Civilinė byla Nr. e2A-473-777/2017

                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            2.6.16.8; 2.1.1.3.7; 3.1.18.6; 3.3.1.14; 3.3.18.1; 3.1.12.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. A., I. S. ir E. K. (E. K.) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovams J. K., J. K., G. T., VĮ Turto bankui, J. B., A. R. (A. R.), K. S., V. S., I. M. K., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z. (I. Z.), L. Z., A. Ž., N. P., I. S., E. K., K. A. dėl statinių nugriovimo ir išregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai 2015-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0483, Nr. N23/2004-0484,                                                Nr. N23/2004-0485 nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento): Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštus Nr. 13SD-620-(14.13.55),                                                       Nr. 13SD-621-(14.13.55), Nr. 13SD-622-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“; 2015-07-29 įsakymus Nr. 13 VĮ-305-(14.13.2.), Nr. 13 VĮ-307-(14.13.2.), Nr.                13 VĮ-308-(14.13.2.) dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0483, Nr. N23/2004-0485, Nr. N23/2004-0484 nutraukimo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 sprendimus Nr. 1SS-2055-(7.5), Nr. 1SS-2057-(7.5), Nr. 1SS-2063-(7.5).
2. Ieškovai 2016-10-26 pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo papildomai prašė pripažinti negaliojančiais ab initio: Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išregistravimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1141-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nuomos sutarčių išregistravimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai nurodė, kad ginčo poilsio nameliams, pastatytiems 1965 m. ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre bei eksploatuojamiems pagal poilsio (rekreacinę) paskirtį, įstatymų nustatyta tvarka 2004-09-16 sutartimis Nr. N23/2004-0483. Nr. N23/2004-0484 ir  Nr. N23/2004-0485 buvo išnuomotos atitinkamos dalys valstybinės žemės. 2013 m. ieškovai sutvarkė nameliams eksploatuoti skirtus žemės sklypus, 2014 m. pradėjo namelių kapitalinį remontą – sutvarkė pamatus, o 2015 m. – namelius. Darbus atliko teisėtai, tai grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos 2015-04-02 ir                           2015-04-03 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus aktais Nr. SPA-524(16.2), SPA-529(16.2), SPA-530(16.2).
4. Ieškovai nurodė, kad atsakovės Klaipėdos skyrius ir Neringos skyrius 2015-05-07 raštais            Nr. 13SD-620-(14.13.55.), Nr. 13SD-621-(14.13.55.) ir Nr. 13SD-622-(14.13.55.)                      „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“ įspėjo ieškovus apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį Civilinio kodekso 6.564 straipsnio            2 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškovai pateikė atitinkamus skundus, tačiau atsakovė atmetė skundus 2015-07-30 sprendimais Nr. lSS-2055-(7.5.), Nr. lSS-2057-(7.5.) ir                                  Nr. lSS-2063-(7.5.) ir nutraukė nuomos sutartis 2015-07-29 įsakymais                                                        Nr. 13 VĮ-305-(14.13.2.), Nr. 13 VĮ-307-(14.13.2.) ir Nr.13 VĮ-308-(14.13.2.). Ieškovai nurodė, kad administraciniai aktai – įspėjimai, sprendimai, įsakymai priimti nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
5. Ieškovai nurodė, kad ginčo žemės sklypo tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas yra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti ar pakeisti. Teismų sprendimais panaikinti ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo tvarkymo režimo, tačiau nepanaikinti ir nepakeisti žemės sklypo kadastro duomenys – plotas, ribos, kt., nepripažinti neteisėtais ginčo žemės sklypo suformavimas, žemės nuomos sutarčių sudarymas. Taikant Neringos miesto bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi būti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams). Neįvykdžius šios procedūros, atsakovė neturėjo teisės nutraukti žemės nuomos sutarties, kuri reikalinga ieškovei priklausančiam poilsio nameliui eksploatuoti.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytą namelį, ieškovams šių įpareigojimų neįvykdžius, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovės atstatytą statinį, išieškoti iš ieškovės visų patirtų išlaidų atlyginimą. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., G. T., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. 4400-0419-0172) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.
