Baudžiamoji byla Nr. 1-907-990/2021

Teisminis procesas Nr. 1-06-6-00021-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.7; 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.3.6; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant        

teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Laimai Avižienytei,

kaltinamajai A. S., jos gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,

kaltinamojo J. S. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

kaltinamojo ŽŪB „F.“ atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui,

prokurorei Rasai Miltinytei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Ričardui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje,

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,

ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.1.       A. S., nuo 2012 m. vasario 27 d. dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas, pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), bei administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą: ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovui R. A. nurodė jam pačiam bei kitiems bendrovės darbuotojams A. V., R. U., D. Š., D. Š., Ž. S., E. V., D. M. ir A. P. (A. P.) sumokėti didesnį darbo užmokestį nei nurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose.

1.2.       R. A., vykdydamas A. S. nurodymą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau sumokėjo 33 088,15 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio A. V. sumokėjo 29 180,05 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio R. U. sumokėjo 14 631,41 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio D. Š. sumokėjo 3 515,81 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio D. Š. sumokėjo 12 332,24 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio Ž. S. sumokėjo 4 287,52 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio E. V. sumokėjo 2 099,53 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio D. M. sumokėjo 2 446,97 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio A. P. sumokėjo 2 708,48 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose.

1.3.       A. S., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis, nenurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose (iš viso 104 290,16 eurų: 2016 metais – 24 827,82 eurų, 2017 metais – 29 754,66 eurų, 2018 metais – 32 263,78 eurų, 2019 metais – 17 443,9 eurų), siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtiną GPM ir VSD įmokas, siekdama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebūtų fiksuojamos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), šių įvykių bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, tačiau, siekdama pagrįsti bendrovės išlaidas bei ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus už 81 518 eurų (su 14 142 eurų PVM), tariamai pagrindžiančius 82 113,37 litrų degalų įsigijimą, žinodama, kad nei ji, nei R. A. šių degalų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) veiklai vykdyti realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje nenaudojo, nurodydama J. S. šiuos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą.

1.4.       J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą, o buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 – 2019 metų laikotarpį.

2.       Taip pat J. S. ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio),

2.1.       į mėnesines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas ir šios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 22 313,42 eurų GPM;

2.2.       į pranešimus apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės apskaičiuotas VSD įmokų sumas ir šios deklaracijos buvo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetą sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų.

3.       Taip pat J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą, į PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) PVM apmokestinamus sandorius bei šių sandorių metu sumokėtą PVM ir šios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 14 142 eurų PVM.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

4.1.       Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jai dirbant ŽŪB „F.“ direktore kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2019 metų minėtos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai: kaip įmonės direktorė ji netinkamai organizavo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir neužtikrino, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, 2016-2019 metų laikotarpiu „VMI“ ir „Sodra“ buvo pateikta neteisinga informacija apie ŽUB „F.“ išmokėtus darbo užmokesčius darbuotojams.

4.2.       Nuo 2012 metų vasario mėnesio ji buvo UAB „F.“ (dabar – ŽŪB „F.“) direktorė, įmonės veiklos kryptis buvo mėsinių galvijų auginimas. Buvo įsigyta žemė, technika, galvijai. Kadangi tai yra labai specifinė verslo dalis (reikėjo išmanyti zootechniko, veterinaro kompetencijas), o ji tokių kompetencijų niekada neturėjo, ji ilgai ieškojo specialisto. Kadangi įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), prisivilioti gerą specialistą iš (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai sudėtinga.

4.3.       2013 m. sausio mėn. į darbą buvo priimtas zootechnikas R. A. Tuo metu į įmonę ji važinėjo pakankamai dažnai, stebėjo, dirbo kartu su R. A. ir pamatė, kad šis turi kompetencijų prižiūrėti gyvulius, juos šerti, ruošti pašarus, taigi R. A. įgijo didelį jos pasitikėjimą. Ji pati su vyru gyveno (duomenys neskelbtini), o įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), taigi ji R. A. suteikė pakankamai daug funkcijų. R. A. nuomone, jis vadovauja visam gamybos procesui, turi didesnes kompetencijas atrinkti darbuotojus, reikalingus darbui prie mėsinių galvijų ir pašarų rengimo, taigi nuo 2015 metų pabaigos R. A. jos sutikimu pradėjo pats priimti darbuotojus į darbą (paprastai – iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos), t. y. pasirašyti darbo sutartis, tartis dėl darbo užmokesčio. Tuo metu ji turėjo problemų su sveikata (jai buvo panikos atakos, po kurių ji negalėjo dažnai važiuoti į vadovaujamos įmonės vykdomos veiklos vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini).

4.4.       2015 metų pabaigoje R. A. pradėjo kalbėti apie tai, kad sunku susirasti darbuotojus, kuriuos tenkintų darbo užmokestis, kadangi dauguma iš darbuotojų turi problemų su antstoliais, kurie išskaito didžiąją dalį darbo užmokesčio, todėl darbuotojai nesuinteresuoti dirbti. R. A. pasiūlė dalies darbuotojams mokamo atlyginimo neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, o jei ji nesutiks su jo pasiūlymu, tai bendrovėje nebus kam dirbti, nebus kam prižiūrėti galvijų, o galvijai yra gyvi ir juos reikia aptarnauti ne rytoj, o šiandien. Ji sutiko su R. A. pasiūlymu: jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. R. A., būdamas darbo vietoje, kur buvo auginami gyvuliai, žinojo, kiek valandų išdirbo vienas ar kitas darbuotojas, žinojo jų funkcijas. Jos nurodymu bendrovės buhalteris J. S. kiekvieną mėnesį, remdamasis darbuotojų darbo sutartimis, pildydavo darbo laiko žiniaraščius, kuriuos siųsdavo R. A., kad šis, esant reikalui, šiuos žiniaraščius pakoreguotų, bet praktiškai to proceso eigoje R. A. neteikdavo jokių komentarų – ką J. S. nusiųsdavo, tas R. A. tikdavo. J. S. darbo užmokestį paskaičiuodavo taip, kaip nurodyta darbo sutartyse – valandiniu įkainiu. Likusią neapskaitytą darbo užmokesčio dalį R. A. išmokėdavo, atsižvelgęs į savo informaciją apie darbuotojų realiai išdirbtą laiką. Pinigus, skirtus darbo užmokesčiui, R. A. paimdavo iš bendros kasos arba R. A. piniginės lėšos būdavo pervedamos kaip atsakingam asmeniui į R. A. asmeninę banko sąskaitą. Kaip atsakingam asmeniui R. A. piniginės lėšos būdavo pervedamos ne tik darbo užmokesčiui, bet ir įvairioms išlaidoms (kurui, technikos detalėms, grūdų pirkimui ir pan.). Mėnesio pabaigoje R. A. savo išlaidas pateikdavo J. S. Ji nežino, ar J. S. buvo žinoma apie neapskaityto darbo laiko bei neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo bendrovės darbuotojams – ji jam to nesakė. R. A. kiekvieną mėnesį siųsdavo į jos naudojamą elektroninio pašto dėžutę informaciją apie darbuotojų darbo užmokesčius bei darbo laiką. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. neapskaityta darbo užmokesčio dalis buvo mokama devyniems darbuotojams.

4.5.       Siekdama pagrįsti bendrovės išlaidas, susidariusias mokant neapskaitytą dalį darbo užmokesčio, J. S. ji pateikė degalinės „J.“ kvitus, tariamai patvirtinančius jos vadovaujamos bendrovės kasos išlaidas kuro pirkimui, kuriuos J. S. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal minėtus kvitus jos vadovaujama bendrovė degalų realiai neįsigijo.

