(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal Luminor Bank AS ieškinį atsakovams A. J., R. J., S. J., L. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – B. G., E. G., M. G.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Luminor Bank AS kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti pagal laidavimo sutartį solidariai iš atsakovų S. J. ir L. J. 1 244 635,48 Eur skolą, 16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat prašė priteisti pagal kredito sutartį solidariai iš atsakovų A. J. ir R. J. 55 634 Eur skolą,    16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Be to, teisme gauti R. J. ir A. J. savarankiški reikalavimai.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė atsakovų R. J. ir A. J. prašymą dėl pakartotinio įrodymų išreikalavimo, pripažino nevieša civilinės bylos dalį – ieškovo Luminor Bank AS teismui pateiktus 2006 m. rugsėjo 11 d. kredito privatiems asmenims aprašymą ir 2008 m. rugpjūčio 5 d. privačių asmenų kreditavimo vadovą, pasiūlė šalims pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka arba nuotoliniu būdu. Nutartyje nurodyta, kad ji yra neskundžiama.

3.       Atsakovai A. J. ir R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti šią nutartį, įpareigoti ieškovą pateikti visus teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolinėje nutartyje nurodytus dokumentus, atmesti ieškovo prašymą dėl jo pateiktų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiagos dalimi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi išspręsti klausimai neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atskiri Civilinio proceso kodekso straipsniai (CPK 199 straipsnis, 10 straipsnis) taip pat nenumato galimybės skųsti teismo nutartis dėl įrodymų išreikalavimo bei dėl bylos medžiagos ar jos dalies pripažinimo nevieša.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovai A. J. ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis pažeidžia atsakovų teisę susipažinti su bylos dokumentais, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso               101 straipsnio 5 dalimi jie turi galimybę teikti atskirąjį skundą.

7.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė neteisingą nutarties priėmimo teisinį pagrindą – vietoj Civilinio proceso kodekso 101 straipsnio nurodė             CPK 10 straipsnį.

7.3.                      Nutartimi pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša užkertamas kelias daliai proceso (dėl tinkamo aplinkybių išaiškinimo, taip pat nustatymo, ar teisingai, teisėtai ir pagrįstai buvo apskaičiuotos kreditų sumos).

7.4.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sąvoka „užkerta kelią tolimesnei bylose eigai“ aiškinama plečiamai.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismui 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi konstatavus, kad reikalaujamų dokumentų nepateikimu tinkamai įvykdytas teismo protokolinis įpareigojimas, yra užkirstas kelias tolesnei proceso eigai, o taip pat paneigiamos Finansų įstaigų įstatymo nuostatos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo  2020 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl to paties teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovų A. J. ir R. J. 2020 m. lapkričio 13 d. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9.       Šioje byloje keliamas klausimas dėl procesinės galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas išreikalauti įrodymus bei bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša siekiant apsaugoti komercinę paslaptį.

10.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

11.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, rašytinių įrodymų išreikalavimo sąlygas ir tvarką reguliuojantis CPK 199 straipsnis nenumato galimybės skųsti teismo nutartis, kuriomis išsprendžiamas (pavyzdžiui, netenkinamas) asmens prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus. Atsakovų A. J. bei R. J. nuomone, teismo nutartis atmesti prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus užkerta kelią daliai tolimesnio proceso eigos.

12.       Pagal Lietuvos A. T. praktiką nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos A. T. 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą dėl pakartotinio įrodymų išreikalavimo, byla nebuvo užbaigta, priešingai – byla yra pradėta ir vis dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, joje vyksta tolimesnis teisminis procesas. Teismų praktikoje taipogi nuosekliai pasisakoma, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai (nutartys), kurie priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti atskirojo skundo objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020 15 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis, priimta rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimu, negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

13.       Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas pripažinti jo pateiktus į bylą du elektroninius dokumentus nevieša bylos medžiagos dalimi, kadangi juose esantys duomenys sudaro ieškovo komercinę paslaptį. Atsakovai A. J. bei R. J. išreiškė poziciją, kad spręsdamas bylos medžiagos neviešumo klausimą teismas nepagrįstai taikė CPK 10 straipsnio, bet ne CPK 101 straipsnio nuostatas. Su tokia atsakovų pozicija nėra pagrindo sutikti.

14.       CPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša. Teismo posėdžių viešumo principas yra įtvirtintas CPK 9 straipsnyje. Kita vertus, teismo proceso viešumo principas nėra absoliutus. Bylos medžiagos viešumo ribojimai yra numatyti CPK 10 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje, kad teismas, priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, jog bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti, o dėl to teismas priima atitinkamą nutartį. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad dėl teisės susipažinti su byloje esančiais dokumentais ar kita bylos medžiaga ir kopijuoti apribojimų nustatymo, kitaip tariant, dėl bylos medžiagos ar jos dalies pripažinimo nevieša, gali būti sprendžiama ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.  

15.       Analizuojamu atveju ieškovas, teikdamas konkrečius dokumentus, pateikė teismui prašymą pripažinti juos nevieša bylos medžiagos dalimi, kadangi juose yra duomenų, sudarančių ieškovo komercinę paslaptį. Kaip jau minėta, teikti tokio pobūdžio prašymą bylos nagrinėjimo eigoje asmeniui suteikia CPK 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta norma. Esant analogiškoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad teikiamų į bylą rašytinių įrodymų (ne)viešumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis būtent CPK 10 straipsnio 4 dalimi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-955-302/2019).

16.       Pažymėtina, kad CPK 10 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atskiraisiais skundais skųsti nutartis, kuriomis išspręstas bylos medžiagos ar jos dalies pripažinimo nevieša klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nutartys, kuriomis išsprendžiama dėl byloje esančios medžiagos ar jos dalies pripažinimo konfidencialia informacija, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1471-236/2019 10 punktą bei jame nurodytą praktiką). Taigi nutartys, kuriomis pagal CPK 10 straipsnio nuostatas išsprendžiamas bylos medžiagos ar jos dalies (ne)viešumo klausimas, nėra atskirųjų skundų objektas.

17.       CPK 101 straipsnis reguliuoja komercinių paslapčių apsaugos ypatumus. CPK 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją). Dėl CPK 101 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais priimtos teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 101 str. 5 d.).

18.       Analizuojamu atveju Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, nesprendė CPK 101 straipsnio 2 dalyje numatytų klausimų (neapibrėžė rato konkrečių asmenų, galinčių susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiagos dalimi). Iš teismų informacinės  sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad prieiga prie neviešos bylos medžiagos nėra suteikta nei vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 179 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantai ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys būtų pasinaudoję CPK 101 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe teikti teismui pagrįstą prašymą dėl šios dalies 1 - 3 punktuose numatytų procesinių teisių suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, savo iniciatyva nesprendė klausimų, kuriuos reguliuoja CPK 101 straipsnio 2  dalies normos. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, nes jos atžvilgiu remtis CPK 101 straipsnio 5 dalimi nėra pagrindo.

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nebuvo išspręsti klausimai, dėl kurių šią nutartį ar jos dalį būtų galima pripažinti atskirojo skundo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 10 d.  nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovų A. J. ir R. J. 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Konstatavus tokią aplinkybę, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties atmetamas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis