Civilinė byla Nr. e2A-26-856/2023
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00315-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4715-1135/2022 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu prašė jo naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tomadas“ priteisti 6 904,02 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad po eismo įvykio 2021 m. rugpjūčio 15 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Tomadas“, su kuria 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių AVPK) sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, saugojamoje teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 28 d. į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariatą kreipėsi K. T., kuris informavo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, kad nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK 2021 m. spalio 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad automobilis buvo laikomas ne saugomoje, aptvertoje ir rakinamoje UAB „Tomadas“ aikštelėje, bet atviroje, netoliese esančioje iš dalies aptvertoje, ne UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo nukentėjusiojo asmens skundo: ieškovas nutarimo neskundė ir neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi už automobilio saugojimą buvo atsakinga UAB „Tomadas“, kuri taip pat neteikė prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą. Nutarime akcentuota, kad asmenys, galėję įvykdyti nusikalstamą veiką, nenustatyti, teritorija nesaugoma, neapšviesta, vaizdo kameromis nestebima. Atsakovė, palikdama autoįvykio metu sugadintą automobilį ne pačioje UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, o šalia jos neaptvertoje, neapšviestoje, vaizdo kameromis nestebimoje teritorijoje, netinkamai vykdė su Šiaulių AVPK pasirašytą sutartį, nedėjo net mažiausių pastangų saugoti jai patikėtą turtą. UAB „CLAIMS PRO“, teikiančios turto vertinimo paslaugas, specialistas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad pavogtų detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (be PVM) 7 149,78 Eur, o vertė su PVM 8 651,23 Eur. 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino reikalavimą nuo 8 651,23 Eur iki 6 904,02 Eur.
3. Atsakovė UAB „Tomadas“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad prašoma atlyginti žala yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nusikalstamą veiką padarė ne atsakovė. Ieškovas skundo dėl neva pavogtų detalių nepateikė, tyrimo nepageidavo, tad pripažintina, kad jokių pretenzijų dėl automobilio detalių neturėjo. Ieškovas nėra sutarties šalis, todėl pretenzijas dėl netinkamai vykdomos sutarties gali reikšti tik Šiaulių AVPK. Konsultacija negali būti įrodymu automobilio detalių vertei nustatyti, kadangi konsultacija neatitinka imperatyvių teisės normų. Automobilis po eismo įvykio sugadintas neatpažįstamai ir net sunku nustatyti, kokios detalės po eismo įvykio galėjo išlikti, tad atsižvelgiant į konsultacijos duomenis, kurioje nurodoma, kad laikytina, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir be didesnių defektų, aiškiai matyti, kad konsultacijoje pateikti duomenys nėra objektyvūs ir atitinkantys tikrovę. Paskaičiuota automobilio detalių atkuriamoji vertė neįvertinus, kad automobilis į atsakovės aikštelę saugojimui atvežtas absoliučiai sugadintas ir visiškai neeksploatuotinas. Atsakovės rastos identiškų detalių kainos ženkliai skiriasi nuo konsultacijoje pateiktų kainų. Nors skelbimuose nurodytos kainos taip pat negalėtų būti lyginamos su automobilyje po eismo įvykio likusiomis detalėmis, kadangi skelbimuose nurodomos detalės yra naujos arba naudotos, tačiau be jokių defektų. Visos detalės po eismo įvykio buvo sugadintos ir net neaišku, ar kai kurios iš jų išvis išlikusios, todėl vertinant jų atkūrimo vertę turėtų būti atimama mažų mažiausiai 90 procentų vertės. Ieškovo prašoma priteisti žala už keletą stambių detalių ir keletą smulkių detalių sudaro trečdalį automobilio vertės. Taip pat iš kartu su atsiliepimu pateikiamos filmuotos medžiagos, kuri daryta po eismo įvykio atgabenus automobilį į atsakovės stovėjimo aikštelę, aiškiai matyti, kad po eismo įvykio galinis kairės pusės žibintas buvo įlenktas ir subraižytas net keliose vietose. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra užlinkęs į kitą pusę, apgadintas, priekinis dešinės pusės ratas po eismo įvykio buvo išlūžęs, matyti rato fragmentai po automobiliu, duslintuvo vamzdis po eismo įvykio taip pat yra nulūžęs, atsiskyręs nuo automobilio bei apsilankstęs, eismo įvykio metu iš automobilio iškrito variklis. Dėl pastarojo neaišku ir nėra suprantama, kaip buvo nustatyta, kad yra dingę kuro sistemos purkštukai ir vamzdeliai, kadangi šiuo atveju net sunku įžiūrėti ir nustatyti po eismo įvykio išlikusias detales, juo labiau tokiame detalių kratinyje įžiūrėti labai smulkias detales.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Tomadas“ 4 134,79 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 474,95 bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. Š.. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pretenzijas dėl netinkamai vykdomos pasaugos sutarties gali reikšti tik Šiaulių AVPK, nes ieškovas nėra sutarties šalis. Šiuo atveju Šiaulių AVPK ir UAB ,,Tomadas“ sutartyje susitarė, kad paslaugų teikėjo pareiga yra užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę nuo fizinių veiksnių (9.5 p.), kad teikėjas nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos grąžinimo savininkui visiškai materialiai atsako už transporto priemonės, jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės nuvežimo akte (17 p.), o neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, teikėjas padengia visus Užsakovo bei turto savininko dėl to patirtus nuostolius (18 p.). Taigi, nors priverstinai nuvežta transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu, tačiau šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad teisės ir pareigos yra sukuriamos ne tik ją sudariusioms šalims, bet ir saugojamos transporto priemonės savininkui. Sutartis, kurioje įtvirtinta visiška atsakovės atsakomybė atlyginti savininkui už priverstinai nuvežtam ir saugotam automobiliui padarytą žalą (dalių sugadinimą ir praradimą), kaip ir joje nurodytos sąlygos dėl atsakovės atsakomybės neišsaugoto ar sugadinto automobilio savininkui, nėra nuginčytos. Šiuo atveju sutarties šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl saugojimo paslaugas teikiančios atsakovės atsakomybės tiesiogiai transporto priemonės savininkui už nuostolius (taigi, ir dėl teisės savininkui reikalauti atlyginti nuostolius), atsiradusius dėl netinkamai vykdytų saugojimo paslaugų (Sutarties 18 p.), todėl remtis sutarties pažeidimu prašant atlyginti nuostolius turi teisę ne tik Šiaulių AVPK, bet ir ieškovas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip profesionali saugotoja, šiuo atveju atsako už saugomo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.832 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1–3 dalys). Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės, todėl saugotojo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies negali pašalinti kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnio ir/ar kitose teisės normose, nes, priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, iš profesionalaus saugotojo yra protinga reikalauti visų priemonių, reikalingų daiktui išsaugoti, įveikiamų tik nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai atsakovė nurodė, kad ji nėra atsakinga už ieškovo automobiliui padarytą žalą, kadangi nėra atsakovės tyčios, o pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina dėl trečiojo asmens veiksmų. Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo atsakovė byloje neįrodinėjo. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2007, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. kasacinio teismo byloje automobilis buvo pavogtas, priešingai nei nagrinėjamu atveju, iš neprofesionalaus saugotojo. Teismas pažymėjo, kad tai atsakovei jau buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1636-567/2021. Atsakovės nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
7. Teismas nurodė, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK 2021 m. spalio 8 d. nutarimas (toliau – ir Nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariatą kreipėsi K. T., kuris informavo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, jog nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo saugomas po eismo įvykio UAB „Tomadas“ teritorijoje, pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais; tyrimo metu atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad automobilis paliktas saugoti ne aptvertoje ir užrakinamoje, t. y. saugomoje, UAB „Tomadas“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB „Tomadas“ priklausančioje atviroje nesaugojamoje aikštelėje. 2021 m. rugsėjo 29 d. liudytojo K. T. apklausos protokolas patvirtina, kad šis asmuo nustatyta tvarka apklausiamas tyrėjo patvirtino jo nurodytas aplinkybes, jog 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, kad nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo saugomas po eismo įvykio UAB „Tomadas“ teritorijoje, pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais, taip pat paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas įmonės teritorijoje, kuri dalinai aptverta tinkline tvora, prie kitų priverstinai nuvežtų transporto priemonių, kurios patalpintos uždaroje, užrakinamoje teritorijoje; įmonės teritorija nėra stebima vaizdo kamerų, taip pat ir aplink įmonės teritoriją nėra jokių vaizdo filmavimo kamerų; kas galėjo apvogti automobilį jis nežino, jokių įtartinų asmenų nematė. Nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad automobilis buvo laikomas atviroje, nesaugomoje ir nefilmuojamoje iš dalies aptvertoje ne UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo nukentėjusiojo asmens skundo.
8. Teismas sprendė, kad aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 27 d., 9 valandą, iš automobilio, pagal sutartį saugomo atsakovės, buvo pavogtos detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais. Teismas iš Nutarimo nustatė, jog liudytoju apklaustas E. Š. patvirtino, kad būtent tokios automobilio detalės po vagystės yra dingusios, jų dingimą patvirtino ir ieškovas.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, negali remtis vien faktine aplinkybe, jog automobilis buvo saugomas apgadintas po eismo įvykio, nes tai reikštų, kad kiekvienu atveju profesionali saugotoja visiškai neatsako už atlygintinai po eismo įvykio saugomo automobilio vertės sumažėjimą, net jeigu šis vertės sumažėjimas sąlygotas netinkamai vykdomų saugotojo pareigų. Šiuo atveju ieškovui pateikus įrodymus, kad atsakovės saugomas automobilis, priklausantis ieškovui, buvo apvogtas, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad šios detalės po eismo įvykio neišliko arba kad jų vertė buvo kita nei nurodė ieškovas.
10. Teismas iš 2021 m. rugpjūčio 15 d. automobilio perdavimo – priėmimo akto nustatė, kad jame tik apibendrintai nurodyta, jog automobilis apgadintas visas, jame nėra aprašyti K. T. išvardintų pavogtų detalių trūkumai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, kad atsakovės pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, jog automobilio galinis kairės pusės žibintas buvo įlenktas ir subraižytas net keliose vietose, o kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra užlinkęs į kitą pusę. Teismas nustatė, kad prieš vagystę šios detalės buvo automobilyje ir nenustatė akivaizdžių saugoto automobilio galinio kairės pusės žibinto ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sužalojimų ar trūkumų, o atsakovės pateiktoje fotonuotraukoje Nr. 3 matyti, kad veidrodėlis nėra užsilenkęs, kaip tvirtino atsakovės atstovas. Be to, ieškovas V. Š. ir liudytojas E. Š. patvirtino, kad prieš vagystę matė šias dalis, jos nebuvo sužalotos po eismo įvykio. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.
11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog neaišku, kaip buvo nustatyta, kad yra dingę kuro sistemos purkštukai ir vamzdeliai, tačiau be jau aptartų įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas, liudytojas E. Š. bei liudytoju apklaustas turto vertintojas E. B., apžiūrėję automobilį, patvirtino, kad šios detalės yra dingusios. Atsakovė nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų net teismui paaiškinus įrodinėjimo pareigą, neprašė teismo liudytoju apklausti K. T., kuris, atsakovės atstovės teigimu, yra atsakovės darbuotojas, ir paaiškino, kad patys kalbėjosi su K. T., tačiau naujų aplinkybių nepaaiškėjo, nors teismo posėdžio metu abejojo jo paaiškinimais pareigūnams.
12. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi buvo atsiskyręs nuo automobilio, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad šios detalės po eismo įvykio buvo netinkamos naudoti. K. T. du kartus policijos pareigūnams nurodė šias konkrečias detales kaip dingusias. Jis nenurodė, jog dingo metalo laužas (kaip įvardina atsakovė), liudytoju šio asmens apklausti atsakovė neprašė, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šios detalės po eismo įvykio buvo netinkamos naudoti. Ieškovas ir liudytojas E. Š. patvirtino, kad prieš vagystę matė šias dalis, jos nebuvo sužalotos po eismo įvykio. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar šios dalys po eismo įvykio išliko, todėl pareigos įrodyti savo teigiamas aplinkybes neįvykdė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo tik už ratlankį, nereikalaudamas žalos atlyginimo už kitas šio detalių rinkinio dalis (amortizatorių, stebulę, kitas rato dalis).
13. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog dingusi automobilio duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies reiškia, kad dingo ir katalizatorius, kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad K. T. du kartus policijos pareigūnams nurodė, jog dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, katalizatoriaus kaip dingusios detalės jis neįvardino. Ieškovas neprašė teismo apklausti šį asmenį kaip liudytoją byloje net ir išaiškinus įrodinėjimo pareigas byloje. Be to, liudytojas E. Š., teisme apklausiamas liudytoju, nurodė, jog katalizatoriaus prieš vagystę jis nematė, kad aikštelės darbuotojas nurodė, jog jis buvo padėtas atskirai nuo automobilio. Ieškovas taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Tomadas“ darbuotojas sakė, kad katalizatorius yra brangi detalė, todėl padėta atskiroje saugomoje aikštelėje, taigi, šios detalės prieš vagystę jis nematė. Teismas pažymėjo ir tai, kad apklaustas dėl vagystės Šiaulių AVPK liudytojas E. Š. patvirtino, jog dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, dingusio katalizatoriaus jis nenurodė, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad sargo išvardintos detalės buvo išsamiai ir teisingai. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovas neįrodė, jog aptariamos vagystės metu kartu su duslintuvu dingo ir katalizatorius, todėl žalos atlyginimo reikalauti už šią detalę jis neturi teisės. Tačiau ieškovas aptartais įrodymais įrodė, jog dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, todėl už šią dalį jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.
14. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas laikė įrodyta, jog ieškinyje nurodytos vagystės metu buvo pavogtos ieškovui priklausančios automobilio dalys: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sudedamosios dalys (veidrodėlis be gaubto, veidrodžio korpusas, veidrodžio stiklas, laiptelio žibintas, posūkio žibintas), priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais.
15. Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai neužtikrino jai perduoto automobilio saugojimo, nesiėmė visų prieinamų priemonių automobilio (jo dalių) saugojimui, saugojo automobilį ne aptvertoje ir užrakinamoje UAB „Tomadas“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB „Tomadas“ priklausančioje atviroje, nefilmuojamoje ir nesaugojamoje aikštelėje (liudytojo K. T. apklausos protokolas, Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), tuo pažeisdama sutarties 9.5 punkto nuostatas ir sudarydama sąlygas tretiesiems asmenims pasisavinti automobilio detales, net ir tas, kurios yra pakankamai didelės, kad jas savinantis galėtų pamatyti automobilį saugantis asmuo, ar tas, kurias reikia laiko išmontuoti (kuro purkštukai). Atsižvelgiant į tai atsakovei kyla pareiga atlyginti patirtą žalą ieškovui.
16. Teismas pažymėjo, jog priešingai nei nurodė atsakovė, teiginiai, kad galimybė ieškovui žalą išieškoti iš ikiteisminiame tyrime galimai ateityje nustatytų asmenų, yra teisiškai nereikšmingi, nes nurodytos aplinkybės neužkerta kelio ieškovui reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės kaip profesionalios saugotojos, o atsakovei nėra užkertamas kelias ateityje regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, pasisavinusių detales ir apgadinusių ieškovo automobilį, kuris buvo saugomas atsakovės aikštelėje.
17. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, jo apskaičiavimo metodikos. Nagrinėjamu atveju byla nepriskirta nedispozityvių bylų kategorijai, todėl atsakovei teigiant, jog ieškovo apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, būtent atsakovei teko procesinė našta pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes.
18. Teismas nurodė, kad ieškovas žalos dydį grindė UAB „CLAIMS PRO“ 2022 m. sausio 18 d. parengta kilnojamojo turto vertinimo konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsultacija), kurioje nurodyta, jog detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) – 8 651,23 Eur, detalizuotos remonto, dalių kainos, pridėtos apžiūrėto automobilio nuotraukos. Teismas pateiktą Konsultaciją turi teisę vertinti kaip vieną iš rašytinių įrodymų, parengtą asmens, kuris turi kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog Konsultacijos negalima laikyti patikimu įrodymu.
19. Teismas nurodė, kad Konsultacijoje išsamiai ir detaliai aprašytos išvadų padarymo aplinkybės, taikytos metodikos, nuostolių dydžiai apskaičiuoti įvertinus detalių nusidėvėjimą. Kaip matyti iš Konsultacijos, turto vertintojas, pateikdamas konsultaciją dėl turto vertės, naudojosi AUDATEX sistema, atsižvelgė į automobilio klasę, modelio kodą, kėbulo tipą, dalies numerį. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodomu žalos dydžiu dėl detalių, nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos ar sukeltų abejonių Konsultacijoje nustatytos kainos. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pareiškė, kad neprašys paskirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Atsakovė, grįsdama atsiliepimą, tik pateikė ištraukas iš interneto portalų, kuriuose prekiaujama automobilių detalėmis, kuriose nurodomos daugiausia naudotų detalių kainos, bet nenurodomi jų pagaminimo metai, naudojimo laikas arba šios detalės yra nurodomos kitų „(duomenys neskelbtini)“ modelių automobiliams (kuro purkštukai - neatitinka kėbulo tipas, ratlankis - ne to tipo, žibintas – pagamintas 2013-2014 m., kai automobilis yra 2015 m. gamybos, veidrodėlis – pateiktos kainos ne viso komplekto, sudarančio veidrodėlį, o tik dalies (stiklo ir rėmo), neaiškūs pateiktų dalių gaminimo metai), kuro vamzdeliai – neatitinka kėbulo tipas), todėl atsakovė neįrodė, jog šios detalės tinka ieškovo automobiliui, kad jos pagal savo vertę yra analogiškos, kad jų vertė atitinka realų patirtų nuostolių dydį.
20. Teismas nurodė, kad nepateikus jokių kitų patikimų įrodymų, leidžiančių paneigti ar pagrįsti Konsultacijoje atliktų apskaičiavimų neteisingumą ir nepagrįstumą, teismas neturi pagrindo nesiremti šia Konsultacija. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodė atsakovė, visos likutinės automobilio vertės nustatymas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi žalos šiuo atveju prašoma už konkrečias pavogtas automobilio dalis, o ne už automobilio sunaikinimą. Akivaizdu, jog po eismo įvykio išlikusių nesugadintų dalių vertė yra didesnė nei neišlikusių. Be to, atsakovė neįrodinėjo ir automobilio vertės, buvusios prieš vagystę, neprašė teismo paskirti ekspertizę, todėl šis atsakovės argumentas nepagrįstas.
21. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalavimo sumą, atsisakydamas reikalavimų priteisti žalą už Konsultacijoje apskaičiuotas remonto išlaidas ir PVM. Teismas sprendė, kad iš atsakovės taip pat nepriteistina Konsultacijoje nurodyta 2 procentų suma už smulkias detales ieškovui nepagrindus šių išlaidų ir nurodžius, kad automobilio neremontuos.
22. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog dėl pavogtų automobilio detalių jam buvo padaryta ir iš atsakovės ieškovui priteistina 4 134,79 Eur žala (galinis kairės pusės žibintas – 433,77 Eur, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sudedamosios dalys (veidrodėlis be gaubto, veidrodžio korpusas, veidrodžio stiklas, laiptelio žibintas, posūkio žibintas) – 1 026,47 Eur, priekinis dešinės pusės ratlankis – 767,03 Eur, duslintuvo vamzdis – 1 607,26 Eur, trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais – 1 502,07 Eur, viso 5 336,60 Eur naujų detalių kaina – 22,52 procentai nusidėvėjimas = 4 134,79 Eur).
23. Teismas darė išvadą, jog atsakovei netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, t. y. būnant saugotoju neišsaugojus jai perduoto automobilio tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių (CK 6.844 straipsnio 2 dalis), kilo sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui jo patirtą 4 134,79 Eur žalą (CK 6.846 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad teismui pripažinus, jog ieškovo ieškinys iš dalies pagrįstas, nenustačius, kad ieškovas vilkino procesą, trukdė procesui, nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas, gindamas savo teises, piktnaudžiavo procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Atsakovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje dėl 4 134,79 Eur žalos (bei proporcingai tenkančių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) priteisimo iš apeliantės UAB „Tomadas“ ieškovo V. Š. naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti; priteisti apeliantės UAB „Tomadas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos medžiagoje esančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybių, ar apeliantės atžvilgiu nėra teisinių pagrindų taikyti CK 6.253 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės taisykles arba bent jau spręsti dėl to, kokia dalis atsakomybės galėtų tekti saugotojui, kuomet saugoto turto netekta dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys), o konkrečiai – padarytos nusikalstamos veikos.
25.2. Apeliantė kaip turto saugotoja galėtų būti laikoma atsakinga tik esant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui. Akivaizdu, jog jokios tyčios apeliantės kaip saugotojos veiksmuose nebuvo. Akivaizdu, jog ne apeliantės valioje yra sukontroliuoti trečiųjų asmenų nusikalstamas veikas, kadangi žala ieškovo automobiliui galėjo būti lygiai taip pat padaryta ir kitokiu būdu, pvz., metant butelį padegamojo skysčio bei sudeginant transporto priemonę. Nuo tokių tyčinių veiksmų nėra galimybės protingomis pastangomis numatyti ir įrengti atitinkamą apsaugą. Tokiu būdu yra paneigiama apeliantės kaltė. Reikalavimas atsakomybę taikyti besąlygiškai, t. y. objektyviai neegzistuojant kaltei, nėra įtvirtintas įstatyme, o toks reikalavimas apskritai neatitiktų jokių teisingumo ir protingumo principų.
25.3. Apeliantė ėmėsi objektyviai pakankamų priemonių savo disponuojamai teritorijai saugoti, elgėsi rūpestingai ir apdairiai, pati neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę įvykusį nežinomų trečiųjų asmenų įsibrovimą į teritoriją. Nepaisant to, jog sprendime akcentuojamas dalinis aikštelės saugojimas, neva sudaręs galimybę teritorijoje tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, tačiau byloje parodymus davę ieškovas bei jo įgaliotas asmuo patvirtino, kad pastariesiems besilankant aikštelėje prie jų nedelsiant prisistatė apeliantės darbuotojas, kas patvirtina, jog teritorija buvo stebima ir kontroliuojama.
25.4. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis nežinomų trečiųjų asmenų buvo apvogtas, t. y. žala padaryta dėl nenustatytų asmenų nusikalstamos veikos. Imtis tokių veiksmų, kurių pasėkoje būtų užkirsta bet kokia teorinė galimybė tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, nėra tiesioginė apeliantės pareiga.
25.5. Ieškovas dėl nuo automobilio dingusių detalių tyrimo nepageidavo ir pareiškimo nerašė, todėl ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos nebuvo pradėtas, kadangi remiantis BK nuostatomis, už tokias veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi, pats ieškovas nesiėmė veiksmų nusikalstamą veiką padariusius asmenis išaiškinti.
25.6. Sprendžiant dėl žalos dydžio, nėra pagrindo remtis Konsultacija, nes ji negali būti laikoma neginčijamu rašytiniu įrodymu automobilio detalių vertei nustatyti, kadangi ji neatitinka imperatyvių teisės normų: toks turto rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas nėra numatytas įstatyme, be to, Konsultacija nėra ir turto vertinimo ataskaita nei pagal formą, nei pagal jos turinį - joje nėra nurodyti jokie turto vertinimo ataskaitai privalomi duomenys. Konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, jis neatitinka turto vertinimo dokumento, kurį reglamentuoja LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję norminiai teisės aktai. Skirtingai nei nurodoma Konsultacijoje, automobilis vagystės metu buvo metalo laužas. Automobilis po eismo įvykio tapo ne tik neeksploatuotinu, tačiau ir neberemontuotinu, kadangi atkūrimo kaštai viršytų jo rinkos vertę. Tai, kad automobilio neketino remontuoti, patvirtino ir pats ieškovas. Nepaisant to, Konsultacijoje nurodoma, jog neva automobilis iki sugadinimo buvo iš esmės techniškai tvarkingas ir neturintis didesnių defektų.
25.7. Rengiant Konsultaciją tokiu būdu pavogtų detalių vertės nusidėvėjimas turėjo būti paskaičiuotas nuo faktinės automobilio būklės po avarijos. Konsultacijoje nurodytas 22,52 procentų pavogtų detalių nusidėvėjimas yra apskaičiuotas neteisingai, nes pats automobilis yra neremontuotinas, kas reiškia, jog detalių nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas taikant mažiausiai 70 procentų. Pavyzdžiui, variklio purkštukai su kuro vamzdeliais, kuomet eismo įvykio metu automobilio variklis nuo smūgio iškrito iš savo tvirtinimo vietos, tačiau Konsultacijoje vertinant šių purkštukų ir kuro vamzdelių natūralų nusidėvėjimą vien pagal automobilio pagaminimo metus (2015 m.) nurodomas vos 22,52 procentų nusidėvėjimas. Tai, ar purkštukai fiziškai veikė po avarijos, ieškovas į bylos medžiagą rašytinių įrodymų nepateikė. Be to, posėdžio metu apklausiamas E. Š. apskritai negalėjo patvirtinti, ar purkštukai buvo pavogti. Tas pats pasakytina ir apie kitas detales. Automobilis po avarijos virto metalo laužu, tačiau žibintai, veidrodėlis, ratlankis ar duslintuvo dalis tariamai nepatyrė nei įbrėžimo.
