Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovo G. K. atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“ atstovui advokatui Robertui Balikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab“ dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas iš paskolos teisinių santykių.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BankingLab“ 85 285,48 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2023 m. sausio 17 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab“ (buvęs pavadinimas UAB Baltic Amber Solutions), kaip paskolos gavėjas, sudarė paskolos sutartį Nr. 20230117GK, kuria buvo refinansuoti atsakovės 30 378,00 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. spalio 17 d. paskolos sutartį Nr. 20221017BAS. Paskolos sutartis sudaryta 180 d. terminui iki 2023 m. liepos 16 d. Šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10,00 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 1 498,10 Eur sumą. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir negrąžino nei paskolos, nei palūkanų, ieškovas taip pat už pradelstas 180 d. apskaičiavo 4 590,17 Eur delspinigius taikant 0,08 proc. normą per 1 pradelstą dieną, Taigi iš viso atsakovės įsiskolinimas pagal 2023 m. sausio 17 d. paskolos sutartį sudaro 36 466,35 Eur (30 378,00 + 1 498,10 + 4 590,17) sumą.
4. Taip pat 2023 m. sausio 11 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab“ (buvęs pavadinimas UAB Baltic Amber Solutions), kaip paskolos gavėjas, sudarė paskolos sutartį Nr. 20230117GK, kuria buvo refinansuoti atsakovės 40 668,49 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį Nr. 20221111BAS. Paskolos sutartis sudaryta 180 d. terminui iki 2023 m. liepos 10 d. Šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10,00 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 2 005,57 Eur sumą. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir negrąžino nei paskolos, nei palūkanų, ieškovas taip pat už pradelstas 180 d. apskaičiavo 6 145,07 Eur delspinigius taikant 0,08 proc. normą per 1 pradelstą dieną.
5. Taigi iš viso atsakovės įsiskolinimas pagal 2023 m. sausio 11 d. ir 2023 m. sausio 17 d. paskolos sutartis sudaro 85 285,48 Eur (48 819,13 + 36 466,35) sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė: 1) teismo iniciatyva konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. sudarytos paskolos sutartys (su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 11 d. redakcijomis) yra niekinės ir negalioja ab initio; 2) atmesti ieškinio reikalavimus dėl 4 550,24 Eur pelno palūkanų ir 10 735,24 Eur delspinigių priteisimo; 3) priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė pastebi, kad ieškovas abiejų paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo atsakovės valdybos pirmininkas. Šalys 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė dvi paskolų sutartis. Šios paskolų sutartys atitinkamai 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. sausio 11 d. išdėstytos naujomis redakcijomis, be kita ko, paskolos, suteiktos pagal pirmines sutartis, padidintos pelno palūkanų forma (įtvirtintos 10 proc. dydžio pelno palūkanos). Komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolų sutarčių atnaujinimo momentais, siekė 4,90 procento, taigi ieškovas suteikė atsakovei, kaip savo paties valdomai bendrovei, paskolas gerokai brangiau, negu paskolų suteikimo momentais skolino kredito įstaigos. Taip pat paskolų sutartyse įtvirtinta žymiai griežtesnė sutartinė civilinė atsakomybė, negu yra būdinga bendrais atvejais – 0,08 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kas per metus sudaro net 29,20 procento. Nors kompensuojamosioms palūkanoms, kurios savo prigimtimi visiškai atitinka netesybas, apskaičiuoti yra taikomos, priklausomai nuo skolininko subjektiškumo, 5 arba 6 procentų dydžio palūkanų normos. Nurodytos paskolų sutarčių sąlygos buvo nustatytos būtent ieškovo iniciatyva.
8. Teigia, kad bendrovės valdybos narys privalo veikti geriausiais bendrovės interesais, tačiau finansavimo sandoriai, vertinant iš pačios atsakovės perspektyvos, buvo sudaryti gerokai nepalankesnėmis, negu vyravo skolinimo rinkos lygmeniu, finansinėmis sąlygomis, taip pat nustatant ypač griežtą sutartinę civilinę atsakomybę už įsipareigojimų pagal šias sutartis nevykdymą. Atsakovės finansinė padėtis paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo labai sudėtinga, jos veikla generavo didelius nuostolius. Apie tai ieškovui, kaip ne tik atsakovės valdybos nariui, bet ir ieškovės akcininkės vadovui, neabejotinai buvo žinoma. Ieškovas aiškiai suvokė, jog atsakovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Paskolų sutartyse nustatyta, kad paskolos suteikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti, atsakovėms skoloms padengti ir kitai atsakovės veiklai. Atsakovės įsitikinimu, joks rūpestingas ir lojalus bendrovės valdybos narys nesiektų pasipelnyti valdomos bendrovės sąskaita (ypač turint omenyje tuos aspektus, kad atsakovės finansinė padėtis buvo labai sudėtinga ir paskolos buvo reikalingos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti). Priešingai, bet kuris rūpestingas ir lojalus bendrovės valdybos narys, veikdamas geriausiais valdomos bendrovės interesais, suteiktų paskolas kuo palankesnėmis pačiai bendrovei sąlygomis (kaip žinoma, valdymo organų nariai įprastai neatlygintinai teikia paskolas savo valdomoms bendrovėms). Tarp paskolų sutarčių šalių egzistavo esminė nelygybė, pasireiškusi tais aspektais, kad atsakovė turėjo rimtų ekonominių sunkumų ir neatidėliotinų poreikių. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovas pasinaudojo ypač sudėtinga atsakovės finansine padėtimi ir, suteikdamas atsakovei paskolas tokiomis nenaudingomis jai sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius, ir taip pažeidė savo, kaip atsakovės valdybos nario, fiduciarines pareigas. Todėl ieškovas neturi teisės pretenduoti į finansinę naudą, atsiradusią iš jo neteisėtų veiksmų, t. y. į pelno palūkanas ir netesybas. Priešingas aiškinimas prieštarautų pirmiau įvardytam principui, o kartu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Be to, 2022 m. spalio 17 d. paskolos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog paskolos gavėjas nemoka palūkanų už naudojimąsi paskolos suma iki paskolos grąžinimo termino, todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovas neturi teisės pretenduoti į pelno palūkanas, kuriomis buvo padidinta paskola, suteikta pagal 2022 m. spalio 17 d. paskolos sutartį. Taip pat, kaip minėta, ieškovas neturi teisės pretenduoti į 10 proc. pelno palūkanas, kuriomis buvo padidinta paskola, suteikta pagal 2022 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį, taip suteikiant atsakovei gerokai blogesnes finansavimo sąlygas, negu vyravo rinkos lygmeniu. Dar ieškovas pasinaudojo savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, nustatydamas neprotingai dideles netesybas, tiek pačių delspinigių procentine išraiška, tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis sudaro beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio). Atsakovės finansinė padėtis, pakeitus vadovą ir valdybos sudėtį, t. y. atšaukus ieškovą iš valdybos nario pareigų, stabilizuojasi, tačiau vis dar nėra gera. Tiek, kiek susiję su paties ieškovo finansine padėtimi, pažymi, kad ji yra labai gera.
9. Atsakovės nuomone, jeigu reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nebūtų atmestas pirmiau įvardytais pagrindais, reikalaujami delspinigiai mažintini iki 2 683,81 Eur (0,02 procento). Be to, kadangi ieškovas veikė nesąžiningai, teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius. Pažymi, kad atsakovė nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes pripažinus jas negaliojančiomis ir pritaikius restitucija, t. y. įpareigojus atsakovę grąžinti paskolas, egzistuotų pagrindas konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai dėl pelno palūkanų ir netesybų priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Be to, ieškovas nesiverčia paskolų teikimo ir (ar) kitokia finansavimo veikla, vadinasi, jis tiek, kiek susiję su paskolų atsakovei teikimu, nėra ūkio subjektas. Taip pat, kadangi paskolų paskirtis – patenkinti neatidėliotinus atsakovės poreikius, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad paskolų sutartims, sudarytoms tarp bylos šalių, nėra būdingas komerciališkumo požymis. Taigi ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 12,50 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl procesinėms palūkanoms skaičiuoti taikytina 6 procentų dydžio metinė palūkanų norma.
10. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.
11. Ieškovas teismui pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime dėstoma pozicija bei toliau palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Pastebi, kad atsakovė neginčija aplinkybių, kad laisva valia sudarė ginčo paskolos sutartis, bei pripažįsta, kad atsakovė gavo ieškovo, fizinio asmens, paskolintas lėšas. Kartu atsakovė nepaaiškina jokių aplinkybių, kodėl ilgą laiką delsia atsiskaityti su ieškovu, kodėl negrąžina bent pagrindinės paskolos sumos. Taip pat nepaaiškinama, kodėl atsakovė ilgą laiką ignoravo ieškovės mėginimus taikiai išsireikalauti paskolintų lėšų grąžinimo, nereagavo į ieškovo pranešimus dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo. Atitinkamai, atsiliepime dėstoma atsakovės pozicija vertintina tik kaip nesąžiningas siekis vilkinti skolos išieškojimo iš atsakovės procesą, siekiant kiek įmanoma atidėti atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu vykdymą.
12. Teigia, kad 10 proc. dydžio palūkanos ginčo paskolos sutartyse nustatytos dėl išaugusios rizikos, kad atsakovė negrąžins paskolintų lėšų. Dėl ypač prastos atsakovės finansinės būklės ir neigiamų veiklos rezultatų, kurie rodė galimai artėjantį bendrovės nemokumą, jokios kredito įstaigos nesutiko finansuoti atsakovės. Ieškovas, skolindamas lėšas atsakovei bei 2023 m. sausio mėn. perskolindamas lėšas ir patęsdamas paskolų grąžinimo terminus, ženkliai rizikavo apskritai neatgauti jokių paskolintų lėšų. Nepaisant to, ieškovas veikė atsakovės naudai ir jos interesais, suprasdamas, kad atsakovė nebeturi lėšų kasdienei veiklai tęsti, atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius – ieškovas sutiko prisiimti ženklią riziką ir asmeniškai padėti finansinius sunkumus išgyvenančiai atsakovei. Pasikeitus atsakovės valdymo organams, atsakovės naujai paskirtų valdymo organų nariai nusprendė nebegrąžinti ieškovui asmeniškai paskolintų lėšų. Ilgalaikis atsakovės delsimas atsiskaityti su ieškovu, rodo atsakovės nesąžiningumą, bei nepagrįstą ginčo paskolų sutarčių poreikio neigimą. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų paskolos sutartis pasirašiusiam atsakovės vadovui, todėl laikytina, kad ginčo paskolos sutartys atitiko atsakovės interesus ir poreikį. Šalys susitardami dėl 10,00 proc. pelno palūkanų dydžio nepažeidė viešosios tvarkos ir geros moralės, nes tokio dydžio metinės palūkanos pripažintinos proporcingu ir teisingu dydžiu, atsižvelgiant į egzistavusį poreikį gauti veiklos finansavimą bei buvusią ypač prastą finansinę būklę. Kita vertus, atsakovė, būdama profesionali verslininkė, savo laisva valia sutiko su nustatytu palūkanų dydžiu, puikiai suprasdama, kad niekur kitus žemesne palūkanų norma negalės pasiskolinti. Atitinkamai, atsakovei kyla pareiga sumokėti paskolos sutartyse nustatytas palūkanas.
13. Ieškovo nuomone, jeigu teismas spręstų, kad negali būti taikomas 12,5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis, atsakovės atžvilgiu taikytinos ginčo Paskolos sutarčių 3.4 p. nuostatose įtvirtintas 10 proc. dydžio metinių palūkanų dydis, kaip procesinių palūkanų dydis. Pažymi, kad net ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė naudojasi ieškovo paskolintomis lėšomis bei ieškovui nesumokėtų pelno palūkanų lėšomis. Už tokį lėšų naudojimą atsakovė ginčo Paskolos sutartimi sutiko (ir įsipareigojo) mokėti 10 proc. dydžio palūkanas. Atitinkamai, atsakovei negali būti švelninama neteisėto naudojimosi ieškovo lėšomis kaina, sumažinant procesinių palūkanų dydį vos iki 6,00 proc.
14. Atsakovė teismui pateiktame triplike palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus. Atsakovė teigimu, atsakovės finansinė padėtis paskolos sutarčių sudarymo metu nebuvo nei kritinė, nei tiek bloga, kad egzistuotų pagrindas pripažinti, jog ieškovas, skolindamas atsakovei lėšas, prisiėmė didelę riziką. Laiko tarpas nuo vienos sutarties sudarymo dienos iki kitos sutarties sudarymo dienos nesiekė net vieno mėnesio. Laiko tarpu tarp šių sutarčių sudarymo momentų neįvyko esminių pokyčių, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, t. y. ieškovo deklaruojama skolinimo rizika niekaip nepasikeitė, todėl egzistuoja pagrindas spręsti, kad pirmiau įvardytų pelno palūkanų įtvirtinimas antrosios paskolos sutarties lygmeniu, priešingai negu nurodo pats ieškovas, buvo nulemtas ne padidintos skolinimo rizikos, o tiesiog siekio pasipelnyti atsakovės sąskaita. Paskolų grąžinimo terminai abiem atvejais buvo pratęsti 180 dienų. Jeigu, ieškovo vertinimu, būtų egzistavusi didelė paskolintų lėšų neatgavimo rizika, ieškovas nebūtų sutikęs pratęsti paskolų grąžinimo terminų. Ieškovas yra patyręs verslininkas, turintis daugiau 20 metų patirtį, neabejotinai žinantis, kaip geriausiai investuoti turimą kapitalą. Todėl paties ieškovo veiksmai vėlgi rodo, kad rizika, susijusi su paskolų atsakovei suteikimu, jam buvo priimtina. Pastebi, kad ieškovas buvo atšauktas iš užimamų pareigų, nes paaiškėjo, jog jis su buvusiu atsakovės vadovu veikė priešingai atsakovės interesams. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi, atsakovės nuomone, paskolų sutartys su neproporcingo dydžio palūkanomis bei delspinigiais buvo tik dar vienas būdas pelnytis atsakovės sąskaita ir bloginti jos finansinę padėtį asmeninių interesų tenkinimo forma. Atsakovės valdybos nariai tiek individualiai, tiek kolegialiai visos valdybos lygmeniu nebuvo informuoti apie paskolų sutartis ir šių sutarčių sąlygas. Ieškovas žinojo, kad kita grupės įmonė turi daug lėšų sąskaitoje ir galinti paskolinti netgi neatlygintinai. Taigi, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas, sudarydamas paskolų sutartis tokiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo sudarytos, pažeidė savo, kaip valdybos nario, fiduciarines pareigas ir buvo nesąžiningas sutartinių teisinių santykių dalyvis, ginčo paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei. Šalims atskirai nesusitarus, kad pelno palūkanų norma taikoma ir kompensuojamosioms (įskaitant procesines) palūkanoms apskaičiuoti, paskolų sutarčių 3.4 punktų nuostatos negali būti taikomos procesinėms palūkanoms apskaičiuoti.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.
16. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.
17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab“ (buvęs pavadinimas UAB Baltic Amber Solutions), kaip paskolos gavėjas, sudarė paskolos sutartį Nr. 20230117GK, kuria buvo refinansuoti atsakovės 30 378,00 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. spalio 17 d. paskolos sutartį Nr. 20221017BAS. Paskolos sutartis sudaryta 180 d. terminui iki 2023 m. liepos 16 d. Šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10,00 proc. dydžio metines palūkanas. Paskola suteikta atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms (Paskolos sutarties Nr. 20230117GK 1, 2.1, 2.2, 3.1 punktai).
19. Taip pat 2023 m. sausio 11 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab“ (buvęs pavadinimas UAB Baltic Amber Solutions), kaip paskolos gavėjas, sudarė paskolos sutartį Nr. 20230111GK, kuria buvo refinansuoti atsakovės 40 668,49 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį Nr. 20221111BAS. Paskolos sutartis sudaryta 180 d. terminui iki 2023 m. liepos 10 d. Šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10,00 proc. dydžio metines palūkanas. Paskola suteikta atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms (Paskolos sutarties Nr. 20230117GK 1, 2.1, 2.2, 3.1 punktai).
Dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ex officio (pagal pareigas)
20. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė teismo savo iniciatyva konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 n. lapkričio 11 d. sudarytos paskolos sutartys (su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. sausio 11 d. redakcijomis) yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento) kaip prieštaraujančios gerai moralei.
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ex officio (pagal pareigas) teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 36 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas). Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra absoliučiai jokių abejonių dėl to, jog jis niekinis, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių, rinkti, tirti papildomų įrodymų.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo įsitikinimu, byloje neegzistuoja akivaizdus pagrindas ieškovo su atsakove sudarytus sandorius teismo iniciatyva pripažinti niekiniais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, sandoriai pripažįstami niekiniais, kai jie neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, kitais atvejais, kurie nėra akivaizdūs, asmuo turi reikšti ieškinį (priešieškinį) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įrodinėti tokio ieškinio (priešieškinio) pagrindą. Šiuo atveju akivaizdaus pagrindo sudarytų sandorių pripažinti niekiniais nenustatyta, sandoriai sudaryti tarp fizinio ir juridinio asmens, turinčių teisę tokius sandorius sudaryti, sandorių dalykas yra civilinių teisių objektas – piniginės lėšos, taip pat nėra nustatyti akivaizdūs sandorių neatitikimai imperatyviems įstatymų reikalavimams.
23. Dėl išdėstytų priežasčių, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio, teismas nevertina atitinkamų atsakovės argumentų dėl galimo sandorių negaliojimo. Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, ginčo pobūdis nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai nenustatyta.
Dėl skolos priteisimo
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
26. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 30 378 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 40 668,49 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK, iš viso – 71 046,49 Eur. Ieškovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas minėtas paskolų sumas pervedė atsakovei. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog ginčo paskolas sutartis sudarė ir paskolos sumas gavo. Taigi, tarp šalių nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis. Atsakovė duomenų, kad būtų įvykdžiusi prievolę ir grąžinusi ieškovui paskolas, į bylą nepateikė, taip pat neginčijo suteiktų paskolų dydžio.
27. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino ieškovui suteiktų paskolų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolas, ieškovui iš atsakovės priteistina 30 378 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 40 668,49 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. 20230111GK, iš viso – 71 046,49 Eur.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
28. Ginčo paskolų sutarčių 3.4 punktuose atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 10 proc. metinių palūkanų. Ieškovas, remdamasis šia paskolų sutarčių nuostata, prašo priteisti iš atsakovės 1 498,10 Eur metinių palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 2 005,57 Eur metinių palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 20230111GK, iš viso – 3 503,67 Eur metinių palūkanų. Taigi, šalys ginčo paskolų sutartyse sutarė dėl konkretaus pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio.
29. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniuose ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).
30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo. Savo prašymą atsakovė iš esmės grindė tuo, kad šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai – tarp paskolų sutarčių šalių egzistavo esminė nelygybė, pasireiškusi tais aspektais, kad atsakovė turėjo rimtų ekonominių sunkumų ir neatidėliotinų poreikių, o ieškovas pasinaudojo sudėtinga atsakovės finansine padėtimi ir, suteikdamas atsakovei paskolas tokiomis nenaudingomis jai sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius ir taip pažeidė savo, kaip atsakovės valdybos nario, fiduciarines pareigas. Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, vadinasi, yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno (mokėjimo) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
32. Vienas iš atsakovės argumentų, kurio pagrindu atsakovė prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo – esminė šalių nelygybė. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CP 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 3 dalis).
33. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo suformulavusi jokio prašymo pagal CK 6.228 straipsnį pakeisti paskolos sutarčių sąlygas, susijusias su pelno palūkanų dydžiu, tačiau apskritai prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, be kita ko, motyvuodama tuo, kad sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento. Teismas šiame sprendime jau pasisakė, kad teisinio pagrindo teismui šioje byloje ex officio (pagal pareigas) vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su galimu sandorių negaliojimu, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai.
35. Taigi, atsakovei šioje byloje, viena vertus, teigiant, kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau, kita vertus, laikantis pozicijos, jog atsakovės finansinė padėtis aptariamais laikotarpiais nebuvo tokia bloga, o ir pačios paskolos nebuvo tokios didelės, kad atsakovė nebūtų galėjusi pasiskolinti lėšų bent jau už tokias palūkanas, kurios atitiko komercinių bankų vidutinę normą, t. y. nurodant teismui prieštaringus argumentus dėl šalių esminės nelygybės; atsakovei byloje nepareiškus jokio reikalavimo dėl paskolos sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, pakeitimo, o prašant ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo apskritai atmesti, nesant nuginčytų nei pačių sandorių, nei pakeistų atskirų sandorių sąlygų, teismas konstatuoja, kad atsakovės pozicija byloje dėl pelno palūkanų (ne) priteisimo yra teisiškai nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
36. Dar daugiau, bylos duomenimis, ginčo paskolos sutartys sudarytos laisva šalių valia. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Paskolos gavėja atsakovė UAB „BankingLab“ yra juridinis asmuo, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė UAB „BankingLab“ sudarydama ginčo paskolos sutartis, turėjo (galėjo) įvertinti sutarčių nuostatas, savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, be kita ko ir palūkanų dydį. Tuo tarpu atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad: sudarydama sutartis, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų, palūkanų dydžio; sutarčių sudarymo metu palūkanos būtų buvusios neprotingos ir pan.
37. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgus į šalių sutartinių santykių pobūdį, nėra jokio pagrindo teigti, kad prašomos priteisti palūkanos aiškiai per didelės, neprotingos, neproporcingos, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ar suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai.
38. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 498,10 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 2 005,57 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 20230111GK, iš viso – 3 503,67 Eur palūkanų.
Dėl delspinigių priteisimo
39. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
40. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).
41. Nagrinėjamos bylos atveju šalys ginčo paskolos sutarčių 3.7 punkte sutarė, kad atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal paskolos sutartis ieškovui mokėtiną mokėjimą, atsakovė moka ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4590,17 Eur dydžio delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 6145,07 Eur delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. 20230111GK, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą.
42. Atsakovė nesutinka su tokiu delspinigių dydžiu ir prašo šį dydį sumažinti iki 0,02 proc.
43. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
44. Teismų praktikoje yra išaiškina, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
45. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
46. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
47. Savo prašymą sumažinti delspinigių dydį atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli tiek pačių delspinigių procentine išraiška (delspinigių norma per metus sudaro 29,20 proc.), tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis yra beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio). Anot atsakovės, šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai ir ieškovas pasinaudojo savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, savo iniciatyva nustatydamas neprotingai dideles netesybas. Ieškovas dar paskolų sutarčių sudarymo metu suvokė, kad atsakovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, ir atitinkamai įgyti pareigą mokėti ieškovo iniciatyva nustatytus delspinigius.
48. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, be kita ko, pačių delspinigių procentine išraiška, teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo priteisiami ir didesnio dydžio, nei prašoma šioje byloje, t. y. 0,1 proc., 0,5 proc. dydžio, delspinigiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
49. Antra, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad paskolų sutartyse įtvirtintos nuostatos dėl delspinigių dydžio yra suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, šalys, laisva valia pasirašydamos paskolos sutartis, žinojo sutartyse nustatytą delspinigių dydį, todėl galėjo numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarydama ginčo paskolos sutartis, turėjo ir, teismo vertinimu, galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas paskolos sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad susidūrusi su finansinėmis problemoms ir (ar) pasikeitus atsakovės akcininkų struktūrai, bandė susiekti su ieškovu ir taikiai susitarti dėl kitokio delspinigių dydžio ar atsiskaitymo tvarkos. Priešingai, nors atsakovė byloje neginčijo paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo fakto, tačiau sutartyse nustatytu terminu paskolų sumų ieškovui negrąžino, to nepadarė ir šio teisminio proceso metu, tuo pačiu nenurodydama jokių savo sutartinių prievolių nevykdymą pateisinančių priežasčių. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė, kurios santykiai su ieškovu yra tapę itin konfliktiniai, ką atspindi ne viena tarp šalių nagrinėjama civilinė byla, iš principo atsisako grąžinti ieškovui gautų paskolų sumas ir tokiu savo elgesiu lemia pareigos mokėti delspinigius atsiradimą. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovė laisva valia pasirašė paskolos sutartis (sutartys nėra nuginčytos), kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, ir tuo metu paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis atsakovei tiko. Tuo tarpu vėlesnis atsakovės elgesys, atsisakant sutartyse nustatytais terminais grąžinti ieškovui paskolos sumas, tiesiogiai lėmė pareigos mokėti delspinigius atsiradimą ir jos apimtį.
50. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė netesybų mažinimo pagrindų, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas – ieškovo naudai iš atsakovės priteistini 4590,17 Eur dydžio delspinigiai pagal Paskolos sutartį Nr. 20230117GK ir 6145,07 Eur delspinigiai pagal Paskolos sutartį Nr. 20230111GK, paskaičiuoti už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą, iš viso – 10 735,24 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
49. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 12,50 procentų metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
50. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu priteisti metinių procesinių palūkanų dydžiu bei savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad ieškovas nesiverčia paskolų teikimo ir (ar) kitokia finansavimo veikla, todėl jis nėra ūkio subjektas, kaip jis suprantamas pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalį.
51. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje komercinė sutartis aiškinama kaip – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis).
52. Vertinant, ar šiuo atveju gali būti taikomas MAPKSVPĮ, svarbios yra tos aplinkybės, jog ieškovas yra fizinis asmuo, kuris, kaip teigė jo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovei lėšas skolino iš savo asmeninių ir šeimos lėšų. Taigi, nagrinėjamu atveju MAPKSVPĮ negali būti taikomas, kadangi nėra vieno iš taikymo elemento – ieškovas nėra ūkio subjektas, kuris verstųsi ūkine komercine ar profesine skolinimo veikla.
53. Ieškovas dublike nurodė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog negali būti taikomas 12,5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis, atsakovės atžvilgiu prašo taikyti ginčo paskolos sutarčių 3.4 punkte įtvirtintą 10 proc. dydžio metinių palūkanų dydį.
54. Atsakovė nesutiko su tokiu ieškovo prašymu, kadangi, atsakovės teigimu, paskolų sutarčių 3.4 punktai reglamentuoja išimtinai pelno palūkanų dydį. Procesinės palūkanos savo paskirtimi prilyginamos kompensuojamosioms palūkanoms, o kompensuojamosios palūkanos atlieka visiškai kitą funkciją negu pelno palūkanos. Todėl, šalims atskirai nesusitarus, kad pelno palūkanų norma taikoma ir kompensuojamosioms (įskaitant procesines) palūkanoms apskaičiuoti, paskolų sutarčių 3.4 punktų nuostatos negali būti taikomos procesinėms palūkanoms apskaičiuoti. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija.
55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).
56. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, pelno palūkanų ir procesinių palūkanų paskirtys yra skirtingos. Šalys ginčo paskolų sutartyse aiškiai susitarė, kad 10 proc. dydžio metinės palūkanos yra pelno palūkanos, t. y. yra užmokestis už pinigų skolinimą ir atlieka mokėjimo funkciją, todėl jos negali būti taikomos siekiant kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius ieškovo nuostolius.
57. Šiuo atveju nenustačius pagrindų taikyti MAPKSVPĮ nuostatų bei šalims paskolų sutartyse nesusitarus dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinių palūkanų norma.
58. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 12,50 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinamas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 85 285,40 Eur ( 71 046,49 Eur + 3 503,67 Eur + 10 735,24 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Nors teismas netenkino ieškovo procesinio prašymo dėl 12,50 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės (ir priteisė mažesnio dydžio metines procesines palūkanas), tačiau materialūs ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl teismas laiko, kad ieškinys yra patenkintas 100 proc., ir atitinkamai tarp šalių paskirsto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
61. Ieškovas sumokėjo 1 505 Eur žyminio mokesčio, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamas ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš atsakovės ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai nesprendžia.
62. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, juridinio asmens kodas 302776646, 71 046,49 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio keturiasdešimt šešių eurų, 49 ct) skolą, 3 503,67 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus tris eurus, 67 ct) palūkanų, 10 735,24 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus, 24 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (85 285,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 505 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė