Civilinė byla Nr. e2A-1208-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06052-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;

3.3.1.20

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno renovacijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno renovacijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio pasaulis“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno renovacijos“ dėl permokos už rangos darbus grąžinimo, dažymo darbų kainos sumažinimo, išlaidų už rangos darbų trūkumų taisymą atlyginimo bei žalos už šviestuvų apgadinimą atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Faziukas, uždaroji akcinė bendrovė „VDM statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Umkapro tikras dažymas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno renovacijos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti vienašališką atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ (toliau – ir atsakovė) 2021 m. liepos 19 d. Rangos darbų sutarties Nr. GR21/01 (toliau – ir sutartis) nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės 30 729,52 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus (25 606,87 Eur pagal dažymo darbų aktą bei 5 122,65 Eur už elektros instaliacijos darbus), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.

2.       Ieškovė nurodė, kad sutartimi sulygtus darbus atliko tinkamai, sutarties nutraukimo metu (2022 m. vasario 8 d.) darbai faktiškai jau buvo atlikti ir jie buvo be trūkumų. Pagal darbų grafiką dažymo darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. spalio 26 d., tačiau ieškovė, nežinodama atsakovės sienų ir lubų dažų spalvos, negalėjo laiku pradėti dažymo darbų. Todėl ji negali būti laikoma kalta dėl nepagrįsto uždelsimo vykdyti sutartį. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl netinkamai ar ne laiku (ne pagal grafiką) atliekamų darbų. Jeigu darbų trūkumų buvo, tai atsakovė prieš vienašališkai nutraukdama sutartį turėjo suteikti galimybę ieškovei pašalinti trūkumus. Pranešime dėl vienašalio sutarties nutraukimo atsakovė nenurodė konkretaus sutarties nutraukimo teisinio pagrindo. Sutarties 19.1 punktas pats savaime negali būti sutarties nutraukimo pagrindu, nes atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį yra išvardintos sutarties 19.1.1–19.1.6 punktuose, tačiau nei vienas iš šių papunkčių atsakovės pranešime nėra nurodomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnyje nėra nurodoma atsakovės teisė nenustačius protingo termino vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovė turi neabejotiną prievolę sumokėti ieškovei 25 606,87 Eur už atsakovei perduotus ir tinkamai atliktus sienų bei lubų dažymo darbus. Be to, atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, privalo sumokėti ieškovei 5 122,65 Eur sumą už elektros instaliacijos darbus, kuriuos ieškovė faktiškai atliko pagal sutartį iki jos vienašališko nutraukimo.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 21 654,14 Eur permoką už rangos darbus, 37 957 Eur išlaidas už rangos darbų trūkumų taisymą ir 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, be to, sumažinti 11 242 Eur dažymo darbų pagal sutartį kainą iki 0 (nulio).

4.       Atsakovė nurodė, kad sutartimi šalys nustatė fiksuotą darbų kainą, nebuvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti sutarties kainą viršijančią sumą yra nepagrįstas. Atsakovė permokėjo už dažymo darbus, todėl ši permoka privalo būti priteista. Ieškovės darbai turėjo trūkumus, kuriuos atsakovė savo pastangomis ištaisė, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovės finansines išlaidas. Ieškovė paskyrė nekompetentingą ir neatestuotą statybos darbų vadovą, kuris neatliko statybos vadovui priskirtų pareigų. Atsakovė dėl ieškovės vėlavimo užbaigti darbus ir ištaisyti trūkumus nuolat patiria nuostolius. Ieškovei iš esmės pažeidžiant sutartį bei jos nevykdant, atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove. Ieškovė yra atsakinga už atsakovės 4 šviestuvų patalpose apgadinimą.

5.       Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Savo paaiškinimus išdėstė teismo posėdžių metu.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ priešieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 21 654,14 Eur permoką už rangos darbus, 37 957 Eur avansą už rangos darbų trūkumų taisymą ir 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (60 850,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 28 911,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, be to, sumažino 11 242 Eur dažymo darbų pagal 2021 m. liepos 19 d. Rangos darbų sutartį Nr. GR21/01 kainą iki 0 (nulio).

7.       Teismas nustatė:

7.1.                      Atsakovė iš UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos, objektas), tam kad įrengtų patalpas grožio medicinos klinikai ir vykdytų veiklą.

7.2.                      Šalys 2021 m. liepos 19 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. GR21/01 (toliau – sutartis). Remiantis sutarties 3.1 punktu ieškovė (rangovė) įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės (užsakovės) perduotą projektą atlikti bei perduoti atsakovei sutartyje nurodytus darbus. Remiantis sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka. Be kita ko, sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ šalys susitarė dėl atliekamų darbų apimties ir įkainių. Sutarties 15.2 punkte įtvirtinta bendra visų sutarties darbų kaina – 50 901,37 Eur su PVM (42 067,25 Eur be PVM).

7.3.                      Atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. atliktais mokėjimais yra sumokėjusi ieškovei 43 624,06 Eur sumą už darbus pagal sutartį.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutinka, jog būtų priteisiami 25 606,87 Eur be PVM pagal dažymo darbų aktą, t. y. iš esmės už atliktus sienų bei lubų dažymo darbus, kadangi ieškovė nesuderino dažų spalvos su atsakove ir nudažė objekto patalpas su trūkumais, kurių nepašalino. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo šiems argumentams nepritarti.

9.       Sutarties 5.1.3 punkte numatyta, kad „rangovas privalo pademonstruoti medžiagų, įrangos pavyzdžius ar, suderinus su užsakovu, kitą techninę dokumentaciją, įrodančią, kad medžiagos, įranga turi visus būtinus kokybės sertifikatus ir garantijas. Pavyzdžiui, jei ne sutarta kitaip, pristatomi į statybvietę“.

10.       Teismas sprendė, kad šioje sutartinėje nuostatoje įtvirtinta imperatyvi ieškovės pareiga visų pirma, prieš atliekant tam tikrus darbus, pademonstruoti jų pavyzdžius. Visiškai natūralu yra gauti užsakovo pritarimą, kai jo naudai yra atliekami darbai, be kita ko, kai yra siekiama bendro kokybiško rezultato. Todėl teismas pritarė, kad ginčo atveju ieškovė privalėjo suderinti su atsakove dažų spalvą, pademonstruoti tokią spalvą statybvietėje ir tik suderinus atitinkamas statybines medžiagas, kaip pavyzdžiui, dažus, naudoti atliekant darbus.

11.       Teismas konstatavo, kad aptariamos sutartinės pareigos ieškovė tinkamai neįgyvendino. Liudytoju apklaustas projektuotojas N. V. patvirtino, kad dažų spalva nebuvo suderinta ir su juo. Liudytoju apklaustas ieškovės paskirtas statybos darbų vadovas T. S. neneigė, kad nebuvo nudažyto ir pateikto pavyzdžio projektuotojui N. V..

12.       Teismas įvertinęs, kad ieškovė netinkamai įgyvendino sutarties 5.1.3 punktu sulygtą pareigą – nesuderinusi su ieškove dažų spalvos, atliko dažymo darbus, sutiko, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti netinkamos spalvos dažais atliktus dažymo darbus. 

13.       2022 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovei pateikė raštą Nr. 2022/03/01 „Dėl vienašališko UAB „Kauno renovacijos“ atliktų darbų perdavimo“, kuriuo, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, pateikė vienašališkai pasirašytą pirmiau minėtą dažymo darbų aktą ir šiuo raštu pareikalavo apmokėti dažymo darbų akto pagrindu išrašytą 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRN22003 25 606,87 Eur sumai.

Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. atsakyme, be kita ko, dėl to, kad dažų spalva su ja nebuvo suderinta, su ieškovės reikalavimu sumokėti 25 606,87 Eur sumą nesutiko.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovės atlikti dažymo darbai nebuvo kokybiški, o su akivaizdžiai matomais trūkumais, kaip pavyzdžiui: duobėmis lubose, nelygumais, iškilimais ir pan. Trūkumus buvo galima įžvelgti tiek išvažiuojamajame teismo posėdyje, tiek jie užfiksuoti specialisto D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacinėje išvadoje. Ieškovė objekto patalpoms nudažyti pasitelkė naują rangovę UAB „Iki raktų“, kurios darbuotojas kaip liudytojas buvo apklaustas 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdyje ir dalyvavo 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje. Šis liudytojas patvirtino nekokybiškų ieškovės dažymo darbų faktą.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovė numatydama, kad reikia atlikti papildomus dažymo darbus, dėl kurių nėra susitarta sutartyje, privalėjo prieš juos atlikdama susitarti su atsakove ir įtraukti į sutartį ar į jos priedą Nr. 1 „Darbų sąmata“ (CK 6.653 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovei nesusitarus dėl rangos darbų kainos didinimo, pasirašant atitinkamų sutarties sąlygų pakeitimus, ji neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės daugiau, nei buvo sutarta sutartimi.

16.       Teismas pažymėjo, kad tiek įstatyminis, tiek sutartinis reguliavimas numatė ieškovei prievolę už tą pačią sutartą bendrą kainą pasirūpinti ir medžiagomis darbams atlikti. Sutarties 5.1.1–5.1.3 punktuose numatyta, kad ieškovė užtikrina, kad visi darbai (medžiagos, įranga ir priemonės) bei jų vykdymas, atitiktų sutarties sąlygas, statybos taisyklių reikalavimus, visus įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, jiems taikytinų standartų reikalavimus (5.1.1 punktas); medžiagos, įranga bei priemonės turėtų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas eksploatacinių savybių deklaracijas, atitikties sertifikatus bei visus kitus reikalingus kokybės dokumentus bei visą kitą pagal teisės aktus būtiną ar rekomenduotiną juos lydinčią dokumentaciją (5.1.3 punktas). Teismas nurodė, kad šioje dalyje taip pat neturi pagrindo ieškovės argumentus laikyti pagrįstais.

17.       Teismas sprendė, kad sutarties 15.2 punkte įtvirtinta kaina laikytina fiksuota ir gali būti pakeista tik atsakovės (užsakovės) raštišku sutikimu. Nesant šalių rašytinės valios, kad į sutartyje nurodytą fiksuotą kainą neįeina rangovo atlikto darbo atlyginimas, įskaitant dažymo darbų akte nurodytą 4 000 Eur atlygį už statybos darbų vadovą, tiek turėtų išlaidų kompensavimas, nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad sutartyje fiksuota kaina neapima ieškovės atlikto darbo atlyginimo ir išlaidų kompensavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo dėl papildomos 25 606,87 Eur be PVM sumos pagal dažymo darbų aktą priteisimo.

18.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimą ir dėl papildomos 5 122,65 Eur sumos už elektros instaliacijos darbus. Šią sumą pagal ieškovės 2021 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 008 sudaro 2 997 Eur už elektros instaliavimą, 1 840 Eur už šviestuvų montavimą ir 285,65 Eur už medžiagas, tačiau pagal sutarties priedą Nr. 1 „Darbų sąmata“ elektros instaliavimo darbų kaina – 8 700 Eur.

19.       Teismas pažymėjo, kad netinkamai atlikti instaliacijos darbai konstatuoti specialisto D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacinėje išvadoje, kuris byloje buvo apklaustas liudytoju ir išvadą patvirtino žodžiu 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje ir 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje. Aptariamos išvados skiltyje „Dėl 2021 m. kovo 1 d. atliktų darbų akto Nr. 008“ taip pat nurodoma, kad atsakovės 2 997 Eur suma viršija sutartą sąmatą už elektros instaliacijos darbus – 8 700 Eur. Specialistas taip pat nurodo, kad „priežasčių viršyti sutarties sąmatą nėra. Darbai viršijantys sutarties kainą turėjo būti sutarti kaip papildomi darbai“. Be to, 2 punkte nurodoma, kad „tokio darbo ir 1 840 Eur įkainio sutartyje nėra, todėl turėjo būti susitartas, kaip papildomas darbas. Šviestuvus pirko užsakovė“. Be to, 3 punkte nurodoma, kad „rangovė nepagrindė statybinių medžiagų pirkimo sumos (285,65 Eur) pirkimo sąskaitomis, todėl į skaičiavimus medžiagos neįtraukiamos. Apibendrindamas specialistas padarė išvadą, kad „rangovė už elektros darbus aktuoja nepagrįstai didesnę sumą nei yra sutarta“.

20.       Teismas nurodė, kad statybos techninio prižiūrėtojo L. Č. 2022 m. vasario 11 d. darbų kokybės trūkumų/defektų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 taip pat užfiksuoti atsakovės darbų trūkumai, įskaitant ir susijusius su elektros instaliacijos darbais. Akto Nr. 1 eilės Nr. 1 konstatuota, kad „nebaigta instaliuoti elektros ir silpnų stovių instaliacija“; Nr. 4 konstatuota, kad „elektros skydas nepabaigtas montuoti, neatlikti žymėjimai, nėra schemos – taisyti/papildyt, be to, elektros skydas įrengtas nesivadovaujant EĮĮT –taisyti“. 

21.       Teismas pažymėjo, kad UAB VIEŠBUTIS „Lietuva“ atstovai A. R. (projektų vadovas, kuris apklaustas liudytoju) ir G. G. 2021 m. rugpjūčio 3 ir 6 d. el. laiškuose nurodė dėl netinkamai atliekamų elektros instaliavimo darbų ir elektros įrengimo taisyklių nesilaikymo. Apie tai parodė ir liudytojas UAB VIEŠBUTIS „Lietuva“ techninis prižiūrėtojas T. H. 2023 m. vasario 7 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje. Liudytojas A. R. taip pat parodė, kad elektros laidai buvo išvedžioti neteisingai, todėl mirgėdavo šviestuvai.

22.       Teismas sprendė, kad ieškovei iš esmės nesuteikus atsakovei dažymo darbų paslaugos, sutartyje įtvirtinta dažymo darbų kaina – bendras 511 kv. m dažymo darbų kiekis už bendrą 11 242 Eur sumą (be PVM) – pagrįstai prašoma sumažinti, atleidžiant atsakovę nuo pareigos ją sumokėti, todėl teismas priešieškinį šioje dalyje tenkino. Teismas darė išvadą, kad sutartyje šalių sulygtą bendrą darbų 42 067,25 Eur kainą (be PVM) apima ir ieškovės atlikto darbo atlyginimas, ir jos patirtų medžiagų įsigijimo išlaidų kompensavimas, o dėl papildomų darbų šalys nesusitarė, kas sąlygoja atsakovės pareigą visus rangos darbus, įskaitant dažymo ir elektros instaliacijos, atlikti už sutartyje fiksuotą darbų kainą, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo padengti išlaidų, viršijančių sutarties 50 901,37 Eur kainą (su PVM). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas tenkino atsakovės priešieškinį dėl sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ už 511 kv. m dažymą du kartus su medžiagomis mokėtinos ieškovei 11 242 Eur sumos, nes dažymo darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

23.       Teismas nurodė, kad atsakovė remdamasi minėta specialisto D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacine išvada prašo teismo priteisti iš ieškovės 21 654,14 Eur (10 012,67 Eur + 8 427,83 Eur + 2 980,75 Eur + 232,89 Eur) piniginę permoką už ieškovės nepagrįstai darbų aktuose prirašytus papildomus darbus ir medžiagas. Teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo nepritarti ir šiems atsakovės argumentams. Tuo labiau, kai dalies darbų, nesant statybos darbų žurnalo, kurio pildymas buvo ieškovės pareiga, neįmanomi patikrinti.

24.       Teismas pažymėjo, kad sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ už 361,25 kv. m GKP pertvaras (6 719,25 Eur), už 17 kv. m GKP lenktų pertvarų (GKP formuotų sienų) (479,40 Eur), už 40 m įleidžiamų plintusų (400 Eur) ir statybos darbų vadovo 1 mėnesio 2 000 Eur atlygio bendra kaina – 9 598,65 Eur be PVM, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų akte/GKP pertvarų akte už šiuos darbus paskaičiuota ir sumokėta 19 611,32 Eur be PVM. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra permokėjusi 10 012,67 Eur (19 611,32 Eur – 9 598,65 Eur) sumą, ji priteistina iš ieškovės atsakovei (grąžinama). 

25.       Teismas nurodė, kad sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ už 121 kv. m GKP lubų įrengimą – 2 250,60 Eur be PVM, o atsakovė sumokėjo 10 678,43 Eur be PVM. Teismas sprendė, kad atsakovė yra permokėjusi 8 427,83 Eur (10 678,43 Eur – 2 250,60 Eur) sumą, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei (grąžinama).

26.       Teismas pažymėjo, kad D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacinės išvados 2 lentelės 7 punkte mozaikinių plytelių išklijuota 20,12 kv. m (945,64 Eur); 6 punkte – plytelių išklijuota 5 kv. m (177,50 Eur); 5 punkte – 45 laipsnių pjovimas 1,00 m (25 Eur), iš viso už 1 148,14 Eur (945,64 Eur + 177,50 Eur + 25 Eur) be PVM sumą, tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų akte už WC plytelių klijavimo darbus paskaičiuota ir sumokėta 4 128,89 Eur be PVM suma. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra permokėjusi 2 980,75 Eur (4 128,89 Eur – 1 148,14 Eur) sumą, todėl ji priteistina iš ieškovės atsakovei (grąžinama).

27.       Teismas nurodė, kad sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ už elektros instaliacijos darbus sutarta 8 700 Eur be PVM suma, tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų akte/elektros atliktų darbų akte už šiuos darbus paskaičiuota ir sumokėta 8 932,89 Eur be PVM suma. Teismas sprendė, kad atsakovė yra permokėjusi 232,89 Eur (8 932,89 Eur – 8 700 Eur) sumą, todėl ji priteistina iš ieškovės atsakovei (grąžinama).

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo, nors įsipareigojo tą daryti pagal sutarties 3.7 punktą. Be to, tai įpareigojo daryti ir Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – reglamentas) Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 10 ir 18.6 punktai (redakcija galiojusi sutarties pasirašymo metu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.). Statybų darbų žurnale yra fiksuojama atliktų darbų apimtis, nurodoma detali informacija apie atliktų darbų pobūdį, jų kiekius, naudotas medžiagas ir gaminius, pateikiami paslėptų darbų patikrinimo aktai ir kita statinio statybos dokumentacija. Todėl statybos eigoje nefiksavus atliktų darbų, įvertinti tikslius papildomai atliktų darbų kiekius nėra galimybės. Kaip, kad nėra pagrindo ir išvadai, apie ieškovės minėtuose atliktų darbų aktuose prirašytų papildomų darbų realumą.

29.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, taip pat į tai, kad šalys susitarė dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 21 654,14 Eur (10 012,67 Eur + 8 427,83 Eur + 2 980,75 Eur + 232,89 Eur) permokėtą sumą už rangos darbus.

30.       Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei 5 993,66 Eur sumos už dažymo darbus ir jos nėra sumokėjusi, jos priteisimo iš ieškovės nėra prašoma ir ji nėra priteisiama. Teismas sprendė, kad likusi 4 531,90 Eur (10 525,56 Eur – 5 993,66 Eur) suma jau patirta ieškovės darbų trūkumų taisymui, todėl minėta išlaidų suma priteistina.

31.       Teismas nurodė, kad 33 425,10 Eur išlaidas už rangos darbų trūkumus atsakovė prašo priteisti iš ieškovės avansu, t. y. kad ieškovė avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas (CK 6.61 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtos specialisto D. V. konsultacinės išvados lokalinę sąmatą, šią sumą sudaro: 1) 1 177,50 Eur be PVM už 121 kv. m pakabinamų lubų iš gipso kartono plokščių išardymą (sąmatos eilutė Nr. 1); 2) 4 624,14 Eur be PVM už 121 kv. m lubų aptaisymą gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą, užtaisant ir glaistant siūles (sąmatos eilutė Nr. 4); 3) 49,21 Eur be PVM už 2,76 t medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimą 10 m atstumu (sąmatos eilutė Nr. 2); 4) 500,61 Eur be PVM už 2,76 t statybinių šiukšlių išvežimą 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu (sąmatos eilutė Nr. 3); 5) 2 647,43 Eur be PVM už 361,25 kv. m gipso plokščių pertvarų išardymą (sąmatos eilutė Nr. 5); 6) 18 497,01 Eur be PVM už 361,25 kv. m dvisluoksnių gipskartonio pertvarų su metaliniu karkasu ir 50 mm izoliacijos sluoksniu įrengimą (sąmatos eilutė Nr. 6); 7) 27,83 Eur be PVM už 8 kv. m sienų vidinių paviršių aptaisymo plokštėmis, tvirtinant prie įrengto metalinio karkaso, kai plokštės gipskartonio, išardymą k1=0.50 (sąmatos eilutė Nr. 7); 8) 211,78 Eur be PVM už 124,56 m metalinio karkaso išardymą k1=0.50 (sąmatos eilutė Nr. 8); 9) 663,94 Eur be PVM už 124,56 m plonasienių profilių metalinio karkaso įrengimą (sąmatos eilutė Nr. 9); 10) 364,09 Eur be PVM už 20,12 kv. m sienų apdailą gipso kartono plokštėmis, prisukant medsraigčiais ir užtaisant siūles be angokraščių aptaisymo (sąmatos eilutė Nr. 10); 11) 101,59 Eur be PVM už 20,12 kv. m sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis išardymą, be plytelių išsaugojimo (sąmatos eilutė Nr. 11); 12) 3 416,49 Eur be PVM už 20,12 kv. m paviršių aptaisymą keramine mozaika (sąmatos eilutė Nr. 12); 13) 116,58 Eur be PVM už 25,6 m kampų sandarinimą silikonu (sąmatos eilutė Nr. 13); 14) 1 026,90 Eur be PVM už 354 m vidinių sienų išorinių kampų ir angokraščių papildomą sutvirtinimą armuojančiais kampuočiais (sąmatos eilutė Nr. 22).

32.       Vienas iš argumentų, kodėl ieškovė nesutinka su 33 425,10 Eur avanso suma trūkumams pašalinti, jog su šia specialisto D. V. kandidatūra ieškovė nesutiko. Pažymėtina, kad sutarties 12.1.6 punkte numatyta, kad „jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą yra sprendžiama pagal šalių bendrai pasitelkto nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Šalis, kurios teiginius dėl atliktų darbų kokybės ekspertas paneigia, atlygina kitai šaliai visas eksperto darbo išlaidas. Ekspertas paskiriamas abipusiu susitarimu“. Atsakovė 2022 m. vasario 14 d. raštu pasiūlė atsakovei specialisto D. V. kandidatūrą. Ieškovė 2022 m. kovo 9 d. rašte „Dėl eksperto kandidatūros“ nurodė, kad, vadovaudamasi minėtu sutarties punktu, sutinka su pasiūlyto specialisto (eksperto) kandidatūra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad specialisto kandidatūra suderinta tinkamai, o išvadas – privalomomis. Byloje įrodymų, paneigiančių šią išvadą nėra, ieškovė tik deklaratyvių teiginių forma teikė prieštaravimus (CPK 178 straipsnis). 

33.       Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir minėti statybos techninio prižiūrėtojo L. Č. 2022 m. vasario 11 d. darbų kokybės trūkumų/defektų aktai Nr. 1 ir Nr. 2. Juose taip pat užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai ir padaryti atsakovės turto sugadinimai, kurie ieškovės jokiais objektyviai įrodymais nėra paneigti (CPK 178 straipsnis).

34.       Teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamus darbų trūkumus patvirtino ne tik pirmiau aptarta rašytinė specialistų medžiaga, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta faktinė situacija, tačiau ir kiti byloje apklausti liudytojai, kurie, be kita ko, taip pat dalyvavo išvažiuojamajame teismo posėdyje apžiūrint ginčo objekte atsakovės su trūkumais padarytus rangos darbus. Tuo tarpu ieškovė rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais tokių duomenų nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodoma, teismas sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti priešieškinio ir šioje dalyje, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 37 957 Eur (4 531,90 Eur + 33 425,10 Eur) išlaidas už rangos darbų trūkumų taisymą.

35.       Teismas nurodė, kad specialisto D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad 4 šviestuvai yra pažeisti – nubrozdintos jų (juodos, metalinės) briaunos. Teismas visų byloje esančių duomenų visumoje, pritarė, kad labiau tikėtina, kad šviestuvus nubrozdino ieškovė (rangovė), nei kiti asmenys, nes iš esmės ji vienintelė valdė statybos objektą. Tuo labiau, kad šalių 2021 m. gruodžio 22 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima šviestuvus. Tačiau atsakovės direktorė 2022 m. sausio 28 d. el. laišku ieškovės vadovui pateikė apgadintų šviestuvų nuotraukas. Taigi, įvertinęs, kad šviestuvai buvo perduoti ieškovei, kurie jos ir sumontuoti, o apgadinti galiojančiai sutarčiai, kai ieškovė vykdė rangos darbus, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti apie kitų, o ne išimtinai ieškovės atsakomybę už jos sumontuotų šviestuvų apgadinimą. Konkrečių kitų asmenų atsakomybės aptariamu atveju ieškovė taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus ginčo patalpose (CK 6.246–6.249 straipsniai).

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

36.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno renovacijos“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                      Pirmosios instancijas teismas priimtame sprendime nevertino to, kad ieškovei 2022 m. sausio 10 d. užbaigus dažymo darbus ir pradėjus šių darbų perdavimo procesą atsakovei, 2022 m. sausio 26 d. tarp šalių buvo pasirašytas Defektų aktas, kuriame buvo apibrėžtos atliktų darbų defektų ribos. Šį faktą patvirtina ir atsakovės direktorės 2022 m. sausio 27 d. el. laiškas, kuriame yra nurodomi iš esmės tie patys defektai kaip ir Defektų akte. Vėlesniuose raštuose atsakovė neteigė ir sutarties nutraukimo negrindė aplinkybe, jog neva sienų ir lubų dažymo darbai buvo atlikti su projektuotoju nesuderinta ir/ar netinkama spalva.

36.2.                      Pirmosios instancijos teismas vertino tik 2022 m. kovo 3 d. atsakovės rašto turinį, kuriame praėjus daugiau kaip mėnesiui po Defektų akto sudarymo bei sutarties nutraukimo, atsakovė ėmė tvirtinti, jog neva ieškovė atliko dažymo darbus nesuderinusi dažų spalvos su atsakove. Dažų spalvos neatitikimas yra laikomas akivaizdžiu defektu, todėl tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo metu būtų vertinusi, jog objekto paviršiai nudažyti netinkamos spalvos dažais, neabejotinai šiuos defektus būtų užfiksavusi Defektų akte. Atsakovė to nepadarė, tokiu būdu pripažindama, jog ieškovė atliko dažymo darbus tinkamos spalvos dažais.

36.3.                      Sutarties 5.1.3 punktas ieškovę įpareigoja pademonstruoti medžiagų pavyzdžius ar kitą techninę dokumentaciją atsakovei, tam, jog atsakovė įsitikintų, kad medžiagos turi visus būtinus kokybės sertifikatus ir garantijas, tačiau ne tam, kad atsakovė galėtų išsirinkti jai tinkančią spalvą. Tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės naudotų dažų kokybės sertifikatų ar garantijų, dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikė sutarties 5.1.3 punktą.

36.4.                      Ieškovė įsigijo dažus su tokiu pat pigmentu (S 1502 – Y), kokį ieškovei 2021 m. lapkričio 24 d. el. paštu nurodė atsakovės pasitelktas architektas N. V.. Ieškovė vykdydama sienų ir lubų dažymo darbus iš atsakovės ar jos pasitelkto architekto negavo jokių pastabų nei dėl atliekamų darbų kokybės, nei dėl naudojamų dažų spalvos, kas patvirtina faktą, kad ieškovės vykdyti dažymo darbai atsakovei ir jos atstovams buvo tinkami. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir sprendime vadovavosi atsakovės architekto N. V. parodymais, kuris teigė, jog dažų spalva su juo derinta nebuvo, nors būtent pats tokią spalvą ieškovei ir buvo nurodęs.

36.5.                      Ieškovė neturėjo pareigos pagal su atsakove sudarytą sutartį atliekamų remonto darbų eigos derinti su architektu N. V.. Taigi, ta aplinkybė, ar ieškovė pateikė N. V. dažų spalvos pavyzdį ar ne, yra teisiškai nereikšminga. Atsakovė nei Defektų akte, nei vėlesnėje komunikacijoje, vykusioje sutarties galiojimo metu, nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai (netinkamos sienų ir lubų spalvos) ar ne laiku (ne pagal grafiką) atliekamų darbų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų, atsakovė šioje byloje neturi teisės ginčyti pareikšto reikalavimo remiantis neva ieškovės atliktų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

36.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas ieškovės atliktų darbų trūkumus rėmėsi specialisto D. V. išvados priede Nr. 2 pateiktais 1-4 paveikslėliais, tačiau, kaip matyti iš teismo nurodyto įrodymo, 1-4 paveikslėlyje yra užfiksuotos tik specialisto subjektyviu vertinimu nelygios objekte esančio holo lubos, t. y. tik vienos patalpos lubų nelygumai. Atsižvelgiant į tai, tampa akivaizdu, jog teismas spręsdamas tik pagal vienos patalpos lubų nuotraukas, visiškai nepagrįstai sprendime vertino, jog ieškovės atlikti dažymo darbai nebuvo kokybiški.

36.7.                      Atsakovė turi neabejotiną prievolę sumokėti ieškovei 25 606,87 Eur sumą už atsakovei perduotus ir tinkamai atliktus sienų bei lubų dažymo darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nevertindamas 2022 m. sausio 26 d. Defektų akto, iki 2022 m. vasario 8 d. vykusio šalių susirašinėjimo ir 2022 m. vasario 8 d. pranešimo turinio, netinkamai taikė darbų perdavimą–priėmimą reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) ir nukrypo nuo ginčo aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

36.8.                      Ieškovė dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo nebaigė atlikti elektros instaliacijos darbų, todėl pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti 5 122,65 Eur sumą už faktiškai iki sutarties nutraukimo atlikus darbus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 14.2 punkte cituoto statybos techninio prižiūrėtojo L. Č. 2022 m. vasario 11 d. darbų kokybės trūkumų/defektų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodomi neva ieškovės darbų trūkumai yra ne faktiškai atliktų darbų trūkumai, o dėl sutarties nutraukimo nebaigti atlikti elektros instaliacijos darbai, už kuriuos apmokėjimo ieškovė iš atsakovės nereikalauja.

36.9.                      Atsakovė nuo 2022 m. sausio mėn. pabaigos ieškovės nebeįleido į objektą, 2022 m. vasario 8 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį, todėl ieškovė atsakovei 2022 m. kovo 1 d. pateikė Atliktų darbų aktą, kurio pagrindu perdavė objekte faktiškai atliktus elektros instaliacijos darbus, kuriuos prašė priimti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė pasirašyto akto negrąžino, taip pat ir akte nenurodė jokių faktiškai objekte atliktų darbų trūkumų, kaip tai numatyta sutarties 12.1.1. punkte, todėl prarado teisę ginčyti pareikštą reikalavimą remiantis neva ieškovės atliktų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

36.10.                      Naujoji atsakovės rangovė UAB „Iki raktų“ neperdarinėjo ieškovės atliktų darbų rezultato, kas paneigia ieškovės atliktų darbų trūkumus. Kaip matyti iš Darbų priėmimo akto turinio, jame neatsispindi, kad naujoji rangovė būtų iš naujo vedžiojusi el. instaliacijos ir apšvietimo kabelius, atlikusi sienų griovimo darbus, perkabinusi ieškovės pakabintus šviestuvus. Priešingai, rangovė tik patikrino kabelius prieš II elektros etapą ir atliko tolimesnius darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai ieškovės atlikti darbai buvo tinkami, kadangi naujoji rangovė UAB „Iki raktų“ pasinaudojo ieškovės atliktų darbų rezultatu ir užbaigė ieškovės darbus, kurių ieškovė negalėjo užbaigti dėl nepagrįsto ir neteisėto sutarties nutraukimo.

36.11.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės teisės į atlygį už faktiškai atliktus elektros instaliacijos įrengimo darbus, be kita ko, rėmėsi ir D. V. išvada bei parodymais. Minėtas liudytojas nors ir jokių konkrečių ieškovės atliktų elektros instaliacijos įrengimo darbų trūkumų nenurodė, tačiau teigė, jog neva ieškovė už elektros darbus aktavo nepagrįstai didesnę sumą nei yra sutarta, nurodė, kad dėl šviestuvų pakabinimo tarp ginčo šalių turėjo būti atskiras susitarimas, kadangi toks darbas sutartyje nebuvo numatytas. 2022 m. gruodžio 22 d. priėmimo–perdavimo akte yra nurodoma, kad ieškovė priima, o atsakovė perduoda šviestuvus. Akivaizdu, jog atsakovė ieškovei perdavė šviestuvus tam, kad ji juos objekte pakabintų. Šalys buvo faktiškai susitarusios dėl į sutartį neįtrauktų šviestuvų pakabinimo darbų atlikimo, priešingu atveju, ieškovė nebūtų priėmusi atsakovės šviestuvų. Priėmimo–perdavimo akto sudarymas be papildomo susitarimo prie sutarties, įrodo, jog šalys bendru sutarimu nesilaikė sutarties sąlygų ir jas pakeitė ir/ar supaprastino.

36.12.                      Liudytojai A. R., G. G. ir T. H. nebuvo ieškovės vykdytų darbų techniniai prižiūrėtojai, byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys turėtų kvalifikaciją vertinti atliekamus darbus, jų eigą bei rezultatus, tad vien jau dėl šių priežasčių minėtų asmenų parodymai turėtų būti vertintini kritiškai.

36.13.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi L. Č. Darbų kokybės trūkumų/defektų aktais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie atsakovės buvo užsakyti ir parengti pažeidžiant sutarties 12.1.6. punkte nustatytą atliktų darbų defektų nustatymo tvarką, nedalyvaujant ieškovės atstovams ir bendrai nesuderinus pasirinkto eksperto kandidatūros, todėl nagrinėjamoje byloje apskritai neturėjo būti vadovaujamasi atsakovės pateiktais Darbų kokybės trūkumų/Defektų aktais Nr. 1 ir Nr. 2. 

36.14.                      D. V. išvados pavadinimas – Statybos specialisto konsultacinė išvada – suponuoja, jog tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, paruoštas tik konsultaciniais tikslais, todėl jis nepatvirtina ir realių darbų įkainių ir jų atlikimo rinkos kainų, nekalbant jau apie pačius darbus, jų tinkamą/netinkamą atlikimą.

36.15.                      Minėti Defektų aktai ir Konsultacinė išvada viena kitai prieštarauja. Pagal Defektų aktus nustatyta tik keletas nebaigtų darbų ir pavienių darbų „trūkumų“, tuo tarpu pagal Konsultacinę išvadą visi ieškovės atlikti darbai yra netinkami. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Konsultacinę išvadą D. V. apžiūrėjo ir vertino ne rangovės darbus, o pakeistą rangos darbų rezultatą, trečiųjų asmenų darbus. D. V. atliekant „tyrimą“ ir surašant Konsultacinę išvadą jau neegzistavo ginčo objektas visa apimtimi, todėl nėra aišku ką tyrė specialistas ir kuo remiantis padarė bendro pobūdžio išvadas dėl darbų trūkumų.

36.16.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino vienos iš esminių aplinkybių, jog Defektų aktai ir Išvada buvo parengti net neturint ieškovės vidaus apdailos statybos taisyklių, kuriomis vadovavosi ieškovė vykdydama darbus, nes atsakovė nebuvo pateikusi techninio projekto ir nustačiusi reikalavimų darbams.

36.17.                      Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis D. V. išvada, nevertino fakto, jog išvadą parengęs statybos specialistas D. V. turi tik statinio projekto ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo atestatus, t. y. gali teikti išvadas tik dėl statinio projekto, bet ne dėl statybos darbų ar juo labiau apdailos darbų kokybės.

36.18.                      Defektų aktai ir Išvada neatitinka tokio pobūdžio aktams/išvadoms keliamų turinio reikalavimų, kadangi iš esmės yra neargumentuoti, nepagrįsti, paremti tik atsakovės subjektyviais paaiškinimais. Defektų aktai ir Išvada nėra paremti specialiomis žiniomis statybų srityje, normatyviniais reikalavimais, o tik šiuos įrodymus atsakovės užsakymu parengusių asmenų subjektyviu vertinimu.

36.19.                      Pirmosios instancijos teismo atsakovei kaip neva jos permoka grąžinta 21 654,14 Eur suma yra susidariusi už atsakovės faktiškai priimtus ir apmokėtus ieškovės atliktus darbus bei objekte sunaudotas medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad darbus ir medžiagas už 21 654,14 Eur sumą atsakovė faktiškai jau yra priėmusi ir už juos sumokėjusi, o dėl šių darbų ir medžiagų kokybės reikalavimų bei trūkumų byloje tarp šalių net nekilo ginčo, vien jau dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo tenkinti tokio atsakovės reikalavimo. 

36.20.                      Šalys sutarties sudarymo metu 2021 m. liepos 19 d. suderino Darbų sąmatą, kuri yra priedas prie sutarties. Atsižvelgiant į nuolatinius statybinių medžiagų kainų pokyčius taip pat ir sutrikusias tiekimo grandines, ieškovė Darbų sąmatoje nurodė tik savo darbų įkainius. Iš atsakovės į bylą pateiktų aktų yra aiškiai matyti, kad buvo atskirai skaičiuojami ieškovės darbo įkainiai, kurių dydžiai sutampa su darbų sąmatoje nurodytais įkainiais, ir ieškovės tiektų medžiagų kainos. Taigi, dar iki sutarties sudarymo šalys susitarė, kad medžiagų tiekimu į objektą rūpinsis atsakovė, ieškovė esant reikalui ir/ar esant galimybei gauti medžiagas geresne kaina pasiūlys savo medžiagų tiekėjus. Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių sprendime nevertino ir rėmėsi tik sutarties 5.1.1–5.1.3. punktais, kuriuose nėra įtvirtina ieškovės pareiga sutartį įvykdyti naudojantis savo medžiagomis.

36.21.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog darbų vadovo atlyginimas buvo mėnesinis, o ne vienkartinis. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog atsakovė jau buvo sumokėjusi net už 3 mėnesius darbų vadovui atlygį ir jokių pretenzijų ieškovei dėl mėnesinio atlygio paskaičiavimo ir jo įtraukimo į Atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras niekada nereiškė, todėl nurodyta suma teismo negalėjo būti kvalifikuojama kaip „permoka“. Atsakovei iki bylos iškėlimo teisme neabejotinai buvo suprantama, kad sutarties sąmatoje buvo nurodytas vieno mėnesio darbų vadovo atlygis, kuris buvo mokamas už kiekvieną darbų atlikimo mėnesį.

