Civilinė byla Nr. 2YT-4588-512/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02382-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.2.7.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Z. Z..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į antstolį Z. Z. su procesiniu dokumentu, kuriame nurodė, kad nesutinka su vykdymo išlaidų išieškojimu, nes skolą sumokėjo pati.
Antstolis Z. Z. 2021 m. kovo 29 d. patvarkymu dėl skolininkės skundo Nr. S-21-14-2241 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino, antstolis nurodė, jog 2020 m. gegužės 29 d. gautas išieškotojo pranešimas, kad administracinė bauda sumokėta 2020 m. balandžio 23 d. Skolininkė vykdymo išlaidų neapmokėjo, todėl vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo dėl pareiškėjos skundo spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Z. Z. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0014/20/00038 pradėta vykdyti pagal 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 eur baudos išieškojimo iš skolininkės E. K..
2020 m. sausio 14 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-14-245 (v.b.l. 6).
2015 m. sausio 15 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-14-345 ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-14-344 (v.b.l.7-9).
2020 m. gegužės 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b. l.28).
2021 m. vasario 22 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-14-1192 (v.b. l. 32).
2021 m. vasario 22 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-14-1194, kuriuo nutarta iš skolininkės išieškoti vykdymo išlaidas (v.b.l. 33).
2021 m. kovo 22 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-14-2034 (v.b.l. 34).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. pateikė procesinį dokumentą, kurį antstolis laikė skundu dėl antstolio veiksmų. Iš pateikto pareiškėjos procesinio dokumento matyti, kad pareiškėja nesutinka su vykdymo išlaidų išieškojimu, motyvuodama tuo, jog skolą sumokėjo pati.
Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, paskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).
Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo (nutarimo) vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skolą sumokėjo gera valia, tačiau jau parsidėjus vykdymo procesui. Iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdomasis dokumentas priimtas 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu, o skolą pareiškėja sumokėjo 2020 m. balandžio 23 d. Šiuo atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei neturėjo būti siunčiamas (CPK 661 straipsnis).
Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo intrukcijos 152 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai; vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos <...>.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, nustačius, jog skolą pareiškėja sumokėjo prasidėjus vykdymo procesui, teismas pripažįsta, kad antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą toje pačioje vykdomojoje byloje dėl skolos, t.y. vykdymo išlaidų išieškojimo. Ginčo dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio byloje nebuvo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/20/00038 grąžinti antstoliui Z. Z..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Egidijus Mickevičius