7. Atsakovė nurodė, kad  panaikinus ginčo teritorijos detalųjį planą, „išnyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos, buvo panaikintas anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, o kartu ir ieškovams nuomotas žemės sklypas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali būti tęsiami. Atsakovė turi teisę reikalauti statinių iškeldinimo (nugriovimo), nes statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, buvo sunykę, o                          2014–2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai. Taip pat pažymėjo, jog su ieškovais sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatyta galimybė vykdyti statybos darbus, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas apskritai draudžia vykdyti statybos darbus teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, t. y. numato esamų objektų likvidavimą. Atsakovė pabrėžė, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas – apskritai draudžia vykdyti statybos darbus ginčo teritorijoje, jame nurodyta esamus objektus likviduoti.
8. Atsakovė nurodė, kad Žemės įstatymo 45–48 straipsnių nuostatų pagrindu visuomenės poreikiams gali būti paimama tik privati žemė. Procedūros dėl neteisėtai pastatytų statinių, esančių valstybinėje žemėje, teisinis reglamentavimas nenumato.
9. Atsakovė pažymėjo, jog raštai, kuriais pranešama apie nuomos sutarties nutraukimą, yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo teisme objektas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-21 sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais ab initio atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymus                                               Nr. 13VĮ-305-(14.13.2.), Nr. 13VĮ-307-(14.13.2.), Nr. 13VĮ-308-(14.13.2.) bei atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą                                                           Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir                                              Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringos miestas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu. Priteisė iš atsakovės ieškovams 63,00 Eur žyminio mokesčio. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą – poilsio namelius: po 1/2 dalį statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2004-02-20, 2004-01-09 pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 267 ir Nr. 268 pagrindu įsigijo E. K. ir I. S.; po 1/2 dalį statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2004-02-20, 2004-01-09 pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 267 ir Nr. 268 pagrindu įsigijo E. K. ir I. S.; 3/5 dalis statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2003-08-28, 2003-07-18 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-7383 pagrindu įsigijo I. S.; statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3/5 dalis įsigijo I. S., o 2/5 dalis – K. A. nuo 2003-08-21, 2003-07-18 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-7384 pagrindu;  po 2/5 dalis statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2390-1000-2097) nuo 1998-11-19, 1998-07-09 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DF-2915 ir 1998-10-29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DF-7558 pagrindu įsigijo I. S.; I. S. ir K. A. po 1/21 dalį dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė (unikalus Nr. 4400-0419-0172), plane žymima „k2“, lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas „k3“ – jis yra šalia žemės sklypo, adresu Miško g. 15, Neringa, pavėsinės (unikalus Nr. 4400-0419-0229), plane pažymėtas „Ik4-lk5“, viena pavėsinė „lk4“ yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, kita pavėsinė „lk5“ – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Ieškovai ir atsakovė 2004-09-16 sudarė susitarimus Nr. N23/2004-0483 (E. K.),  Nr. N23/2004-0484 (I. S.) ir  Nr. N23/2004-0485 (K. A.) dėl valstybinės žemės nuomos.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovai 2013–2015 metais sutvarkė ginčo teritoriją, atliko namelių kapitalinio remonto darbus. Atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-05-07 raštais Nr. 13SD-620-(14.13.55.), Nr. 13SD-621-(14.13.55.) ir                                                Nr. 13SD-622-(14.13.55.) įspėjo ieškovus, kad yra priimtas sprendimas po dviejų mėnesių nutraukti su ieškovais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalies pagrindu. Raštuose nurodė, kad nuomos sutartys nutraukiamos tuo pagrindu, kad yra įsiteisėję administracinių teismų sprendimai, kuriais panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas ginčo teritorijos – buvusios moksleivių / pionierių stovyklos detalusis planas, o kartu panaikintas ginčo žemės sklypas, esantis nuomos sutarčių dalyku. Atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymais Nr. 13VĮ-305-(14.13.2), Nr. 13VĮ- 307-(14.13.2) ir Nr. 13VĮ-308-(14.13.2) nuspręsta nutraukti prieš terminą su ieškovais sudarytas valstybinės žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius Neringoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu minėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai gina savo nuosavybės teisę – teisę valdyti, naudoti ir disponuoti 1965 metais pastatytais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įsigyti pagal galiojusius teisės aktus – pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kurias sudarė ir tvirtino valstybės pavestas funkcijas atliekantys notarai. Konstatavo, kad ginčo namelių įsigijimo sandoriai ginčijami ir nuginčyti nebuvo. Ginčo nameliai buvo teisėtai suformuoti (pastatyti) prieš kelis dešimtmečius.