Civilinė byla Nr. e2A-2059-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdma Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) I. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių komunalinis centras“ ieškinį atsakovui I. M. dėl delspinigių priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Artea bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Švenčionių švara“ (šiuo metu – UAB Švenčionių komunalinis centras“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. M. 1 589,94 Eur negrąžinto kredito dalies, 901,89 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur nesumokėtų atidėtų palūkanų, 1 047,69 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 589,94 Eur negrąžinto kredito, 901,89 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur nesumokėtų atidėtų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (2 551,23 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškovei apskundus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino minėto teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškovės ieškinio dalis ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

4.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Nurodė, kad UAB „Švenčionių komunalinis centras“, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė, 2016 m. vasario 12 d. su AB „Šiaulių bankas“ (šiuo metu – Artea bankas) sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2016-5502-11 (toliau – kreditavimo sutartis, sutartis). Sutarties nuostatos be kitų gyventojų pareigų numatė ir 0,04 procentų dydžio delspinigius, kurie pagal sutarties 7.5 punktą skaičiuojami nuo pagal sutartį negrąžintos (nesumokėtos) kredito ar palūkanų sumos. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta ne ieškovės naudai, tačiau pagal kreditavimo sutartį daugiabučio namo gyventojai, kaip naudos gavėjai yra atsakovai. Kreditavimo sutartis yra galiojanti, jokios jos nuostatos nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl ji visa apimtimi yra privaloma gyventojams, įskaitant ir atsakovą. Nustatyta ir atsakovas to neginčija, kad atsakovas ilgą laiką nemokėjo jam pagal sutartį numatytų mokėtinų sumų, dėl ko susidarė 3 596,92 Eur įsiskolinimas, kurio dalį 1 047,69 Eur sudaro delspinigiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje įtvirtina netesybų sampratą, o CK 6.258 straipsnis numato, kad tais atvejai, kai sutartis nėra tinkamai vykdoma, sutarties nuostatose gali būti numatytos netesybos (bauda, delspinigiai). Sutarties 5.7 punkte nustatyta, kad praleidus kredito ar jo dalies grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Daugiabučio namo administratorė, t. y. ieškovė, kaip nurodė ir šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas, privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorė neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį, sumokėtų kreditavimo sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka. Administratorė pagal kreditavimo sutartyje nustatytą delspinigių dydį – 0,04 procentų, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio apskaičiavo 1 047,69 Eur delspinigius, kurių dydis grindžiamas pateiktų paskolų ir palūkanų žiniaraščiu. Atsakovas nebuvo ir nėra įvykdęs mokėjimo prievolių pagal sutartį. Prašė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas I. M. su ieškovės reikalavimu priteisti delspinigius nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pažeidė sutarties 7.5 punktą, kuriuo ieškovė turėjo pareigą per tris mėnesius kreiptis į teismą, kai mokėjimas yra praleistas didesnei nei 100 Eur sumai. Ieškovė tos pareigos neįvykdė, todėl bankas negali gauti daugiau nei būtų gavęs ieškovei tinkamai vykdant savo pareigą. Ieškovė septynerius metus nepranešinėjo jam (atsakovui) apie tai, kas vyksta – skolos didėjimą ir iki šiol el. paštu nėra gavęs jokio ieškovės pranešimo apie pradelstus mokėjimus. Sąskaitą už renovaciją gavo jau po to, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui. Ieškovė neįrodė, kad įvykdė sutarties 7.5 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi grąžino bylą į pirmąją instanciją būtent dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovė laikėsi Sutarties 7.5 punkto reikalavimų. Ieškovė klaidingai teigia, kad delspinigiai yra banko motyvacija suteikti kreditą. Tuo atveju, jei bankas negalėjo žinoti, kad ieškovė nevykdys sutarties 7.5 punkto, tai suma, kurią bankas galėjo tikėtis gauti, sudaro 4 Eur. Apskaičiavo, kad ieškovė jam turėtų sumokėti 4 Eur; aplinkybė, kad nereiškia priešpriešinio reikalavimo dėl 4 Eur priteisimo, nesudaro pagrindo nenagrinėti ieškovės atsakomybės pažeidus sutarties 7.5 punktą. Mano, kad tuo atveju, kai ieškovė neįvykdė sutarties 7.5 punkto, ieškovei tenka pareiga sumokėti bankui delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 25,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 201,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; o kitą ieškinio dalį atmetė.