25.8. Rengiant Konsultaciją akivaizdžiai neteisingai nustatytas pavogtų detalių nusidėvėjimo procentas. Byloje apklaustas atstovas, rengęs Konsultaciją, teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats nematė vertinamų detalių, rėmėsi vien užsakovo pateikta medžiaga ir apskritai, vertindamas 22,52 procentų detalių nusidėvėjimą, rėmėsi vien automobilio pagaminimo metais (2015 m.), nors, kaip pats patvirtino, automobilis po eismo įvykio neegzistuoja, nes niekas ten nebefunkcionuoja. Apklausiamas atstovas taip pat patvirtino, jog metodikos nenumato, kad vertinant transporto priemonę turi būti atsižvelgta į faktinę objekto būklę. Atstovas negalėjo atsakyti teismui į klausimą, ar jo vertintos automobilio detalės buvo sveikos ar sugadintos, kadangi jas vertino tik pagal užsakovo pateiktą informaciją neva detalės buvo sveikos.
25.9. Konsultacijoje vertinant pavogtų detalių atkuriamąją vertę automobilis vertintas kaip remontuotinas, nors iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų akivaizdu, jog automobilis yra neberemontuotinas dėl jo sugadinimo eismo įvykio metu masto. Netgi pats ieškovas automobilio neketino remontuoti ir bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė dalies ieškinio - reikalautų remonto kaštų.
25.10. Bylos duomenys patvirtina, jog automobilis yra pritaikytas eismui Didžiojoje Britanijoje (t. y. vairas dešinėje pusėje), ten pat ir registruotas. Nepaisant to, Konsultacijoje visiškai į tai neatsižvelgta, nors akivaizdu, jog rinkoje tos pačios markės bei modelio transporto priemonių, skirtų eksploatavimui Europoje ir Didžiojoje Britanijoje, detalių kainos ženkliai skiriasi (t. y. detalių kainos transporto priemonėms, skirtoms eksploatavimui Didžiojoje Britanijoje, yra ženkliai mažesnės).
25.11. Konsultacijoje nurodoma, jog vertinamo automobilio rida nenustatyta, nors ,,Transporto priemonės duomenys surašyti remiantis užsakovo pateikta informacija“. Transporto priemonės rida yra kritinis duomuo nustatinėjant pavogtų detalių vertę, kaip antai, ginčo bylos atveju - purkštukų ir kuro padavimo vamzdelių vertę. Atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus (2015 m.) yra labai tikėtina, jog automobilis iki eismo įvykio buvo nuvažiavęs daugiau nei 200 000 km, kas reiškia, jog purkštukai apskritai buvo ženkliai susidėvėję. Bylos medžiagoje nesant duomenų apie tikslią automobilio ridą iki eismo įvykio, akivaizdu, jog Konsultacijoje nurodomas šių detalių nusidėvėjimas procentais paskaičiuotas neobjektyviai.
25.12. Skirtingai nei nurodoma sprendime, Konsultacijoje nėra išsamiai ir detaliai aprašytos išvadų padarymo aplinkybės, taikytos metodikos, o nuostolių dydžiai apskaičiuoti akivaizdžiai netinkamai įvertinus detalių nusidėvėjimą. Be to, skirtingai nei nurodoma sprendime, apeliantė į bylos medžiagą pateikė rašytinius įrodymus apie Konsultacijoje nurodomų detalių realias rinkos kainas, taip pat su atsiliepimu pateikė ir detalizaciją (lentelę), iš kurios matyti Konsultacijoje nurodyta detalės kaina ir reali atitinkamos detalės rinkos kaina pagal detalių pardavėjų skelbimus. Taip pat, skirtingai nei nurodoma sprendime, apeliantė prie atitinkamos detalės, parduodamos rinkoje pagal skelbimą, pateikė ir tokios detalės identifikacijos kodą, sutampantį su atitinkamos detalės, nurodomos Konsultacijoje, kodu. Taigi, apeliantė teismui pateikė tų pačių detalių, kurios nurodomos ir Konsultacijoje, realiais rinkos kainas. Klaidingi yra pirmosios instancijos teiginiai, neva apeliantė nenurodė detalių pagaminimo metų. Detalės kodas yra konkrečią detalę identifikuojantis duomuo. Lyginant su automobiliu, pagamintu 2015 m., yra visiškai nesvarbu konkrečios detalės pagaminimo metai, kadangi esminis kriterijus yra konkrečios detalės kodas. Skirtingai nei nurodoma sprendime, purkštukai nepriklauso nuo transporto priemonės kėbulo tipo. Dėl šios priežasties nesutiktina su sprendime nurodytomis aplinkybėmis, neva „atsakovė neįrodė, jog šios detalės tinka ieškovo automobiliui, kad jos pagal savo vertę yra analogiškos“.
25.13. Apeliantės į bylą pateiktuose skelbimuose nurodytos detalių kainos taip pat negalėtų būti lyginamos su automobilyje po eismo įvykio likusiomis detalėmis, kadangi skelbimuose nurodomos detalės yra absoliučiai naujos arba naudotos, tačiau be defektų ir pilnai funkcionuojančios. Tuo tarpu ginčo bylos atveju po eismo įvykio visos detalės buvo sugadintos ir tokiu atveju jų vertė turėtų būti apskaičiuojama atkuriant detales į prieš tai buvusią padėtį. Visos detalės po eismo įvykio buvo sugadintos ir net neaišku, ar kai kurios iš jų apskritai išlikusios.
25.14. Apeliantė teismui pateikė duomenis apie tapačių detalių, kaip ir nurodoma Konsultacijoje, realias rinkos kainas. Kadangi Konsultacija turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip ir apeliantės pateikti duomenys, nėra suprantama, kodėl šiuo atveju turėtų būti remiamasi Konsultacijoje nurodomomis detalių kainomis. Apklausiamas ieškovas patvirtino, jog pavogtas detales ketino realizuoti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas šias detales neabejotinai būtų realizavęs.
25.15. Apeliantė į bylą yra pateikusi duomenis apie tapačios transporto priemonės kaip ir automobilis rinkos kainą, svyruojančią tarp 22 000 Eur ir 24 500 Eur. Skundžiamu sprendimu už avarijoje apgadintas pavogtas detales priteista net 4 134,79 Eur dydžio žala. Iš esmės tai sudaro beveik 20 procentų visos sveiko analogiško automobilio vertės, kas prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Byloje esantys įrodymai: liudytojo K. T. apklausos protokolas, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neginčijamai paneigia apeliantės teiginius, kad ji ėmėsi objektyviai pakankamų priemonių disponuojamai teritorijai apsaugoti, nes teritorija nebuvo aptverta, apšviesta, nestebima vaizdo kameromis. Tretiesiems asmenims į teritoriją nereikėjo niekur įsibrauti, atsirakinti vartus ar pan. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Tomadas“ aikštelėje Raseinių m. dirba vienas darbuotojas (K. T.). Akivaizdu, kad joks žmogus fiziškai nepajėgtų dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. K. T. nurodė, kad vagystė įvykdyta laikotarpiu nuo 2021-09-24, nuo 9 iki 14 val., kada paskutinį kartą matė automobilį, iki 2021-09-27, 9 val., kai atvykęs į darbą vagystę pastebėjo. Tai tik patvirtina, kad pagal sutartį turinti būti saugoma teritorija faktiškai saugoma nebuvo.
26.2. Teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovė, būdama profesionali saugotoja, privalo atsakyti už saugomo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Jokios nenugalimos jėgos šiuo atveju nebuvo. Atsakovė, privalėjusi vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su Šiaulių AVPK, palikdama autoįvykio metu sugadintą automobilį netgi ne pačioje saugojimo aikštelėje, o šalia jos, neaptvertoje, neapšviestoje, vaizdo kameromis nestebimoje teritorijoje, neužtikrindama sargo darbo 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, nedėjo net mažiausių pastangų saugoti jai patikėtą turtą. Netgi Šiaulių apskrities VPK sureagavus į situaciją bei informavus elektroniniu paštu paslaugos teikėją apie galimą sutarties pažeidimą, atsakovė ignoravo šį pranešimą.
26.3. UAB „Tomadas“ sutarties su Šiaulių AVPK 9.18 p. įsipareigojo turėti galiojantį įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimą ne mažesnei kaip 60 000 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nors savo atsakomybę apeliantė yra apdraudusi, tačiau į draudimo bendrovę net nesikreipė, nes suprato, jog draudimo bendrovė išmokos nebūtų mokėjusi vien dėl to, kad automobilis nebuvo tinkamai saugomas.
26.4. Teismas teisingai įvertino, kad Konsultacijoje detaliai yra aprašytos išvadų padarymo aplinkybės, taikytos metodikos, nuostolių dydžiai apskaičiuoti įvertinus jų nusidėvėjimą, kad turto vertintojas, pateikdamas konsultaciją dėl turto vertės, naudojosi AUDATEX sistema, atsižvelgė į automobilio klasę, modelio kodą, kėbulo tipą, dalies numerį.
26.5. Teismas pagrįstai pasisakė, kad atsakovė, pateikdama į bylą informaciją iš įvairių internetinių portalų apie parduodamas automobilių detales, neįrodė, kad šios detalės tinka ieškovo automobiliui, nes skyrėsi pagaminimo metai, jos neatitiko atitinkamo modelio ir klasės automobiliams. Apeliantė siekia įrodyti, kad skirtingais metais pagamintos detalės gali būti naudojamos nebūtinai tais pačiais metais pagamintuose automobiliuose, nepriklausomai nuo automobilio kėbulo (pvz. purkštukai) ir pan.
26.6. Teismo sprendime yra teisingai nurodyta, kad nustačius, jog atsakovės saugomas automobilis, priklausantis ieškovui, buvo apvogtas, atsakovei teko pareiga įrodyti, kad šios detalės po eismo įvykio neišliko arba kad jų vertė buvo kita nei nurodė ieškovas, o 2021 m. rugpjūčio 15 d. automobilio perdavimo - priėmimo akte nėra išvardinti pavogtų detalių trūkumai, apibendrintai nurodyta, kad automobilis apgadintas visas. Teismas pastebėjo ir tai, kad pranešant apie įvykį nebuvo nurodyta, jog pavogtas metalo laužas. Kaip pažymėta teismo sprendime, K. T. net du kartus apklausiamas išvardijo detales, kurios buvo pavogtos. Teismas įvertino byloje pateiktas nuotraukas, vaizdo medžiagą ir nenustatė atsakovės nurodytų detalių trūkumų ar sugadinimų.
26.7. Vagystė buvo pastebėta ne savininkui atsiimant automobilį iš saugomos aikštelės, o būtent atsakovės darbuotojo K. T. buvo pastebėta, kokių detalių trūksta. Tai tik patvirtina, kad pavogtos detalės turi paklausą ir vertę rinkoje.
26.8. Teismas itin atidžiai gilinosi į bylos aplinkybes, į tai, kokios detalės buvo pavogtos. Teismas įrodymus vertino objektyviai, nes netenkino ieškovo prašymo priteisti žalą už katalizatorių, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog vagystės metu kartu su duslintuvu dingo ir katalizatorius, todėl laikė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už šią detalę ir priteisė žalą tik už tas detales, kurios buvo pavogtos.
27. Trečiasis asmuo Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp UAB „Tomadas“ neteisėtų veiksmų, kai atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų su Šiaulių AVPK ir neužtikrino jai perduoto turto saugumo, ko pasėkoje buvo pavogtos detalės nuo patikėto saugoti ieškovo automobilio ir atsiradusios turtinės žalos ieškovui. Dėl saugotojo civilinės atsakomybės prievolės sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Dėl priteistos žalos dydžio Šiaulių AVPK nepasisako, palieka spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
30. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Šiaulių AVPK ir UAB „Tomadas“ 2021 m. sausio 28 d. sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Tomadas“ su Lloyd‘s Insurance Company S.A., veikiančia per „Baltic Underwriting Agency“, AB, 2020 m. spalio 7 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 8 d. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK 2021 m rugpjūčio 15 d. Transporto priemonės apraše, Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Š., (toliau – ir Automobilis) visas apgadintas. 2021 m. rugpjūčio 15 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, 2021 m. rugpjūčio 30 d. Prašymu dėl daiktų saugojimo, Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK 2021 m. rugsėjo 2 d. kvitu B Automobilis 2021 m. rugpjūčio 15 d., 22 val. 30 min., perduotas saugoti į UAB „Tomadas“ adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m rugpjūčio 15 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas Automobilis, nutrauktas. 2021 m. spalio 8 d. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus nutarimu tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Tomadas“ atstovo K. T. pranešimą. Tyrimo metu liudytojas K. T. parodė tapačias pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas įmonės teritorijoje, kuri dalinai aptverta tinkline tvora, įmonės teritorija nėra stebima vaizdo kamerų, paskutinį kartą aikštelėje buvo 2021 m rugsėjo 24 d., nuo 9 val. iki 14 val., ir minėtos detalės ant automobilio dar tikrai buvo. E. Š. pateikė UAB „Tomadas“ pretenziją dėl pavogtų automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalių, prašydamas apmokėti nuostolius. UAB „Tomadas“ 2022 m. vasario 14 d. raštu, adresuotu E. Š., nesutiko su nuostoliais. Iš UAB „Tomadas pinigų priėmimo kvitų matyti, kad E. Š. sumokėjo iš viso 150,50 Eur. Atsakovė byloje pateikė internetiniuose puslapiuose srotas24.lt, ebay.com, avkparts.lt german-spare-parts.net, rrr.lt rastus dalių pardavimo skelbimus, der.co.uk – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (2015 m.) skelbimus Jungtinėje Karalystėje, ieškovo Automobilio po 2021 m rugpjūčio 15 d. eismo įvykio darytas nuotraukas, vaizdo įrašą.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
31. Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą, pagrindai nustatyti CK 6.845 straipsnyje. Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 straipsnio 2 dalis). Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, išskyrus, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos (CK 6.845 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju teisinė pareiga, tenkanti atsakovei, buvo išsaugoti jai patikėtą už tam tikrą pasaugos užmokestį automobilį. Ta aplinkybė, jog paliktas saugoti daiktas (jo dalys) neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl egzistuoja priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, kaip profesionali saugotoja, šiuo atveju atsako už saugomo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.832 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1–3 dalys). Tai reiškia, kad atsakovės, kaip profesionalios saugotojos, civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies nepašalina jokios kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnyje ir kitose teisės normose, tame tarpe ir tokios aplinkybės, kaip paties nukentėjusio veiksmai, neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai, tyčinis saugojamo turto sunaikinimas, tyčinis jo sužalojimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2003 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003).
33. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi CK 6.845 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad už daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą po to, kai atsirado davėjo pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. ieškovui priklausantis automobilis, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Tomadas“, apie automobilio dalių vagystę ikiteisminio tyrimo įstaiga informuota 2021 m. rugsėjo 27 d., atsakovė neįrodinėjo, kad iki automobilio dalių vagystės ieškovas įgijo teisę atsiimti jam priklausantį automobilį. Priešingai, ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad galėjo pasiimti automobilį tik 2022 m. sausio 18 d., kai įsiteisėjo nutarimas. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos tesimas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, neturėjo teisinio pagrindo remtis CK 6.845 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
34. Esant įstatyme įtvirtintai saugotojo atsakomybei be kaltės, nėra teisiškai reikšmingos apeliantės nurodomos aplinkybės, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų (saugomo automobilio dalių vagystės) nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad ji ėmėsi visų įmanomų apsaugos priemonių patikėtam automobiliui išsaugoti, kad negalėjo numatyti pasikėsinimo į saugomą automobilį, kad nėra nustatyti asmenys, įvykdę automobilio detalių vagystę. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad imtis tokių veiksmų, kurių pasėkoje būtų užkirsta bet kokia teorinė galimybė tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, nėra tiesioginė apeliantės pareiga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, kaip profesionali saugotoja, turi pareigą užtikrinti priimtų saugoti automobilių saugumą ir sudaryti tokias saugojimo sąlygas, kad trečiųjų asmenų veiksmai nepadarytų nuostolių automobilių savininkams (valdytojams). Šiuo atveju atsakovė apeliaciniu skundu neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo paliktas saugoti ne aptvertoje ir užrakinamoje, t. y. saugomoje, UAB „Tomadas“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB „Tomadas“ priklausančioje atviroje nesaugojamoje aikštelėje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neužtikrino priimto saugoti ieškovo automobilio saugumo ir nesudarė tokių saugojimų sąlygų, kurios užtikrintų, kad trečiųjų asmenų veiksmai nepadarytų nuostolių ieškovui priklausančiam automobiliui nepaisant po avarijos buvusios automobilio būklės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pažeidė Sutarties 9.5 punkto nuostatas ir sudarė sąlygas tretiesiems asmenims pasisavinti automobilio detales, net ir tas, kurios yra pakankamai didelės, kad jas savinantis galėtų pamatyti automobilį saugantis asmuo, ar tas, kurias reikia laiko išmontuoti (kuro purkštukai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla pareiga atlyginti patirtą žalą ieškovui.
35. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo atsakovė byloje neįrodinėjo. Kita vertus, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokios aplinkybės, kuomet esant pasaugos teisiniams santykiams neišsaugojamas turtas dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931-2003).
Dėl žalos dydžio
36. Pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį, saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
37. Šiaulių AVPK ir UAB „Tomadas“ Sutartyje susitarė, kad paslaugų teikėjas nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos grąžinimo savininkui visiškai materialiai atsako už transporto priemonės, jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės nuvežimo akte (17 p.), o neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, teikėjas padengia visus Užsakovo bei turto savininko dėl to patirtus nuostolius (18 p.).
38. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 27 d., 9 valandą, iš Automobilio, pagal Sutartį saugomo atsakovės, buvo pavogtos detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog dėl vagystės metu pavogtų Automobilio detalių jam buvo padaryta žala, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 4 134,79 Eur žalą (galinis kairės pusės žibintas – 433,77 Eur, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sudedamosios dalys (veidrodėlis be gaubto, veidrodžio korpusas, veidrodžio stiklas, laiptelio žibintas, posūkio žibintas) – 1 026,47 Eur, priekinis dešinės pusės ratlankis – 767,03 Eur, duslintuvo vamzdis –1 607,26 Eur, trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais – 1502,07 Eur, viso 5 336,60 Eur naujų detalių kaina – 22,52 procentai nusidėvėjimas = 4 134,79 Eur).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas UAB „CLAIMS PRO“ 2022 m. sausio 18 d. parengtą kilnojamojo turto vertinimo konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsultacija), kurioje nurodyta, kad detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) – 8 651,23 Eur, detalizuotos remonto, dalių kainos, pridėtos apžiūrėto Automobilio nuotraukos, pagrįstai vertino kaip vieną iš rašytinių įrodymų, parengtą asmens, kuris turi kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, jog pačioje Konsultacijoje yra pateikta pastaba, kad Konsultacijos išvados yra kilnojamojo turto vertintojo nuomonė apie objekto vertę, bet nėra turto vertinimo ataskaita. Vadinasi, Konsultacijai nėra taikomi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimai. Dėl išdėstytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog Konsultacijos negalima laikyti patikimu įrodymu.