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos                       2002-09-16 sprendimas Nr. 151 kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams,                 inter alia (be kita ko), dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) (toliau – ir schema) ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Minėtą teisės aktą pakeitusiame 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu                                    Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis turėjo būti nustatoma (keičiama) atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos ar jos teritorinio padalinio vadovo priimtu sprendimu, o tvarkymo plano sprendiniai galėjo būti tiktai pagrindas priimti atitinkamą sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo ar pakeitimo.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ministro Pirmininko 2012-07-20 potvarkiu Nr.                204 buvo sudaryta darbo grupė teisinėms prielaidoms paimti turtą visuomenės poreikiams išvadai pateikti, tačiau darbo grupė išvados (procedūros) dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams nepateikė.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog nameliai buvo parduodami nusigriauti, ir nepagrindė teiginių, kad vykdydami kapitalinį namelių remontą, ieškovai siekė pasipelnyti, nes žinojo apie kilusius ginčus.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentai numatė perspektyvinį žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą į miškų (miškų ūkio) paskirtį, tačiau žemės sklypo suformavimo bei įregistravimo viešame registre teisinis pagrindas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pakeistas ar  panaikintas.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad schemos sprendiniai ginčo teritorijoje numatė veiksmus: iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės jūros link, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona, atkurti prarastus želdinius. Nustatė ir tai, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, nuo 1965 m. iki teritorijų planavimo dokumentų sprendinių patvirtinimo yra teisėtai užstatytas poilsio statiniais ir naudojamas poilsio paskirčiai, o ne miškų veiklai. Konstatavo, kad žemės sklypas negali būti teisėtai pripažintas žeme, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų, tol, kol minėta teritorija yra užstatyta kitos paskirties statiniais. Žemės sklypas nebuvo paverstas miškų (miškų ūkio) paskirties žeme schemos sprendiniais, nes šios schemos neturi juridinės galios nustatyti ar keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien faktai, jog ginčo teritorija vadinama miškų ūkio žeme ir įtraukta į miškų ūkio kadastrą ir tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, nėra pakankamas įrodymas, kad tai yra miškų ūkio žemė. Tam turėjo būti atlikta speciali procedūra, numatyta nuo 1995 m. įsigaliojusiame Miškų įstatyme. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad procedūra atlikta teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ginčo pastatai turi vertę, t. y. poilsio namelio (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 37 534 Eur; poilsio namelio (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 37 534 Eur; poilsio namelio (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 37 534 Eur, todėl jie negali būti laikomi menkaverčiais.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštai Nr. 13SD-620-(14.13.55.), Nr. 13SD-621-(14.13.55.),                                                       Nr. 13SD-622-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, kuriais ieškovai, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, informuoti, jog po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, 2004-08-25 nuomos sutartis bus nutraukta, yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukėlė ieškovams jokių teisinių pasekmių. Tai nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovams, kuris būtų pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti, todėl nėra pagrindo juos pripažinti negaliojančiais.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2015-07-29 įsakymus                                                                               Nr. 13VĮ-305-(14.13.2.); Nr. 13VĮ-307-(14.13.2.) ir Nr. 13VĮ-308-(14.13.2.) bei                         2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ ir minėtų teisės aktų pagrindu vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0483; Nr. N23/2004-0484; Nr. N23/2004-0485. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringos mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išformuotas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtai ir nepagrįstai.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, jog turi teisę reikalauti statinių iškeldinimo (nugriovimo), nes statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, buvo sunykę, o kad 2014–2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai, šį faktą paneigė tiek į bylą pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytiniai įrodymai dėl vykdytų patikrinimų ir skundų, susijusių su poilsio namelių kapitaliniu remontu ginčo teritorijoje, tiek teismo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas, kuris nurodė, kad ieškovai atliko poilsio namelių kapitalinį remontą, kas atitiko tuo metu galiojusius įstatymo reikalavimus.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės nuomone, kad galbūt esantys ginčo statiniai daro neleistiną įtaką saugotinam unikaliam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui,  tačiau vien tas faktas negali būti pagrindu griauti pastatus, nes ieškovai turi įstatymo garantuotą teisę naudotis teisėtai įgyta nuosavybe, ją prižiūrėti.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo tiriamas sandorių teisėtumas, nebuvo vertinamas visuomenės poreikis paimti turtą visuomenės reikmėms, nebuvo priimtas atskiras teritorijos planavimo dokumentas, todėl priešieškinio reikalavimas įpareigoti nugriauti poilsio namelius yra nepagrįstas.
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė pagal priešieškinį nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog yra išlikę kiemo aikštelės fragmentai, todėl priešieškinio reikalavimo dalis – pašalinti kiemo aikštelės likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją – yra nepagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28. Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti ir įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)                                                                          (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti teritoriją.
29. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – tvarkymo planas), ir Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (toliau – bendrasis planas) negalima riboti ieškovų nuosavybės teisių į ginčo pastatus.
30. Apeliantė nurodė, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus skundžiamame žemės sklype numatyta tik miškų ūkio paskirtis, todėl žemės sklype negali būti poilsio paskirties statinių. Apeliantė pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, išskyrus įstatymuose numatytas specialias išimtis, pagal bendrąją taisyklę miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti statiniai – miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. parengtas apibendrinimas „Žemės teisiniai santykiai“).
31. Apeliantė nurodė, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis)                VI numeriu teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, dėl kurios sutvarkymo numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.
32. Apeliantė pažymėjo, jog bylose, kuriose buvo sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas, dalyvavo visi šios nagrinėjamos bylos ieškovai, todėl ieškovams buvo žinoma, kad teritorijoje, kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, numatytas objektų likvidavimas ir kad negalima atlikti jokių ginčo poilsio statinių statybos darbų. Ieškovai žinodami, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia vykdyti tokią veiklą,                 2013 metais pradėjo vykdyti statybų veiklą, todėl turi prisiimti iš to galinčius kilti neigiamus padarinius, t. y. atstatytus statinius nugriauti savo lėšomis bei jėgomis.
33. Apeliantė nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ginčo teritorija nėra miškų ūkio žemė ir yra įtraukta į Miškų ūkio kadastrą. Panaikinus detalųjį planą, kartu panaikintos ir detaliuoju planu suprojektuotų žemės sklypų ribos, o kartu ir ieškovų iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, t. y. neliko nuomos objekto. Panaikinus detalųjį planą ginčo teritorija liko nesuplanuota – jai nenustatyta nei paskirtis, nei būdas.
34. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovai turėjo teisę atlikti sunykusių statinių atstatymo darbus. Teismas neįvertino, jog ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga teisinė apsauga ir kuriai yra taikomi tvarkymo plano sprendiniai, numatantys esamų objektų likvidavimą ir ekosistemų apsaugos miškų veiklą, taikomos ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.
35. Apeliantė nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, nurodė, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK                           6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pastatų savininkai, t. y. ieškovai, turi įstatymo garantuotą teisę lengvatine tvarka nuomotis pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą ir Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą sudaryti sąlygas pastatų savininkui užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis.
37. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo poilsio nameliai buvo teisėtai suformuoti (pastatyti) prieš kelis dešimtmečius, nesudaro teisinės prielaidos tęsti su ieškovais nuomos teisinius santykius, nes statinių, statytų 1965 metais, skundžiamų įsakymų priėmimo metu nebuvo, be to, schema ir tvarkymo plano sprendiniai numato likviduoti ginčo statinius, o ne juos atstatyti.
38. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 priimtą sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111)               „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, padarė teisės taikymo klaidą. Ieškovai nuomojasi dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, o pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu visą sprendimą tiek dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, tiek dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje.
39. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, nurodydamas, jog namelių įsigijimo sandoriai nebuvo ginčijami. Sprendžiant žemės sklypo atlaisvinimo klausimą nėra būtina nuginčyti statinių įsigijimo sandorius, nes                                            CK 4.104 straipsnio 1 dalies norma, įpareigojanti statinių savininką atlaisvinti žemės sklypą praradus į jį teisę, šios prievolės nesieja su statinių įsigijimo teisėtumu ir nereikalauja, kad sandoriai, kuriais jie buvo įsigyti nuosavybėn, teismo būtų pripažinti negaliojančiais. Pagrindas atlaisvinti žemės sklypą nuo jame esančių statinių šiuo atveju yra prarasta teisė naudotis žemės sklypu ir nesiejama su statinių įsigijimo nuosavybėn teisėtumu.
40. Trečiasis asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą, priimti naują sprendimą –  ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
41. Atsakovė pagal priešieškinį – VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliantės apeliacinį skundą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovus pagal priešieškinį per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. 4400-0419-0172) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją. VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
42. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
44. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2004 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą – poilsio namelius, esančius valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos miestas. Poilsio nameliai pastatyti ir eksploatuojami valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m. sav., kuris yra suformuotas, nustatytos ribos ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis bei būdas nustatyti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-07-15 įsakymu Nr. 13.6-2328.  Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis –  kitos paskirties žemė; naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamų pastatų eksploatacijai. Ieškovai ir atsakovė 2004-09-16 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis  Nr. N23/2004-0483,  Nr. N23/2004-0484 ir  Nr. N23/2004-0485. Nuomos sutartyse ieškovams išnuomota žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalis; žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti (3 punktas). Sutartyse numatyta, kad išnuomojamas žemės sklypas yra pajūrio juostoje, ir įpareigojama vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais, paminklotvarkiniu režimu, Neringos savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėmis.
45. Sprendžiant klausimą dėl ginčo sklypų disponavimo svarbūs teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą. Tokie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą, yra: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir nuostatai); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Būtent šie dokumentai detalizavo ir detalizuoja ypatingą Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą.
46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja schemos sprendiniams. Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams                             (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti nuostatų 6 punkte. Tarp jų nurodyti šie: atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas). Pagal schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kuriai sutvarkyti numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.
47. Nagrinėjamu atveju 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartimis ginčo valstybinės žemės sklypo dalis, esanti Neringoje, (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne aukciono būdu, nes joje buvo pastatai – poilsio nameliai, šiuo metu nuosavybės teise priklausantys ieškovams. Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-26 nutartimi sprendė, kad pirmiau nurodytas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė.
48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog ieškovai, žinodami (dalyvavo bylose, kuriose buvo sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas), kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ teismo sprendimu buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, 2013 metais pradėję statybas, turėjo prisiimti riziką ir galinčius kilti neigiamus padarinius.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos nuomos sutartyse išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatingas statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis, turėjo būti žinomi ir ieškovams, ir atsakovės Klaipėdos miesto skyriui. Tiek valstybės institucija, tiek privatūs asmenys privalėjo susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarydami sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdydami.
50. Kaip jau minėta anksčiau, valstybinės žemės nuomos sutartyse numatyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį į paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, nurodytus savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame ar specialiajame plane, valstybinės žemės nuomos sutartyse, nenumatyta.
51. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykių teisinis reguliavimas detalizuotas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir taisyklės). Šių taisyklių (2009 m. liepos 15 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. liepos 30 d.) 30.8 punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip trejų metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį.
52. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, kad 2002 m. patvirtintas detalusis planas yra neteisėtas, todėl naikintinas, faktiškai buvo panaikinta ir juo nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis. Tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, panaikinus detalųjį planą, neišnyko, kaip nurodė apeliantė, bet faktiškai pasikeitė nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą). Kaip jau minėta anksčiau, nuomos sutartyse nebuvo nustatyta galimybė keisti žemės sklypų paskirtį, tačiau tai sudarė sąlygas nuomos sutarčių šalims keisti šių sutarčių sąlygas (taisyklių                  30.8 punktas) arba nutraukti nuomos santykius pagal įstatymą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies                      3 punktas; Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Tačiau nei ieškovai, nei atsakovė neinicijavo nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo, toliau tęsė žemės nuomos santykius iki 2015-07-29. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas žemės sklypas nėra miškų ūkio žemė ir kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, nustatyti                                             2004-07-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2328, nenuginčyti.
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovai nepažeidė valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų dėl žemės naudojimo paskirties, ieškovai kaip nuomininkai laikėsi ginčo nuomos sutarčių reikalavimų, susijusių su jiems išnuomotų sklypų naudojimu. Todėl pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės įsakymai, kuriais minėtos nuomos sutartys nutrauktos dėl ieškovų kaltės, yra neteisėti, ir pagrįstai teismas šiuos atsakovės įsakymus pripažino negaliojančiais ab initio.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamos nuomos sutartys yra terminuotos: nuomos sutarčių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) terminas – trylika metų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki                         2017-09-16. Toks nustatytas terminas turėjo ieškovams kelti susirūpinimą dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo būdo ir nesuteikti teisėtų lūkesčių dėl termino pratęsimo žinant Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą ir pastatų iškėlimą. Juolab kad nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.
55. Teisėjų kolegija jau anksčiau nurodė, kad ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis pagal bendrąjį planą buvo miško ūkio, tačiau nuomos sutartyse šalys nurodė kitą žemės naudojimo paskirtį. 2002 m. panaikinus patvirtintą detalųjį planą šalys nekeitė šios sutarties sąlygos ir nenutraukė nuomos sutarčių. Be to, svarbu pažymėti, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai nors ir žinojo apie pakeistą valstybinės žemės naudojimo paskirtį, tačiau atsakovei veikiant pasyviai – nenutraukus nuomos sutarčių, nesiėmus veiksmų duomenims apie ginčo žemės paskirtį pakeisti, atsakovė pagrįstai leido susiformuoti teisėtiems ieškovų lūkesčiams dėl valstybinės žemės naudojimo ginčo nuomos sutarčių pagrindu sutartyse nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).
56. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo vertinamas visuomenės poreikis paimti turtą visuomenės reikmėms, todėl priešieškinio reikalavimas įpareigoti nugriauti poilsio namelius yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenustatyta, jog buvo pagrindas nuomos sutartis nutraukti pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, kompetentingoms valdžios institucijoms nusprendus įstatymo nustatyta tvarka naudoti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams. Todėl Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės naudojimu visuomenės poreikiams (tarp jų – teisės normos, reguliuojančios atlyginimą už statinius jų savininkams), šioje byloje netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).
57. Byloje konstatuota, jog atsakovė neteisėtai nutraukė ginčo nuomos sutartis ir jos galioja, todėl klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas, tarp jų – 4 punktą bei 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl namelių fragmentų pašalinimo ir teritorijų sutvarkymo pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.
58. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 priimtą sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ padarė teisės taikymo klaidą. Ieškovai nuomojasi dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, o pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu visą sprendimą tiek dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, tiek dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino šią Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 sprendimo dalį.
59. Byloje konstatavus, kad ieškovų skundžiami įsakymai yra neteisėti, atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimo dalis dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (dėl ginčo sklypų), išformavimo ir išregistravimo taip pat turi būti panaikinta, nes yra išvestinė. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 priimto sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ (dėl ginčo žemės sklypų) pripažinimo negaliojančiu yra pagrįsta.
60. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimo Nr. 13SK-185-(14.12.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalies dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro panaikinimo patikslintina, nurodant, kad 2015-07-29 sprendimo dalis dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro paliktina nepakeista. Kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas), tačiau jis patikslintinas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.
61. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

62. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-29 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti apribojo ieškovams teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu – poilsio nameliais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, uždraudė bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą.
63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo                         2015-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
64. Ieškinys patenkintas iš dalies, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo priėmimas yra jo įvykdymas, todėl sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo keistina ir nurodytina, kad laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str.).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu

65. Įvertinus pirmosios instancijos teismo praktiką, šioje byloje dalyvaujantiems asmenims (išskyrus asmenis – V. S., R. J., C. Ž., N. P., kurioms atstovauja advokatas Vaclovas Janušauskas ir VĮ Turto bankas ir kurios prisijungusios prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo – EPP) procesiniai dokumentai įteiktini CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant ir į tai, jog ši nutartis teisinių pasekmių šių asmenų teisėms neturės, nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims, nurodytiems nutarties rezoliucinėje dalyje, įteiktina taip pat CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą skelbimo tekstą (CPK 130 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą patikslinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimo Nr. 13SK-185-(14.12.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro panaikinti. Kitą 2015-07-29 sprendimo dalį palikti galioti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Byloje dalyvaujantiems asmenims, nurodytiems skelbimo tekste, 2017-04-06 nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio skelbimą:

„Klaipėdos apygardos teismas (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu įteikia Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 dalyvaujantiems asmenims: J. K., J. K., G. T., J. B., A. R. (A. R.), K. S., I. M. K., V. V., J. Z., I. Z. (I. Z.), L. Z., A. Ž., procesinį dokumentą – Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-368-777/2017, kuria atmestas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016. Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartis nurodytiems asmenims laikoma įteikta pranešimo paskelbimo dieną.“

Teisėjos                                                                                 Jolanta Gailevičienė

                                                                                   Erinija Kazlauskienė

             Giedrė Seselskytė