36.22.                      Pirmosios instancijos teismas perdėtą reikšmę sprendime suteikė statybų darbų žurnalo nebuvimo aplinkybei. Šalių sudaryti ir į bylą pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose yra užfiksuoti ieškovės atlikti ir atsakovės priimti darbai yra pirminis dokumentas bei įrodymų šaltinis, iš kurio turinio turi būti sprendžiama apie atliktų darbų kiekius. Šalių sudaryti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo ginčyti šioje byloje ir nėra pripažinti negaliojančiais. Teismas turėjo vadovautis būtent minėtuose aktuose nurodytais juridiniais faktais, o ne atsakovės užsakymu atliktoje Išvadoje pateikta suinteresuoto asmens D. V. nuomone. Juo labiau, kad nei teismo nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 10 ir 18.6 punktai, nei kitos minėto reglamento nuostatos, neįpareigojo ieškovės pildyti statybos darbų žurnalo atliekat paprastojo remonto (apdailos) darbus.

36.23.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas CK 6.665 straipsnio nuostatas, sudarė situaciją atsakovei ne tik, kad nemokėti už ieškovės faktiškai atliktus darbus 5 122,65 Eur sumai, tačiau dar ir gauti šių darbų neva trūkumų šalinimo išlaidas 4 531,90 Eur sumai, kitaip tariant, už tą patį neva patirtą teisės pažeidimą sudarė prielaidą atsakovei pasinaudoti dviem skirtingais ir alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

36.24.                      Atsakovė faktiškai jau daugiau kaip metus laiko faktiškai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, t. y. objekte vykdo veiklą, kas bylą nagrinėjančiam teismui buvo matoma ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, tampa daugiau nei akivaizdu, jog ieškovės atliki darbai yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį. Nei Išvadoje, nei jokiame kitame byloje esančiame dokumente nėra duomenų apie tai, kokių teisės aktų ir/ar statybos techninių dokumentų reikalavimų neatitinka ieškovės atlikti darbai. Nenustačius defektų fakto, atsakovei avansu negalėjo būti priteisiamos jų šalinimo išlaidos.

36.25.                      Specialistą D. V. pasitelkė ir su juo susitarimą dėl išvados parengimo sudarė tik atsakovė. Atliekant pirminę apžiūrą ieškovės atstovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti, tad vien jau ši aplinkybė patvirtina, kad specialistas veikė išimtinai tik atsakovės pusėje, todėl negali būti laikomas kaip pasitelktas abiejų ginčo šalių. Pakartotinės apžiūros vykusios 2020 m. balandžio 8 d. metu specialistas D. V. ieškovės direktoriaus pakviestam antstoliui neleido dalyvauti pakartotinėje apžiūroje ir fiksuoti apžiūros procesą, nurodytą aplinkybę patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko 2022 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/22/16. D. V. ne tik, kad pateikė Išvadą vienos iš šalių – atsakovės privačiu užsakymu, tačiau yra galimai neobjektyvus ir šališkas, o jo parengta Išvada ne tik, kad neprivaloma, tačiau ir negalėjo būti vertinama kaip įrodymas byloje.

36.26.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovės pasitelktas specialistas atliko apžiūrą ir parengė konsultacinę išvadą ne ieškovės atliktų darbų, kadangi ginčo objektas (sienų spalva) apžiūros metu jau neegzistavo. Atsakovė vienašališkai dar iki specialisto D. V. apžiūros pakeitė ieškovės atliktų darbų rezultatą – perdažė sienas. Taigi atsakovės į bylą pateikta Išvada yra nesusijusi su nagrinėjama byla ir kilusiu ginču tarp šalių, nes neatitinka sąsajumo reikalavimo.

36.27.                      Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog už šviestuvų sugadinimą yra atsakinga ieškovė. Ieškovės civilinei atsakomybei dėl kilusios žalos atlyginimo konstatuoti pirmosios instancijos teismui pakako vienintelio rašytinio įrodymo – atsakovės užsakymu parengtos ir jokiais objektyviais duomenimis neparemtos statybos procese nedalyvavusio asmens išvados. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė buvo viena iš daugelio atsakovės pasitelktų rangovų objekte vykdžiusių apdailos darbus. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. vasario 8 d., o taip pat ir vėliau, be ieškovės, objekte dirbo ir kiti rangovai, tame tarpe ir dekoratyvinio betono liejimo darbus atlikę meistrai, po kurių atliktų darbų atsakovė ir pastebėjo šviestuvų apgadinimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra atsakinga už atsakovei priklausančių šviestuvų apgadinimą.

36.28.                      2022 m. sausio 26 d. tarp šalių buvo pasirašytas Defektų aktas, kuriame buvo konstatuoti tik du ieškovės atliktų darbų trūkumai – netaisyklingi (nelygus) lubų kampai ir nevienodos šešėlinės siūlės lubose. Daugiau absoliučiai jokie kiti defektai, tame tarpe ir neva dėl netinkamos sienų spalvos ar vienašališko darbų atlikimo, minėtame akte nebuvo nurodyti. Atsakovės 2022 m. vasario 3 d. el. laiško ir 2022 m. vasario 8 d. pranešimo turinys neginčijamai patvirtina, kad ieškovė pašalino atsakovės nurodytus trūkumus ir įvykdė savo, kaip rangovės, pareigą tinkamai atlikti darbus.

36.29.                      Atsakovė niekuomet nebuvo pateikusi ieškovei įspėjimo dėl darbų vykdymo uždelsimo pagal grafiką, kaip tai yra imperatyviai numatoma sutarties 19.1.1. punkte. Taigi atsakovė nutraukdama vienašališkai sutartį neturėjo teisinio pagrindo remtis aplinkybe dėl neva nepagrįsto delsimo atlikti darbus, juo labiau, kad sutarties nutraukimo metu darbai faktiškai jau buvo atlikti.

36.30.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino sutarties 16.5. punkto, kuriame buvo nustatyta, jog sutarties 16.1–16.3 punktuose nurodytų dokumentų nepateikimas atsakovei tik suteikė teisę išskaityti visas su draudimu ir kitais minėtuose sutarties punktais nurodytais dokumentais susijusias išlaidas iš ieškovei mokėtinų sumų. Sutartyje nėra numatoma, jog sutarties 16.1.– 16.3. punktuose nurodytos yra laikytinos esminėmis sutarties sąlygomis. Sutarties 16.1.–16.3. punktų iš dalies netinkamas vykdymas negali būti laikomas ir pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu pakankamą pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį.

37.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Grožio pasaulis“ prašo atmesti ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Sutarties 15.2. punkte įtvirtinta bendra visų sutarties darbų kaina 50 901,37 Eur su PVM, t. y. 42 067,25 Eur be PVM. Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. atliktais mokėjimais yra sumokėjusi apeliantei iš viso 43 624,06 Eur už darbus pagal sutartį, t. y., daugiau nei visą sutarties kainą. Atsakovė atliko nurodytus mokėjimus atliko kaip už baigtus darbus, tikėdamasi, kad apeliantė šiuos darbus tinkamai užbaigs, tačiau darbai pagal sutartį tinkamai užbaigti nebuvo.

37.2.                      Sutarties 15.3. punkte numatyta kaina yra laikoma fiksuota ir negali būti keičiama be išankstinio raštiško atsakovės sutikimo. Į sutarties kainą yra įtrauktas visas už sutarties atlikimą numatytas užmokestis, įskaitant visų mokėtinų mokesčių ir apeliantės išlaidų už įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą kompensavimą, ir apeliantė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų ar mokėti mokesčių, viršijančių nurodytą sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro išankstinio raštiško susitarimo. Sutarties 4.1. punkte šalys buvo numačiusios, jog apeliantė ir atsakovė dėl papildomų darbų susitaria raštu, iki papildomų darbų pradžios. Apeliantė ir atsakovė jokių raštiškų susitarimų dėl sutarties kainos keitimo bei dėl papildomų darbų atlikimo nesudarė.

37.3.                      Aprūpinti medžiagomis statybas pagal sutartį yra ieškovės (rangovės) pareiga. Ieškovė sutartyje pripažino, kad pilnai ir išsamiai susipažino su darbais, įvertino darbams atlikti reikalingų medžiagų kiekį. Į sutartyje nurodytą kainą įeina ieškovės atlikto darbo atlyginimas ir jos patirtų medžiagų įsigijimo išlaidų kompensavimas. Sutartyje nurodyta, kad sutarties kaina yra fiksuota bei apima visų ieškovės išlaidų už sutarties įsipareigojimų vykdymą kompensavimą, bei jog ieškovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų viršijančių sutarties kainą.

37.4.                      Pagal Sutarties 12.1.4 punktą atsakovė turi teisę reikšti reikalavimus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bet kuriuo metu iki galutinio atliktų darbų akto pasirašymo, kadangi tik galutinio atliktų darbų akto pasirašymas gali patvirtinti ieškovės atliktų darbų kokybę, o tarpinių atliktų darbų priėmimas nereiškia, kad tokie tarpiniai darbai yra atlikti tinkamai. Atsakovė nėra pasirašiusi nei vieno ieškovės pateikto atliktų darbų akto, t. y. atsakovės direktorė niekuomet nebuvo patvirtinusi, kad ieškovės atlikti darbai yra kokybiški ir be trūkumų.

37.5.                      Ieškovės atliktų darbų kokybės neatitikimą įprastiems kokybės reikalavimams patvirtina daugybė byloje surinktų įrodymų bei pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo patalpų apžiūra. Nors ieškovė teigia, kad neva niekur nėra pasisakyta bei paaiškinta, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka jos atlikti darbai, visgi, daugumoje atvejų darbų trūkumai matomi plika net ir ne specialisto akimi (pavyzdžiui, nelygios sienos ir lubos, kreivai suklijuotos plytelės ir pan.).

37.6.                      Sutarties 3.7. punkte buvo aiškiai numatyta ieškovės pareiga pildyti statybos darbų žurnalą, kuriame būtų nurodyta informacija apie ieškovės atliktus darbus, jų apimtis, kokybę, paslėptus darbus, tokių darbų priėmimą. Nepaisant šio sutartinio įsipareigojimo, ieškovė darbų žurnalo, kuris galėtų patvirtinti ieškovės atliktų darbų apimtis, nepildė. Šiai dienai į atliktų darbų aktus, pagal kuriuos ieškovė reikalauja gerokai sutarties kainą viršijančio apmokėjimo iš atsakovės, atlikti darbai ir jų apimtys yra surašyti ieškovės nuožiūra ir pageidavimu, nesant jokių pagrįstų duomenų, kad dalis tokių darbų apskritai buvo atlikti.

37.7.                      Apeliantės pozicija dėl ginčo patalpų sienų dažymo spalvos yra nenuosekli bei prieštaraujanti ieškinyje išsakytai ieškovės nuomonei. Byloje nėra ginčo, kad iki dažant ginčo patalpų sienas atsakovės samdytas projektuotojas N. V. reikalavo, kad būtų pateikti dažų pavyzdžiai jais nudažant gipso kartono lapus. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir dublike teigė, kad tokią pareigą įvykdė, pavyzdžius pateikė ir juos suderino su atsakove bei projektuotoju. Vėliau ši ieškovės pozicija pasikeitė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dažų pavyzdžio ir spalvos derinti apeliantė neturėjo, kadangi N. V. jokių įgaliojimų neturėjo, o atsakovė neva dėl dažų spalvos pretenzijų neteikusi. Apeliantės pozicijos nenuoseklumas kaip tik ir liudija, kad naujai išsakomi argumentai yra tik gynybinė pozicija atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

37.8.                      Dažų spalva NCS S 1502-Y, kurią ieškovė, nesuderinusi su atsakove, panaudojo atlikdama dažymo darbus, iš esmės skiriasi nuo tos dažų spalvos 30YY 67/084, kuria atsakovė vėliau perdažė ginčo patalpų sienas ir lubas. Dažymo darbus ieškovė atliko ne pagal Sutartį, nekokybiškai, nesuderinusi su atsakove dažų spalvos, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė šiuos darbus iš ieškovės priimti bei juos atliko iš naujo.

37.9.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuojama D. V. išvada. Ekspertas D. V. buvo paskirtas abiejų ginčo šalių sutarimu vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis. Sutarties 12.1.6. punkte įtvirtinta, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą yra sprendžiama pagal šalių bendrai pasitelkto nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Ieškovė prašė, kad toks ekspertinis tyrimas būtų atliktas ir ieškovė sutiko su minėto eksperto kandidatūra. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė dalyvavo ginčo darbų apžiūroje ir jos dalyvavimas niekaip nebuvo trukdomas.

37.10.                      Ieškovė visu Sutarties vykdymo laikotarpiu atlikinėjo darbus su dideliais trūkumais bei grubiai vėlavo užbaigti darbus pagal Sutartį bei iki šiol yra jų neužbaigusi ir neištaisiusi trūkumų. Ieškovės paskirtas statybos darbų vadovas buvo nekompetentingas, faktiškai nedirbo ir nevykdė reglamente jam nustatytų pareigų bei nesugebėjo įgyvendinti statybos darbų vadovo funkcijų. Ieškovė reikalauja iš atsakovės mokėti 2 000 Eur per mėnesį atlygį už statybos darbų vadovo funkciją, kai pats statybos darbų vadovas dirbo tik už 1 000 Eur, neatskaičius mokesčių, mėnesinį atlyginimą, jokių sumų už statybos darbų vadovo pareigų atlikimą jam nemokant. Negana to, statybos darbų vadovas buvo neatestuotas, nekompetentingas, patalpose beveik nesilankė ir faktiškai nedirbo.

37.11.                      Sutartimi sulygti darbai pagal darbų grafiką turėjo būti užbaigti iki 2021 m. gruodžio 24 d.

 Atsakovė yra išsinuomojusi patalpas iš UAB VIEŠBUTIS „Lietuva“ su tikslu jose įrengti ir atidaryti grožio medicinos kliniką. Atsakovei nespėjus laiku įsirengti patalpų, nuomotojas reikalauja atitinkamos patalpų nuomos sumos sumokėjimo iš atsakovės. Nors ieškovei darbų neužbaigus iki nurodyto termino, atsakovė patalpų negali naudoti, tačiau nuomos mokestį jų savininkui moka. Dėl ieškovės daugybinių darbų trūkumų bei grubaus vėlavimo užbaigti darbus atsakovė patyrė didelius nuostolius.

37.12.                      Ieškovei tiek atsakovės, tiek nuomotojo atstovų elektroniniais laiškais 2021 m. ir 2022 m. buvo ne kartą reikštos pretenzijos tiek dėl netinkamai atliekamų darbų, tiek dėl vėlavimo atlikti darbus. Atsakovė 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais suteikė ieškovei galimybę ištaisyti darbų trūkumus. Ieškovė iki 2022 m. vasario 8 d., t. y. vienašalio Sutarties nutraukimo dienos, neužbaigė darbų bei neištaisė darbų trūkumų, ką patvirtina 2022 m. vasario 11 d. atestuoto statybos techninio prižiūrėtojo surašyti darbų kokybės trūkumų / defektų aktai Nr. 1 ir Nr. 2, bei kiti byloje pateikti įrodymai, kuriais užfiksuoti daugybiniai ir itin grubūs ieškovės darbų trūkumai. Taigi 2022 vasario 8 d. atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

38.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

39.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl vienašalio rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus statybos rangos darbus iš atsakovės priteisimo, ir tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl permokos už rangos darbus iš ieškovės priteisimo, dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimo. Taigi apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, užsakovo teisių, pažeistų rangovui darbus atlikus su trūkumais, gynybos būdus, vienašalio rangos sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir šalių ginčo esmės

40.       Byloje nustatyta, kad atsakovė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) viešbutis „Lietuva“ išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos, objektas), tam kad įrengtų patalpas grožio medicinos klinikai ir jose vykdytų veiklą.

41.       Šalys 2021 m. liepos 19 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. GR21/01 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės (užsakovės) perduotą projektą atlikti bei perduoti atsakovei sutartyje nurodytus darbus. Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka. Sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ šalys susitarė dėl atliekamų darbų apimties ir įkainių. Sutarties 15.2 punkte sutarta bendra visų sutarties darbų kaina – 50 901,37 Eur su PVM (42 067,25 Eur be PVM).

42.       Ieškovas 2022-02-07 raštu Nr. 2022/02/07 „Dėl atsiskaitymo už tinkamai atliktus rangos darbus“ pagal „Dažymo darbų aktą“ ir jo pagrindu išrašytą 2022-02-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRN22003 atsakovės paprašė sumokėti jai 25 606,87 Eur sumą. Vėliau ieškovė atsakovei pateikė 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 008 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KRN22006 5 122,65 Eur sumai už elektros instaliavimo darbus.

43.       Atsakovė 2022-02-08 pranešime „Dėl 2021-07-19 Rangos darbų sutarties Nr. GR21/01 nutraukimo“ ieškovei nurodė, jog vadovaujantis Sutarties 19.1. punkte bei CK 6.658 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teise, nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos vienašališkai dėl ieškovės kaltės nutraukia Sutartį.

44.       Ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti vienašališką atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ 2021 m. liepos 19 d. Rangos darbų sutarties Nr. GR21/01 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 30 729,52 Eur (25 606,87 Eur už dažymo darbų ir 5 122,65 Eur už elektros instaliacijos darbus) skolą už atliktus statybos rangos darbus.

45.       Atsakovė 2022 m. spalio 3 d. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 21 654,14 Eur permoką už rangos darbus ir 37 957,00 Eur išlaidų už rangos darbų trūkumų taisymą atlyginimą ir 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už apgadintus šviestuvus.

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino visiškai: atsakovei iš ieškovės priteisė 21 654,14 Eur permoką už rangos darbus, 37 957 Eur nuostoliams dėl nekokybiškai atliktų darbų atlyginti ir 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už apgadintus šviestuvus.

Dėl ieškovės perduotų darbų pagal 2021 m. darbų perdavimo–priėmimo aktus bei darbų apimties ir jų kainos, ir atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės už šiuos darbus permokėtą sumą

47.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, todėl iš ieškovės atsakovei priteisė 21 654,14 Eur (10 012,67 Eur už 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų akte/GKP pertvarų akte nurodytus darbus + 8 427,83 Eur už 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų akte/GKP pertvarų akte nurodytus darbus + 232,89 Eur už 2021 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų akte/elektros atliktų darbų akte nurodytus darbus + 2 980,75 Eur už 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų akte/WC plytelių klijavimo darbus) už rangos darbus permokėtą sumą.

48.       Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) nesutinka su tokia teismo išvada, remdamiesi tuo, kad: 1) šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomų darbų, nenumatytų Sutartyje, atlikimo; 2) šalys bendru sutarimu nesilaikė Sutarties sąlygų, jas pakeitė, tame tarpe ir sąlygas dėl susitarimo raštu dėl papildomų darbų; 3) pirmosios instancijos nustatyta 21 654,14 Eur permoka yra susidariusi už atsakovės faktiškai priimtus ir apmokėtas ieškovės atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas, kurios į sutarties bendrą kainą nėra įtrauktos.

49.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. už darbus yra sumokėjusi apeliantei iš viso 43 624,06 Eur, t. y. daugiau nei visą sutarties kainą. Be to, ji sumokėjo kaip už baigtus darbus (tikėdamasi, kad apeliantė šiuos darbus tinkamai užbaigs), tačiau darbai pagal sutartį tinkamai užbaigti nebuvo. Apeliantė ir atsakovė jokių raštiškų susitarimų dėl sutarties kainos keitimo bei dėl papildomų darbų atlikimo nesudarė, todėl neturi pareigos už juos sumokėti. Į sutartyje nurodytą kainą įeina ieškovės atlikto darbo atlyginimas ir jos patirtų medžiagų įsigijimo išlaidų kompensavimas.

50.       Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. už darbus pagal jai pateiktus darbų perdavimo–priėmimo aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas yra sumokėjusi ieškovei 43 624,06 Eur sumą.

51.       Tam, kad būtų tinkamai išspręstas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės iki rangos sutarties vienašalio nutraukimo atliktus darbus, turi būti įvertinta šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyta atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, nustatyta atsakovės sutartų ir atliktų darbų apimtis bei jų kaina.

52.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

53.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

54.       Užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnis).

55.       Pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties 15.1 punktą, Užsakovas su Rangovu už Darbus atsiskaito Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, mokėdamas už faktiškai tinkamai atliktus, ir Užsakovo priimtus Darbus. Vadovaujantis rangos sutarties 15.5 punktu, už Užsakovo priimtus (Užsakovui patvirtintus jų atlikimo aktus) Darbus atsiskaitoma tokia tvarka: 15.5.1. 70% kiekvienos Užsakovo patvirtintos sąskaitos faktūros sumos sumokama per 30 kalendorinių dienų, Užsakovui patvirtinus atitinkamą sąskaitą faktūrą; 15.5.2. likę 30% kiekvienos Užsakovo patvirtintos sąskaitos faktūros sumos sumokama per 45 kalendorines dienas, Užsakovui patvirtinus ,,Galutinį atliktų Darbų aktą“.

56.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalį).

57.       Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių, ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodydamas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jeigu jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

58.       Pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties 12.1 punktą, visi Darbai (įskaitant Papildomus darbus) yra priduodami Užsakovui Rangovo tokia tvarka ir sąlygomis: 12.1.1. Rangovas iki kiekvieno einamo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos parengia bei Užsakovui (Užsakovo Objekto projekto vadovui) pateikia nustatytos formos ,,Atliktų Darbų aktą“ (aktas F2) Darbams, kuriuos Rangovas tinkamai atliko per šį mėnesį, suderinimui. Rangovas privalo užtikrinti, kad Rangovo Užsakovui pateikiamas ,,Atliktų darbų aktas“ būtų iš anksto, prieš pateikiant Užsakovo atstovui suderintas ir raštu pavaizduotas Užsakovo Objekto statybos vadovo ir Objekto techninio prižiūrėtojo. Užsakovas per 5 (penkias) darbo dienas patikrina aktą F2 ir jį patvirtina arba, nustatęs, kad pateiktas aktas arba jame nurodyti Darbai yra su bet kokiais trūkumais, pateikia Rangovui savo pastabas raštiškai ir patvirtina neginčijamas ,,Atliktų darbų akto“ pozicijas. Užsakovui patvirtinus aktą F2 nurodytiems Darbams. Rangovo pateiktą ,,Atliktų Darbų aktą“ iš Užsakovo pusės tvirtina Užsakovo Rangovui nurodytas asmuo. Šalys susitarė, kad ,,Atliktų Darbų aktas“ laikomas patvirtintu tik po to, kai jį iš Užsakovo pusės pasirašo Užsakovo Rangovui nurodytas asmuo. 12.1.2. Atsiskaitymo už atliktus Darbus dokumentus (sąskaitas, atliktų Darbų aktus, pažymas) Rangovas privalo parengti taip, kad apskaičiavimus galima būtų patikrinti. Atsiskaitymo dokumentuose Rangovas privalo laikytis Sutarties dokumentuose išvardintų Darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, Užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus Darbų rūšių ir apimčių patvirtinančius apskaičiavimus ir dokumentus bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus. Rangovas yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymo už atliktus Darbus dokumentų (sąskaitų, atliktų Darbų aktų, pažymų), užpildymą. Užsakovui priimant Darbus nustačius, jog šiuose dokumentuose nurodytas atliktų Darbų kiekis ir/ar kaina neatitinka faktiškai atliktų darbo kiekio ir/ar kainos, Rangovas atsako šios Sutarties 17.2 punkte nustatyta tvarka. Visi atsiskaitymo dokumentai privalo būti užantspauduoti ir pasirašyti, o PVM sąskaitos-faktūros tik pasirašytos. 12.1.3. ,,Atliktų Darbų aktus“ ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras Užsakovas tvirtina per 5 (penkias) darbo dienas nuo jų pateikimo Užsakovui dienos. 12.1.4. ,,Atliktų Darbų aktai“ yra tiktai juose nurodytų Darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o visų Rangovo atliktų Darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo/susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų Darbų kokybė) yra patvirtinamas tik ,,Galutiniu atliktų Darbų aktu“. Tačiau, jeigu Užsakovas bet kuriuo momentu iki ,,Galutinio atliktų Darbų akto“ pasirašymo dienos nustato ir Rangovui nurodo bet kokius Rangovo pateiktame ,,Atliktų Darbų akte“ nurodytų Darbų trūkumus (defektus) ar kitokį šių Darbų netinkamumą, Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti ir patvirtinti ,,Atliktų 8 Darbų aktą“ iki Rangovas visiškai pašalins Užsakovo nurodytus tame ,,Atliktų Darbų akte“ užfiksuotų Darbų trūkumus. Bet kuriuo atveju ,,Atliktų Darbų akto“ patvirtinimas nereiškia, kad jame nurodyti Darbai yra atlikti tinkamai ir neturi trūkumų (defektų), kurie gali būti nustatyti bet kada vėliau. Jei Užsakovas vėliau nustato bet kurios Darbų dalies, kuri Užsakovo priimta ir patvirtinta tarpiniuose ,,Atliktų Darbų aktuose“, trūkumus (defektus), tai Užsakovas turi teisę bet kada Rangovui reikšti pretenzijas dėl tokių patvirtintuose ,,Atliktų Darbų aktuose“ nurodytų Darbų trūkumų (defektų). Užsakovas raštiškai Rangovui pateikia esamus darbų trūkumus (defektus).

59.       Kasacinio teismo pažymėta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012). Taigi, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

60.       Byloje nustatyta, kad atsakovei 2022 m. vasario 8 d. vienašališkai nutraukus rangos sutartį, rangos sutartimi sulygti darbai nebuvo baigti bei Galutiniu atliktų Darbų aktu atsakovei perduoti nebuvo. Todėl sutiktina su atsakove, kad ,,Atliktų Darbų akto“ patvirtinimas nereiškia, kad jame nurodyti Darbai yra atlikti tinkamai ir neturi trūkumų (defektų), kurie gali būti nustatyti bet kada vėliau. Kita vertus, pačios atsakovės į bylą pateikti 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų aktai 43 351,53 Eur be PVM (8932,89 Eur + 19611,32 Eur + 10678,43 Eur + 4128,89 Eur) sumai (52 413 Eur su PVM) ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias (įskaitant pagal sutartį sumokėtą avansą) atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. sausio 20 d. sumokėjo ieškovei iš viso 43 624,06 Eur, nekeliant klausimų dėl darbų apimties (kiekių) ir kainos, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad sutarties sąlygų dėl sutarties sąlygų keitimo tik raštu abi šalys yra atsisakiusios. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tarp šalių buvo susitarimas, nors ir nerašytinis, dėl papildomų darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė darbų eigoje keitė projektinius sprendinius, todėl kito tiek darbų pobūdis, tiek kiekiai, kas sąlygojo ir papildomų darbų atsiradimą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį šalys jokių rašytinių papildomų susitarimų nesudarinėjo. Atsakovė taip pat atsiliepime į ieškinį neginčijo to, kad pagal šiuos aktus ieškovės atliktus darbus priėmė bei už juos visiškai (100 proc.) atsiskaitė, ir iš esmės vėlesnį nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad darbai nėra tinkamai atlikti, be to ne visi darbai 100 proc. buvo baigti (dėl šių argumentų vertinimo pasisakyta nutarties 68 – 78 pastraipose). Taigi, konstatuotina, jog atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus bei medžiagas, dėl jų apimties bei kainos jokių pretenzijų neturėjo, todėl darytina išvada, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomų darbų, nenumatytų Sutartyje, atlikimo bei jų kainos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys nesilaikė rašytinės sutarties nuostatų dėl papildomų darbų įforminimo raštu. Aplinkybė, kad ieškovė pagal Sutartį neužbaigė darbų, ar, kad juos atliko su defektais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atsakovė neatliko (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė savo pažeistas teises pasirinko ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu – reikalauja, kad ieškovė atlygintų jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

61.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė įstatymo nustatyta tvarka pareiškė reikalavimą atsakovės 2022 m. vasario 8 d. atliktą vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tačiau neprašė atlyginti dėl neteisėto sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, po sutarties nutraukimo nevykdė ir nepageidauja toliau vykdyti sutartį, taip pat akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir negalėtų tęsti darbų, nes atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka, patalpos pagal paskirtį faktiškai naudojamos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ar atsakovės reikalavimams dėl permokos už darbus priteisimo ir atsakovės atliktų darbų defektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo išspręsti nėra teisiškai reikšminga, dėl kurios iš šalių kaltės laikytina nutraukta rangos sutartis. Nutraukus statybos rangos sutartį, rangovas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai iki sutarties nutraukimo atliktų darbų dalį, o atsakovė turi pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus ir tuo atveju, jeigu sutartis nutrūko dėl rangovo kaltės. Jeigu rangovo iki sutarties nutraukimo faktiškai atlikti darbai turi defektų, tai užsakovas turi teisę reikalauti ginti savo teises vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų ir tuo atveju, jeigu rangos sutartį vienašališkai nutraukė rangovas, remdamasis užsakovo kalte.

62.       Kadangi ieškovė pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų aktus faktiškai atliko darbų, kurių vertė – 43 351,53 Eur be PVM, kuriuos perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė ir už šiuos darbus ieškovei sumokėjo 43 624,06 Eur, konstatuotina, kad atsakovė yra permokėjusi atsakovei 272,73 Eur (43 624,06 Eur – 43 351,53 Eur). Tai reiškia, kad atsakovės reikalavimas dėl 21 381,41 Eur (21 654,14 Eur - 272,73 Eur) permokos už atliktus darbus priteisimo yra nepagrįstas bei yra atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 30 729,52 Eur skolą už atliktus statybos darbus ir atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 37 957 Eur kaip rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas

63.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo dėl papildomos 25 606,87 Eur be PVM sumos pagal dažymo darbų aktą ir 5 122,65 Eur sumos už elektros instaliacijos darbus priteisimo jai iš atsakovės. Teismas nurodė, jog sutartyje šalių sulygtą bendrą darbų 42 067,25 Eur kainą (be PVM) apima ir ieškovės atlikto darbo atlyginimas, ir jos patirtų medžiagų įsigijimo išlaidų kompensavimas, o dėl papildomų darbų šalys nesusitarė, kas sąlygoja atsakovės pareigą visus rangos darbus, įskaitant dažymo ir elektros instaliacijos, atlikti už sutartyje fiksuotą darbų kainą (50 901,37 Eur kainą (su PVM)). Be to, teismas dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovei iš ieškovės priteisė 37 957,00 Eur išlaidas už rangos darbų trūkumų taisymą (4 531,90 Eur jau patirta išlaidų suma + 33 425,10 Eur būsimos išlaidos trūkumams ištaisyti). Taip pat teismas, nustatęs, kad dažymo darbai atlikti netinkamai, tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą sumažinti dažymo darbų 11 242,00 Eur be PVM (511 m2 dažymo darbų kiekis) kainą, nustatytą sutartyje, iki 0 (nulio).

64.       Ieškovės ieškinį priteisti iš atsakovės 30 729,52 Eur (be PVM) skolą už atliktus statybos rangos darbus grindė: 1) 25 606,87 Eur sumą – dažymo darbų aktu (darbai užbaigti 2022 m. sausio 10 d.) bei jo pagrindu išrašyta 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra KRN22003; 2) 5 122,65 Eur sumą – 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktu Nr. 008 ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra KRN22006 (Elektros instaliavimas 2997,00 Eur; Šviestuvų montavimas 1840,00 Eur; Elektros medžiagos 285,65 Eur).

65.       Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Remiantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

66.       Taigi, pirmiau nurodytomis CK normomis ir rangos darbų sutarties sąlygomis apibrėžtas reguliavimas suteikia atsakovei teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktų darbų rezultatą (atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą) tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

67.       Į bylą pateiktas 2022 m. sausio mėn. dažymo darbų aktas (darbai užbaigti 2022 m. sausio 10 d.) ir 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktas Nr. 008, kuriuose nurodyti ieškovės iki sutarties nutraukimo atlikti darbai objekte. Tačiau atsakovė minėtuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus darbus priimti ir už juos apmokėti atsisakė. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan.

68.       Byloje nekilo ginčo, kad rangovas atliko ne visus darbus pagal Sutartį – neįrengė hidroizoliacijos, nepragręžė skylių plytelėse, neprivedė santechnikos taškų ir nesumontavo santechnikos prietaisų (tą patvirtina ir statybos specialisto D. V. konsultacinės išvada).

69.       Taip pat specialisto D. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. konsultacinėje išvadoje yra nurodyta, jog apžiūros metu (2022 m. kovo 29 d. buvo atlikta pirminė objekto apžiūra (kartu su užsakovu); 2022 m. balandžio 8 d. buvo vykdyta pakartotinė objekto apžiūra, kurioje dalyvavo užsakovas kartu su rangovu) buvo nustatyti tokie statybos defektai: Gipso kartono lubos įrengtos nelygiai. Matuota su 2 m liniuote. Horizontali plokštuma neišlaikyta. Nelygumai didesni nei 2-3 mm.; Gipso kartono pertvaros įrengtos nelygiai. Vertikali plokštuma neišlaikyta. Nelygumai didesni nei 2-3 mm.; Apvali kolona suformuota netinkamai, neišlaikytas vertikalumas. Matomas akivaizdus kolonos kreivumas; Įleidžiamos grindjuostės neužbaigtos, nėra aiški jų įrengimo/užbaigimo technologija. Grindjuostės vietoje prisukta metalinė plokštelė koridoriuje, bet kaip grindjuostės profilį lygiai suvesti su molio tinko siena nėra aišku. Rangovas apžiūros metu to neparodė; Mozaikos plytelės suklijuotos nelygiai, siūlės užtaisytos netolygiai, kampai neužtepti silikonu; Dažymo operacijos: glaistymas ir šlifavimas atlikti netinkamai - matosi nelygumai. Pagal gerąją praktiką yra įprasta daryti gerąjį dažymą. Dažymo spalva nesuderinta su užsakovu (nebuvo parengtas dažymo pavyzdys); Kampukai lubose, kurie suformuoja šešėlinę siūlę palei sienas sustatyti netolygiai. Tarpai suformuoti nevienodai; Paskirtas asmuo atlikti statybos vadovo pareigas tinkamai neatliko savo darbo – neužtikrino statybos darbų kokybės, neįformino statybos dokumentų ir jų neperdavė užsakovui. Paskirtas statybos darbų vadovas taip pat neturėjo reikiamos kvalifikacijos.

70.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo abejoti specialisto D. V., kurio kandidatūrą šalys suderino abipusiu sutarimu, nurodytais trūkumais. Statybų specialistas D. V. buvo apklaustas byloje vykusiame teismo posėdyje bei jame davė paaiškinimus, kurio metu aiškiai ir nuosekliai išaiškino bei pagrindė konsultacinėje išvadoje nurodytas savo išvadas. Išvados teismui nekelia abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų. Byloje esančiose patalpų nuotraukose taip pat yra užfiksuoti akivaizdžiai matomi darbų trūkumai, t. y. nelygios lubos ir sienos. Iš esmės statybos specialisto nustatyti trūkumai pasitvirtino ir teismo posėdžio metu darant ginčo patalpų apžiūrą, šias aplinkybes patvirtina liudytojo A. M. parodymai bei tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Tuo tarpu, ieškovas jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atlikti ir dažymo darbų akte nurodyti darbai buvo su trūkumais.

71.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo teises, pažeistas ieškovei rangos darbų dalį atlikus su trūkumais, pasirinko ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu – reikalauja, kad ieškovė atlygintų jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl atsakovės teisės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų byloje ginčo nekilo.

72.       Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 37 957,00 Eur darbų defektų šalinimo (išskyrus už dažymo darbus, dėl kurių pasirinko kitą teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą) išlaidas, kurias paskaičiavo vadovaujantis specialisto D. V. konsultacinės išvados lokaline sąmata. Šią sumą sudaro: (1) 1 177,50 Eur be PVM už 121 m2 pakabinamų lubų iš gipso kartono plokščių išardymą (sąmatos eilutė Nr. 1); (2) 4 624,14 Eur be PVM už 121 m2 lubų aptaisymą gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą, užtaisant ir glaistant siūles (sąmatos eilutė Nr. 4); (3) 49,21 Eur be PVM už 2,76 t medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimą 10 m atstumu (sąmatos eilutė Nr. 2); (4) 500,61 Eur be PVM už 2,76 t statybinių šiukšlių išvežimą 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu (sąmatos eilutė Nr. 3); (5) 2 647,43 Eur be PVM už 361,25 m2 gipso plokščių pertvarų išardymą (sąmatos eilutė Nr. 5); (6) 18 497,01 Eur be PVM už 361,25 m2 dvisluoksnių gipskartonio pertvarų su metaliniu karkasu ir 50 mm izoliacijos sluoksniu įrengimą (sąmatos eilutė Nr. 6); (7) 27,83 Eur be PVM už 8 m2 sienų vidinių paviršių aptaisymo plokštėmis, tvirtinant prie įrengto metalinio karkaso, kai plokštės gipskartonio, išardymą k1=0.50 (sąmatos eilutė Nr. 7); (8) 211,78 Eur be PVM už 124,56 m metalinio karkaso išardymą k1=0.50 (sąmatos eilutė Nr. 8); (9) 663,94 Eur be PVM už 124,56 m plonasienių profilių metalinio karkaso įrengimą (sąmatos eilutė Nr. 9); (10) 364,09 Eur be PVM už 20,12 m2 sienų apdailą gipso kartono plokštėmis, prisukant medsraigčiais ir užtaisant siūles be angokraščių aptaisymo (sąmatos eilutė Nr. 10); (11) 101,59 Eur be PVM už 20,12 m2 sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis išardymą, be plytelių išsaugojimo (sąmatos eilutė Nr. 11); (12) 3 416,49 Eur be PVM už 20,12 m2 paviršių aptaisymą keramine mozaika (sąmatos eilutė Nr. 12); (13) 116,58 Eur be PVM už 25,6 m kampų sandarinimą silikonu (sąmatos eilutė Nr. 13); (14) 1 026,90 Eur be PVM už 354 m vidinių sienų išorinių kampų ir angokraščių papildomą sutvirtinimą armuojančiais kampuočiais (sąmatos eilutė Nr. 22). Be to, specialisto D. V. konsultacinės išvados 3 lentelės „Darbų kaina po taisymo darbų atlikimo“ skilties „Taisymo vertės mažinimo kaina“, atsakovė yra patyrusi 10 525,56 Eur be PVM ieškovės darbų trūkumų taisymo išlaidų, o trūkumų taisymą atliko nauja rangovė UAB „Iki raktų“. Kaip matyti iš šios lentelės 8 punkto iš 10 525,56 Eur be PVM sumos 5 993,66 Eur be PVM dalį sudaro atsakovės patirtos išlaidos už dažymo darbus. Byloje nekilo ginčo, kad šie darbai buvo atlikti bei atsakovės apmokėti.

73.       Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovė ieškovės atliktų darbų defektams pašalinti yra patyrusi 10 525,56 Eur (be PVM), iš kurios 5 993,66 Eur dalį sudaro atsakovės patirtos išlaidos už dažymo darbus, t. y. darbus, kuriuos atsakovė laiko kaip ieškovės neatliktus bei šių išlaidų atlyginti neprašo (prašo sumažinti kainą). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 4 531,90 Eur (10 525,56 Eur – 5 993,66 Eur) atsakovės patirtos trūkumų šalinimo išlaidos yra priteistinos iš ieškovės. Iš UAB „Iki raktų“ 2022 m. kovo 23 d. atliktų darbų akto bei specialisto D. V. konsultacinės išvados matyti, kad šie darbai yra susiję su ieškovės atliktais darbais. Atsakovė priešingų objektyvių įrodymų, kad šie atlikti darbai nebuvo būtini ištaisant jos atliktų darbų trūkumus nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi pareigą šias išlaidas atsakovei atlyginti.

74.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertiniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė atsakovei avansu atlyginti ir 33 425,10 Eur (37 957,00 Eur - 4 531,90 Eur) būsimas darbų defektų šalinimo išlaidas.

75.       Byloje nekilo ginčo, jog daugiau kaip metus laiko atsakovė faktiškai naudojasi atliktų darbų rezultatu, t. y. Objekte vykdo veiklą, bei faktiškai yra priėmusi atliktus darbus. Tam, kad Objekte būtų galima vykdyti veiklą užsakovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Iki raktų“ pašalino esminius ieškovės darbų trūkumus, todėl akivaizdu, jog dėl likusių ieškovės nurodomų nepašalintų trūkumų, kurie nėra esminiai, nėra apribojamos objekto naudojimas pagal paskirtį, taip pat pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog tokios galimybės (sąlygos) pablogėtų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju negali būti taikomas atsakovės pasirinktas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas gynybos būdas – būsimų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Nors atsakovė privalomumą šalinti nustatytus defektus iš esmės remiasi specialisto D. V. konsultacinės išvados lokaline sąmata, tačiau byloje nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog objektas šiuo metu (ištaisius ieškovės esminius darbų trūkumus bei pabaigus jos neatliktus darbus) tenkina atsakovės reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog UAB „Iki raktų“ šalindama ieškovės darbų trūkumus lygino sienas, lubas ir atliko kitus reikalingus darbus, siekiant objektą paruošti tinkamam nudažymui, taip pat perdažė 448 m2 sienų ir lubų (nepataisyta liko koridoriaus holas ir techninės patalpos: Holo lubos 66,52 m2; Techninių patalpų lubos 35,00 m2; Techninių patalpų sienos 140,00 m2, kurių visų kaina 689,45 Eur). Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovės argumentai, jog atsakovė dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ateityje, šalindama defektus, atliks: 1) GKP lubų ardymą (231,70 m2 + šiukšlių išvežimas); Metalinio karkaso išlyginimą; Naujų GKP plokščių prisukimą; 2) GKP pertvarų ardymą 423,42 m2 + šiukšlių išvežimą); Metalinio karkaso išlyginimą; Naujų GKP plokščių prisukimą; 3) GKP ir metalinio karkaso apvalios kolonos ardymą (8 m2 + šiukšlių išvežimas); Naujo metalinio karkaso suformavimą; Naujų GKP prisukimą; 4) Mozaikos plytelių, GKP ardymą; Metalinio karkaso išlyginimą; Naujų GKP plokščių prisukimą; Naujų mozaikos plytelių klijavimą, glaistymą, kampų silikonavimą; 4) Naujų kampų statymą ir lyginimą, ką atsakovė pagal priešieškinio reikalavimą yra įvertinusi 33 425,10 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, atsakovės teiginiai, kad ji vis dar ketina šalinti nurodytus trūkumus bei patirs atitinkamas išlaidas mažai tikėtini, nes tai būtų neracionalu, neekonomiška bei nelogiška, juo labiau, kai ilgą laiką faktiškai ieškovės atliktais darbais naudojasi. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovės atliktas darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos vertiniu, atsakovės reikalavimas avansu atlyginti ir 33 425,10 Eur (37 957,00 Eur - 4 531,90 Eur) būsimas darbų defektų šalinimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje nepaneigė ieškovės teiginių apie tai, kad dalis trūkumų pašalinti, o likę trūkumai yra neesminiai, neturintys įtakos atsakovės atsisakymui sumokėti už jos atliktus darbus.

76.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. sausio 10 d., po to (pataisius dažymo darbų trūkumus) 2022 m. vasario 4 d. kreipėsi į atsakovę, informuodama ją apie atliktus darbus ir kartu pateikdama dažymo darbų aktą, į kurį, be dažymo darbų, įtrauktas ir mokestis darbų vadovui (4 000 Eur už 2 mėn.) bei jo pagrindu išrašyta 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra KRN22003 25 606,87 Eur sumai. Atsakovė nesutiko pasirašyti ieškovės akto, nurodydama tokio nesutikimo priežastis. Ieškovė šį aktą pasirašė vienašališkai bei apie tai 2022 m. kovo 1 d. informavo rangovę. Tačiau šiuo atveju teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė šalių susitarimo dėl dažymo darbų apimties ir kainos padidėjimo nuo 11 242 Eur net iki 21 606,87 Eur (25 606,87 Eur – 4000 Eur darbų vadovas). Kita vertus, byloje nustačius, kad statybos darbų apimtis abipusiu sutarimu vykdymo metu keitėsi, atsakovė, neginčija, kad dažomo ploto padidėjo nuo 511 m2 iki 689,45 m2 (skirtumas 178,45 m2)), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, už šį darbų padidėjimą pagal Rangos sutartimi sutartą kainą ieškovė turi teisę reikalauti atsiskaitymo (511 m2 – 11 242 Eur; 689,45 m2 – 15 167,90 Eur). Kadangi atsakovė ieškovės atliktų dažymo darbų defektams pašalinti yra patyrusi 5 993,66 Eur, už šiuos dažymo darbus patirtų išlaidų atlyginti neprašo, tačiau atsakovė šiuos darbus vertina kaip atsakovės netinkamai atliktus bei priešieškiniu prašo sumažinti dažymo darbų pagal sutartį 11 242,00 Eur kainą iki nulio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinga būtų atsakovės patirtas 5 993,66 Eur išlaidas dažymo darbų defektams pašalinti išskaičiuoti iš 15 167,90 Eur sumos ir ieškovei iš atsakovės už dažymo darbus priteisti 9 174,24 Eur (15 167,90 Eur - 5 993,66 Eur), atitinkamai laikant, kad šioje dalyje tenkinamas atsakovės reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo. Nors, viena vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nesuderinusi su ieškove dažų spalvos, atliko dažymo darbus. Kita vertus, byloje nustačius, kad ieškovės atlikti dažymo darbai nebuvo kokybiški, o su trūkumais (pvz. sienų ir lubų nelygumais ir pan.), dėl ko dalį lubų ir sienų reikėjo perdažyti, apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė dėl dažų spalvos esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Dažymo darbų dėl spalvos trūkumas laikytinas neesminiu, neturinčiu įtakos atsakovės atsisakomo sumokėti užmokesčio už šiuos darbus dydžiui (9 174,24 Eur).

77.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą ir dėl 5122,65 Eur už atliktus elektros instaliacijos darbus pagal 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 008 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KRN22006 (Elektros instaliavimas 2997,00 Eur; Šviestuvų montavimas 1840,00 Eur; Elektros medžiagos 285,65 Eur). Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

78.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė iki atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo nebaigė atlikti elektros instaliacijos darbų. Kaip matyti, sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ už elektros instaliacijos darbus šalių sutarta 8 700,00 Eur be PVM kaina. Pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. elektros instaliacijos atliktų darbų aktą už šiuos darbus ieškovės paskaičiuota ir atsakovės sumokėta suma yra 8 932,89 Eur be PVM. Atsakovė pasamdytas kitas rangovas UAB „Iki raktų“ šalindamas ieškovės darbų trūkumus bei baigdamas ieškovės neatliktus darbus atliko darbų už 1665 Eur sumą (50,00 Eur – kabelių tikrinimas prieš II etapą; 120,00 Eur – kabelių pravedimas durų išėjimo mygtukui; 30,00 Eur – spintos apšvietimo ir kištukinio lizdo įrengimas; 20,00 Eur už maitinimo serverinėje įrengimas; 220,00 Eur – kištukinių lizdų montavimas; 40,00 Eur – dimeriavimo funkcijos įrengimas; 15,00 Eur – WC šviestuvo montavimas lubose; 250,00 Eur –serverinės spintos surinkimas; 50,00 Eur – kanalo įrengimas administracijos zonoje; 520,00 Eur – durų valdymo perdarymas; 150,00 Eur – sistemos konfigūravimo darbai; 200,00 Eur – sklendžių duryse pajungimo darbai). Liudytojas A. M., UAB „Iki raktų“ darbuotojas, teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės atlikti darbai turėjo daug trūkumų bei buvo neužbaigti. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad dėl netinkamo elektros laidų išvedžiojimo mirgėdavo šviestuvai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl elektros instaliacijos darbų apimties ir kainos didesnės nei sutarta šalių, o būtent didesnės nei jau buvo sumokėta, t. y. 8 932,89 Eur, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų akte nurodytus darbus priimti bei už juos sumokėti. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovė ieškovei perdavė šviestuvus pakabinti, teismui nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog tai patvirtina šalių susitarimą dėl 2022 m. kovo 1 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų bei jų kainos.

79.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš atsakovo 4000 Eur skolos už statybos darbų vadovo darbą. Byloje nustatyta, kad Darbų sąmatos 11 pozicijoje įtrauktas ieškovo statybos darbų vadovo mėnesinis (vieno mėnesio) atlyginimas (įkainis) – 2000 Eur. Byloje iš esmės nekyla ginčo, kad šalių sutartos ir sąmatoje nurodytos išlaidos darbų vadovui yra už statybos darbų vadovo darbą vienam mėnesiui. Pažymėtina, kad atsakovė sumokėjo ieškovės nurodytas išlaidas darbų vadovui už 3 mėnesius, t. y. 6 000 Eur, Ieškovė ieškiniu prašė papildomai priteisti 4 000 Eur mokestį darbų vadovui už likusius 2 mėn., šią sumą įtraukė į dažymo darbų aktą bei šio akto pagrindu atsakovei 2022 m. vasario 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nekilo ginčo, kad rangovas statybos darbų vadovu paskyrė T. S.. Tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jis nėra atestuotas, t. y. jam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikta teisė vadovauti šalių sutartiems darbams (STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“). Taigi, sutiktina su atsakove, kad ieškovui pagal Sutarties 20.2 punktą, nepaskyrus teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto statybos darbų vadovo, kuris, atstovaudamas Rangovui ir įgyvendindamas suderintą projektą nuo Objekto statybos pradžios iki Objekto pripažinimo tinkamu naudoti, privalėjo vadovauti Rangovo vykdomiems darbams ir pagal kompetenciją atsakyti už pastatyto statinio normatyvinę kokybę ir savarankiškai (nebent statinio statybos darbų vadovas raštu nurodo kitaip) vykdyti STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ numatytas funkcijas bei pareigas, atsakovė (užsakovė) neturi pareigos papildomai sumokėti 4 000 Eur už statybos darbų vadovo darbą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo ieškovės nurodytas išlaidas darbų vadovui už 3 mėnesius, t. y. 6 000 Eur, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pakankamas pagrindas papildomai priteisti iš atsakovės 4 000 Eur už statybos darbų vadovo darbą pagal dažymo darbų aktą bei šio akto pagrindu atsakovei 2022 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tuo labiau, kai byloje nustatyta, kad statybos darbai buvo atlikti su trūkumais, t. y. nesant pagrindo daryti išvadą, jog statybos darbų vadovas visas savo pareigas atliko kvalifikuotai.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

80.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės 2022 m. vasario 8 d. atlikto vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį, nes ieškovė iki 2022 m. vasario 8 d. neužbaigė darbų bei neištaisė darbų trūkumų.

81.       Apeliantė nesutinka su šiuo teismo sprendimu, teigdama, jog ji sutarties galiojimo ir vykdymo metu nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, suteikiančio teisę užsakovui vienašališkai, net nenustatant galimo pažeidimo pašalinimo termino, nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį. Tuo tarpu atsakovės atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas, nenurodant jokio konkretaus sutarties pažeidimo ir nenustatant sutarties pažeidimo pašalinimo termino, iš esmės siekiant tik nesąžiningai išvengti priešpriešinės prievolės atsiskaityti su ieškove už jo tinkamai atliktus darbus, neginčijamai patvirtina atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

82.       Byloje nustatyta, kad sutartimi sulygti darbai pagal darbų grafiką turėjo būti užbaigti iki 2021 m. gruodžio 24 d., kas atsakovei turėjo esminę reikšmę, tačiau iki nustatyto termino darbai baigti nebuvo. Atsakovė 2022 m. sausio – vasario mėn. suteikė ieškovei galimybę ištaisyti darbų trūkumus, tačiau iki vienašalio sutarties nutraukimo dienos ieškovė neužbaigė darbų bei neištaisė darbų trūkumų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Dėl 1 239,25 Eur žalos atsakovei atlyginimo už apgadintus šviestuvus

83.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus ginčo patalpose, darydamas labiau tikėtina išvadą, jog būtent ieškovė (rangovė) juos apgadino.

84.       Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, teigdama, jog atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog už šviestuvų sugadinimą yra atsakinga būtent ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti.

85.       Byloje nekilo ginčo, jog keturi šviestuvai, kurių bendra kaina 1 239,25 Eur (309,8125 Eur × 4) ir kurie buvo perduoti ieškovei pakabinti (sumontuoti), ginčo patalpose buvo apgadinti. Atsakovės direktorė 2022 m. sausio 28 d. el. laišku ieškovės vadovui pateikė apgadintų šviestuvų nuotraukas, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė 2022 m. sausio – vasario mėn. nereiškė jokių pretenzijų dėl jų. Kol atsakovė (užsakovė) nepriėmė šviestuvų pakabinimo darbų rangovas buvo atsakingas už jam perduotas medžiagas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad už apgadintus šviestuvus atsakingi kiti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, ieškovė yra atsakinga už ieškovei priklausiusių keturių šviestuvų apgadinimą, todėl turi atlyginti atsakovei 1 239,25 Eur žalą.

Dėl procesinės bylos baigties

86.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės 21 654,14 Eur permoką, 37 957,00 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir sumažinti dažymo darbų (11 242,00 Eur) kainą iki nulio (neatlyginant), o taip pat atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 30 729,52 Eur skolą iš atsakovės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tiek ir įrodymų visetą, bei apibendrindamas tai kas buvo nurodyta, pripažįsta, kad: (i) ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 272,73 Eur (43 624,06 Eur – 43 351,53 Eur) permoką už ieškovo atliktus darbus perduotus 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų aktais, 4 531,90 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, taip pat iki 9 174,24 Eur (15 167,90 Eur - 5 993,66 Eur) sumažinama kaina už ieškovės atliktus dažymo darbus; (ii) atsakovė turi teisę į 9 174,24 Eur skolą atliktus dažymo darbus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, taip pat kuria atsakovei iš ieškovės priteisė 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus, paliktinos nepakeistos.

87.       Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 130,36 Eur (9 174,24 Eur - 272,73 Eur - 4 531,90 Eur - 1 239,25 Eur) skola už atliktus dažymo darbus bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

89.       Ieškovė pateikė duomenis apie 14 227 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurios susideda iš: 862 Eur – žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų; 55 Eur –žyminio mokesčio už prašymą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitimo, išlaidų; 968 Eur – už prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies papildymo parengimą ir pateikimą teismui; 1 815 Eur – už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; 2 420 Eur – už dubliko parengimą; 847 Eur – už pasiruošimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdžiuose; 1 815 Eur – už atsiliepimo į priešieškinį parengimą; 363 Eur – už prašymo dėl civilinės bylos posėdžio atidėjimo parengimą ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje; 1 694 Eur – už pasiruošimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 7 d. (imtinai) bei rašytinių paaiškinimų parengimą; 1 573 Eur – už pasiruošimą teismo posėdžiui ir ieškovės atstovavimą 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje bei rašytinių paaiškinimų parengimą; 1 815 Eur – už pasiruošimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiuose bei baigiamosios kalbos parengimą. 

90.       Ieškovės atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies papildymo parengimą ir pateikimą teismui buvo priskaičiuota 968 Eur suma. Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti suma yra 783,96 Eur, kadangi 2023 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,90 Eur (1 959,90 Eur × 0,4). Taigi ieškovės prašytos priteisti išlaidos už prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies papildymo parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 783,96 Eur (1 959,90 Eur × 0,4).

91.       Ieškovės atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už atstovavimą 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiuose bei baigiamosios kalbos parengimą buvo priskaičiuota 1 815 Eur suma. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. įvyko teismo posėdis, kuris truko 23 minutes ir pagal Rekomendacijų 9 punktą suapvalinta posėdžio trukmė yra 0 val. 2023 m. balandžio 20 d. numatytas teismo posėdis neįvyko, kadangi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo perkeltas į 2023 m. gegužės 10 d. 2023 m. gegužės 10 d. įvyko teismo posėdis, kuris truko 2 valandas ir 46 minutes ir pagal Rekomendacijų 9 punktą suapvalinta posėdžio trukmė yra 3 val. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimali galima priteisti suma yra 190,03 Eur, kadangi 2022 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 900,30 Eur (1 900,30 Eur × 0,1). Taigi ieškovės prašytos priteisti išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje 2023 m. gegužės 10 d. viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 570,09 Eur (190,03 Eur × 3).

92.       Nors ieškovės atstovė advokatė Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė į PVM sąskaitą faktūrą Serija GSD Nr. 23-45 įtraukė ir baigiamosios kalbos parengimo išlaidas, tačiau tokios išlaidos pagal nusistovėjusią teismų praktiką traktuojamos kaip nebūtinos, todėl negali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasirengimas bylos nagrinėjimui apima ir baigiamosios kalbos rengimą, todėl atskirai už baigiamosios kalbos parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 12 798,05 Eur (862 Eur + 55 Eur + 783,96 Eur + 1 815 Eur + 2 420 Eur + 847 Eur + 1 815 Eur + 363 Eur + 1 694 Eur + 1 573 Eur + 570,09 Eur) (CPK 93 straipsnis).

93.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 6 344 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 746 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 968 Eur išlaidos už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir 3 630 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą buvo priskaičiuota 968 Eur suma. Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatyta, kad už atskirąjį skundą maksimali galima priteisti suma yra 783,96 Eur, kadangi 2023 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,90 Eur (1 959,90 Eur × 0,4). Taigi ieškovės prašytos priteisti išlaidos už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 783,96 Eur (1 959,90 Eur × 0,4).

94.       Ieškovės atstovės advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimą buvo priskaičiuota 3 630 Eur suma. Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme maksimali galima priteisti suma yra 3 331,83 Eur, kadangi 2023 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,90 Eur (1 959,90 Eur × 1,7). Taigi ieškovės prašytos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 3 331,83 Eur (1 959,90 Eur × 1,7). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 5 861,79 Eur (1 746 Eur + 783,96 Eur + 3 331,83 Eur) (CPK 93 straipsnis).

95.       Atsakovė pateikė duomenis apie 29 336,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurios susideda iš: 1 745 Eur – žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidų; 110 Eur – žyminio mokesčio už prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų; 326,70 Eur – už prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą; 2 368,57 Eur – už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2 940,30 Eur – už tripliko parengimą; 122,51 Eur – už lydraščio parengimą ir pateikimą teismui; 816,75 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 408,37 Eur – už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui; 2 123,55 Eur – už priešieškinio parengimą; 245,02 Eur – prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 735,08 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 653,40 Eur – už atstovavimą 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdyje; 816,75 Eur – už įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 898,42 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 490,05 Eur – už atstovavimą 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje; 735,08 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 530,89 Eur – už atstovavimą 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje; 735,08 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 571,73 Eur – už atstovavimą 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdyje; 898,43 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 571,73 Eur – už atstovavimą 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdyje; 490,05 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 367,53 Eur – už rašytinių įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą; 857,58 Eur – už atstovavimą 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje; 449,21 Eur – už rašytinių įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą; 653,40 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 326,70 Eur – už įrodymų rinkimą, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 78,65 Eur – už papildomas kontoros išlaidas; 654,40 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui; 122,51 Eur – už atstovavimą 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, 2 450,25 Eur – už baigiamosios kalbos parengimą; 42,96 Eur – už papildomas kontoros išlaidas; 4 000 Eur – už specialisto konsultacinę išvadą.

96.       Atsakovės atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už tripliko parengimą buvo priskaičiuota 2 940,30 Eur suma. Rekomendacijų 8.3 papunktyje numatyta, kad už dubliką, tripliką maksimali galima priteisti suma yra 2 594,85 Eur, kadangi 2022 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,90 Eur (1 729,90 Eur × 1,5). Taigi atsakovės prašytos priteisti išlaidos už tripliko parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 2 594,85 Eur (1 729,90 Eur × 1,5).

97.       Atsakovės atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui buvo priskaičiuota 408,37 Eur suma. Rekomendacijų 8.17 papunktyje numatyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimali galima priteisti suma yra 178,05 Eur, kadangi 2022 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,50 Eur (1 780,50 Eur × 0,1). Taigi atsakovės prašytos priteisti išlaidos už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.17 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 178,05 Eur (1 780,50 Eur × 0,1).

98.       Atsakovės atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui buvo priskaičiuota 245,02 Eur suma. Rekomendacijų 8.17 papunktyje numatyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimali galima priteisti suma yra 178,05 Eur, kadangi 2022 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,50 Eur (1 780,50 Eur × 0,1). Taigi atsakovės prašytos priteisti išlaidos už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.17 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 178,05 Eur (1 780,50 Eur × 0,1).

99.       Nors atsakovės atstovas advokatas Gediminas Juknevičius į bylinėjimosi išlaidų ataskaitą įtraukė ir baigiamosios kalbos parengimo išlaidas, tačiau tokios išlaidos pagal nusistovėjusią teismų praktiką traktuojamos kaip nebūtinos, todėl negali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasirengimas bylos nagrinėjimui apima ir baigiamosios kalbos rengimą, todėl atskirai už baigiamosios kalbos parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 26 242,66 Eur (1 745 Eur + 110 Eur + 326,70 Eur + 2 368,57 Eur + 2 594,85 Eur + 122,51 Eur + 816,75 Eur + 178,05 Eur + 2 123,55 Eur + 178,05 Eur + 735,08 Eur + 653,40 Eur + 816,75 Eur + 898,42 Eur + 490,05 Eur + 735,08 Eur +530,89 Eur + 735,08 Eur + 571,73 Eur + 898,43 Eur + 571,73 Eur + 490,05 Eur + 367,53 Eur + 857,58 Eur + 449,21 Eur + 653,40 Eur + 326,70 Eur + 78,65 Eur + 654,40 Eur + 122,51 Eur + 42,96 Eur + 4 000 Eur) (CPK 93 straipsnis).

100.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 4 900,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 796,85 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties parengimą ir 3 103,65 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsakovės atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties parengimą buvo priskaičiuota 1 796,85 Eur suma. Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti suma yra 800,04 Eur, kadangi 2023 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,10 Eur (2 000,10 Eur × 0,4). Taigi atsakovės prašytos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 800,04 Eur (2 000,10 Eur × 0,4).

101.       Atsakovės atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus pateiktos sąskaitos patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo priskaičiuota 3 103,65 Eur suma. Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimali galima priteisti suma yra 2 600,13 Eur, kadangi 2023 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,10 Eur (2 000,10 Eur × 1,3). Taigi atsakovės prašytos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatytą sumą, todėl mažintinos iki 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur × 1,3). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 3 400,17 Eur (800,04 Eur + 2 600,13 Eur) (CPK 93 straipsnis).

102.       Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija yra tokia: byla ieškovės naudai buvo išspręsta 36,65 proc. (14,93 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų + 58,37 proc. ieškovės atžvilgiu atmestų priešieškinio reikalavimų), o atsakovės naudai – 63,35 proc. (41,63 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų + 85,07 proc. atsakovės atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų):2. Atitinkamai pagal šią proporciją paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

103.       Ieškovei iš atsakovės priteistina 6 838,83 Eur (18 659,84 Eur (12 798,05 Eur + 5 861,79 Eur) × 36,65 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 18 778,73 Eur (29 642,83 Eur (26 242,66 Eur + 3 400,17 Eur) × 63,35 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 11 939,90 Eur (18 778,73 Eur – 6 838,83 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno renovacijos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 130,36 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimties eurų 36 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno renovacijos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio pasaulis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 11 939,90 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                          Evaldas Burzdikas

                                                                                                                        

 

Edvardas Paliokas

 

                                                                                                                                                                                                   

                                                                                                           Jurgita Sujetienė