4.6.       Ji supranta, kad į ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitą įtraukus neteisingus duomenis apie minėtos įmonės darbuotojams nuo 2016 metų iki 2019 metų išmokėtas išmokas, bendrovės teikiamose deklaracijose nebuvo nurodyti duomenys apie teisingas sumas ir šios neteisingos deklaracijos buvo pateiktos VMI ir Sodrai. Minėtoms institucijoms ataskaitas teikė J. S. Ji labai apgailestauja dėl savo nusikalstamo elgesio ir supranta, jog ji kaip įmonės vadovė turėjo principingiau laikytis nuostatos, kad reikia laikytis įstatymų ir užtikrinti, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų normas. Ji turėjo problemų su sveikata, jai buvo nustatyta depresija, būdavo panikos priepuoliai, kurie pasireikšdavo važiuojant automobiliu arba kur būdavo daugiau žmonių, kelis metus ji buvo neveiksni. Jos veiksmais padaryta žala bus atlyginta greitai, nes parduodamos įmonei priklausančios žemės. Su VMI civiliniu ieškiniu ji nesutinka, nes mano, kad civiliniu atsakovu turi būti įtrauktas ir R. A., kuris taip pat dalyvavo darant nusikalstamą veiką, ką patvirtina 2020 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarimas dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.       Teisiamojo posėdžio metu ŽŪB „F.“ atstovas advokatas Ugnius Čižiūnas parodė, kad jo atstovaujama bendrovė kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta. ŽŪB „F.“ direktorė ir gamybos vadovas, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamas veikas ir tokiu būdu įmonės naudai buvo išvengta mokesčių. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „F.“ buhalterinė apskaita, kurioje nebuvo fiksuojama dalis ūkinių operacijų, darbo užmokesčių. Siekiant pagrįsti bendrovės išlaidas neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimui, bendrovės direktorė buhalteriui pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, neva pagrindžiančius degalų įsigijimą, nors tokie degalai nebuvo įsigyti. Minėti kvitai buvo apskaityti, kad būtų galima pateisinti neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą. Neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams mokėdavo R. A., direktorė A. S. didžiąją dalį funkcijų buvo perleidusi R. A. A. S. sveikata tuo metu buvo tokia, kad jai buvo sudėtinga vykdyti direktorės pareigas ir visas gamybos organizavimas buvo deleguotas R. A. Iš esmės galima traktuoti, kad tikrasis įmonės vadovas buvo R. A. Su Sodros civiliniu ieškiniu ŽŪB „F.“ pilnai sutinka, artimiausiu metu žala bus atlyginta, tačiau įmonė negali sutikti su VMI civiliniu ieškiniu. VMI mano, kad ŽŪB „F.“ turi atsakyti kaip pagrindinis skolininkas, o kiti asmenys, t. y. kiti kaltinamieji turėtų atsakyti tik tuo atveju, kiek neatsiskaitys ŽŪB „F.“, tačiau baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys civiline tvarka atskaito solidariai. Nusikalstama veika suponuoja atsakomybę tų asmenų, kurie šią veiką padarė, taigi žalą turėtų atlyginti visi asmenys, vienokia ar kitokia forma prisidėję prie nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroru nutarimu pripažinta, kad R. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Minėtas nutarimas įsiteisėjo, VMI apie tai žinojo, turėjo visas galimybes savo interesus ginti skųsdama nutarimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš minėto prokuroro nutarimo matyti, kad pats R. A. pripažino kaltę ir prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą ir atleisdamas R. A. nuo atsakomybės, konstatavo, kad nusikalstamą veiką R. A. padarė. Civilinės atsakomybės klausimas nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo išspręstas. VMI kaip civilinis ieškovas, gindamas savo teises, turėjo aktyviau jas ginti ir reikalauti, kad civilinės žalos klausimas būtų išspręstas jau nutraukiant tyrimą. Jis mano, kad nagrinėti civilinį ieškinį, kuriame nėra įtraukti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, nėra galimybės, todėl šis civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, o VMI kaip civilinis ieškovas turėtų inicijuoti atskirą procesą, į kurį būtų įtraukti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys ir tokiu būdu būtų atlyginta nusikaltimu padaryta žala. ŽŪB „F.“ šiuo metu veiklos nevykdo, galvijai realizuoti, darbuotojų nėra, likęs tik įmonės turtas, kurį planuojama parduoti, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais.

3.       Teisiamojo posėdžio metu A. S. ir ŽŪB „F.“, kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

7.1.       Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. jai dirbant ŽŪB „F.“ direktore minėtos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o ji kaip šios bendrovės direktorė netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir neužtikrino, kad tvarkant ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitą būtų laikomasi įstatymo nuostatų. Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. teikiant duomenis Vilniaus apskrities VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pateikta neteisinga informacija apie minėtos bendrovės darbuotojams išmokėtas pinigų sumas (atlyginimų dydžius) bei apie ŽŪB „F.“ PVM apmokestinamus sandorius ir jų metu sumokėtą PVM mokestį.

7.2.       2012 m. vasario mėn. tapusi ŽUB „F.“ direktore ji planavo, kad jos vadovaujama bendrovė užsiims gyvulininkyste, t. y. augins mėsinius galvijus ir juos realizuos. Po truputį ji įsigijo visą tam reikiamą įrangą, techniką ir galvijus. ŽŪB „F.“ savo veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), o jos darbo vieta (įmonės ofisas) ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl neturėdama galimybės kasdien būti bendrovės veiklavietėje ji ieškojo žmogaus, kuris gerai išmanytų gyvulininkystę ir galėtų savarankiškai, t. y. be jos įsikišimo ir kontrolės tvarkyti bendrovės reikalus. Jau daug metų ji turi rimtų psichikos sveikatos problemų, kurioms paūmėjus ji negali tinkamai ir visaverčiai atlikti darbinių funkcijų ir yra priversta gydytis. 2013 m. sausio mėn. į darbą bendrovėje buvo priimtas R. A., kuris pasirodė esąs geras zootechnikos specialistas ir išmanantis žemės ūkio bendrovių veiklos specifiką. Pradėjęs dirbti bendrovėje R. A. neblogai tvarkėsi su savo pareigomis, todėl greitai įgijo jos pasitikėjimą. Pasitikėdama R. A. pastarajam ji delegavo daugumą savo kaip įmonės vadovės funkcijų: pareiginiais nuostatais ir rašytiniais įgaliojimais R. A. buvo pavesta atlikti tokias funkcijas, kaip naujų darbuotojų atranka ir priėmimas į darbą, darbuotojų darbinių funkcijų atlikimo kontrolė, darbo laiko kontrolė bei apskaita ir pan. Kadangi dėl sveikatos problemų ir nuo bendrovės buveinės (ofiso) nutolusios bendrovės veiklavietės ji labai retai lankydavosi (duomenys neskelbtini), realiai bendrovės vadovo funkcijas vykdė R. A.

7.3.       2015 m. pabaigoje R. A. ėmė skųstis, kad esami bendrovės darbuotojai nebenori dirbti bendrovėje ir sunku surasti naujų darbuotojų jiems pakeisti: kaip paaiškino R. A., kai kurie darbuotojai ar norintys įsidarbinti asmenys turi įvairių įsiskolinimų (įvairių skolų, nesumokėtų baudų ir pan.), todėl antstoliai iš jų gaunamo darbo užmokesčio išskaito lėšas įsiskolinimams padengti, dėl ko jiems lieka mažai lėšų asmeniniam naudojimui ir jie nenori dirbti už tokį menką atlyginimą. Kaip galimą problemos sprendimą R. A. pasiūlė dalį atlyginimo darbuotojams mokėti neoficialiai, t. y. neapskaitant užmokesčio bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip sudarant galimybę tokiems asmenims pasilikti sau daugiau lėšų. R. A. sakė, kad jei ji nesutiks su tokiu siūlymu bendrovėje nebebus kam dirba, todėl suvokdama, kad gali susidaryti situacija, jog nebus kam prižiūrėti (šerti ir pan.) galvijų, ji sutiko su tokiu R. A. siūlymu. Ji negali pasakyti, kokia darbo užmokesčio dalis bendrovės darbuotojams buvo mokama neoficialiai, t. y. neapskaičius bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nes R. A. betarpiškai būdamas bendrovės veiklavietėje ((duomenys neskelbtini)) vienintelis žinojo, kiek laiko realiai dirbo kiekvienas darbuotojas. Jos nurodymu bendrovės buhalteris J. S. kiekvieną mėnesį, atsižvelgdamas į darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos siųsdavo R. A. Formaliai R. A., gavęs šiuos žiniaraščius, turėjo šiuos pakoreguoti, atsižvelgdamas į kiekvieno darbuotojo realiai dirbtą laiką, o pakoreguotus žiniaraščius pateikti atgal J. S., tačiau to nebuvo daroma, t. y. R. A. netikslindavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose surašytų duomenų, todėl J. S. pildydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, atsižvelgdamas į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius pirminius duomenis, kurių pagrindu bendrovės darbuotojams būdavo mokamas buhalterinėje apskaitoje apskaitytas darbo užmokestis. Likusią neapskaitytą darbo užmokesčio dalį R. A. išmokėdavo atsižvelgdamas į jo paties turimą informaciją apie darbuotojų realiai dirbtą laiką. Pinigus, skirtus darbo užmokesčiui, R. A. arba paimdavo iš bendrovės kasos, arba reikiamą pinigų sumą bendrovė jam kaip atskaitingam asmeniui pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą. Tokiu būdu R. A. kartais buvo pervedinėjami ir kitiems tikslams (pavyzdžiui, technikos ir įrengimų detalėms bei kurui įsigyti, atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas prekes ar paslaugas ir pan.) skirti pinigai. Vienu pavedimu kartais būdavo pervedami pinigai, skirti kelioms reikmėms (pavyzdžiui, darbuotojų avansams išmokėti ir technikos ar įrenginių detalėms įsigyti ir pan.). J. S. nebuvo žinoma apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams (šėrikams, traktoristams ir kt.) – bent jau ji jam apie tai nieko nėra sakiusi. Ar J. S. pats galėjo apie tai susivokti, ji nežino. R. A. jai į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo informaciją, kokią neapskaityto darbo užmokesčio dalį reikia mokėti, ar jau sumokėjo kiekvieną mėnesį. Ji tų jo laiškų dažnai net neskaitydavo, nes suvokė, kad vis tiek ji negali realiai patikrinti, ar R. A. atsiųsti duomenys yra teisingi, t. y. ji nežinojo ir negalėjo patikrinti, kiek darbo valandų realiai dirbo kiekvienas darbuotojas, nežinojo ir negalėjo patikrinti, ar R. A. neapskaitytas lėšas tikrai sumokėjo nurodytiems darbuotojams, todėl pasitikėdama R. A. ji nesigilino į šio pateikiamą informaciją. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. neapskaityta darbo užmokesčio dalis buvo mokama devyniems pranešime apie įtarimą nurodytiems skirtingais laikotarpiais ŽŪB „F.“ dirbusiems darbuotojams. Ji taip pat pripažįsta, kad siekdama pagrįsti bendrovės išlaidas neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimui J. S. ji pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, neva patvirtinančius degalų įsigijimą, kuriuos liepė įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal pateiktus kvitus ŽŪB „F.“ degalų realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje jų nenaudojo. Liepdama J. S. įtraukti šiuos kvitus į bendrovės buhalterinę apskaitą ji jam nurodė, kad pagal šiuos kvitus bendrovė įsigijo kurą, taigi J. S. nežinojo, kad realiai kuras nebuvo įsigytas.

7.4.       Siekiant išvengti mokesčių valstybės institucijoms buvo pateikti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. darbuotojams sumokėtas išmokas, t. y. bendrovės teikiamose deklaracijose nebuvo nurodyti duomenys apie darbuotojams sumokėtą neapskaityto darbo užmokesčio dalį. Visus reikiamus dokumentus (ataskaitas, deklaracijas ir pan.), kurie būdavo teikiami VMI, Sodrai ir kitoms institucijoms, parengdavo ir elektroniniu būdu pateikdavo J. S. Tokiu būdu buvo parengtos bei Vilniaus apskrities VMI pateiktos ir pranešime apie įtarimą nurodytos mėnesinės A klasės išmokų ir nuo jų išskaičiuoto bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, jose nenurodant darbuotojams sumokėtos, bet įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies, o Sodros (duomenys neskelbtini) pateikti pranešimai apie per ataskaitinį laikotarpį apdraustuosius asmenis, šiuose pranešimuose nurodant neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų sumas. Neteisingi duomenys buvo nurodyti ir pranešime apie įtarimą nurodytose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kurias bendrovė pateikė (duomenys neskelbtini) VMI. Jos vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė J. S., į kurio pareigas įėjo ir reikiamų ataskaitų, deklaracijų ir kitų dokumentų parengimas bei pateikimas visoms reikiamoms valstybės institucijoms. Ji J. S. neliepė į valstybės institucijoms teikiamus dokumentus specialiai įtraukti neteisingus duomenis – tiesiog J. S. visus dokumentus ir reikiamas ataskaitas rengė pagal turimus duomenis iš bendrovės buhalterinės apskaitos. Kadangi buhalteriniai duomenys nebuvo teisingi, taip gavosi, kad ir valstybės institucijoms teikiamuose elektroniniuose dokumentuose (deklaracijose ir kt.) buvo atspindėti (užfiksuoti) taip pat neteisingi duomenys. Ji labai apgailestauja dėl nusikalstamo savo elgesio. Dabar ji suvokia, kad kaip bendrovės direktorė ji turėjo elgtis principingai, pati turėjo laikytis įstatymų bei užtikrinti, kad teisės normų būtų laikomasi bendrovės veikloje, tačiau tuo metu ji neįvertino situacijos rimtumo ir neužtikrino, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis visų reikiamų teisės normų reikalavimų. Nemaža dalimi tą lėmė jos liga, dėl kurios ji negalėjo tinkamai įvertinti situacijos (T. 10, b. l. 130-133).

8.1.       Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovu jis pradėjo dirbti 2013 m. sausio 29 d. Bendrovė užsiėmė mėsinių galvijų auginimu ir pardavimu, pašarų ruoša. Į darbą jį priėmė minėtos įmonės direktorė A. S. Su ja buvo aptariamos darbo sąlygos, jo kaip darbuotojo funkcijos, sutarta dėl darbo užmokesčio ir šio mokėjimo. Pradėjęs gauti atlyginimą jis pamatė, kad ne visas jo darbo užmokestis yra apskaitytas – dalis atlyginimo jam buvo išmokama „vokelyje“. Apie tai jis pasakė A. S., tačiau ši jam pasakė, kad dar reikia šiek tiek pakentėti, nes jei būtų apskaitomas visas darbo užmokestis, tai ženkliai išaugtų ir privalomi mokėti mokesčiai, o bendrovė dar neturi tiek pinigų, kad tai galėtų padaryti, todėl buvo sutarta, kad jis šiek tiek palauks, kol įmonės veikla bus pelningesnė.

8.2.       Jam kaip gamybos vadovui buvo pavesta ieškoti darbuotojų. Kokias sąlygas jis turi būsimiems darbuotojams nurodyti priimdamas į darbą, t. y. koks bus jų darbas, ką jie turės daryti, koks bus jų darbo užmokestis ir kaip šis bus mokamas, jam pasakė A. S. Pagal A. S. nurodymus jis darbuotojams turėjo pasakyti, ką šie dirbs, kaip bus skaičiuojamas jų darbo užmokestis ir kokia dalis to darbo užmokesčio bus mokama pagal dokumentus, o kokia dalis – „vokelyje“. Būsimiems darbuotojams sutinkant su tokiomis sąlygomis šie būdavo priimami į darbą. A. S. jis nuolat klausdavo, kada bus pradėta apskaityti visą darbo užmokestį ne tik jam, bet ir kitiems darbuotojams, nes žmonės norėjo imti paskolas būstui, pirkti, tačiau pagal dokumentus jų pajamos būdavo nedidelės ir niekas jiems paskolų neduodavo. Kartais būdavo einama iki to, kad darbuotojai jau grasindavo išeiti iš darbo. Kartais po tokių pokalbių kai kuriems darbuotojams apskaitoma darbo užmokesčio dalis šiek tiek padidėdavo, tačiau A. S. vis įkalbindavo tiek jį, tiek kitus darbuotojus dar šiek tiek pakentėti, siūlymą motyvuodama tuo, kad įmonė vis dar negali rodyti visiems darbuotojams pilnai apskaityto mokamo darbo užmokesčio, nes reikėtų daug pinigų, kurių įmonė dar neturi pakankamai.