6.1.                      Teismas, įvertinęs bylos duomenis, tarp jų kreditavimo sutarties nuostatas, pažymėjo, kad kreditavimo sutarties sąlygos nėra nuginčytos, kreditavimo sutartis nėra nutraukta, yra vykdoma ir ginčo byloje dėl to nėra. Teismas atkreipė dėmesį į kreditavimo sutarties 7 punkte nustatytą naudos gavėjų skolų administravimo tvarką, 7.5 punkto nuostatas, numatančias, kad kai naudos gavėjas vėluoja vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui daugiau kaip 90 kalendorinių dienų ir naudos gavėjo pradelstai mokėti sumai (skolai) bankui viršija 100 Eur sumą, administratorius per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laiką mokėjimai nebuvo atlikti) įsipareigoja ir privalo inicijuoti visos ar pradelstos mokėti naudos gavėjo butui tenkančios kredito dalies išieškojimą iš naudos gavėjo teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl naudos gavėjui tenkančios kredito dalies priteisimo ir į antstolį dėl išieškojimo (jeigu skolininkas geruoju nevykdo teismo sprendimo) arba sudaryti su naudos gavėju (skolininku) taikos sutartį dėl įsipareigojimų vykdymo, išdėstant susidariusios naudos gavėjui tenkančios skolos mokėjimus ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui ir įpareigojant naudos gavėją už atidėjimo laikotarpį sumokėti ne mažesnius nei specialiojoje dalyje nurodyto dydžio delspinigius. Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad ieškovė pažeidė kreditavimo sutarties 7.5. punktą, savarankiško reikalavimo tuo pagrindu mažinti civilinę atsakomybę ar nuo civilinės atsakomybės atleisti, nereiškė, ir teismas neturi teisės peržengti ieškinio reikalavimų ribų.

6.2.                      Spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagal visą kreditavimo sutartį buvo priskaičiuota 2 074,65 Eur delspinigių suma, sumokėta – 33,80 Eur, ir kad pateikiamos priskaičiuotų ir sumokėtų delspinigių sumos yra viso daugiabučio namo. Ieškovė, kaip kreditavimo sutarties administratorė, duomenų apie tai, kad dėl atsakovo nemokėtų įmokų pagal kreditavimo sutartį ieškovė kredito įstaigai būtų sumokėjusi delspinigius, nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė ir nurodė, kad tokių duomenų neturi, kokia iš AB „Šiaulių bankas“ viso aptariamo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams priskaičiuotų delspinigių dalis tenka atsakovui. Teismas akcentavo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas įmokų nemokėjo nuo 2017 m. kovo mėn., o į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo mėn., nors pagal kreditavimo sutarties 7.5 punktą tai turėjo padaryti per 10 kalendorinių dienų naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus daugiau kaip 90 kalendorinių dienų. Teismas vertino, kad tokiu būdu ieškovė sąmoningai didino netesybų dydį.

6.3.                      Teismas vertino, kad atsakovas nėra teisininkas, neturi specialių teisinių žinių. Atsakovas su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo nesutinka dėl to, kad ieškovė, pažeisdama sutarties sąlygas, per tris mėnesius nuo įmokų nemokėjimo nesikreipė į teismą. Tokią atsakovo poziciją teismas vertino kaip prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą paskolų ir palūkanų žiniaraštį atsakovui už 2017 m. kovo mėnesį apskaičiuoti 0,17 Eur delspinigiai, už 2017 m. balandžio mėnesį – 0,93 Eur, už 2017 m. gegužės mėnesį – 2,39 Eur, už 2017 m. birželio mėnesį – 4,39 Eur, už 2017 m. liepos mėnesį – 7,15 Eur, už 2017 m. rugpjūčio mėnesį – 10,56 Eur, iš viso – 25,59 Eur. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 047,69 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 25,59 Eur dydžio delspinigius. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

6.4.                      Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vertinant galutinį bylos procesinį rezultatą. Teismas tenkino 71,60 procentų ieškinio reikalavimų, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovei priteista 2 551,23 Eur, šiuo sprendimu priteista 25,59 Eur delspinigių, iš viso – 2 576,82 Eur, t. y. 71,60 procentų iš ieškovės prašomos priteisti 3 598,92 Eur sumos. Teismas sprendė, jog tenkinus 71,60 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas 58 Eur žyminis mokestis, 1 143,60 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai atlyginti, įvertinęs, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir laikydamas jas pagrįstomis. Be to, atsižvelgęs į atsakovo sumokėtą procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą, teismas tokių išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas I. M. pateikė byloje apeliacinį skundą, prašydamas nustatyti, kad nepaisant ginčijamo sprendimo teiginio, priešingai, sutartis buvo aiškiai ginčijama, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliantas pažymi, kad buvo užginčytas ieškovės pateiktas kreditavimo sutarties aiškinimas. Teigia, kad sutarties ginčijimas negali būti supainiotas su niekuo kitu. Kritiškai vertina teismo poziciją dėl neva atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. Taip pat akcentuoja, kad apskaičiuodamas ieškinio patenkintų reikalavimų dalį procentais, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pirmiausia pateikė ieškinį, o sąskaitą atsiuntė vėliau. Kadangi niekada nebuvo užginčyta pagrindinė 1 589,94 Eur suma ir apie ją nebuvo pranešta apeliantui prieš pareiškiant ieškinį, nebuvo jokio reikalo dėl jos reikšti ieškinį, todėl ji neturėtų būti įtraukta į skaičiavimus, todėl mano, kad vietoje 71,60 procentų ieškinio patenkintų reikalavimų dalies teismas turėjo skaičiuoti 49,12 procentų.

8.       Ieškovė UAB „Švenčionių komunalinis centras“ atsiliepime su apelianto skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipdama dėmesį, kad apeliacinis skundas yra painus ir sunku suprasti jo esmę, ieškovė daro prielaidą, kad apeliaciniame skunde yra keliamas kreditavimo sutarties 7.4 punkto pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Nurodo, jog kreditavimo sutarties visumos ar jos nuostatų pagrįstumo klausimas nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas niekada nereiškė savarankiškų reikalavimų ir neginčijo sutarties ar jos nuostatų teisėtumo klausimo, o ši pozicija yra pateikiama tik kartu su apeliaciniu skundu. Be kita ko pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų nuginčyta nurodoma sutarties nuostata (7.4 punktas) tai negali daryti ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, kuriuo buvo išspręstas tik delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo kausimas. Mano, kad apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu akivaizdžiai peržengia civilinės bylos ribas, skundu yra formuluojami nauji civilinės bylos nagrinėjimo eigoje neteikti reikalavimai, kurie stokoja teisinio aiškumo ir teisinės logikos.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas), kuris dalyvavo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. T-126 „Dėl rajono energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimo vardinio balsavimo biuleteniai, 2015 m. gruodžio 4 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 14). Ieškovė, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė, 2016 m. vasario 12 d. su AB „Šiaulių bankas“ sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2016-5502-11 (anksčiau ir toliau – kreditavimo sutartis, sutartis).

13.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovo kreditavimo sutarties pagrindu priteisimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 589,94 Eur negrąžinto kredito, 901,89 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur nesumokėtų atidėtų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 58 Eur žyminio mokesčio, o kitą ieškinio dalį (dėl delspinigių priteisimo) atmetė; taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei apskundus minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-861-796/2024, panaikino minėto teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovės ieškinio dalis buvo atmesta ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjo klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 047,69 Eur delspinigių pagrįstumo ir tokį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 25,59 Eur delspinigių bei, atitinkami, bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, keldamas klausimą dėl kreditavimo sutarties (tam tikrų jos nuostatų) teisėtumo, akcentuodamas, kad sutartis buvo ginčijama, ir kad byloje nebuvo atkleista bylos esmė, dėl ko apeliantas prašė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. 

15.       Pirmiausia pažymėtina, kad jau byloje įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalimi iš esmės buvo konstatuota, kad atsakovas įmokų pagal kreditavimo sutartį tinkamai nemokėjo, dėl ko teismas ieškovės reikalavimų dalį dėl negrąžintos paskolos dalies, palūkanų ir atidėtų palūkanų priteisimo tenkino, minėtame sprendime pasisakydamas ir dėl atsakovo argumentų apie jo neva netinkamą informavimą, be kita ko konstatavęs, kad atsakovo elgesys gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procese negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu. Tokiu būdu, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išsprendus klausimą dėl atsakovo pagrindinės skolos bei palūkanų ieškovei priteisimo, šioje byloje buvo sprendžiama dėl reikalaujamų priteisti netesybų (delspinigių forma).

16.       Kreditavimo sutarties 5.7 punkte nustatyta, kad, praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami specialiojoje dalyje numatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas; administratorė (t. y. ieškovė) privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį, sumokėtų sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka. Pagal kreditavimo sutarties 7.4 punkto nuostatas, administratorė patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu susipažino su banko pateiktomis tipinėmis raginimo, priminimo, reikalavimo pranešimų formomis, gavo iš banko atstovų šių dokumentų kopijas ir įsipareigoja jomis vadovautis administruojant naudos gavėjų skolas; be to administratorė įsipareigojo užtikrinti tinkamą minėtų pranešimų įteikimą naudos gavėjams, ir pan. Kreditavimo sutarties 7.5 punkte numatyta sąlyga, jog kai naudos gavėjas vėluoja vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui daugiau kaip 90 kalendorinių dienų ir naudos gavėjo pradelsta mokėti suma (skola) bankui viršija 100 Eur sumą, administratorė (t. y. ieškovė) per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laikotarpį mokėjimai nebuvo atlikti) įsipareigoja ir privalo inicijuoti visos (jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ar pradelstos mokėti naudos gavėjo butui tenkančios kredito dalies išieškojimą iš naudos gavėjo teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl naudos gavėjui tenkančios kredito dalies priteisimo ir į antstolį dėl išieškojimo (jeigu skolininkas geruoju nevykdo teismo sprendimo) arba sudaryti su naudos gavėju (skolininku) taikos sutartį dėl įsipareigojimų vykdymo, išdėstant susidariusios naudos gavėjui tenkančios skolos mokėjimus ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui ir įpareigojant naudos gavėją už atidėjimo laikotarpį sumokėti ne mažesnius nei specialiojoje dalyje nurodyto dydžio delspinigius. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų trečiojo asmens pateiktus duomenis apie laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagal kreditavimo sutartį paskaičiuotus delspinigius, iš kurių nėra išskirta atsakovui tenkanti dalis, ginčui aktualias kreditavimo sutarties nuostatas ir atsižvelgė į tai, kad nors atsakovas įmokų nemokėjo nuo 2017 m. kovo mėn., tačiau į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, nors pagal kreditavimo sutarties 7.5 punktą tai turėjo padaryti per 10 kalendorinių dienų naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, dėl ko teismas ieškovės veiksmus traktavo kaip sąmoningą netesybų didinimą, ko pasėkoje, kartu atsakovo poziciją interpretuodamas kaip prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovei iš atsakovo vietoje prašomų priteisti 1 047,69 Eur delspinigių už daugiau nei 5 metų laikotarpį, priteisė 25,59 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Ir nors, viena vertus, sutiktina, kad atsakovas šiuo atveju tiesiogiai neprašė taikyti senaties dėl delspinigių skaičiavimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad toks teismo sprendimas, priimtas visų bylos duomenų visumos kontekste, kartu atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų, įvertinus tiek paminėtas kreditavimo sutarties 7.5 punkto nuostatas, tiek šalių pateiktus duomenis, laikytinas pagrįstu, nesat pagrindo sutikti, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad jokių objektyvių argumentų ar duomenų, kurie paneigtų tokio sprendimo teisėtumą, apeliantas nenurodė. Kaip tokiais pagrįstais argumentais nelaikytinos ir apelianto akcentuotos aplinkybės apie kreditavimo sutarties (ar tam tikrų jos nuostatų, minimi sutarties 7.4, 7.5 punktai) ginčijimą. Kaip jau ne kartą buvo pažymėta bylos nagrinėjimo metu, be kita ko ir teismo posėdyje, jokie reikalavimai dėl kreditavimo sutarties (tam tikrų jos nuostatų) pripažinimo negaliojančiomis CPK nustatyta tvarka, byloje nebuvo pareikšti ir tai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko, todėl ir apelianto argumentai šiame kontekste (dėl sutarties ginčijimo) vertintini kritiškai.

17.        Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija dėl ginčo sprendimu neva netinkamai nustatytos ieškinio patenkintų reikalavimų dalies (dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų), apeliantui akcentuojant, kad neva niekada nebuvo užginčyta pagrindinė 1 589,94 Eur suma ir apie ją nebuvo pranešta apeliantui prieš pareiškiant ieškinį, nebuvo jokio reikalo dėl jos reikšti ieškinį, todėl, anot apelianto, ji neturėtų būti įtraukta į aptariamus skaičiavimus. Tokie apelianto argumentai atmestini. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, šalių klausimas dėl pagrindinės skolos (1 589,94 Eur negrąžinto kredito dalies) jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo 2024 m. balandžio 2 d. procesiniu sprendimu. Dėl minėto sprendimo apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje be kita ko sprendė, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus grąžintą bylos dalį. Taigi, įvertinus galutinį bylos rezultatą visų pareikštų reikalavimų kontekste, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad viso ieškovei (pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir šioje byloje ginčijamą sprendimą) buvo priteista 2 576,82 Eur suma, kas pareikštų reikalavimų kontekste ir sudaro 71,60 procentų (2 576,82 x 100 /3 598,92). Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, priteisdamas iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas įvertino išlaidų pagrįstumą, tai, kad jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, ir apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti.

18.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

19.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

21.       Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

22.       Ieškovė pateikė prašymą dėl 798,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo, kartu su 2025 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra, ataskaita bei 2025 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apelianto priteistina jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. M., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių komunalinis centras“, juridinio asmens kodas 178602952, 798,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Kristina Lysionok