog X. M. pritaikytas specialios teisės atėmimas yra neproporcingas padarytam pažeidimui, kadangi asmeniui nustatytas girtumas visai nežymiai viršijo leistiną ribą, o pažeidimu jokia žala nepadaryta. Be to, pažymima, kad X. M. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, alkoholio nevartoja, padarytas pažeidimas yra atsitiktinis.

Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens prašymą netaikyti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 301 straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad  individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu.

Nagrinėjamu atveju teismas visgi neturi pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui buvo paskirta netinkama nuobauda, kas savo ruožtu leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Analizuojamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. Nors X. M. tvirtina leistiną alkoholio ribą viršijęs nežymiai, tačiau ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju X. M. po paklaidos nustatytas 0,72 promilių girtumas, kas, priešingai nei teigia pažeidėjas, reiškia, jog leistina riba buvo viršyta pakankamai ženkliai, o transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžė jokios žalos nepadaręs, tačiau vien ta aplinkybė, jog laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltas eismo įvykis, sugadintas turtas ar sužaloti žmonės, nesuteikia pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės. Kita vertus, jei X. M., vairuodamas transporto priemonę ir būdamas tokio girtumo būsenoje, būtų sukėlęs dar ir atitinkamus padarinius, pastarojo veiksmams būtų pritaikyta kita kvalifikacija, galimai net ir pradėtas baudžiamasis procesas (pavyzdžiui, padarius eismo įvykį ir nesunkiai sužalojus kito žmogaus sveikatą). Tuo pačiu pažymėtina, kad nors pats N. X. M. ir tvirtina besijautęs gerai, tačiau iš bylos matyti, kad dėl pastarojo vairavimo policijoje buvo gautas pranešimas, pranešėjas susisiekė su policijos budėtoju, važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iš paskos, kol šį sustabdė pareigūnai. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad N. X. M. vairavimas sukėlė pašaliniam asmeniui įtarimų, esant vairuotoją neblaivų, kas vėliau pilnai pasitvirtino. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo esantis ne vietinis, nepakankamai gerai žinantis miestą, važiuodamas naudojosi GPS sistema, kas rodo, jog pastarasis juo labiau turėjo elgtis rūpestingai, kai tuo tarpu N. X. M. nakties metu, gerai nežinodamas netgi miesto teritorijos, vairavo užmiestyje ir dargi neįsitikinęs, jog yra blaivus, nors alkoholį vartojo 30-40 min., iki jam atsisėdant už vairo.

Teismas išties teigiamai vertina tai, jog X. M. studijuoja, dirba, sportuoja, matyti, jog asmuo ne formaliai, o išties nuoširdžiai pergyvena padaręs nusižengimą, taip pat teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumus nuvykstant į darbą bei vykdant darbines funkcijas, yra apsunkintas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau tokio pobūdžio nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali būti pervertinami, kadangi šios rūšies nusižengimai gali sukelti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Tokiu būdu prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, juo labiau, kai leistina riba yra viršyta ne nežymiai, o daugiau nei 0,3 prom. (šiuo atveju nustatytas 0,72 prom. girtumas), vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių, negali tikėtis švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos (neskiriant ar skiriant trumpesnę administracinio poveikio priemonę). Toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju X. M. skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas jo padaryto nusižengimo pavojingumas, jam nustatytas girtumo laipsnis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko jam buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė bauda, o teisė vairuoti atimta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam 12 mėnesių terminui, kurį sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, X. M. skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 10ANN-129481115-17 paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

N. X. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10ANN-129481115-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Julita Dabulskytė – Raizgienė