Civilinė byla Nr. e2-526-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00377-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2;
3.4.3.2.5; 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomaras“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekenex“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomaras“ (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Ekenex“ (toliau – atsakovė, bendrovė). Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai atsakovė yra skolinga 1 266 944,44 Eur. Apie bankroto bylos inicijavimą pareiškėja informavo atsakovę 2024 m. vasario 20 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovei registruotu laišku, tačiau atsakymo negavo.
2. Teisme 2024 m. balandžio 19 d. gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2024 m. gegužės 9 d. Teismas teisėjo rezoliucija patenkino šį atsakovės prašymą. Teisme 2024 m. gegužės 8 d. gautas atsakovės prašymas dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atidėti 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdį bei įpareigoti pareiškėją pateikti aktualius duomenis. Teismas motyvuota nutartimi atsakovės prašymo netenkino, tačiau pratęsė terminą atsiliepimui pateikti iki 2024 m. gegužės 17 d. Teisme 2024 m. gegužės 16 d. gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atidėti paskirtą teismo posėdį ir įpareigoti pareiškėją pateikti papildomą informaciją.
3. Teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas atsakovės atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus.
4. Teisme 2024 m. gegužės 20 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovės skola kyla iš 2023 m. balandžio 21 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėja atsakovei suteikė trumpalaikę 1 000 000 Eur paskolą. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2023 m. birželio 19 d.; šalys 2023 m. birželio 30 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino, kad atsakovės skola pareiškėjai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 1 041 666,67 Eur. Pažymėjo, kad šiuo metu skola pagal paskolos sutartį, dėl skaičiuojamų palūkanų, yra 1 268 493,15 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino – iškėlė atsakovei UAB „Ekenex“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
6. Teismas, remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad atsakovė UAB ,,Ekenex“ įregistruota 2012 m. spalio 18 d., registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovo pareigas nuo 2015 m. balandžio 3 d. eina S. G. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nenustatyta, kad atsakovei UAB „Ekenex“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.
7. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruotos 7 transporto priemonės, kurioms taikytinas areštas. Viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis, bendrovėje nuo 2024 m. balandžio 17 d. dirba 2 valstybiniu socialiniu draudimu drausti asmenys (prieš metus buvo apie 30); bendrovė yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 42 944,12 Eur už pradelstą mokesčių nepriemoką. LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė nutarties priėmimo dieną kitose civilinėse bylose nedalyvauja. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. balandžio 15 d. duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: Nr.(duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 487,63 Eur skolos išieškojimo.
8. Teismas nustatė, kad paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti už 2021 metus. Bendrovės turtas šiuo laikotarpiu buvo 8 977 537 Eur (ilgalaikis – 271 245 Eur, trumpalaikis – 8 693 536 Eur), bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis – 7 672 247 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 627 708 Eur). Remiantis 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nustatyta, kad 2021 metais atsakovė gavo 208 419 Eur pelno. Kitų finansinės atskaitomybės duomenų (už 2022–2023 metus) atsakovė nepateikė nei VĮ Registrų centrui, nei teismui.
9. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Atkreipė dėmesį, kad nors formaliai įvertinus 2021 metų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, ją būtų galima laikyti mokia, nes balanse nurodyti įsipareigojimai (7 672 247 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertės (8 693 536 Eur), tačiau šie duomenys nėra aktualaus laikotarpio duomenys (2023 metų), todėl šiuo metu situacija gali būti iš esmės pasikeitusi ir atsakovės finansinė būklė gali būti visiškai kitokia. Atsakovė turi įsiskolinimų kreditoriams, kurių nepadengia ilgą laiką. Pareiškėja ir atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėja atsakovei suteikė trumpalaikę 1 000 000 Eur paskolą. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2023 m. birželio 19 d.; 2023 m. birželio 30 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino, kad atsakovės skola pareiškėjai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 1 041 666,67 Eur. Šiuo metu, pareiškėjos duomenimis, skola pagal paskolos sutartį, dėl toliau skaičiuojamų palūkanų, sudaro 1 268 493,15 Eur. Be to, atsakovė yra skolinga VMI 42 944,12 Eur už pradelstą mokesčių nepriemoką.
10. Nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Aktualu ir tai, kad atsakovė nuo 2024 m. balandžio 17 d. turi 2 valstybiniu socialiniu draudimu draustus asmenis, kai prieš metus buvo apie 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iniciavo bankroto procesą ir 2023 m. spalio 31 d. pranešimu kreipėsi į pareiškėją dėl planuojamo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime buvo nurodyta, kad pagal turimus duomenis, atsakovės skola pareiškėjai yra 1 244 860,08 Eur. Atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudarė trumpalaikis turtą, kaip ir visus įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos.
11. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės realių galimybių padengti 1 268 493,13 Eur esamą įsiskolinimą pareiškėjai. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Atsakovė aplinkybės, kad piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdyti ateityje neįrodinėjo. Atsakovė taip pat neįrodinėjo ir savo mokumo, t. y. nevykdė pareigos, kuri nustatyta įstatymu. Todėl yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atsakovė UAB „Ekenex“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir pareiškėjos UAB ,,Tomaras“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymų leidėjo nustatytą pareigą ištirti visus aktualius bylai įrodymus bei veikti aktyviai.
12.2. Apeliantė paaiškino, kad šiuo metu neturi buhalterės, kuri galėtų tinkamai parengti finansinės atskaitomybės dokumentus. Vien tai, kad konkrečiu momentu atsakovė negalėjo teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, nereiškia, jog bendrovė yra nemoki.
12.3. Apeliantė pateikė dokumentus, kurie kelia abejonių pareiškėjos turimo reikalavimo pagrįstumu. Teismo prašė įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus paaiškinimus dėl reikalavimo, tačiau teismas šių prašymų netenkino. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo išnagrinėti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jį kvestionavo, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, pažeisdamas civilinio proceso principus.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB ,,Tomaras“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, kad yra moki ir jai neturėtų būti keliama bankroto byla. Apeliantė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė į bylą nei aktualių finansinių ataskaitų, nei duomenų apie kreditorius, debitorius, valdomą turtą, nei kitos JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytos informacijos. Argumentų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė yra moki, nebuvo pateikta ir kartu su atskiruoju skundu.
13.2. Priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai bankroto byla iškelta pagrįstai ir teisėtai. Apeliantė nevykdo įsipareigojimų pareiškėjai pagal paskolos sutartį jau metus laiko. Byloje pateikti duomenys, kad apeliantė turi įsiskolinimą VMI, kuris didėja. Apeliantė nuo 2023 metų nevykdo pareigos teikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai, kad apeliantė nerengia ir neviešina savo finansinės atskaitomybės dokumentų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ji ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir nesąžiningai slepia savo finansinę padėtį, kuri yra sunki nuo 2023 metų. Be kita ko, byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad 2023 m. spalio 31 d. pranešimuose kreditoriams „Dėl bankroto bylos inicijavimo“ apeliantė pati patvirtino, jog negali vykdyti prievolių kreditoriams ir siekė inicijuoti nemokumo procedūrą ne teismo tvarka. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nevykdo ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes yra nemoki.
13.3. Apeliantė nesąžiningai kvestionuoja pareiškėjos reikalavimo teisę į apeliantę. Byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantė pareiškėjai siųstame 2023 m. spalio 31 d. pranešime „Dėl bankroto bylos inicijavimo“ nurodė, jog „Bendrovės turimais duomenimis, bendrovės skola Jūsų bendrovei (įskaitant netesybas bei palūkanas) sudaro 1 244 860,08 Eur“.
13.4. Byloje yra pateikti duomenys, kad skola kyla iš 2023 m. balandžio 21 d. paskolos sutarties, kuria pareiškėja apeliantei suteikė trumpalaikę 1 000 000 Eur paskolą. Remiantis paskolos sutarties sąlygomis, už naudojimąsi paskolos lėšomis turi būti mokamos palūkanos. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2023 m. birželio 19 d. Į bylą yra pateiktas ir šalių pasirašytas 2023 m. birželio 30 d. Skolų suderinimo aktas, kuriuo apeliantė patvirtino, kad apeliantės skola pareiškėjai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 1 041 666,67 Eur, iš jų 1 000 000 Eur suteikta paskola; palūkanos – 41 666,67 Eur. Šiuo metu skola yra didesnė, nes toliau skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad paskolą būtų grąžinusi ir palūkanas sumokėjusi, taigi ji nepaneigė, jog pareiškėja yra jos kreditorė ir turi didesnę nei 1,2 mln. Eur reikalavimo teisę į apeliantę.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė yra nemoki. Teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė reikšmingų įrodymų. Be kita ko, apeliantės nuomone, teismas pirmiausia privalėjo išnagrinėti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimą.
17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
18. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
23. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl (nemokumo) bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ekenex“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2012 m. spalio 18 d., bendrovės vadovas – S. G. UAB ,,Ekenex“ įstatinis kapitalas – 1 000 000 Eur. Bendrovė užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmenine prekyba. Bendrovė 2024 m. kovo 29 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų.
26. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 metus, matyti, kad bendrovės turtas minėtu laikotarpiu siekė 8 977 537 Eur (ilgalaikis – 271 245 Eur, trumpalaikis – 8 693 536 Eur), bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis – 7 672 247 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 627 708 Eur). Remiantis 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nustatyta, kad 2021 metais atsakovė gavo 208 419 Eur pelno. Kitų finansinės atskaitomybės duomenų (už 2022–2023 metus) atsakovė nepateikė nei VĮ Registrų centrui, nei teismui.
27. Remiantis viešai skelbiamais VĮ ,,Regitra“ duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. liepos 3 d. bendras apeliantei priklausančių ir (ar) valdomų transporto priemonių skaičius buvo 4, iš kurių 1 nuomojamas arba išperkamas.
28. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad UAB ,,Ekenex“ turi 2 darbuotojus, skolos VSDFV biudžetui nėra. Patikrinus viešai skelbiamus duomenis apie juridinius asmenis, kurie turi deklaruotų mokesčių mokestines nepriemokas, nustatyta, kad UAB ,,Ekenex“ 2024 m. liepos 4 d. duomenimis turi VMI 43 730,04 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis jos atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos.
29. Remiantis byloje pateikta 2023 m. balandžio 21 d. paskolos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėja atsakovei suteikė trumpalaikę 1 000 000 Eur paskolą. Remiantis paskolos sutarties sąlygomis, už naudojimąsi paskolos lėšomis turi būti mokamos palūkanos. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2023 m. birželio 19 d. Byloje pateiktas šalių pasirašytas 2023 m. birželio 30 d. Skolų suderinimo aktas, kuriuo apeliantė patvirtino, kad jos skola pareiškėjai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 1 041 666,67 Eur, iš jų: 1 000 000 Eur suteikta paskola pagal paskolos sutartį; palūkanos – 41 666,67 Eur.
30. Minėta (žr. šios nutarties 18 punktą), sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinamos dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas).
31. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Apeliantė nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi ir įsiskolinimų valstybės biudžetui. Remiantis 2021 metų balanso duomenimis, iš esmės visi įsipareigojimai turėjo būti padengti per vienerius metus (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 627 708 Eur, bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis – 7 672 247 Eur). Kaip matyti iš byloje pateikto skolų suderinimo akto turinio (dokumento registracijos numeris DOK-17843), 2023 m. birželio 30 d. duomenimis, t. y. daugiau nei prieš metus, apeliantės įsiskolinimas pareiškėjai sudarė 1 041 666,67 Eur. Byloje kartu su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateiktas apeliantės pranešimas dėl bankroto bylos inicijavimo, patvirtina, kad 2023 m. spalio 31 d. apeliantės įsiskolinimas pareiškėjai padidėjo (iki 1 244 860,08 Eur). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, matyti, kad nuo 2024 m. balandžio 1 d. sistemingai didėja ir įsiskolinimas VMI (2024 m. balandžio 1 d. įsiskolinimas sudarė 17 223,58 Eur, o 2024 m. liepos 4 d. duomenimis – 43 730,04 Eur). Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje nesant duomenų, kad apeliantė būtų padengusi skolas kreditoriams, ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumą, ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas yra laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką ir jos patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.
32. Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 23 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.
33. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 metus, kurie nurodo ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2021 metais buvusią finansinę padėtį, bei byloje surinktų duomenų iš viešų registrų.
34. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 metus, matyti, kad bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 8 977 537 Eur, ir tai apėmė iš esmės visą trumpalaikio turto dalį (ilgalaikis – 271 245 Eur, trumpalaikis – 8 693 536 Eur). Nors bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis – 7 672 247 Eur, neviršijo apeliantės 2021 metais turimo turto vertės, tačiau, kaip minėta, jį sudarė iš esmės trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Be kita ko, aptariami duomenys nėra aktualaus laikotarpio duomenys (2023 metų), todėl šiuo metu situacija gali būti iš esmės pasikeitusi.
35. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nors formaliai įvertinus 2021 metų apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovę būtų galima laikyti mokia, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, jog apeliantė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams gana ilgą laiką (žr. šios nutarties 31 punktą), įrodo, kad bendrovė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, taigi jos turimi įsipareigojimai viršija valdomo turto vertę. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pareigos parengti ir pateikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymas nepaneigia minėtos išvados bei negali būti pateisinamas aplinkybe, jog šiuo metu apeliantė neturi buhalterės, kuri galėtų tinkamai parengti finansinės atskaitomybės dokumentus.
36. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles (nepateiktos darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų), sąskaitos ir pan.). Minėta (žr. šios nutarties 27 punktą), kad 2024 m. liepos 4 d. duomenimis, apeliantė turi tik 2 darbuotojus, nors 2023 metais panašiu metu turėjo apie 30 darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kartu su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo teismui pateikė pačios apeliantės kreditoriams 2023 m. spalio 31 d. išsiųstą pranešimą apie ketinimą inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad vien tai, jog ji nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę, nepagrindžia, jog bendrovė yra nemoki, tačiau paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ir 2023 metais bendrovė ketino pati kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, todėl jos prasta finansinė situacija nėra trumpalaikė. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad atsakovė negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
39. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
40. Nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė reikšmingų įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Nuoseklioje teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024). Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas ne kartą patenkino apeliantės prašymus dėl termino atsiliepimui į pareiškimą ir papildomiems įrodymams pateikti pratęsimo, tačiau bendrovė taip ir nepateikė nei aktualių finansinių ataskaitų, nei duomenų apie kreditorius, debitorius, valdomą turtą, neįvykdė pareigos pateikti kitos JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytos informacijos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nepakankamu aktyvumu renkant įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti.
41. Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi argumentu, kad teismas pirmiausia privalėjo išnagrinėti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimą, tačiau, viena vertus, šis argumentas nei patvirtina, nei paneigia, jog apeliantė yra (ne)moki, todėl neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo apeliantei. Kita vertus, civilinės bylos iškėlimo stadijoje (šiuo atveju dėl nemokumo (bankroto) bylos bendrovei iškėlimo) teismas kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausiai siekdamas nustatyti ne kreditorės finansinio reikalavimo dydį, o kreditorės statusą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantės skola pareiškėjai kyla iš 2023 m. balandžio 21 d. paskolos sutarties. Taip pat šalių pasirašytas 2023 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas, kuriuo apeliantė patvirtino, kad skola pareiškėjai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 1 041 666,67 Eur (1 000 000 Eur suteikta paskola pagal paskolos sutartį, palūkanos – 41 666,67 Eur). Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad paskolą būtų grąžinusi, taigi nepaneigė, jog pareiškėja yra atsakovės kreditorė ir gali inicijuoti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą.
42. Pažymėtina, kad atsakovė bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė apeliantei nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos, nes atskirasis skundas atmetamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė