Administracinė byla Nr. eA-290-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01597-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4; 24.3; 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) atkurti pareiškėjos dukros M. Š. 2015 m. sausio 12 d. registraciją Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KSI) ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. sausio 12 d. prasidėjo vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes registracija ir 1.50 val. pareiškėjos dukra M. Š. buvo priregistruota į laukiančiųjų eilėje sąrašą į darželį „Lazdynėlis“, tačiau vėliau jos registracija buvo anuliuota. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmai registruojant dukrą buvo teisėti ir atitiko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2185 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, todėl Administracijos veiksmai, kuriais buvo anuliuota registracija, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.
3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji ir jos atstovas nebuvo informuoti, kokiu pagrindu registracija buvo anuliuota, negavo jokios informacijos apie pareiškėjos dukros registracijos anuliavimą iš karto po šio teisinio fakto. Pareiškėjos nuomone, Administracijos veiksmai galbūt vilkinant sprendimą, keičiant savo nuomonę, priimant neteisėtus ir teisės aktais nepagrįstus sprendimus pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, o registracijos anuliavimas yra nepagrįstas, neteisingas, todėl naikintinas.
4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinoma, jog registracija į darželius neįvyko, nes sistema neveikė, o prašymai, kuriuos pavyko užregistruoti, buvo užregistruoti atsitiktinai, todėl jie turėjo būti ir buvo anuliuoti. Vilniaus miesto savivaldybė viešai ir iš karto po nepavykusios registracijos informavo visuomenę, kad užregistruoti prašymai bus anuliuoti ir bus skelbiama nauja registracija, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog Administracija sukėlė jai teisėtus lūkesčius, kad registracija nebus anuliuota. Tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti principai, tiek Apraše nurodyti siekiai negalėjo būti įgyvendinti palikus galioti pareiškėjos ir kitų atsitiktinai užregistruotų asmenų prašymus, nes Aprašo 26 punktas nustato, kad vaiko vieta eilėje skiriama, be kita ko, ir pagal prašymo pateikimo laiką.
6. Atsakovas pabrėžė, kad nepanaikinus asmenų prašymų, kurie buvo užregistruoti atsitiktinai 2015 m. sausio 12 d., šie asmenys atsitiktinumo dėka įgytų nepagrįstą pranašumą. Atsitiktinai užregistruotų prašymų anuliavimas buvo būtinas siekiant užtikrinti asmenų lygias galimybes. Nepanaikinus prašymų, kurie buvo pateikti sistemos atstatymo metu, būtų pažeistos asmenų, kurių prašymai nebuvo atsitiktinai užregistruoti, teisės. Atsakovo manymu, skundžiami veiksmai atitinka siekiamus tikslus ir buvo išlaikytas balansas tarp viešojo ir privataus intereso. Pareiškėjos teisės nebuvo suvaržytos labiau negu reikia, nes pareiškėjai buvo paliktos galimybės iš naujo teikti prašymą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis prašymai turėjo būti teikiami 2015 m. sausio 12 d., t. y. veikiant sistemai, kartu su kitais tėvais, ir šią savo teisę pareiškėja jau įgyvendino.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos A. Š. skundą atmetė.
8. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad informacinė sistema, per kurią buvo teikiami prašymai dėl registracijos į darželius, 2015 m. sausio 12 d. buvo sutrikusi. Kaip paaiškino atsakovas, 2015 m. sausio 12 d. registracijos metu dėl techninių sutrikimų buvo registruojami ne visi teikti prašymai, o pareiškėjos prašymas buvo užregistruotas atsitiktine tvarka. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Administracija sukėlė pareiškėjai pagrįstų vilčių dėl 2015 m. sausio 12 d. registracijos į vaikų darželį palikimo galioti, nes tą pačia dieną žiniasklaidoje bei Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje pasirodė informacija apie sutrikusią registraciją į darželius, kurioje, be kita ko, buvo nurodoma, kad pavykusios registracijos bus anuliuotos. Teismas sprendė, kad pareiškėja galėjo numatyti ir numatė, jog jos dukros registracija į darželį bus panaikinta, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju negali remtis teisėtų lūkesčių principu, siekdama nuginčyti registracijos panaikinimą.
9. Teismas konstatavo, kad nors registracijos anuliavimas Apraše ar kituose teisės aktuose nebuvo nustatytas, tačiau tokių veiksmų atlikimo būtinybė kyla iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo bei 13 punkte įtvirtinto žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad informacinė sistema, per kurią registruojami prašymai ir formuojama eilė į vaikų darželius, veikė netinkamai, todėl dalis asmenų, teikusių prašymus per šią sistemą nebuvo užregistruoti, nors prašymus galbūt pateikė anksčiau nei tai padarė sistemos užregistruoti asmenys. Todėl dėl techninių kliūčių užregistruoti asmenys, tarp jų ir pareiškėja, įgijo pranašumą kitų prašymus teikusių asmenų atžvilgiu, nors sistemai veikiant tinkamai, užsiregistravusių eilė į darželius būtų buvusi sudaryta kita tvarka. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tokiu atveju pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ikimokyklinio ugdymo organizatorė, pagrįstai panaikino 2015 m. sausio 12 d. registracijos į darželius rezultatus. Teismas pareiškėjos teiginį, kad jos teisės buvo pažeistos, vertino kritiškai, nurodydamas, jog Administracija paskelbė naują registraciją į darželius ir pareiškėja šia galimybe pasinaudojo.

III.

10. Pareiškėja A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėja paaiškina, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos dukros registracijos. Pareiškėjos veiksmai registruojant dukrą į darželį buvo teisėti ir pagrįsti galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėja, atlikusi reikiamus veiksmus elektroninėje sistemoje, turi teisę reikalauti, kad jos registracija būtų laikoma galiojančia. Teismas nevertino aplinkybės, kad registracijos anuliavimas pažeidžia pareiškėjos interesus, nors pareiškėja pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog jos dukros registracija yra sėkminga. Kitos panašios registracijos (pvz., 2015 m. kovo 25 d. registracija į darželius) taip pat neveikė sėkmingai, tačiau aplinkybė, jog registracijos sistema neveikė itin sklandžiai, negalėtų būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios pareiškėjos lūkesčiai ir interesai galėtų būti pažeisti anuliuojant registraciją. Nustačius, kad pareiškėja neturėjo teisėto lūkesčio, būtų galima daryti išvadą, jog valstybė vien dėl neva atsiradusių sutrikimų gali nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neužtikrinti teisinio tikrumo ir saugumo.
12. Pareiškėjos teigimu, registraciją į darželius vertinant vien iš lygių galimybių pusės ir netaikant teisėtumo, teisinės valstybės principų, susiklostytų situacija, kuomet registracijos sistema praktikoje galėtų nuolat būti pripažįstama netinkamai veikiančia. Administracija nepagrįstai ir neteisėtai daro prielaidas, kad pareiškėjos dukros užregistravimas turėjo būti anuliuotas dėl lygių galimybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad egzistavo techninės kliūtys dėl registracijos į darželius, o sistemai veikiant tinkamai, užsiregistravusių eilė į darželius būtų buvusi sudaryta kita tvarka. Administracija nepateikė dokumentų ir neįrodė, kad techninės kliūtys iš tiesų buvo dėl trečiųjų asmenų kaltės, taip pat nepateikė objektyvių duomenų ir neįrodė, kad pareiškėja įgavo pranašumą prieš kitus, t. y. anksčiau prašymus teikusius asmenis. Pareiškėja nebuvo informuota, kokiu pagrindu registracija buvo anuliuota, negavo jokios informacijos apie pareiškėjos dukros registracijos anuliavimą iš karto po šio teisinio fakto. Atsakovo išplatinti pranešimai žiniasklaidai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra iš dalies klaidingi. Pareiškėja turi aiškų interesą reikalauti atstatyti 2015 m. sausio 12 d. registraciją, nes ją atstačius pareiškėjos dukra objektyviai būtų aukščiau laukiančiųjų eilėje nei yra dabar.
13. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes pagal Aprašo 10 punktą kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti įstaigą panaikina ankstesnįjį, t. y. pareiškėjos 2015 m. kovo 25 d. prašymas panaikino ankstesnius prašymus. Atsakovas pažymi, kad jis, anuliuodamas pareiškėjos registraciją, laikėsi įstatymų reikalavimų, įskaitant ir lygių galimybių principo (VSĮ 4 str. 6 ir 13 p.), veikė įstatymų suteiktos kompetencijos ribose (VSĮ 5 str. 1 d. 1 p.) ir tokiu būdu atliko įstatymais priskirtas funkcijas – organizavo ikimokyklinį ugdymą (VSĮ 6 str. 8 p.). Nors galimybė anuliuoti registraciją nebuvo expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvirtinta galiojusiame Apraše, tačiau teisės aktų, įskaitant ir VSĮ bei Aprašo, reikalavimai ir tikslai turėjo būti įgyvendinti nepaisant Apraše egzistavusios reguliavimo spragos. Asmenys, kurie dėl sistemos netinkamo veikimo užregistravo savo vaikus į darželius, neturėtų įgyti daugiau teisių atsitiktinumo dėka. Būtų neteisinga vertinti, kad iš tokios situacijos, kai minėti teisės principai yra pažeidžiami, asmenims atsiranda teisėtos teisinės pasekmės.
15. Atsakovo teigimu, pritaikyta priemonė atitinka siekiamus tikslus, užtikrina asmenų lygiateisiškumą, sudaro sąlygas viešojo administravimo subjektui suteikti skaidrias paslaugas. Atsakovas paaiškina, kad jis, susidūręs su nenumatytomis techninėmis kliūtimis, ėmėsi veiksmų užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Techninių kliūčių aplinkybės pareiškėja neginčijo nei skunde, nei teismo posėdyje, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog registracija į darželius įvyko 2015 m. sausio 12 d., nes iš faktinių aplinkybių matyti, jog priėmimas į darželius buvo perkeltas ir įvyko 2015 m. kovo 25 d. Atsakovas laikosi pozicijos, kad informacija apie registracijos anuliavimą buvo pakankamai aiški ir oficiali, todėl pareiškėjos teiginiai dėl lūkesčių, jog jos registracija nebus panaikinta, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Ši byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos A. Š. 2015 m. sausio 12 d. atliktos dukros M. Š. registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę anuliavimo teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Administracija pagrįstai panaikino 2015 m. sausio 12 d. registracijos į darželius rezultatus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir atkurti jos dukros registraciją.
19. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, jog pareiškėjos dukros registracija buvo anuliuota nepagrįstai, dėl to yra pagrindas ją atkurti.
20. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja 2015 m. sausio 12 d. atliko savo dukros registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę veiksmus – pateikdama prašymą elektroniniu būdu užpildė elektroninę prašymo formą (I t., b. l. 15–16). 2015 m. sausio 12 d. 2.17 val. pareiškėja elektroniniu paštu gavo automatinį pranešimą, kad sėkmingai užsisakė Vilniaus miesto savivaldybės elektroninę paslaugą Vaikų priėmimas į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę (I t., b. l. 10). Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemoje buvo galima matyti, jog pareiškėjos dukra užregistruota 2015 m. sausio 12 d. (I t., b. l. 7, 11). 2015 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pareiškėja gavo Vilniaus miesto savivaldybės automatinį pranešimą, kad ji sėkmingai užsisakė Vilniaus miesto savivaldybės paslaugą Vaikų registravimas į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę, paslaugos registracijos Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KSI) (I t., b. l. 8–9). Tačiau, kaip teigia pareiškėja, 2016 m. vasario 16 d. ji pastebėjo, kad jos dukros registracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos portale neliko. Iš susirašinėjimo su Administracijos specialiste 2015 m. kovo 2 d. pareiškėjos atstovas gavo patvirtinimą, kad pareiškėjos dukros 2015 m. sausio 12 d. registracija į darželį iš tiesų buvo anuliuota (I t., b. l. 20).