41. Apeliantė nurodo, kad rengiant Konsultaciją tokiu būdu pavogtų detalių vertės nusidėvėjimas turėjo būti paskaičiuotas nuo faktinės Automobilio būklės po avarijos. Konsultacijoje nurodytas 22,52 procentų pavogtų detalių nusidėvėjimas yra apskaičiuotas neteisingai, nes pats automobilis yra neremontuotinas, kas reiškia, jog detalių nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas taikant mažiausiai 70 procentų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 15 d. Automobilio perdavimo – priėmimo akte tik apibendrintai nurodyta, kad automobilis apgadintas visas, jame nėra aprašyti K. T. išvardintų pavogtų detalių trūkumai. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįrodinėjo ir automobilio vertės, buvusios prieš vagystę. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, kad turėjo būti išskaičiuotas mažiausiai 70 procentų detalių nusidėvėjimas, savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis, nesinaudojo. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovei nesutikus su ieškovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais pavogtų detalių vertę, ji turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patikimų skaičiavimų dėl Konsultacijoje nurodytų detalių kainos sumažinimo dėl automobilio nusidėvėjimo. Esant nuodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad dėl automobilio būklės po avarijos pavogtų detalių nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas taikant mažiausiai 70 procentų.
42. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija siekiama reglamentuoti vienodą visai Lietuvos Respublikai kelių transporto priemonių vertinimo procedūrą; nustatyti transporto priemonių vertinimo atvejus; sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti transporto priemonių vertę nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą šios tvarkos nurodytais, taip pat kitais teisės aktuose numatytais transporto priemonių vertinimo atvejais. Pagal tvarkos 14 punkto nuostatas, transporto priemonė vertinama kai ji apgadinta autoavarijoje, stichinės nelaimės metu arba kitais atvejais, siekiant nustatyti padarytą žalą; siekiama nustatyti, ar remonto darbai tiesiogiai susiję su transporto priemonės apgadinimais; taikomas jos apmokestinimas ar draudimas; vykdomi teismo, hipotekos teisėjo nutarimai dėl turto išieškojimo ar teisingo atlyginimo; ji įkeičiama, ja laiduojama ar garantuojama; taikomos įstatymo nustatytos bankroto procedūros; pageidauja jos savininkas; to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai. Pagal tvarką, vertės nustatymo atvejais transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai vadovaudamiesi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Taigi, šiuo atveju atsakovė, manydama, kad po avarijos pavogtų detalių nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas taikant mažiausiai 70 procentų, turėjo galimybę kreiptis į šios srities specialistus, teikti įrodymus.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė kelia niekuo nepagrįstas prielaidas, kad dalis detalių po automobilio avarijos buvo apskritai neišlikusios, sugadintos ir fizikai neveikė, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, išskyrus pačios paaiškinimus, į bylą neteikė. Vien apeliantės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti jos nurodytų aplinkybių įrodytomis.
44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešingai nei nurodė atsakovė, visos likutinės automobilio vertės nustatymas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi žalos atlyginimo yra prašoma už konkrečias pavogtas automobilio dalis, o ne už automobilio sunaikinimą. Todėl apeliantės argumentai, kad nustatant automobilio detalių nusidėvėjimo procentą turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad po avarijos automobilis virto metalo laužu, neremontuotinu, kad skundžiamu sprendimu už avarijoje apgadintas pavogtas detales priteista 4 134,79 Eur dydžio žala sudaro beveik 20 procentų visos sveiko analogiško automobilio vertės, neturi teisinės reikšmės.
45. Nors atsakovė nurodo, kad teismas, priteisdamas žalą, be pagrindo vadovavosi Konsultacijoje nurodomomis detalių kainomis, tačiau kitų patikimų įrodymų apie neišsaugotų (pavogtų) detalių rinkos vertę atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovė neprašė paskirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Atsakovė tik pateikė ištraukas iš interneto portalų, kuriuose prekiaujama automobilių detalėmis, kuriose nurodomos daugiausia naudotų detalių kainos, bet nenurodomi jų pagaminimo metai, naudojimo laikas arba šios detalės yra nurodomos kitų „(duomenys neskelbtini)“ modelių automobiliams, todėl atsakovė neįrodė, jog šios detalės tinka ieškovo automobiliui, kad jos pagal savo vertę yra analogiškos, kad jų vertė atitinka realų patirtų nuostolių dydį. Pažymėtina, kad apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (kuro purkštukai – neatitinka kėbulo tipas, ratlankis – ne to tipo, žibintas – pagamintas 2013-2014 m., kai automobilis yra 2015 m. gamybos, veidrodėlis – pateiktos kainos ne viso komplekto, sudarančio veidrodėlį, o tik dalies (stiklo ir rėmo), neaiškūs pateiktų dalių gaminimo metai), kuro vamzdeliai – neatitinka kėbulo tipas) dėl ieškovės pateiktų detalių vertės atitikimo realiam patirtų nuostolių dydžiui. Apeliantės argumentai, kad yra visiškai nesvarbu konkrečios detalės pagaminimo metai, kadangi esminis kriterijus yra konkrečios detalės kodas, be to, purkštukai nepriklauso nuo transporto priemonės kėbulo tipo, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Kaip jau minėta, ieškovo į bylą pateikta Konsultacija yra parengta asmens, kuris turi kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Taigi, šiuo atveju apeliantės pateiktos ištraukos iš interneto portalų apie parduodamas automobilių detales, negali būti laikomos patikimais įrodymais, nes tokio pobūdžio informacijos rinkimas reikalauja specifinių žinių. Be pirmosios instancijos teismo pateiktų motyvų dėl ieškovės pateiktų detalių vertės atitikimo realiam patirtų nuostolių dydžiui, apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog apeliantė neįrodė, kad jos nurodytuose interneto portaluose parduodamos automobilių detalės yra originalios, kokybiškos, todėl nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos žalos dydį besąlygiškai remtis šiuose portaluose pateiktomis automobilių detalių kainomis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovė nepateikė jokios išvados apie automobilio dalių rinkos vertę, parengtos atestuoto(ų) turto vertintojo(ų). Svarbu pažymėti ir tai, kad turto vertintojas, pateikdamas ieškovui Konsultaciją dėl turto vertės, naudojosi AUDATEX sistema, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šia sistema parengtomis sąmatomis yra nuosekliai remiamasi ir teismų sprendimuose. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovas prašomos priteisti žalos dydį pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta atestuoto kilnojamojo turto vertintojo Konsultacija ir joje nurodyta informacija, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta per didelė detalių vertė.
46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus, įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žalos faktą ir dydį bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė byloje esančių įrodymų pagrindu. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės ar taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies, sumažinant priteistinos žalos dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Irena Stasiūnienė