8.3.       Pagal faktinį darbuotojų dirbtą laiką jis skaičiuodavo realų darbo užmokestį (tai daryti jam buvo pavesta žodiniu A. S. nurodymu). Suskaičiavęs darbuotojų realiai dirbtą darbo laiką per mėnesį jis apskaičiuodavo darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, gaunamą „į rankas“, ir kiekvieno mėnesio pradžioje šiuos duomenis siųsdavo A. S. į pastarosios naudojamo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), kur A. S. buvo pasivadinusi G. L. pseudonimu. Būdavo, kad šią informaciją jis siųsdavo ir bendrovės buhalteriui J. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). A. S. nurodymu jis jai siųsdavo apskaičiuotą darbo užmokestį, nes A. S. turėdavo jam pervesti pinigus tiems atlyginimams sumokėti. Siunčiamuose laiškuose jis nurodydavo darbuotoją, šio dirbtą laiką ir apskaičiuotą „į rankas“ mokėtiną darbo užmokestį. Praktiškai visada darbuotojui „į rankas“ būdavo sumokama tiek, kiek jis paskaičiuodavo. Būdavo atvejų, kai jis sumokėdavo šiek tiek mažiau, bet tai buvo pavieniai ir reti atvejai ir tai būdavo dėl to, kad jam pervesdavo mažiau pinigų arba darbuotojai buvo gavę avansą. Kai jis nusiųsdavo duomenis apie apskaičiuotą atlyginimą, A. S. į jo banko sąskaitą jam kaip atskaitingam asmeniui pervesdavo pinigus, kuriuos bankomate išgryninęs jis sumokėdavo darbuotojams. Jis matydavo, kad A. S. pervesdavo jam pinigus ir iš kitų asmenų (UAB „F.“, O. S.) banko sąskaitų. Mokėdamas atlyginimus jis surašydavo kasos išlaidų orderius, į kuriuos įrašydavo sumas iš darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuos jam prieš sumokant atlyginimus atsiųsdavo J. S. Jis negali pasisakyti apie tai, ar A. S. duodavo kokius nors nurodymus klastoti dokumentus, tačiau jis gaudavo žiniaraščius iš buhalterio praėjus kelioms dienoms po to, kai A. S. jis nusiųsdavo duomenis apie jo suskaičiuotą darbuotojų darbo užmokestį. Sumokėjęs atlyginimus, kasos išlaidų orderius jis pateikdavo J. S. Tokiu pačiu principu jis išsimokėdavo darbo užmokestį ir sau. Kelis kartus per metus į bendrovės veiklos vietą mokėti atlyginimus atvažiuodavo A. S.: tokiais atvejais ji atsiveždavo grynuosius pinigus, sumokėdavo pinigus, tačiau surašyti kasos išlaidų orderius ji liepdavo jam. 2018 m. birželio mėnesį bendrovė pinigų sumokėti atlyginimus jam nepervedė ir jis atlyginimus darbuotojams sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Prieš jam išmokant atlyginimus A. S. jam pažadėjo padarysianti užskaitą dėl jo skolos bendrovei už jo gyvulių priežiūrą, tačiau tas nebuvo padaryta.

8.4.       Jis kaip gamybos vadovas neturėjo pareigos gilintis į bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes tą darė buhalteris J. S. Pastarajam jis pateikdavo dokumentus, kuriuos gaudavo vykdydamas veiklą (sąskaitas už prekes, kasos išlaidų orderius po to, kai išmokėdavo darbo užmokestį ir kitus dokumentus). Kaip šie dokumentai būdavo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje, jis nežino ir nesigilino. Jis negali tiksliai pasakyti, ar bendrovės veiklai jo išleisti pinigai buvo apskaitomi kaip kasos išlaidos, ar kaip jo kaip atskaitingo asmens pirkimai, nes jo avansinės apyskaitos jam niekada nebūdavo pateikiamos.

8.5.       Ikiteisminio tyrimo metu savo elektroninio pašto turinį jis buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui apžiūrai, taigi jis nori paaiškinti elektroninius laiškus, kurie buvo siųsti iš jo elektroninio pašto dėžutės į A. S. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Kaip pavyzdį jis paaiškina 2016 m. vasario 9 d. 14.41 val. į A. S. naudojamą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) siųsto elektroninio laiško turinį (visi kiti laiškai yra analogiški šiam laiškui, skiriasi tik darbuotojai, darbo laikas ir apskaičiuotas atlyginimas; kai kuriuose laiškuose jis plačiau paaiškino, kodėl priskaičiuojamas būtent toks mokėtinas darbuotojui atlyginimas). 2016 m. vasario 9 d. į A. S. naudojamą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jis siuntė laišką, kurį įvardino „DU už 2016-01“, kuriame nurodyta: „- „P. 2 paros ir 3 dienos 115 euru“; - S. 8 paros ir 12 dienų 428 euru“; - D. 5 paros ir 22 dienos 530 euru; - C. 8 paros ir 11 dienų 414 euru; - V. 8 paros ir 22 dienos 637 Eur““. Šio laiško turinys reiškia, kad jis siunčia A. S. informaciją apie 2016 m. sausio mėnesio darbuotojų realiai dirbtą darbo laiką ir už tai priskaičiuotą „į rankas“ gautiną darbo užmokestį. Eilutė „P. 2 paros ir 3 dienos 115 euru“ reiškia, kad P. V., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 2 paras, t. y. po 24 valandas per parą ir 3 dienas po 8 valandas per parą ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 115 eurų darbo užmokestis. Eilutė „S. 8 paros ir 12 dienų 428 euru“ reiškia, kad S. P., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parą ir 12 dienų po 8 valandas per parą ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 428 eurų darbo užmokestis. Eilutė „D. 5 paros ir 22 dienos 530 euru“ reiškia, kad D. M., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 5 paras, t. y. po 24 valandas per parą ir 22 dienas po 8 valandas per parą ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 530 eurų darbo užmokestis. Eilutė „C. 8 paros ir 11 dienų 414 euru“ reiškia, kad J. Č., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parą ir 11 dienų po 8 valandas per parą ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 414 eurų darbo užmokestis. Eilutė „V. 8 paros ir 22 dienos 637 Eur“ reiškia, kad A. V., tuo metu dirbęs ŽŪB „F.“, 2016 m. sausio mėnesį realiai dirbo 8 paras, t. y. po 24 valandas per parą ir 22 dienas po 8 valandas per parą ir už tai priskaičiuojamas mokėtinas „į rankas“ 637 eurų darbo užmokestis. Visų jo direktorei siųstų laiškų turinys, kuriuose nurodomas darbuotojas, šio per mėnesį dirbtas laikas ir suma, kurią darbuotojas turi gauti „į rankas“, yra analogiškas jo paaiškintam 2016 m. vasario 9 d. 14.41 val. siųsto laiško turiniui. Kituose laiškuose jis nurodydavo, kad darbuotojas buvo nedarbingas ar atostogavo, taip pat nurodydavo, kad buvo sumokėtas avansas (jei toks buvo mokamas), apskaičiuodavo ir nurodydavo, koks užmokestis darbuotojui turėtų būti išmokamas atėmus sumokėtą avansą. Laiškuose pilno darbuotojo vardo ir pavardės jis nerašydavo, nes vienodu vardu darbuotojų retai būdavo, o jei būdavo, tai vieną iš tų darbuotojų jis įvardindavo vardu, o kitą – pavarde (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 13 d. į A. S. naudojamą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) siųstame laiške nurodoma „A. 7 paros ir 20 dienu 940“ reiškia, kad A. V. dirbo 7 paras po 24 valandas per parą ir 20 dienų po 8 valandas per parą ir atlyginimas „į rankas“ turi būti 940 eurų, o „a. p. 6 paros 7 dienos 340“ reiškia, kad A. P. dirbo 6 paras po 24 valandas per parą ir 7 dienas po 8 valandas per parą ir atlyginimas „į rankas“ turi būti 340 eurų.

