Civilinė byla Nr. e2YT-8026-454/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03131-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;
3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., K. K..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja G. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po jo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, likusį paveldėtiną turtą – 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti (el. b. l. 1–3).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pareiškėja yra velionės V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir viena iš jos įpėdinių priėmusių palikimą. Velionės V. K. palikimą priėmė trys įpėdiniai – dukra G. K., sūnus K. K. ir sutuoktinis R. K.. Kitų įpėdinių velionė V. K. neturi. Velionė V. K. 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė palikimą po savo tėvo V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą. Velionei V. K., jos tėvas V. K. testamentu paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą iš ko jis besusidėtų ir kur jis bebūtų. Pareiškėjai priėmus palikimą po jos motinos V. K. mirties, pareiškėja sužinojo, kad jos seneliui, V. K. priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įgyvendindama savo teisę paveldėti, pareiškėja sužinojo, kad jos senelis V. K., įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su pareiškėjos velione senele, L. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso ir velionei L. K., mirusiai (duomenys neskelbtini). Velionei L. K., jos mirties dieną, bendrąja jungtine nuosavybės teise, priklausė 1/2 dalis buto esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po velionės L. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vieninteliai įpėdiniai į po L. K. mirties likusį paveldėtiną turtą, jos mirties momentu buvo jos sutuoktinis velionis V. K. ir velionė jos dukra V. K.. Kitų įpėdinių velionė L. K. neturi. Velionis V. K. po jo sutuoktinės L. K. mirties nuolat, iki savo mirties, gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra reiškiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – po velionės L. K. likusio paveldėtino palikimo priėmimo, V. K. pradėjus jį faktiškai valdyti. Velionis V. K., po jo sutuoktinės L. K. mirties, naudojosi butu adresu (duomenys neskelbtini), kaip savu, buvo savo vardu įregistravęs nuosavybės teises, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus ir atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, V. K. įpėdiniai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises į po jų motinos V. K. mirties likusį paveldėtiną turtą, kadangi po V. K. likusį paveldėtiną turtą pagal testamentą paveldėjo velionė V. K., o po jos mirties jos palikimą, pagal įstatymą, priėmė jos sutuoktinis ir du vaikai. Pripažinus, kad velionis V. K. priėmė palikimą po velionės L. K. mirties bus užtikrintas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teisės paveldėti įgyvendinimas, o trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti, kadangi daugiau asmenų pretenduojančių į likusį paveldėtiną turtą, nėra.
pareiškėja yra V. K. ir R. K. dukra (el. b. l. 7, 26, 49). V. K. tėvai buvo V. K. ir L. K. (el. b. l. 8, 9, 24, 25). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). V. K. palikimą priėmė trys įpėdiniai – dukra G. K., sūnus K. K. ir sutuoktinis R. K. (el. b. l. 13–14, 50). V. K. 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė palikimą po savo tėvo V. K. mirties pagal testamentą (el. b. l. 15–16). Po L. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 17). V. K. vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas gyvenant santuokoje su L. K., todėl bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso ir L. K. (el. b. l. 19–20). V. K. po sutuoktinės L. K. mirties nuolat, iki savo mirties, gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini). V. K. po sutuoktinės L. K. mirties, naudojosi butu adresu (duomenys neskelbtini), kaip savu, buvo savo vardu įregistravęs nuosavybės teises, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius remontus ir atliko kitus su buto eksploatacija susijusius darbus (el. b. l. 40, 41, 44).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priėmė po L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė L. K. palikimą.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Artūras Šafronas