PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Danguolės Smetonienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transbeka“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-400/2020 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei UAB „Transbeka“ dėl dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. J. prašė teismo panaikinti 2019-08-05 Panevėžio Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4561 dalyje dėl 4074,91 Eur žalos atlyginimo ir atsakovės ieškinį dėl 4074,91 Eur žalos atlyginimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių 2019-03-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 5, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas atsakovės bendrovėje vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms. 2019-04-09 Danijos policija vežėjui UAB „Transbeka“ skyrė baudą už Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009, 2009-10-21 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 8 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o ne vairuotojui. Minėtas teisės aktas įpareigoja vežėją UAB “Transbeka” tinkamai pildyti dokumentus ir pateikti viena po kitos atliktų kabotažo operacijų įrodymus. Ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 nuostatų. Nurodė, kad nebuvo apmokytas ir instruktuotas kaip pildyti ir kokius atitinkamai dokumentus turi pildyti, kurie atitiktų kabotažo operacijų įrodymų, pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1072/2009, apibrėžtį. Darbdavys turi prisiimti visą riziką dėl teisingo dokumentų pildymo, rengimo, pateikimo vairuotojui, vairuotojo apmokymo pildant dokumentus. Todėl šiuo atveju priskirti vien tik darbuotojui visą neigiamų padarinių kilimo, darbdaviui vykdant transporto paslaugų veiklą, riziką, iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 2037,45 Eur žalos atlyginimo, 287 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui priteisė 325 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės (nurodyta UAB „Metalistas LT“) į valstybės biudžetą 61,12 Eur žyminio mokesčio ir 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pripažino, kad sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-08-05 sprendimas Nr. DGKS-4561 darbo byloje Nr. APS-111-12880/2019, dalyje dėl 4074,91 Eur žalos atlyginimo, netenka galios.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2019-03-01 Darbo sutartis Nr.5, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi. Nuo 2019-03-02 iki 2019-04-14 ieškovas darbinių pareigų vykdymui buvo komandiruotas į Daniją ir Vokietiją krovinių pervežimui. 2019-04-08 ieškovas Kilio uoste (Vokietija) priėmė užsakovo Uno Transport A/S krovinį Danijoje registruotoje puspriekabėje Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentą iš Jelgavos (Latvija) pervežimui į Daniją. 2019-04-09 ieškovas su atsakovės transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš Mabjerg gyvenvietės, esančios netoli Hostebro miesto (Danija) ir aplinkkelyje ties Mejrup buvo sustabdytas Šiaurės Jutlandijos (Danija) policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui (automobilio tachografo parodymai) ir nustatyti pažeidimai. Baudos skyrimo dokumente Nr. 5ITC-90195-00011-19 nurodyta, kad vairuotojas P. J. patikrinimo metu atliko pirmąjį kabotažinį krovinių gabenimą Lietuvoje registruotu sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) su Danijoje registruota puspriekabe (duomenys neskelbtini), iš Federacijos į Hjorringą, nors nebuvo jokių aiškių dokumentų, kad tai tarptautinis pervežimas iš Kilio Vokietijoje į Taulovą Danijoje. Nebuvo pateikta jokių dokumentų apie prekių pristatymo datą, prekių perėmimo datą ir vietą, taip pat apie bendrą prekių svorį arba prekių kiekį. Taip pat nebuvo jokių aiškių dokumentų apie vykdomą kabotažinį pervežimą, nebuvo pateikta dokumentų apie prekių perėmimo datą ir vietą. Nustatyta, kad ieškovas policijos pareigūnams pateikė pilnai neužpildytą krovinio važtaraštį (toliau- važtaraštis), tačiau nepateikė spausdinto pilnai užpildyto 2019-04-05 krovinio važtaraščio Nr. B129165. Šiaurės Jutlandijos policija atsakovei skyrė 30000 DKK (4018,70 Eur) baudą, kurią ji sumokėjo. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019-04-25 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 36 straipsnio 3 dalį (b. l. 48).
5. Nustatė, kad 2019-03-02 tarp šalių sudaryta Materialinės atsakomybės sutartis Nr.03, taip pat ieškovas pasirašytinai Darbuotojų, susipažinusių su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnale buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatytos vairuotojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Nors ieškovas nurodė, kad su nuostatais buvo supažindintas, tik po tai, kai jau Danijos policijos pareigūnai skyrė baudą, tačiau teismas pažymėjo, kad tai pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė.
6. Teismas atsižvelgė į Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau ir Reglamentas) 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kokie turi būti pateikti atliktų kabotažo operacijų įrodymai, kokia juose turi būti pateikiama informacija, pažymėjo, kad, nors CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį, pripažino, kad krovinio siuntėjui nepateikus važtaraščio, šį važtaraštį turėjo pareigą užpildyti krovinio pervežėjas (atsakovė).
7. Teismas vertino ieškovo paaiškinimus, kad jis 2019-04-08 Kilio uoste (Vokietija) priimdamas užsakovo krovinį nerado jį lydinčių dokumentų (krovinio važtaraščio) ir iškart paskambino atsakovės vadovui K. M., kuris telefonu jam nurodęs užpildyti važtaraštį, tačiau tikslių duomenų nesuteikęs; tada jis pagal K. M. suteiktus duomenis užpildęs 2019-04-08 turėtą krovinio važtaraščio blanką. Teismas pažymėjo, kad K. M. neneigė, jog ieškovas jam skambino, tačiau nurodęs ieškovui susirasti siuntėjo važtaraštį, o jo neradęs, jis turėjo galimybę kreiptis į užsakovo Uno Transport A/S vadybininką, neneigė, kad informaciją apie minėtą krovinį jam taip pat buvo prieinama ir policijos pareigūnams patikrinimo metu jis persiuntė per kelias minutes krovinio siuntėjo užpildyta važtaraštį. Teismas, atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovai teismui nenurodė, įrodymų nepateikė, kad gabenamų krovinių dokumentų užpildymų turėjo rūpintis užsakovas.
8. Sprendė, kad atsakovė nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti ieškovą (darbuotoją) apie pervežamo krovinio tinkamą pervežimo dokumento (važtaraščio) įforminimą. Darbdavys, nesiimdamas aktyvių veiksmų kontroliuojant krovinio pervežimą, kad jis vyktų pagal atsakovės ir kliento sudarytą sutartį, sutiko su tuo, kad krovinio pervežimas 2019-04-08 įvyks vairuotojo-ekspeditoriaus nuožiūra ir pasitikėjimu, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos sukeltus padarinius. Pripažino, kad atsakovė nekontroliavo darbuotojo bei nedavė jam tikslių instrukcijų, kurių nevykdymas sudarytų sąlygas ieškovo materialinei atsakomybei kilti. Kadangi atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t.y. kad ieškovas, turėjo (gavo) tikslias instrukcijas 2009-04-08 krovinio pakrovime ir jų nevykdė (atsisakė vykdyti), teismas sprendė, jog nėra pagrindinės darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygos - darbuotojo kaltės dėl atsiradusios žalos (CPK 178 str.), todėl ieškinys dalyje dėl važtaraščio netinkamo užpildymo neįrodytas.
9. Teismas nustatė, kad patikrinimo metu ieškovas policijos pareigūnams pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių. Sprendė, kad dėl nurodyto ieškovas netinkamai atliko darbo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose, ir įstatymuose, ieškovas pažeidė Danijos transporto ministerijos 2012-11-12 paskelbto krovinių gabenimo įstatymo Nr. 1051 17 straipsnio 3 pastraipos 3 punktą ir Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 pastraipos c, d, f punktus. Pažymėjo, kad ieškovas privalėjo tinkami atlikti savo darbo funkcijas, t.y. įsitikinti, kad yra visi reikiami ir taisyklingai užpildyti pakrauto krovinio dokumentai. Įgyvendinti šias pareigas jis galėjo ėmęsis konkrečių veiksmų, nurodytų darbdavio patvirtintuose nuostatuose, tačiau jų neatliko, nors turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu.
10. Teismas vadovavosi DK nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas, Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Pažymėjo, kad ieškovas yra patyręs vairuotojas, turintis, kaip pats nurodė, 30 metų vairuotojo darbo stažą, todėl būdamas profesionalus vairuotojas ir žinodamas CMR važtaraščio pildymo tvarką, Reglamente nurodytus reikalavimus, priimdamas krovinį turėjo saugoti nuostatuose nurodytus dokumentus, įsitikinti, kad yra visi reikiami ir tinkamai užpildyti dokumentai, o jų nesant - tinkamai užpildyti dokumentus arba nevykdyti kabotažinio krovinių gabenimo. Ieškovui to nepadarius ir lengvabūdiškai tikintis, kad nebus atliktas policijos pareigūnų patikrinimas, atsakovei buvo skirta bauda. Todėl nesutiko, kad vien tik vežėjas, šiuo atveju atsakovė, yra atsakinga už jai skirtą baudą ir atsiradusią žalą turi išsiieškoti iš užsakovo Uno Transport A/S, o ne iš ieškovo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, sudariusi civilinę sutartį su trečiuoju asmeniu (užsakovu) Uno Transport A/S, nusišalino nuo pareigos kontroliuoti savo darbuotoją, nesuteikė tikslių instrukcijų kaip darbuotojas turi elgtis, kai šis į jį kreipėsi dėl duomenų, kurių reikėjo CMR važtaraščio užpildymui, 2019-04-08 priimant krovinį pervežimui ir toks atsakovės elgesys vertinamas kaip nerūpestingas ir neapdairus. Tai patvirtina tokių atsakovės veiksmų ir jos darbuotojo, padariusio atsakovei žalos, priežastinį ryšį, t. y. atsakovės darbuotojo darbo kontrolė pagal padarytos žalos ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu prigimtį lėmė žalos, kaip atsakovės neteisėto veikimo ir neveikimo rezultato, atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Teismas pripažino, kad atsakovė taip pat iš dalies turi prisiimti neigiamas pasekmes, iš to atsiradusius nuostolius.
11. Pažymėjo, kad žalą darbuotojas padarė dėl didelio neatsargumo, atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis neviršija ieškovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (800,64 Eur x 6 = 4803,84 Eur), tačiau įvertintinos ir aplinkybės, susijusios su atsakovės (darbdavio) nerūpestingumu. Teismas vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinęs tai atsakovė, be pagrindo priskyrė ieškovui visą riziką, kylančią iš atsakovės vykdomos veiklos, susijusios su kroviniu pervežimu, ir kartu visas neigiamas pasekmes, kurios atsirado materializavusis aptariamai komercinei ir gamybinei rizikai, sprendė, kad iš ieškovo atsakovės naudai turi būti išieškotina 2037,45 Eur žalos atlyginimas (DK 151 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).
12. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.) iš atsakovės į valstybės biudžetą teismas priteisė 61,12 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentai) iš ieškovo atsakovės naudai priteista 287 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas P. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nesutinka su teismu, kad jis atsakovo buvo tinkamai supažindintas su pateiktais Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad darbo sutartis, kiti dokumentai su atsakovu buvo pasirašyti tik kitą dieną, kai ieškovas pagal darbdavio įsakymą laikotarpiui nuo 2019-03-02 (buvo šeštadienis) iki 2019-04-14 turėjo išvykti į komandiruotę. Dokumentai buvo pasirašomi ieškovui ir darbdavio atstovui susitikus prieš pat išvykimą prie transporto priemonės. Todėl ieškovui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su jam galimai pateiktais dokumentais, sunkiai tikėtina, kad darbdavio atstovas turėjo visus šiuos dokumentus. Teismui turėjo kilti abejonių, ar 2015-01-19 pradėtas pildyti Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registravimo žurnalas tada ir buvo pradėtas pildyti. Iki tariamo apelianto supažindinimo su pareiginiais nuostatais bendrovėje dirbo tik trys darbuotojai, iš kurių tik vienas asmuo dirbo tokiose pačiose pareigose, žurnale turėjo būti ir dar vieno vairuotojo ekspeditoriaus duomenys apie susipažinimą su nuostatais. Nuostatų turinys yra toks tikslus, kad net jam ir turint pakankamai didelę darbo patirtį ir mačius kitų įmonių pareiginius nuostatus, kyla abejonės, kad su jais buvo supažindintas, pagal tokius nuostatus, darbdavys neįsipareigoja darbuotojui suteikti nei jokios informacijos, nei dokumentų, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo darbines funkcijas.
15. Nurodo, kad sprendžiant dėl galimai apelianto padaryto pažeidimo, reikėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis pagal 2019-03-01 darbdavio įsakymą Nr. 19-2 nuo 2019-03-02 iki 2019-04-14 vykti į komandiruotę į Daniją, Vokietiją krovinių pervežimui. Apelianto patikrinimą Danijos policijos pareigūnai atliko 2019-04-09. Kyla pagrįstas klausimas, kiek kartų ir po kurias šalis apeliantas per tą laikotarpį atliko krovinių vežimus, ar jo atlikti visi krovinių pervežimai nėra pripažintini kabotažiniais. Reglamentas nustato konkretų leidžiamų kabotažinių pervežimų skaičių, o taip pat ir laikotarpį, per kurį tokie pervežimai gali būti atliekami. Vežėjui, atvykstančiam į konkrečią valstybę su kroviniu (t. y. atliekančiam tarptautinį vežimą), ta pačia transporto priemone priimančioje valstybėje galima atlikti ne daugiau kaip 3 kabotažinius vežimus iš eilės (skaičiuojant nuo išsikrovimo datos), kurie turi būti atlikti ne ilgiau nei per 7 dienas nuo tarptautinio vežimo užbaigimo (paskutinį kartą išsikrauti, vykdant kabotažinį pervežimą, reikia per 7 dienas nuo paskutinio iškrovimo, užbaigus tarptautinį pervežimą). Tuo atveju, jei vežėjas atvyksta į konkrečią ES valstybę narę be krovinio („tuščias“), jis priimančioje valstybėje gali atlikti tik 1 kabotažinį pervežimą, kuris turi būti atliekamas per 3 dienas nuo atvykimo nepakrauta transporto priemone į tą valstybę narę (iškrovimas turi būti atliktas per 3 dienas, skaičiuojant nuo tuščio vilkiko įvažiavimo į šalį datos). Toks vežėjas turi teisę atlikti dar 2 kabotažinius pervežimus kitose dvejose ES valstybėse narėse (t. y. po vieną pervežimą kiekvienoje iš dar dviejų ES valstybių narių). Maksimalus kabotažinių pervežimų, kuriuos gali atlikti į ES valstybę narę „tuščias“ įvažiavęs užsienio valstybės vežėjas, yra 3 kabotažiniai pervežimai, kurie gali būti atlikti tik po 1 pervežimą kiekvienoje iš trijų ES valstybių narių. Šiuo atveju galioja taisyklė „Vienas kelionės lapas = vienas pervežimas“, todėl, jeigu vienoje pasikrovimo vietoje vežėjas priima vežti tris krovinius skirtingiems gavėjams šalies viduje, laikoma, kad yra atliekami trys kabotažiniai pervežimai (išnaudojamas visas leistinas kabotažinių pervežimų limitas). Apeliantas visą savo komandiruotės laikotarpį darbdavio nurodymu atlikinėjo tokio pobūdžio krovinių pervežimus ir už jų atlikimą yra numatytą kur kas didesnės nuobaudos, nei šiuo atveju skyrė Danijos policijos pareigūnai, arba net draudimas įmonei atlikinėti tarptautinius pervežimus. Todėl sprendimas dėl dalies žalos atlyginimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir neteisingu.
16. Atsakovė UAB „Transbeka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti pilnai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad į ieškovo darbines vairuotojo ekspeditoriaus pareigas įėjo ir tiesioginis bendravimas su krovinių vežimo užsakovais. Būtent iš jų ieškovas sužinodavo, ką ir kur vežti. Visą mėnesį ieškovas komandiruotėje vežiojo krovinius, dokumentų pagrindu juos paimdavo iš nurodytos vietos ir nuvežęs į paskirties vietą priduodavo, reikalingus dokumentus pats pildydavo ir tinkamai juos užpildydavo. Pervežimų dokumentai tik vėliau pasiekdavo apeliantą. Ieškovas niekada nesakė, kad nemoka ar nežino kaip pildyti dokumentus, kokių dokumentų pagrindu galėjo atlikti krovinių pervežimą. Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo“ visų Europos Sąjungos šalių būsimiems profesionaliems vairuotojams, norintiems vežti krovinius komerciniais tikslais (t.y. už atlygį) yra privaloma įgyti pradinę profesinę kvalifikaciją (t.y. „95 kodą“ vairuotojo pažymėjime). Ieškovas yra įgijęs tokią pradinę profesinę kvalifikaciją specialiuose mokymo kursuose, ką įrodo „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime (sugeneruotos bylos 1 tomas, 37 L), kas tik dar kartą patvirtina ieškovo kompetenciją šiuo klausimu. Pagal užsakovo Uno Transport A/S (su kuriuo ieškovas tiesiogiai bendravo ryšio priemonėmis, telefonu) nurodymą, ieškovas 2019 m. balandžio 8 d. Kilio uoste (Vokietija) priėmė krovinį Danijoje registruotoje puspriekabėje Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentą iš Jelgavos (Latvija) pervežimui į Daniją, kas yra akivaizdus kabotažinis pervežimas. Be dokumentų ieškovo, prisikabinus puspriekabę, niekas iš uosto nebūtų išleidęs, todėl ieškovas tik krovinio vežimo metu galėjo pamesti dokumentus. Dėl šios priežasties ieškovas ranka užpildė naujus krovinio vežimo dokumentus ir jų pagrindu tęsė krovinio vežimą. Ieškovas, pažeisdamas pareigybinius nuostatus, policijos pareigūnams pateikė savo ranka pilnai neužpildytus krovinio važtaraštį ir krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, juose neįrašęs datos bei vilkiko ir puspriekabės valstybinių numerių, nors vykdydamas pervežimus 2019 m. kovo 5-7 dienomis analogiškus dokumentus buvo pilnai ir tinkamai užpildęs.
18. Nesutinka su teismu, kad apeliantė nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti ieškovą apie 2019-04-08 pervežamo krovinio tinkamą pervežimo dokumento (važtaraščio) įforminimą bei byloje nenustatyta materialinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškinys dalyje dėl važtaraščio netinkamo užpildymo yra neįrodytas. Atsakovei nebuvo skirta bauda, susidedanti iš dviejų dalių, pusė už netinkamai ieškovo užpildytą CMR važtaraštį ir pusė už netinkamai užpildytą dokumentą „Combined Transport“, todėl teismas nepagrįstai ieškovo civilinę atsakomybę už atsakovei padarytą žalą (baudos sumokėjimą) išskyrė į dvi dalis. Pagal sprendimą, krovinio siuntėjui nepateikus važtaraščio, šį važtaraštį turėjo pareigą užpildyti atsakovė, tačiau neaišku, kokiu būdu tai ji galėjo padaryti, būdama Lietuvoje. Dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, teismas vadovavosi rašytiniams įrodymams prieštaraujančiais ieškovo pasamprotavimais ir prielaidomis, todėl pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Jeigu ieškovas būtų išsaugojęs su kroviniu buvusius krovinio vežimo dokumentus, jam pačiam pildyti dokumentų nebūtų net reikėję.
19. Ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad jis nėra atsakingas už tai, kad policijos pareigūnams nepateikė aiškių dokumentų apie atliktą kabotažinį krovinių gabenimą, ko pasėkoje apeliantė privalėjo sumokėti baudą ir patyrė žalą. Tačiau teismas skundžiamo sprendimo dalyje padarė visiškai nepagrįstą priešingą išvadą, jog ieškinys dalyje dėl važtaraščio netinkamo užpildymo yra neįrodytas. Atsakovė nereiškė ieškinio ir neįrodinėjo ieškovo kaltės dėl važtaraščio netinkamo užpildymo. Atsakovė tik atsikirtinėjo į ieškovo ieškinį sumokėtos baudos skyrimo pagrindu, t.y., kad ieškovas policijos pareigūnams nepateikė aiškių dokumentų apie atliktą kabotažinį krovinių gabenimą, nors krovinį jau buvo nuvežęs ir pridavęs į paskirties vietą.
20. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 „Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių“ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl reikalavimų kabotažo operacijų įrodymams, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 6 straipsnio 1 punkto nuostatos dėl važtaraštyje nurodomų duomenų buvo perkeltos ir į ieškovo pasirašytus vairuotojo ekspeditoriaus pareigybinius nuostatus. Todėl ieškovas, veždamas krovinį be dokumentų ir/ar su nepilnai užpildytais dokumentais, netinkamai atliko savo darbines pareigas. Apeliantė dėl ieškovo neteisėtų kaltų veiksmų atlikimo sumokėjo baudą ir patyrė nuostolius (žalą). Tarp ieškovo neteisėtų kaltų veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos ieškovo civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Ieškinio reikalavimas dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo turėjo būti pilnai atmestas.
21. Atsakovė UAB „Transbeka“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
22. Nurodo, kad ieškovui kyla abejonės, jog buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais ir tokia prielaida bando ginčyti priešingą išvadą. Koks yra tinkamas ir koks yra netinkamas supažindinimas su pareiginiais nuostatais, ieškovas skunde nenurodo. Kadangi ieškovas save laiko pakankamai kompetentingu, todėl jis kaip turi būti vežamas krovinys, su kokiais dokumentais, kaip dokumentus užpildyti ir pan., žinojo ir be atsakovo pareiginių nuostatų. Tačiau, kodėl ieškovas vežė krovinį be dokumentų ir/ar su nepilnai užpildytais dokumentais, nenurodo. Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, ieškovas savo parašo žurnale neginčija, todėl nėra reikšmės tai, kad ieškovas pamiršo susipažinimo su pareiginiais nuostatais aplinkybes. Ieškovas turi pradinę profesinę kvalifikaciją, reikalingą atlikti tokius pervežimus, ką įrodo „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime.
23. Pažymi, kad ieškovas nenurodo, kodėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, tik iškelia klausimą, ar teismas neturėjo nustatinėti kiek kartų ir po kurias šalis ieškovas per komandiruotės laikotarpį atliko krovinių vežimus, t.y. ar jo atlikti visi krovinių pervežimai nėra pripažintini kabotažiniais. Ieškovas teisme ginčijo jam taikytą materialinę atsakomybę už konkretų pareigų pažeidimą, ko pasekmėje atsakovas patyrė žalą, todėl nesuprantama, kodėl teismas sprendime turėjo išeiti iš ieškinio ribų ir pasisakyti dėl visų ieškovo komandiruotėje atliktų pervežimų, kai tokio klausimo nagrinėjant bylą teisme nekėlė net ieškovas. Atsakovė buvo nubausta, nes ieškovas policijos pareigūnams nepateikė aiškių dokumentų apie atliktą vienkartinį kabotažinį krovinių gabenimą, nors krovinį jau buvo nuvežęs ir pridavęs į paskirties vietą, todėl nesuprantama, kokią reikšmę ginčijamo sprendimo teisėtumui turi ieškovo įsitikinimas, kad jis visą savo komandiruotės laikotarpį, iš esmės, darbdavio nurodymu atlikinėjo kabotažinius pervežimus ir už tai numatyta kur kas didesnės nuobaudos arba draudimas įmonei iš vis atlikinėti tarptautinius pervežimus. Ieškovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo pasisakyta dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, jos dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2019-03-01 Darbo sutartis Nr.5, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, 2019-03-02 tarp šalių sudaryta Materialinės atsakomybės sutartis Nr.03. Nuo 2019-03-02 iki 2019-04-14 ieškovas darbinių pareigų vykdymui buvo komandiruotas į Daniją ir Vokietiją krovinių pervežimui. 2019-04-08 ieškovas Kylio uoste (Vokietija) priėmė užsakovo Uno Transport A/S krovinį Danijoje registruotoje puspriekabėje Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentą iš Jelgavos (Latvija) pervežimui į Daniją. 2019-04-09 ieškovas su atsakovės transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš Mabjerg gyvenvietės, esančios netoli Hostebro miesto (Danija) ir aplinkkelyje ties Mejrup buvo sustabdytas Šiaurės Jutlandijos (Danija) policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui ir nustatyti pažeidimai. Baudos skyrimo dokumente Nr. 5ITC-90195-00011-19 nurodyta, kad vairuotojas P. J. patikrinimo metu atliko pirmąjį kabotažinį krovinių gabenimą Lietuvoje registruotu sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) su Danijoje registruota puspriekabe (duomenys neskelbtini), iš Fredericijos į Hjorringą, nors 1) nebuvo jokių aiškių dokumentų, kad tai tarptautinis pervežimas iš Kylio Vokietijoje į Taulovą Danijoje; nebuvo pateikta jokių dokumentų apie prekių pristatymo datą, prekių perėmimo datą ir vietą, taip pat apie bendrą prekių svorį arba prekių kiekį; 2) nebuvo jokių aiškių dokumentų apie vykdomą kabotažinį pervežimą, nebuvo pateikta dokumentų apie prekių perėmimo datą ir vietą.
27. Nustatyta, kad ieškovas policijos pareigūnams pateikė ranka pilnai neužpildytą krovinio važtaraštį, nepateikė spausdinto pilnai užpildyto 2019-04-05 krovinio važtaraščio Nr. B129165; taip pat pateikė savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių. Dėl dviejų pažeidimų Šiaurės Jutlandijos policija atsakovei skyrė 30000 DKK (4018,70 Eur) baudą, kurią ji sumokėjo.
28. Pirmosios instancijos teismas iš darbuotojo darbdaviui priteisė pusę prašytos atlyginti turtinės žalos pripažinęs, kad ieškovas netinkamai atliko darbo pareigas policijos pareigūnams pateikęs savo ranka pilnai neužpildytą krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“. Taip pat sprendė, kad darbdavys nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti ieškovą apie tinkamą pervežamo krovinio važtaraščio įforminimą ir dėl važtaraščio netinkamo užpildymo nenustatyta darbuotojo kaltė dėl atsiradusios žalos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinius skundus.
29. Pažymėtina, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
31. Apeliantas P. J. nesutinka su teismo išvada, kad jis darbdavio buvo tinkamai supažindintas su pateiktais Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose buvo numatytos vairuotojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, išreiškia abejones dėl Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registravimo žurnalo pildymo aplinkybių, teigia, kad neturėjo laiko su nuostatais susipažinti, jie pasirašyti prieš pat išvykimą prie transporto priemonės.
32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustačius, kad ieškovas savo parašu patvirtino, jog yra supažindintas su pareiginiais nuostatais, ieškovui neginčijant, kad parašas yra jo, nurodyti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi. Pripažintina, kad pasirašydamas, jog susipažino su pareiginiais nuostatais, ieškovas turėjo pareigą jų laikytis, pats ieškovas sutiko vykti į komandiruotę sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo (pirmą darbo dieną), įvertindamas savo turimą profesinę patirtį bei kvalifikaciją, vykdant tokio pobūdžio pervežimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra patyręs vairuotojas, turintis, kaip pats nurodė, 30 metų vairuotojo darbo stažą. Nors apeliantas abejoja, ar su tais pareiginiais nuostatais buvo supažindintas, ar Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, žurnalas tikrai pradėtas pildyti 2015-01-19, tačiau vien tik ieškovo pasvarstymai ir abejonės negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog su nuostatais jis nebuvo tinkamai supažindintas. Ieškovas 2019-11-26 teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įgijęs pradinę profesinę kvalifikaciją specialiuose mokymo kursuose, ką įrodo „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime, todėl jam turėjo būti žinoma iš darbinės patirties, kokios yra vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, kokie yra reikalavimai dokumentų pildymui.
33. Nors apeliantas P. J. nurodo, kad byloje neišsiaiškintos aplinkybės, kiek kartų ir po kurias šalis apeliantas per komandiruotės laikotarpį atliko krovinių vežimus, ar jo atlikti visi krovinių pervežimai nėra pripažintini kabotažiniais, taip pat teigia, kad už jo atliktų krovinių pervežimus numatytos kur kas didesnės sankcijos, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama būtent dėl konkretaus pažeidimo bei to sąlygoto baudos paskyrimo. Darbdaviui buvo paskirta bauda už tai, kad atliko pirmąjį kabotažinį krovinių gabenimą neturėdamas jokių aiškių dokumentų, kad tai tarptautinis pervežimas iš Kylio Vokietijoje į Taulovą Danijoje, bei aiškių dokumentų, apie vykdomą kabotažinį pervežimą.
34. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškintis visų aplinkybių, susijusių su darbuotojo komandiruotės metu vykdytais kitais krovinių pervežimais, svarstyti klausimo, ar nebuvo pažeisti kabotažiniams pervežimams keliami reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl darbdaviui taikytų sankcijų, susijusių su atliktų kabotažinių pervežimų limito viršijimu. Apelianto pasvarstymai, kad jis visą savo komandiruotės laikotarpį atlikinėjo kabotažinius pervežimus ir už tai numatyta kur kas didesnės nuobaudos arba draudimas įmonei iš vis atlikinėti tarptautinius pervežimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas, yra neteisėta ir nepagrįsta.
35. Pirmosios instancijos teismas pripažino (ir to apeliantas neginčija), kad, ieškovas, netinkamai užpildęs krovinio vežimo dokumentą „Combined Transport“, jame neįrašęs datos bei vilkiko ir priekabos valstybinių numerių (nors 2019-03-05, 2019-03-07 buvo užpildęs tinkamai), netinkamai atliko darbo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose, ir įstatymuose, pažeidė Danijos transporto ministerijos 2012-11-12 paskelbto krovinių gabenimo įstatymo Nr. 1051 17 straipsnio 3 pastraipos 3 punktą ir Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 pastraipos c, d, f punktus. Todėl, negalint nustatyti, kokio konkretaus dydžio bauda būtų skirta už kiekvieną atskirą pažeidimą, pripažintina, kad pagrįstai iš apelianto buvo priteistas žalos atlyginimas 2037,45 Eur sumai (pusė prašytos priteisti sumos).
36. Apeliantė UAB „Transbeka“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą likusiai sumai. Teigia, kad į ieškovo darbines vairuotojo ekspeditoriaus pareigas įėjo ir tiesioginis bendravimas su krovinių vežimo užsakovais, jis pagal užsakovo Uno Transport A/S nurodymą priėmė krovinį kabotažiniam pervežimui vykdyti, galimai krovinio vežimo metu pametė dokumentus ir ranka pildė naujus krovinio vežimo dokumentus. Nesutinka su teismu, kad apeliantė nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti ieškovą apie 2019-04-08 pervežamo krovinio tinkamą pervežimo dokumento (važtaraščio) įforminimą, kad krovinio siuntėjui nepateikus važtaraščio jį turėjo pareigą užpildyti atsakovė.
37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį, sprendė, kad pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims. Teismas pripažino, kad krovinio siuntėjui nepateikus važtaraščio, šį važtaraštį turėjo pareigą užpildyti krovinio pervežėjas (atsakovė), atsižvelgė į tai, kad šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir, kilus neaiškumui, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką.
38. Ieškovas P. J. ieškinyje bei 2019-11-26 teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-04-09 atvykęs į jau pakrautos ir jo žiniomis nuo 2019-04-05 uoste esančios puspriekabės, prie jos esančioje dėžutėje nerado krovinį lydinčių būtinų dokumentų (CMR važtaraščio), ėjo pas apsaugą, domėjosi, ar nėra palikta, bet uoste nerado, todėl skambino atsakovės vadovui K. M. dėl informacijos gavimo, tolimesnių veiksmų ir veikė pagal jo nurodymus (darbdavio atstovas nurodė, kad siuntinys iš Jelgavos, apytikslius svorius, liepė įrašyti, kad vežamos metalo konstrukcijos), pildė krovinio važtaraščio blanką. Paaiškino, kad uoste buvo užfiksuota, jog ieškovas išvažiuoja iš teritorijos be dokumentų, žurnale užsirašė įmonės, transporto priemonės duomenis, vėliau, jau po krovinio pristatymo gavėjui, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nurodė, kad nesant siuntėjo pateiktų duomenų, jam negalėjo būti žinomi siuntėjo duomenys, svoriai, kiek palečių ir pan., jis negalėjo atidaryti krovinio, todėl susisiekė su darbdaviu dėl tokios informacijos suteikimo ir užrašė jo nurodytus duomenis. Uoste jis negalėjo stovėti, todėl jis išvažiavęs iš karto skambino darbdaviui ir jo nurodymu kelionę tęsė. Darbdavys žinojo, kad vairuotojas pats duomenų sugalvoti negali, kad nebuvo naujai užpildytame važtaraštyje siuntėjo parašo. Policija sustabdė, kai ieškovas jau buvo palikęs krovinį, bet pateikė visus turėtus dokumentus, kurie buvo netvarkingi. Vėliau išaiškėjo, kad darbdavys turi siuntėjo užpildytą CMR važtaraštį. Sutiko, kad jis vežė to paties siuntėjo krovinius komandiruotės metu, bendraudavo ir su užsakovo atstovu S., tačiau neradęs dokumentų skambino ne jam, o darbdaviui. Tas S. jo telefonu po patikrinimo kalbėjo su policija, aiškinosi situaciją.
39. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovas iš Kylio uosto negalėjo išvažiuoti su puspriekabe be krovinio dokumentų, jis sustabdytas policijos ne iš karto po išvažiavimo iš uosto, todėl, labiau tikėtina, kad ieškovas pametė krovinio vežimo dokumentus, ranka juos nepilnai užpildė iš naujo ir tęsė krovinio vežimą, teigė, kad su vadovu buvo bendraujama ne dėl dokumentų pildymo. Atsakovės vadovas K. M. 2019-11-26 teismo posėdžio metu paaiškino, kad be dokumentų išvažiuoti iš uosto Vokietijoje, kur griežta tvarka, buvo neįmanoma, ieškovas turėjo uoste pasiimti dokumentus (pas apsaugą paliekama tik naktį). Patvirtino, kad ieškovas jam skambinęs, kad neranda važtaraščio ir jis pasakęs, jog ieškotų, kilus problemų – skambintų, tačiau ieškovas, jo neinformavęs, ranka užpildė CMR važtaraštį, kurį patikrinimo metu pateikė policijai. Kodėl jis nebesiaiškino visų aplinkybių po to, neaišku. Apie netinkamai užpildytą CMR važtaraštį bendrovės vadovas sužinojo iš ieškovo ir policijos pareigūnų. Paaiškino, kad jam pačiam nebuvo žinomi duomenys dėl krovinio, todėl jis jų nebūtų galėjęs ieškovui nurodyti, reikėjo dėl to kreiptis į kliento atstovą S. Vėliau, po transporto priemonės sustabdymo, vadovas gavo CMR važtaraštį iš S., iš karto (per 10 minučių) persiuntė policijos pareigūnui, tačiau policijai netiko, nes vairuotojas turėjo pats pateikti su savimi turimus dokumentus. Nurodė, kad ieškovas internetą telefone turėjo, jeigu būtų žinojęs, kad yra problema, būtų paprašęs kliento persiųsti kopiją, ieškovas būtų galėjęs pateikti policijai. Paaiškino, kad siuntėjas užpildo CMR važtaraščius, bet ir ieškovas galėjo užpildyti CMR važtaraštį savo ranka, nėra reikalingas siuntėjo parašas, reikėjo tik tvarkingai duomenis nurodyti. Paaiškino, kad buvo padarytas akivaizdus pažeidimas, nes ieškovas nepateikė visų tvarkingų dokumentų (už 2 dienas) dėl tarptautinio pervežimo iš Kylio uosto bei kabotažinio pervežimo iš Fredericės uosto.
40. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas, neradęs krovinio važtaraščio, skambino atsakovės vadovui K. M., kurį informavo apie tai, kad neturi reikalingų dokumentų ir rūpinosi, kaip turi toliau elgtis tokioje situacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, į kurią atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kad vadovui buvo prieinama informacija apie krovinį, kadangi jis krovinio siuntėjo užpildytą važtaraštį persiuntė policijos pareigūnams iš karto po patikrinimo. Matyti, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę užkirsti kelią ginčijamam įvykiui.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių paaiškinimai patvirtina, kad darbdavys buvo darbuotojo informuotas apie tai, jog jis neturi su savimi krovinio važtaraščio, turėjo galimybę iš užsakovo gauti tikslius duomenis, reikalingus krovinio važtaraščio blanko užpildymui, ir juos darbuotojui galėjo savalaikiai persiųsti. Tuo tarpu darbdavio atstovas, labiau tikėtina, darbuotojui nurodė ne visus reikalingus duomenis, dėl ko važtaraštis ir buvo užpildytas netinkamai bei nepasidomėjo, kokių konkrečių veiksmų darbuotojas ėmėsi, ar jis susisiekė su kliento atstovu. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad darbdavys, nesiimdamas aktyvių veiksmų kontroliuojant krovinio pervežimą, nepateikdamas tikslių instrukcijų, sutiko su tuo, kad ji įvyktų ieškovo nuožiūra. Darbdavys, žinodamas, kad darbuotojas susidūrė su nenumatytais nesklandumais, galimai prarado ar nepasiėmė iš užsakovo krovinio važtaraščio, nesiėmė aktyvių veiksmų, nepateikė visos reikalingos darbuotojui informacijos, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai ir tokiu būdu neužkirto kelio žalos atsiradimui. Kadangi darbdavys neįrodė, kad ieškovas, turėjo (gavo) tikslias instrukcijas 2009-04-08 krovinio pakrovime, jų nevykdė (atsisakė vykdyti) užpildydamas važtaraštį, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra visų darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygų.
42. Nors apeliantė teigia, kad ji nereiškė ieškinio ir neįrodinėjo ieškovo kaltės dėl važtaraščio netinkamo užpildymo, tik atsikirtinėjo į ieškovo ieškinį sumokėtos baudos skyrimo pagrindu, negalima sutikti, kad jai nekilo pareiga byloje įrodinėti reikšmingų byloje aplinkybių.
43. Pažymėtina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnį pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, pareiškus teisme ieškinį, individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. Teismas ieškinį iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y., nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 38 punktas). Priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu.
44. Kadangi atsakovė siekė, jog iš darbuotojo būtų priteistas žalos atlyginimas, su prašymu dėl turtinės žalos priteisimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, pripažintina, kad būtent jos pareiga byloje buvo įrodyti visas darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte.
45. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius prieštaravimus. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
46. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
48. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai netenkinami, dėl šių procesinių dokumentų surašymo patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl to patyrė 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, šios atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Transbeka“, juridinio asmens kodas 303527039, naudai.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Laimutė Sankauskaitė
Nijolė Danguolė Smetonienė