8.6.       Kaip jis jau yra sakęs, elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) naudojo UAB „F.“ direktorė A. S. Kad šį paštą ji naudojo aktyviai, galima matyti ir iš to, kad į jo elektroninius laiškus ji atsakydavo ir šiuos laiškus galima rasti jo elektroninio pašto dėžutėje. Netgi yra laiškų, kuriuose po to, kai jis jai nusiunčia apskaičiuotus darbuotojų darbo užmokesčius, ji jam atsako nežinanti, iš kur reikės paimti pinigų, nes jų neturi. Taip pat A. S. iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) jam į elektroninio pašto dėžutę persiųsdavo ir jai siųstus laiškus, kuriuose būdavo informacija, reikalinga bendrovės veiklai.

8.7.       Jis pats iš pradžių nelabai suprato, kad jis yra įtrauktas į apgaulingą apskaitos tvarkymą, siekiant mokėti mažiau mokesčių. Jam pačiam buvo mokama darbo užmokesčio dalis „vokelyje“. Jam atrodė logiška, kad direktorei iš (duomenys neskelbtini) kaskart važinėti mokėti atlyginimus yra bereikalingas laiko ir lėšų eikvojimas, todėl suprantama, kad jis kaip gamybos vadovas darbuotojams sumoka atlyginimus – juo labiau, kad kas kartą su A. S. vis būdavo kalbama apie tai, kad reikia padaryti taip, jog visas darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaitomas dokumentais, o ji vis žadėdavo, kad neužilgo jau taip ir bus. Jis prisipažįsta, kad iš pradžių, to nesuprasdamas, vykdė A. S. nurodymus, t. y. mokėjo darbuotojams atlyginimus, kuriuos jis pats ir apskaičiuodavo, tačiau dokumentus surašydavo tik daliai išmokamo darbo užmokesčio. Jis nebuvo įmonės kasininkas, tačiau jam A. S. liepė surašinėti būtent kasos išlaidų orderius, o jis šiuos ir pasirašydavo kaip kasininkas, nes pinigus realiai mokėdavo jis. Jis nesigilino į buhalterinius įstatymus, o apie tai, kad jis neturi teisės pasirašyti už įmonės kasininką, per visą jo darbo laikotarpį jam niekas taip ir nepasakė ir netgi liepdavo pasirašyti kaip kasininkui, nes jis surašydavo dokumentą. Jis supranta, kad savo veiksmais jis prisidėjo prie apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo, nes ne visiems kaip darbo užmokestis sumokėtiems pinigams surašė apskaitos dokumentus, kuriuos atidavė J. S.

8.8.       Degalinę „J.“, esančią (duomenys neskelbtini), jis žino, tačiau joje kuro jis niekada nepildavo. Bendrovės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) rajone, taigi ir kuras buvo pilamas aplinkinėse degalinėse; be to, bendrovės veikloje didžiąja dalimi buvo naudojamas žymėtas kuras ir tik mažoji dalis būdavo nežymėto kuro (kai neužtekdavo žymėto dyzelino). A. S. niekada nėra vežusi kuro į bendrovės naudojamą techniką nei dideliais kiekiais, nei mažomis talpomis (T. 8, b. l. 114-115, 118-122; T. 11, b. l. 63-66; 75-76, 92-94; 95-96).

2.       Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jokių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių taisyklių ar buhalterio pareiginių nuostatų, su kuriais jis būtų supažindintas, UAB „F.“ nebuvo. Jis savo darbus vykdė pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, todėl atlikdamas pavestas darbo funkcijas jis nepažeidė darbo tvarkos. Visas ūkines operacijas kaip ŽUB „F.“ buhalteris jis sąžiningai registravo į įmonės buhalterine apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi pagal teikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Į įmonės buhalterinę apskaitą jis privalėjo įtraukti visus duomenis, gautus iš bendrovės vadovės A. S., atsižvelgdamas į vadovės įsakymus ir nurodymus, gamybos vadovo R. A. kompetencijos ribose. Jis dirbo įmonės ofise (duomenys neskelbtini), o visa įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) rajone, todėl jis privalėjo į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, apie kurias buvo pranešama. Dėl darbo organizavimo proceso ir skirtingų jo faktinės darbo vietos ir ūkinių operacijų vykdymo vietų patikrinti ūkinių operacijų atlikimo fakto jis neturėjo nei galimybių, nei įgaliojimų. Dėl savo faktinės darbo vietos, kuri buvo kitame mieste nei pagrindinė bendrovės veiklos vykdymo vieta, jis negalėjo žinoti apie įmonės atstovų mokamą galbūt nelegalų darbo užmokestį. Darbo sutartis su įmonės darbuotojais, kuriems tariamai buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis, sudarydavo gamybos vadovas R. A. Darbo sutarčių sąlygos buvo standartinės, jose buvo numatytas slenkantis darbo grafikas ir nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis. Pagal savo pareigybinius nuostatus, kuriuos pats ruošė, R. A. privalėjo organizuoti šiam pamaldžių darbuotojų darbo grafiką ir tuo pagrindu sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Šita informacija apie darbo organizavimą buvo žinoma. Visų darbuotojų faktiškai išdirbtą laiką fiksuodavo ir surinktus duomenis apie darbuotojų dirbtą laiką teikdavo R. A. Šių duomenų pagrindu jis sudarydavo darbo apskaitos užmokesčio žiniaraščius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuos elektroniniu paštu teikdavo R. A. sutikrinimui. Jis telefonu R. A. klausdavo, ar viskas teisingai, kad darbo proceso metu būtų eliminuotos galimos klaidos ir Sodrai teikiami duomenys būtų teisingi ir pagrįsti, kad vėliau nereikėtų koreguoti Sodros duomenų. Jokių atgalinių pastabų apie klaidingai paskaičiuotą darbo užmokestį iš R. A. jis niekada negaudavo, todėl jis neturėjo abejoti, kad apskaitos informacija neteisinga. Jam buvo pateikiami A. S. ir R. A. pasirašyti kasos išlaidų orderiai apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį pagal jo sudarytus darbo užmokesčio žiniaraščius, kurie buvo sudaryti vadovaujantis darbo sutarties sąlygomis ir faktiškai užfiksuotų ir pateiktų darbuotojų darbe laiku. Jokių operacijų su grynaisiais pinigais jis niekada nevykdė, tuo labiau ofise niekada nebuvo net seifo gryniesiems pinigams saugoti. Pagal įmonėje mokamą labai mažą (tik 40 eurų) avanso dydį jam susidarė nuomonė, kad atlyginimų dydis atitinka jo paskaičiuotų atlyginimų dydį. Jam teikiamuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose buvo nurodomas ir jo darbo sutartyje jam nustatytas darbo laikas bei darbo užmokestis, jokių pretenzijų dėl per mažai jam paskaičiuoto atlyginimo jis nereiškė. Dėl kuro čekių jis vykdė 2016 m. kovo 2 d. A. S. įsakymą, kuriuo jis buvo įpareigotas apskaityti A. S. ir R. A. įmonės reikmėms sunaudoto dyzelinio kuro sąnaudas pagal pateikiamus kuro pylimo čekius. Kelionės lapų jam niekas nepateikė. Jis nebuvo įpareigotas organizuoti kelionės kvitų pildymo ir nurodytos informacijos tikrinimo tvarkos – tai yra vidinis dokumentas, apie kurio buvimo ir pildymo būtinybę sprendžia įmonės vadovas. Kuro pylimo čekiai turėjo būtinus įmonės rekvizitus, todėl neįtraukti šių čekių į apskaitą nebuvo pagrindo. Kiekvieną mėnesį įmonės vadovė buvo informuojama apie sunaudoto dyzelinio kuro kiekį. Dėl jo menamo bendrininkavimo nebuvo jokio susitarimo, pagal kurį galėtų būti netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita: savo darbo funkcijas jis atliko vadovaudamasis darbo sutartimi ir pavaldumo santykiais. Jis neturėjo jokių motyvų ar ekonominės naudos dalyvauti atliekant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įmonės kasininkas buvo ne A. S., bet R. A. (įsakymo apie kasininko paskyrimą jis nematė, bet jam taip sakė A. S.). R. A. pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių kaip įmonės kasininkas, todėl jam nekilo jokių abejonių. R. A. jo niekada nei telefonu, nei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jo neinforrnavo apie mokamus nelegalius atlyginimus ar papildomai darbuotojų dirbtas darbo valandas; tokios informacijos nei iš R. A., nei iš A. S. jis negavo ir apie jokius šių tarpusavio susirašinėjimus elektroniniu paštu jis nežinojo (T. 9, b. l. 14; 16-17; 19-25, 35-36).

3.       Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad UAB „F.“ šėriku – traktorininku jis dirbo nuo 2013 m. rudens. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio jis tarėsi su R. A. Darbo užmokestį už dirbtą laiką apskaičiuodavo R. A., kuris ir sumokėdavo atlyginimą. Atlyginimą jis gaudavo grynaisiais pinigais. Jam duodavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tačiau šiuose nurodytos sumos neatitikdavo su sumomis, kurios realiai jam buvo mokamos. 2016 metais jo atlyginimas buvo ne mažiau kaip 500 eurų, nuo 2017 metų jo mėnesinis uždarbis buvo ne mažiau kaip 1 000 eurų į rankas grynaisiais pinigais, 2018 m. sausio mėnesį – 940 eurų, vasario mėnesį – 900 eurų, kovo mėnesį – 940 eurų, balandžio mėnesį – 940 eurų, gegužės mėnesį – 950 eurų, birželio mėnesį – 1 040 eurų, liepos – spalio mėnesiais – 1 000 eurų, lapkričio – gruodžio mėnesiais – 1 040 eurų, 2019 m. sausio mėnesį – 1 040 eurų, vasario – gegužės mėnesiais – 1 080 eurų, birželio mėnesį – 1 140 eurų. Jis R. A. (o vėliau – ir direktorės A. S.) prašė, kad dokumentuose būtų rodomas visas jo gaunamas atlyginimas, nes jis ėmė paskolą – tada dokumentuose buvo rodomas šiek tiek didesnis darbo užmokestis, tačiau vis tiek jam buvo mokama dalis pinigų, kurie „nesimatė“ dokumentuose (T. 4, b. l. 83-85).

4.       Ikiteisminio tyrimo metu R. U. parodė, kad UAB „F.“ (vėliau – ŽŪB „F.“) jis dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Į darbą jį priėmė gamybos vadovas R. A. Bendrovės direktorė buvo (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad atlyginimas jam bus mokamas grynaisiais pinigais vieną kartą per mėnesį. Jis dirbdavo paromis, t. y. vieną parą dirbo, kitas dvi jis būdavo laisvas. Darbymetis buvo vasarą, kai reikėdavo ruošti pašarus žiemai. Iš pradžių jam buvo mokamas 700 eurų atlyginimas į rankas (už 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis gavo 450 eurų atlyginimą į rankas, nes jis dirbo nepilną mėnesį). Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio jis gavo 700 eurų atlyginimą, už 2018 m. gegužės mėnesį jam buvo sumokėta 780 eurų, už 2018 m. birželio mėnesį – 850 eurų į rankas, 2018 m. liepos mėnesį – 1 200 eurų. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio jam buvo mokamas 850 eurų per mėnesį atlyginimas į „rankas“, 2019 m. birželio mėnesį jam sumokėjo 900 eurų. Darbo užmokestį jam mokėjo R. A. Jis pasirašydavo dokumentuose, tačiau nesigilino, kokiuose. Pati direktorė A. S. atlyginimo jam nemokėjo (T. 4, b. l. 80-81).

5.       Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad UAB „F.“ jis pradėjo dirbti 2018 m. spalio mėnesį. Į darbą jį priėmė R. A., kuris ir prižiūrėjo visus darbus. Buvo sutarta, kad už atliktą darbą jam bus mokama 50 eurų per dieną. Už 2018 m. spalio mėnesį jam buvo sumokėta 250 eurų atlyginimo, už 2018 m. lapkričio mėnesį – 500 eurų, už gruodžio mėnesį – 550 eurų, 2019 m. sausio – vasario mėnesiais – po 600 eurų, už 2019 m. kovo – birželio mėnesius – po 740 eurų. Išmokant atlyginimą jam reikėdavo pasirašyti dokumentuose, tačiau jis matė, kad tuose dokumentuose nurodomos mažesnės sumos (T. 4, b. l. 77-78).

6.       Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad ŽŪB „F.“ jis dirbo traktorininku – šėriku. Minėtoje bendrovėje jis dirbo nuo 2014 metų iki 2018 metų, bet ne nuolat. Bendrovei vadovavo A. S., bet ji į darbo vietą atvažiuodavo tik kartais – dažniausiai, kai mokėdavo algas. Visiems darbams vadovavo R. A.. Algas mokėjo pati A. S., R. A. tik kartais jam paprašius sumokėdavo avansą (avansas buvo ne daugiau kaip 50 eurų). Buvo sudaryta sutartis – jis žinojo, kad jis yra priimtas dirbti tik 0,25 ar 0,5 etato, nors realiai jis dirbdavo ir pilną dieną, o vasaros sezonu – ir dar daugiau. Mokant atlyginimą jam visada reikėdavo pasirašyti dokumentuose, tačiau šiuose būdavo nurodytos labai mažos sumos palyginus su atlyginimu, kurį jis iš tikrųjų gaudavo. Į „rankas“ jis gaudavo ne mažiau kaip 750 eurų per mėnesį, o vasaros metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) – ne mažiau kaip 1 000 eurų. Būdavo mėnesių, kad prie algos jam mokėdavo ir premijas, bet jis neatsimena, kokio dydžio jos buvo (T. 4, b. l. 74-75).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad nuo 2016 metų vasaros jis dirba ŽŪB „F.“ (anksčiau – UAB „F.“) sargu – šėriku. Į darbą jį priėmė R. A., kuris buvo tiesioginis jo vadovas ir mokėdavo jam algą. Kai reikėdavo pasirašyti dokumentuose, jis niekada nekreipdavo dėmesio į sumas, kurios buvo nurodomos dokumentuose. Jis gaudavo ne mažesnį kaip 300 eurų „į rankas“ atlyginimą (T. 4, b. l. 71-72).

8.       Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad nuo 2016 metų pavasario (gali būti, kad nuo gegužės mėnesio vidurio) iki 2017 m. birželio mėnesio jis dirbo UAB „F.“ sargu – šėriku. Į darbą jį priėmė R. A., kuris ir mokėjo atlyginimą. R. A. buvo tiesioginis jo vadovas, o visai bendrovei vadovavo A. S.. Pats pirmas atlyginimas buvo 300 eurų „į rankas“, vėliau už pilną mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 350 eurų. Pasirašydamas dokumentuose jis niekada nesigilino, kokios dokumentuose sumos buvo nurodomos (T. 4, b. l. 68-69).

9.       Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2016 metais jis įsidarbino UAB „F.“. Dėl darbo užmokesčio jis tarėsi su R. A. Bendrovei vadovavo A. S. Direktorę jis matė tik kelis kartus, kai ji dirbantiesiems mokėjo atlyginimus. Realiai darbo užmokestį skaičiavo R. A. pagal tai, kiek dienų buvo dirbta. Iš pradžių darbo užmokestį jam mokėdavo vieną kartą per mėnesį grynaisiais pinigais, vėliau mokėdavo 40 eurų avansą ir iki kito mėnesio 15 dienos mokėdavo algą. Už 2016 m. sausio mėnesį jis gavo 530 eurų, vasario mėnesį – 650 eurų, kovo mėnesį – 600 eurų, balandžio mėnesį – 301 eurą (nes dirbo tik 2 savaites), už 2016 m. gegužės mėnesį – 360 eurų. 2019 m. liepos mėnesį jis išėjo iš darbo, kadangi vyko nesuprantami dalykai su apskaitos tvarkymu ir darbo užmokesčio skaičiavimu (T. 4, b. l. 92-94).

10.       Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad UAB „F.“ jis dirbo 2018 metais. Darbo užmokestį skaičiuodavo R. A. – skaičiuodavo teisingai pagal tai, kiek jie buvo sutarę. Apklausos metu jam buvo parodyti R. A. darbo užmokesčio skaičiavimai, kurie patvirtino realų jo gautą atlyginimą 2018 metais. ŽŪB „F.“ vadovauja moteris, kurią jis matė kelis kartus ir ji atlyginimo nemokėjo (T. 4, b. l. 87-90).

18.1.                      Specialistas, atlikęs UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatavo, kad UAB „F.“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje įformino, kad iš UAB „J.“ pagal kasos aparatų kvitus įsigijo 82 113,37 litrų degalų (dyzelinio kuro) už 81 518,46 eurus: 2016 metais – 14 271,08 litrų už 12 486,90 eurų, 2017 metais – 23 225,29 litrų už 21 946,43 eurų, 2018 metais – 22 509,62 litrų už 27 234,95 eurų, 2019 metais – 16 404,34 litrų už 19 850,18 eurų. Pagal kasos aparatų kvitus nustatyta, kad visi degalai įsigyti vienoje bendrovėje – UAB „J.“ tose pačiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ degalų įsigijimo sumą nurašė darbuotojams A. S., R. A., R. S. (per atsiskaitytinus asmenis) grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos. 2016 – 2019 metais A. S. už kurą pagal kasos aparato kvitus iš kasos buvo nurašyta 52 814,09 eurų, R. A. – 25 061,21 eurų, R. S. 2019 metais – 3 643,16 eurų. Šios išmokos pripažįstamos darbuotojų su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis, nuo kurių GPM sudaro 12 227 eurų. Bendrovė nepateikė kelionės lapų, kuro nurašymo aktų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek ir kokiais automobiliais važiuojant buvo sunaudota kuro ir ar jis buvo panaudotas bendrovės veiklai vykdyti. Minėtas degalų įsijimo išlaidas 67 377 eurų (be PVM) bendrovė pripažino sąnaudomis, kurias priskyrė leidžiamiems atskaitymams, kuro kvituose išskirtą pirkimo PVM 14 142 eurus nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą.

18.2.                      Vadovaujantis R. A., A. V., R. U., D., Š., D. Š., Ž. S., E. V., D. M., A. P. parodymais darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio mėnesio minėtiems asmenims realiai buvo sumokėtas 104 290,16 eurų didesnis atlygis nei atvaizduota bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, o ŽŪB „F.“ per minėtą laikotarpį neapskaitė 104 290,16 eurų darbo užmokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 22 313,42 eurų GPM, 48 386,32 eurų įmokų Sodrai (18 230,23 eurų darbuotojų įmokų ir 30 156,09 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų), 35 eurų įmokų į Garantinį fondą. Nustatyta atvejų, kai bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose – priskaitymų – išskaitymų bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytos sumos skiriasi nuo pinigų sumokėjimo sumų, kurios atvaizduotos kasos išlaidų orderiuose.

18.3.                      Dėl tyrimo metu nustatytų BAĮ reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 4, b. l. 132-165).

2.                      2012 m. vasario 11 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre bei Sodros išraše užfiksuota, kad ŽŪB „F.“ direktore nagrinėjamu laikotarpiu buvo A. S. (T. 2, b. l. 2-7; T. 4, b. l. 173-176).

3.                      2014 m. birželio 30 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog ŽŪB „F.“ buhalteriu priimtas J. S. (T. 4, b. l. 177-178).

4.                      Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios, taip pat R. A., J. S., A. V., R. U., D. Š., D. Š., Ž. S., E. V., D. M., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. S., nuo 2012 m. vasario 27 d. dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti GPM ir VSD įmokas, pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), bei administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą: ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) gamybos vadovui R. A. nurodė jam pačiam bei kitiems bendrovės darbuotojams A. V., R. U., D. Š., D. Š., Ž. S., E. V., D. M. ir A. P. sumokėti didesnį darbo užmokestį nei nurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose. R. A., vykdydamas A. S. nurodymą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau sumokėjo 33 088,15 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio A. V. sumokėjo 29 180,05 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio R. U. sumokėjo 14 631,41 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio D. Š. sumokėjo 3 515,81 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio D. Š. sumokėjo 12 332,24 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio Ž. S. sumokėjo 4 287,52 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio E. V. sumokėjo 2 099,53 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio D. M. sumokėjo 2 446,97 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio A. P. sumokėjo 2 708,48 eurų darbo užmokesčio, nenurodyto bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose. A. S., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad jos vadovaujamos bendrovės darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis, nenurodytas bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose (iš viso 104 290,16 eurų: 2016 metais – 24 827,82 eurų, 2017 metais – 29 754,66 eurų, 2018 metais – 32 263,78 eurų, 2019 metais – 17 443,9 eurų), siekdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtiną GPM ir VSD įmokas, siekdama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebūtų fiksuojamos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), šių įvykių bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, tačiau, siekdama pagrįsti bendrovės išlaidas bei ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai sumažinti mokėtiną PVM, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus už 81 518 eurų (su 14 142 eurų PVM), tariamai pagrindžiančius 82 113,37 litrų degalų įsigijimą, žinodama, kad nei ji, nei R. A. šių degalų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) veiklai vykdyti realiai neįsigijo ir bendrovės veikloje nenaudojo, nurodydama J. S. šiuos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą, o buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 – 2019 metų laikotarpį. Šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad J. S. ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje neužfiksavus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), į mėnesines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas ir šios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 22 313,42 eurų GPM; į pranešimus apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės apskaičiuotas VSD įmokų sumas ir šios deklaracijos buvo pateiktos VSDFV Vilniaus skyriui, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į VSDF biudžetą sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų. Šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad J. S. A. S. pateiktus dokumentus įtraukus į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą, į PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) PVM apmokestinamus sandorius bei šių sandorių metu sumokėtą PVM ir šios deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 14 142 eurų PVM.

5.                      Minėtas veikas A. S. padarė dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore vadovaujamos įmonės naudai, turėdama teises atstovauti vadovaujamai įmonei ir priimti sprendimus vadovaujamos įmonės vardu, kas, vadovaujantis BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reiškia, kad už A. S. veiksmus privalo atsakyti ir ŽŪB „F.“, taigi konstatuotina, kad šio nuosprendžio 1-3 punktuose aprašytas veikas padarė A. S. ir ŽŪB „F.“.

6.                      Padaręs analogiškas veikas buvo kaltinamas ir J. S. Teismas pažymi, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini), prašymo jį reabilituoti J. S. gynėja nepareiškė, taigi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 5 punktu, baudžiamasis procesas dėl J. S. įkaltinamų nusikalstamų veikų nutrauktinas.

III.                      Veikų kvalifikavimo motyvai

7.                      Minėta, kad A. S., dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“) – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą: įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio) bei bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikė UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimą. Dėl šių A. S. veikų iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 – 2019 metų laikotarpį, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

8.                      Minėta ir tai, kad A. S., dirbusiai ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, vadovaujamos įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistravus visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio), į VMI ir VSDFV teikiamas deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 22 313,42 eurų GPM, o į VSDF biudžetą – sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų. Teismas konstatavo ir tai, kad A. S., dirbusiai ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui J. S. pateikus UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimą, į VMI teikiamas deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys, dėl ko ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) naudai buvo išvengta prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 14 142 eurų PVM.

9.                      Teisinė atsakomybė už neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymą į deklaraciją siekiant išvengti mokesčių, įtvirtinta BK 220 straipsnyje.

10.                      Teismas pažymi, kad UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimą, ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam J. S. A. S. pateikė siekdama pagrįsti bendrovės išlaidas, susidariusias bendrovės darbuotojams sumokėjus darbo užmokestį, nenurodytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, t. y. A. S. tyčia į ŽŪB „F.“ buhalterinę apskaitą įtraukti UAB „J.“ kasos aparatų kvitus, tariamai pagrindžiančius degalų įsigijimą, kilo jau pradėjus vykdyti nusikalstamą sumanymą bendrovės darbuotojams mokėti darbo užmokestį, nenurodytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose, kas reiškia, kad neteisingų duomenų, susijusių su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, įrašymas į deklaracijas ir neteisingų duomenų, susijusių su UAB „J.“ kasos aparatų kvitų, tariamai pagrindžiančių degalų įsigijimą, įtraukimu į buhalterinę apskaitą, įrašymas į deklaracijas, yra dvi atskiros veikos, kiekviena iš jų kvalifikuotina kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje, sudėties požymius.

11.                      Į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įrašius neteisingus duomenis, susijusius su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, buvo išvengta prievolės sumokėti 40 543,65 eurų mokesčių (22 313,42 eurų GPM, 18 230,23 eurų VSD įmokų), t. y. išvengtų mokesčių suma viršija 100 MGL. Visgi teismas pakartoja nustatęs, kad A. S. nusikalstama veika tęsėsi nuo 2016 m. sausio 1 d., kuomet galiojusi BK 220 straipsnio redakcija išvengtų mokesčių dydžio kaip kvalifikuojančio požymio neįtvirtino, taigi A. S. veiksmai į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įrašant neteisingus duomenis, susijusius su visų ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio) neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu išvengiant prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 22 313,42 eurų GPM, o į VSDF biudžetą – sumokėti 18 230,23 eurų VSD įmokų, kvalifikuotina kaip veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o A. S. veiksmai į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) teikiamas deklaracijas įrašant neteisingus duomenis, susijusius su UAB „J.“ kasos aparatų kvitų, tariamai pagrindžiančių degalų įsigijimą, įtraukimu į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu išvengiant prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 14 142 eurų PVM, kvalifikuotina kaip veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

12.                      Minėta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), A. S. padarė dirbdama ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) direktore vadovaujamos įmonės naudai, turėdama teises atstovauti vadovaujamai įmonei ir priimti sprendimus vadovaujamos įmonės vardu, kas, vadovaujantis BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reiškia, kad už A. S. veiksmus privalo atsakyti ir ŽŪB „F.“, taigi konstatuotina, kad ŽŪB „F.“ padarytos veikos, aprašytos šio nuosprendžio 1-3 punktuose, kvalifikuotinos kaip veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

IV.                      Bausmių skyrimo motyvai

13.                      A. S. ir ŽŪB „F.“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

14.                      Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

15.                      Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

16.                      Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir du, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padariusi jai įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. S. neteista, dirbanti (T. 10, b. l. 171-185), nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, galiojusiems nusikalstamų veikų padarymo metu: už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, A. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, A. S. skirtinas už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. S. skirtina subendrinta 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio bauda.

17.                      Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos subendrintos 450 MGL, t. y. 16 947 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. S. skirtina galutinė 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

18.                      Spręsdamas dėl ŽŪB „F.“ skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. ŽŪB „F.“ padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir du, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. ŽŪB „F.“ prisipažino padariusi jai įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ŽŪB „F.“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. ŽŪB „F.“ neteista, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti ŽŪB „F.“ skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, galiojusiems nusikalstamų veikų padarymo metu: už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą ŽŪB „F.“ skirtina 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą ŽŪB „F.“ skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą ŽŪB „F.“ skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda; šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, ŽŪB „F.“ skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, ŽŪB „F.“ skirtinas už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir ŽŪB „F.“ skirtina subendrinta 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio bauda.

19.                      Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ŽŪB „F.“ prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, ŽŪB „F.“ skirtinos subendrintos 450 MGL, t. y. 16 947 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir ŽŪB „F.“ skirtina galutinė 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

V.                      Civiliniai ieškiniai

20.                      Ikiteisminio tyrimo Vilniaus apskrities VMI pareiškė 48 717,42 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. S., ŽŪB „F.“ ir J. S. veikomis padarytos turtinės žalos (T. 8, b. l. 56-61), o VSDFV Vilniaus skyrius – 48 386,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. S., ŽŪB „F.“, J. S. ir R. A. veikomis padarytos turtinės žalos (T. 8, b. l. 76-81).

21.                      Vertindamas Vilniaus apskrities VMI civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, prašoma priteisti valstybės biudžetui padarytą žalą, susidariusią dėl 34 540,42 eurų GPM išvengimo, 14 142 eurų PVM išvengimo ir 35 eurų įmokų į Garantinį fondą išvengimo. Teismas atkreipia dėmesį į šiame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: GPM ir įmokų į Garantinį fondą nepriemokos susidarė dėl to, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), kurias atliko A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A., t. y. minėta žala yra bendrų A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A. nusikalstamų veikų rezultatas. Teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas dėl R. A. veiksmų padedant ŽŪB „F.“ apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (T. 8, b. l. 152-175), ši byla buvo nagrinėjama R. A. nedalyvaujant, taigi teismas neturi galimybės tinkamai išspręsti Vilniaus apskrities VMI civilinio ieškinio, kadangi, priteisus dalies žalos atlyginimą iš šią žalą savo nusikalstamais veiksmais padariusio, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavusio R. A., būtų pažeistos jo procesinės teisės, dėl ko Vilniaus apskrities VMI civilinio ieškinio dalis dėl GPM ir įmokų į Garantinį fondą nepriemokos paliktina nenagrinėta.

22.                      Kitaip teismas vertina Vilniaus apskrities VMI civilinio ieškinio dalį dėl žalos, patirtos dėl 14 142 eurų PVM išvengimo: šiame nuosprendyje nustatyta, kad PVM nepriemoka susidarė dėl to, kad į ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinę apskaitą buvo įtraukti A. S. pateikti UAB „J.“ kasos aparatų kvitai, tariamai pagrindžiantys degalų įsigijimą, t. y. minėta žala yra bendrų A. S. ir ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) nusikalstamų veikų rezultatas. Ši žala baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi Vilniaus apskrities VMI civilinio ieškinio dalis dėl PVM nepriemokos tenkintina ir iš A. S. ir ŽŪB „F.“ solidariai Vilniaus apskrities VMI naudai priteistina 14 142 eurai.

23.                      Vertindamas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, prašoma priteisti VSDF biudžetui padarytą žalą, susidariusią dėl 18 230,23 eurų darbuotojų įmokų ir 30 156,09 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų išvengimo. Teismas atkreipia dėmesį į šiame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: darbuotojų įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nepriemokos susidarė dėl to, kad ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos visos ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) vardu atliktos ūkinės, komercinės, finansinės operacijos (darbuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis), kurias atliko A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A., t. y. minėta žala yra bendrų A. S., ŽŪB „F.“ (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. – UAB „F.“) ir R. A. nusikalstamų veikų rezultatas. Teismas pakartoja, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas dėl R. A. veiksmų padedant ŽŪB „F.“ apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (T. 8, b. l. 152-175), ši byla buvo nagrinėjama R. A. nedalyvaujant, taigi teismas neturi galimybės tinkamai išspręsti VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio, kadangi, priteisus dalies žalos atlyginimą iš šią žalą savo nusikalstamais veiksmais padariusio, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavusio R. A., būtų pažeistos jo procesinės teisės, dėl ko VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

24.                      Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos ŽŪB „F.“ nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (T. 10, b. l. 76-85). Atsižvelgiant į tai, kad minėta procesinės prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių įvykdymą, laikinas ŽŪB „F.“ nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki Vilniaus apskrities VMI priteistos piniginės sumos sumokėjimo, o šią sumą sumokėjus – naikintinas.

VII.                      Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

25.                      ŽŪB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini ŽŪB „F.“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 5 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudą.

Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą.

Pripažinti A. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą.

Bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, A. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, A. S. skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. S. skirti subendrintą 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. S. skirti galutinę 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudą.

Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą.

Pripažinti ŽŪB „F.“ kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jai 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą.

Bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudos, ŽŪB „F.“ skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant po dalį – po 100 MGL, t. y. po 3 766 eurų dydžio baudas, ŽŪB „F.“ skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir ŽŪB „F.“ skirti subendrintą 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir ŽŪB „F.“ skirti galutinę 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 000 eurų.

Baudžiamąjį procesą dėl J. S. įkaltinamų nusikalstamų veikų nutraukti, mirus J. S.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalį dėl pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos tenkinti ir iš A. S. ir ŽŪB „F.“ solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisti 14 142 eurus.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų į Garantinį fondą nepriemokos palikti nenagrinėtą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną ŽŪB „F.“ nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos piniginės sumos sumokėjimo, o šią sumą sumokėjus – panaikinti.

ŽŪB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ŽŪB „F.“.

Išaiškinti A. S. ir ŽŪB „F.“, kad:

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-907-990/2021“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Mindaugas Ražanskas