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės šalių argumentai dėl to, kad 2015 m. kovo 25 d. pareiškėja pateikė antrą prašymą priimti jos dukrą į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę, t. y. prašymą, kuris buvo paduotas po šioje byloje vertintino registracijos anuliavimo pagal 2015 m. sausio 12 d. paduotą prašymą. Pareiškėja atsakovo veiksmų neteisėtumą sieja su registracijos pagal 2015 m. sausio 12 d. paduotą prašymą anuliavimu ir pagal šį prašymą pareiškėjos įgytų teisių paneigimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016). Šiuo atveju būtent ir vertintina, ar Administracijos atliktas pareiškėjos dukros registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę panaikinimas pagal 2015 m. sausio 12 d. paduotą prašymą buvo teisėtas šio veiksmo atlikimo metu.

V.

22. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia inter alia (be kita ko) teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, anuliuojant jos dukros 2015 m. sausio 12 d. 2.17 val. atliktą registraciją į laukiančiųjų eilėje sąrašą į darželį „Lazdynėlis“.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).
24. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja įgijo teisėtus lūkesčius dėl jos atliktos sėkmingos dukros registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę galiojimo, svarbu pastebėti, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų (žr., pvz., 2013 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-288/2013, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-3164/2012 ir kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje atitinkamai pažymima, jog remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali kiekvienas asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė pagrįstų vilčių (1987 m. kovo 11 d. sprendimo Van den Bergh en Jurgens BV ir Van Dijk Food Products (Lopik) BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 265/85, EU:C:1987:121, 44 p., 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Bell & Ross BV prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C‑426/10, EU:C:2011:612, 56 p.).
25. Nagrinėjamu atveju ginčui kilus dėl registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę anuliavimo reikia pažymėti, kad priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo, prašymų priimti į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pateikimo ir tėvų (globėjų) informavimo apie priėmimą tvarką, informacinės sistemos struktūrą, informacinės sistemos tvarkytojo ir informacinės sistemos administratoriaus, naudotojo ir vartotojo funkcijas ir atsakomybę nustato Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2185. Aprašo 15 punkte nurodyta, jog teikiant prašymą elektroniniu būdu užpildoma elektroninė prašymo forma, esanti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt (būtina užpildyti privalomas skiltis). Informacinė sistema (toliau – ir IS) automatiškai patikrina prašyme pateiktų duomenų teisingumą. Už duomenų teisingumą atsako tėvai (15.1 p.); IS automatiškai užregistruoja prašymą, užregistruotam vaikui suteikiamas identifikacinis kodas (kai pateikiami visi teisingi duomenys) (15.2 p.); IS vartotojui elektroniniu paštu arba trumpąja žinute (SMS) (pagal pasirinktą informacijos gavimo būdą) patvirtinama, kad duomenys sėkmingai užregistruoti ir nurodomas užregistruoto vaiko identifikacinis kodas (15.3 p.). Pagal Aprašo 10 punktą, prašymai galioja, iki bus suteikta paslauga. Kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti švietimo įstaigą panaikina ankstesnįjį. Aprašo 32 punkte nurodyta, jog tėvams (globėjams) apie skirtą vietą švietimo įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, SMS žinute. Registravusiam prašymą asmeniui prisijungus prie Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės www.vilnius.lt taip pat galima matyti savo vaiko informaciją.
26. Įvertinus Apraše įtvirtintas teisės normas yra pagrindas teigti, jog patvirtinimas, kad duomenys sėkmingai užregistruoti, ir vaiko identifikacinio kodo suteikimas yra reikšmingos aplinkybės, liudijančios apie sėkmingą registraciją (Aprašo 15 p.). Toliau seka pranešimas apie skirtą vietą (Aprašo 32 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Aprašo nuostatas atlikus registracijai į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę reikalingus veiksmus, gavus patvirtinimą, kad duomenys sėkmingai užregistruoti, ir vaiko identifikacinį kodą, tokia asmens atlikta registracija paprastai turėtų galioti.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išdėstyti duomenys rodo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos atlikti veiksmai (2015 m. sausio 12 d. užpildė elektroninę prašymo formą, esančią Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, dėl savo dukros registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę) ir jos gauta informacija (2015 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu gautas Vilniaus miesto savivaldybės pranešimas, kad pareiškėja sėkmingai užsisakė Vilniaus miesto savivaldybės paslaugą Vaikų registravimas į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę, ir suteiktas užregistruoto vaiko identifikacinis kodas – paslaugos registracijos Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KSI) atitinka Aprašo 15 punkto reikalavimus, keliamus sėkmingam duomenų užregistravimui. Pareiškėjos teisė laikytina teisėtai įgyta iš teisėto šaltinio – galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu atliktos registracijos, dėl to byloje susiklosčiusi situacija vertinama kaip suponavusi pareiškėjos pagrįstų vilčių (teisėtų lūkesčių) kilimą dėl jos registracijos galiojimo ir jos dukros dalyvavimo eilių sudarymo procese vietai švietimo įstaigoje gauti. Be to, prašymo pateikimo laikas yra reikšmingas kriterijus, kadangi iš Aprašo 26 punkto matyti, jog vieta eilėje skiriama, be kita ko, pagal prašymo pateikimo laiką. Taigi pareiškėjai buvo svarbu, jog jos sėkminga registracija galiotų.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėja šiuo atveju negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, vertina kaip nepagrįstas. Tai, jog 2015 m. sausio 12 d. Administracija Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje paskelbė informaciją, kad dėl kol kas dar nenustatytų techninių priežasčių registracija į sostinės darželius sutriko ir buvo sustabdyta ir šiuo metu vaikai į darželius neregistruojami, o tų, kuriems pavyko užsiregistruoti, prašymai bus anuliuoti (I t., b. l. 83), taip pat tai, jog Administracija 2015 m. sausio 14 d. paskelbė informaciją, kad bus anuliuoti atsitiktiniai nestabiliai veikiant sistemai 2015 m. sausio 12 d. užregistruoti prašymai ir paskelbta nauja registracija (I t., b. l. 84), negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos teisėti lūkesčiai neturėjo susiformuoti. Šios aplinkybės yra bendro pobūdžio, jos nebuvo individualizuotos ar tokios, iš kurių pareiškėja galėjo akivaizdžiai ir konkrečiai suprasti, jog būtent jos registracija yra panaikinama. Kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemoje buvo galima matyti, jog pareiškėjos dukra užregistruota 2015 m. sausio 12 d. (I t., b. l. 7, 11), ir tokia informacija, kaip teigia pareiškėja, buvo teikiama iki 2015 m. vasario 16 d.

VI.

29. Vertinant pareiškėjos dukros registracijos anuliavimo proceso teisėtumą, pažymėtina, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra priskiriamas prie savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
30. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinti savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, (4 str. 1 d. 6 p.) bei žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, kuris, be kita ko, apima ir lygių galimybių užtikrinimą (4 str. 1 d. 13 p.).
31. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas, 2014 m. liepos 3 d. nutarimas). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai).
32. Teisėjų kolegija vertina, jog Administracija yra atsakinga už sklandų ir lygiais pagrindais pagrįstos registracijos į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priėmimo užtikrinimą. Be to, Aprašo 4 punkte numatyta, jog informacinės sistemos paskirtis – registruoti tėvų (globėjų) prašymus, sudaryti grupes, tvarkyti grupių ir jas lankančių bei pageidaujančių lankyti vaikų duomenis, siekiant viešai ir skaidriai tenkinti tėvų (globėjų) poreikius, teikti patikimą ir tikslią informaciją Vilniaus gyventojams. Taigi skaidrumas ir viešumas buvo vienas iš registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę tikslų.
33. Iš bylos duomenų ir Administracijos argumentų matyti, kad 2015 m. sausio 12 d. registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę procesas dėl techninių kliūčių nebuvo sėkmingas, todėl pareiškėjos registracija į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę buvo panaikinta, taip siekiant balanso tarp viešojo ir privataus intereso, kad būtų sudarytos sąlygos suteikti skaidrias paslaugas – kitiems asmenims lygiais pagrindais dalyvauti registracijoje pakartotinai organizuojant registracijos į darželius procesą. Taigi būtina įvertinti, ar pareiškėjos registracija galėjo būti panaikinta siekiant minėtų tikslų.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.). Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo.
35. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Pastebėtina, jog Apraše nėra įtvirtinta nuostatų, kuriose būtų aptariami atvejai, kada, sėkmingai užregistravus duomenis ir gavus identifikacinį kodą, tokia sėkminga asmenų registracija gali būti panaikinama.
36. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).
37. Byloje esančiais duomenimis tvirtinama, jog 2015 m. sausio 11 d. 23.40 val. buvo pastebėti tinklapio www.vilnius.lt sutrikimai, todėl nuo 00.00 val. dauguma vartotojų negalėjo pasiekti centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje prašymo pildymo formos. Kai kuriems vartotojams pavyko užsiregistruoti. 2015 m. sausio 12 d. iki sistemos sustabdymo (2.30 val.) buvo užregistruoti tik 109 prašymai, sistema buvo sutrikusi ir veikė nestabiliai, prašymai užsiregistravo atsitiktinai tam tikru momentu, atstatinėjant sistemos darbą (II t., b. l. 3). Iš 2015 m. sausio 12 d. Incidento tyrimo ataskaitos (II t., b. l. 4–7) matyti, jog kilusio incidento poveikis – neveikia www.vilnius.lt tinklapis, numanoma priežastis – negalimas prisijungimas prie duomenų bazės serviso iš aplikacijų servisų. Analizuojant esamus žurnalinius įrašus aplikacijų serveryje buvo aptikta pastovi „brute force“ tipo ataka iš išorinių IP adresų, bandant prisijungti „root“ vartotojo vardu. Išsami įvykių, sukėlusių incidentą, analizė bei identifikavimas negalimas, nesant išsamios informacijos apie įvykius aplikacijų serveryje.
38. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Administracijos vyriausiajam specialistui N. Š. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis iš anksto neparuošė saugyklos darbui, neužtikrino sklandaus darbo ir saugumo, prieš atkuriant sistemos kopiją neužfiksavo esamos sistemos būsenos ir neišsaugojo informacijos apie serverio įvykius nuo 2015 m. sausio 11 d. 19.30 val. iki 2015 m. sausio 12 d. 2.30 val., tuo padarydamas incidento priežasčių nustatymą negalimu. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos I-ojo skyriaus 2015 m. kovo 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nes nėra nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (II t., b. l. 12–20).
39. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog techniniai sutrikimai Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemoje 2015 m. sausio 12 d. vykstant registracijos į Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę procesą buvo realūs ir dauguma vartotojų negalėjo pateikti elektroninių prašymų ir užregistruoti savo vaikų (2015 m. sausio 12 d. buvo užregistruoti tik 109 prašymai, kai per pakartotinę registraciją 2015 m. kovo 25 d., Administracijos teigimu, jau buvo užregistruota 9 000 prašymų). Įvertinus byloje esančius duomenis yra pagrindas teigti, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemos techninių trukdžių asmenų prašymai 2015 m. sausio 12 d. buvo registruojami atsitiktine tvarka. Susiklosčiusi situacija sutrukdė Administracijai užtikrinti sklandžią ir lygiais pagrindais pagrįstą registraciją į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, taip pat pasiekti registracijos skaidrumo ir viešumo tikslą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, jog savo ruoštu sėkminga pareiškėjos registracija neatitiko lygiateisiškumo ir skaidrumo reikalavimų. Šiuo atveju itin svarbu tai, jog dėl techninių sistemos trukdžių, kurie savo esme gali būti prilyginami nenugalimos jėgos (force majeure) atvejui, savo vaikų neužregistravę asmenys atsidūrė žymiai blogesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurių registracija buvo sėkminga. Be to, asmenų, kuriems 2015 m. sausio 12 d. registracija nebuvo sėkminga, buvo žymiai daugiau nei tų, kuriems registracija buvo sėkminga. Taigi nagrinėjama situacija yra susijusi su daugelio asmenų interesais, atitinkamai pasekmės dėl vienų asmenų pavykusios, o kitų nepavykusios registracijos kilo daugeliui asmenų. Susidarius tokiai situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijai buvo būtina pasverti konkuruojančias vertybes – sėkmingai užsiregistravusių asmenų ir nesėkmingai užsiregistravusių asmenų interesus.
40. Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos „valstybė prižiūri mokymo <...> įstaigų veiklą“, 46 straipsnio 4 dalies nuostatos „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, šio straipsnio 5 dalies nuostatos „valstybė gina vartotojo interesus“ aukštųjų mokyklų teisinių santykių srityje valstybei kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris neiškreiptų sąžiningos konkurencijos, taip pat įtvirtinti įvairias aukštojo mokslo paslaugų vartotojų interesų gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas, 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog vartotojų teisių gynimas yra aktualus ir valstybės prižiūrimoje mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos srityje, inter alia priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes procese.
41. Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Administracija pagrįstai sprendė, jog tai, kad dauguma gyventojų (vartotojų) galėtų pakartotinai dalyvauti registracijoje, bei lygiateisiškumo principo ir skaidrumo užtikrinimas nusveria individualų sėkmingai užsiregistravusių asmenų (inter alia pareiškėjos) interesą. Byloje analizuojamą pareiškėjos registracijai pritaikytą ribojimą (jos panaikinimą) yra pagrindas vertinti kaip pagrindžiamą teisėtu tikslu – viešuoju interesu – konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), užtikrinti registracijos proceso skaidrumą ir lygiateisiškumo principą. Toks pareiškėjos teisų ribojimas vertintinas kaip proporcinga priemonė, atitinkanti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus. Juolab jog tokiu ribojimu pareiškėjos teisė dalyvauti registracijos į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę procese nebuvo paneigta apskritai, ji buvo įgyvendinta iš naujo pateikiant prašymą (I t., b. l. 87–88).
43. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemos techninių trukdžių 2015 m. sausio 12 d. užregistruoto pareiškėjos prašymo anuliavimo (panaikinimo) procesui keliamas reikalavimas atitikti viešąjį administravimą reglamentuojančias teisės normas ir bendruosius teisės principus, o tai, kad viešasis administravimas (šiuo atveju – registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę procesas) vyko elektroninėje erdvėje, viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Administracijos) neatleido nuo pareigos laikytis viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės normų ir bendrųjų teisės principų.
44. Pareiškėja nurodo, jog ji, be kita ko, nebuvo tinkamai informuota, kokiu pagrindu jos registracija yra panaikinta, o Administracijos veiksmai pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
46. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 27, 2014, 66–84 p.). Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).
47. Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Šį imperatyvą įtvirtina nepiktnaudžiavimo valdžia principas (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija).
48. Pareiškėjos teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
49. Įvertinusi pareiškėjos dukros registracijos Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemoje anuliavimo procesą, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracijos sprendimas dėl pareiškėjos dukros registracijos anuliavimo tiek turinio, tiek formos požiūriu neatitiko objektyvumo ir teisėtumo principo reikalavimų, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto gero viešojo administravimo principo, t. y. Administracija dėl pareiškėjos dukros registracijos panaikinimo nepriėmė pagrįsto (faktais ir teisės normomis) bei motyvuoto administracinio sprendimo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas (2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-492/2016, 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1951-492/2016). 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. sausio 15 d. Administracijos tinklapyje www.vilnius.lt viešai paskelbti pranešimai dėl sėkmingų 2015 m. sausio 12 d. registracijų, inter alia pareiškėjos registracijos, panaikinimo neatitinka bendrųjų administracinių aktų priėmimui keliamų reikalavimų bei principų. Minėtų reikalavimų neatitinka ir 2015 m. kovo 2 d. Administracijos vyriausiosios specialistės V. K. pareiškėjos atstovui išsiųsti elektroniniai laiškai.
50. Taip pat reikia pažymėti tai, kad apie registracijos anuliavimą pareiškėja buvo informuota 2015 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku, nors jau 2015 m. sausio 21 d. buvo padaryti Aprašo pakeitimai ir buvo planuojama iš naujo skelbti registraciją (Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-2217, kuriuo pakeitė Aprašo 9 punktą, nustatantį prašymų priėmimo laiką). Iš pareiškėjos atstovo susirašinėjimo su Administracija matyti, jog pareiškėjai informacija iki 2015 m. kovo 2 d. elektroniniu paštu nebuvo teikiama. Pareiškėjos registracija Vilniaus miesto savivaldybės paslaugų teikimo sistemoje galiojo daugiau nei mėnesį, kas tik sustiprino pareiškėjos įsitikinimą, jog ji galios ir toliau. Vieša informacija, jog registracija bus anuliuota, buvo paskelbta 2015 m. sausio 12 d., dėl to ją panaikinus daugiau nei po mėnesio nėra pagrindo vertinti, kad registracija buvo panaikinta per protingą terminą. Šios aplinkybės patvirtina, jog Administracija neveikė rūpestingai ir nesiėmė veiksmų, kurie galėjo sumažinti pareiškėjos teisėtus lūkesčius.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nevertino Administracijos veiksmų atsižvelgiant į objektyvumo ir teisėtumo principų reikalavimus, taip pat į gero viešojo administravimo principą, dėl to, išnagrinėjęs bylą, netinkamai įvertino viešojo administravimo subjekto atlikto pareiškėjos dukros registracijos anuliavimo proceso teisėtumą ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 143 str.). Galutinės instancijos teismas priima naują sprendimą ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos dukros 2015 m. sausio 12 d. registracija Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KSI) į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes anuliuota, panaikina dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
52. Šiame kontekste pažymėtina, kad Administracijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos dukros registracija anuliuota, panaikinimas, kai pareiškėja tokio reikalavimo teismui neteikė, šiuo konkrečiu atveju nereiškia nagrinėjamo ginčo ribų peržengimo (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017 44–45 p.). Visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą byloje, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Pažymėtina, jog dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013). Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju pakako, kad pareiškėjos formuluojamas reikalavimas atitiktų administracinių teismų kompetencijos ribas, o teismas, paisydamas teisinio aiškumo imperatyvo, sprendžia, kokį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytų sprendimų išnagrinėjus bylą priimti.
53. Tačiau teisėjų kolegija vertina, jog tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti atkurti pareiškėjos dukros 2015 m. sausio 12 d. registraciją į laukiančiųjų eilėje sąrašą į darželį „Lazdynėlis“ nėra pagrindo. Viena vertus, byloje konstatuota, jog pareiškėjos registracijai pritaikytas ribojimas (jos panaikinimas) gali būti pagrindžiamas teisėtu tikslu – viešuoju interesu – konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), užtikrinti registracijos proceso skaidrumą ir lygiateisiškumo principą. Kita vertus, 2015 m. registracija į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę jau yra pasibaigusi (įvykusi), į ją įsiterpti nėra įmanoma, taigi, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tokio pareiškėjos reikalavimo tenkinimas pareiškėjos teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015, 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1021/2010). Pareiškėja dalyvavo pakartotinai 2015 m. kovo 25 d. organizuotoje registracijoje į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę ir dėl šios registracijos jai yra kilusios teisinės pasekmės.
54. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkina iš dalies ir panaikina Administracijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos dukros registracija anuliuota, o reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmeta.
55. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja patyrė teismo išlaidas sumokėdama žyminius mokesčius už skundą ir apeliacinį skundą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl vertintina, jog pareiškėja turi teisę į 1/2 teismo išlaidų atlyginimo.
56. Pareiškėja už apeliacinio skundo padavimą 2015 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 139). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjos apeliacinis skundas, pareiškėjai buvo grąžinta 0,50 Eur žyminio mokesčio permoka, dėl to laikytina, jog pareiškėja dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą patyrė 10,50 Eur išlaidų. Prie skundo pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė 2015 m. kovo 11 d. mokėjimo kvitą (I t., b. l. 25), kuris patvirtina, jog buvo sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis už skundą pirmosios instancijos teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, o 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju pareiškėja už skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, dėl to pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 2 Eur (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 42 str. 3 d.). Iš viso pareiškėja už žyminius mokesčius sumokėjo 31,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja turi teisę į 1/2 teismo išlaidų atlyginimo, pareiškėjai iš atsakovo Administracijos priteisintas 15,75 Eur ((21 Eur + 10,50 Eur) x 1/2) teismo išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.             

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. Š. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo anuliuota pareiškėjos A. Š. dukros M. Š. 2015 m. sausio 12 d. registracija Nr. A519-269/15(2.12.1.41-KSI).

Kitą pareiškėjos A. Š. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai A. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 15,75 Eur (penkiolika eurų septyniasdešimt penki euro centai) teismo išlaidų už žyminių mokesčių sumokėjimą.

Grąžinti pareiškėjai A. Š. 2 Eur (du eurai) permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.             

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius