Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinės bylos Nr. 2S-1833-613/2015
(S)
Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10046-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.5.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Š. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. G., atstovaujamo Jovitos G. G., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, Klaipėdos apskrities VMI,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdymo procesą administracinio teisės pažeidimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/02244 suėjus vykdymo senaties terminui (virš 10 metų). Nurodo, kad VPK VP Eismo priežiūros skyrius antstoliui Giedriui Jonauskui 2004-12-22 pateikė nutarimą dėl 579,24 Eur baudos, paskirtos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsniu, nes 2004-09-19 pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Nuo 2004-09-22 išduoto nutarimo skirti pareiškėjui 579,24 Eur baudą praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau bauda iki šiol nėra išieškota. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs išvengti baudos mokėjimo, todėl paskirtos baudos vykdymo senaties terminas pasibaigė 2006-09-22.
Antstolis Giedrius Jonauskas CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2015-08-10 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas ir jo netenkino.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad skundą laiko nepagrįstu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl 2015-09-15 nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės 2015-09-15 nutarties dalis atmesti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad teismas netaikė, ATPK pagrindu paskirtos administracinės baudos, nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino vykdomojoje byloje; nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/02244 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-12-09 antstolio kontoroje gautas 2004-09-22 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos nutarimas Nr. 14071 dėl 2000 Lt baudos Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), skyrimo. 2004-12-14 antstolis išsiuntė pareiškėjui antstolio šaukimą (v.b.l.2), 2004-12-27 antstolis užklausė „Sodrą“, bankus apie pareiškėjo darbovietę, turimas sąskaitas (v.b.l.4-5). 2008-12-28 užklaustas Registrų centras, nustatyta, kad pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto neregistruota (v.b.l.6). 2005-01-14 į bankus išsiųstas antstolio patvarkymas dėl patikrinimo ar skolininkų vardu yra piniginių lėšų ir vertybinių popierių, bei šių piniginių lėšų ar vertybinių popierių arešto (v.b.l.7-8). 2005-06-03 iš gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gauta pažyma apie pareiškėjo gyvenamąją vietą ir kiti duomenys (v.b.l.11). Nuo 2006-02-09 iki 2011-04-06 buvo sistemingai daromos užklausos „Sodrai“ ir bankams apie pareiškėjo darbinę padėtį bei pinigines lėšas (v.b.l.12-27). 2011-08-26 gautas Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašas apie pareiškėjo deklaruotą gyv. vietą (v.b.l.28). Taip pat gauti duomenys, kad pareiškėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (v.b.l.29), pareiškėjas bankuose neturi piniginių lėšų ir (ar) vertybinių popierių, nedirba (v.b.l.30-31). 2011-11-02 antstolis kredito įstaigoms išsiuntė patvarkymus sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą (v.b.l.32-35); patvarkymus dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių, bei šių vertybinių popierių realizavimo sustabdymo (v.b.l.36- 46; 57); Lietuvos saugios laivybos administracijai išsiuntė užklausą apie pareiškėjo vardu registruotas vidaus vandenų transporto priemones. 2011-12-12 – 2014-07-01 (v.b.l.62-89, 91-98) sistemingai užklausinėjo „Sodrą“, bankus, LR kelių transporto priemonių registrą, VĮ „Regitrą“, LR Jūrų laivų registrą apie pareiškėjo darbinę padėtį, pinigines lėšas kredito įstaigose, vidaus vandenų transporto priemones, kelių transporto priemones. 2014-08-07 bankui išsiųstas patvarkymas areštuoti lėšas (v.b.l.90). 2015-06-26 antstolis užklausė LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, gavo informaciją, kad nuo 2015-06-18 pareiškėjas dirba UAB „Vakarų laivų gamykloje“ (v.b.l.99). 2015-06-30 pareiškėjui išsiųstas vykdymo išlaidų apskaičiavimas (v.b.l.100), pareiškėjui ir pareiškėjo darbovietei išsiųsti patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l.101-102).
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/02244 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-12-09 gautas 2004-09-22 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos nutarimas Nr. 14071 dėl 2000 Lt baudos Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), skyrimo, taigi trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, nepraleistas.
Vykdomosios bylos duomenys rodo, antstolis sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas – nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kelių bei vidaus vandenų transporto priemones ir kt., pateikė užklausas „Sodrai“ dėl pareiškėjo darbovietės; vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Todėl pareiškėjo motyvas, kad jokie realūs vykdymo veiksmai nebuvo vykdomi, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Pareiškėjas būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų, kad gautų pajamas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs; privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pareiškėjas neinformavo antstolio apie įsidarbinimą ir galimybę baudą išieškoti; nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudai išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) veiksmai vertintini kaip siekimas išvengti baudos mokėjimo. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad bauda buvo neišieškota dėl pareiškėjo turtinės padėties, vertintini kritiškai.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju senaties taikymo institutas negali būti taikomas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis CPK 335-339 str.,
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Giedrė Seselskytė