Civilinė byla Nr. e2A-1617-430/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03172-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovui K. M. trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl paveldėjimo turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui K. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,6521 ha žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,6521 ha žemės sklypo su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės D. S. atsakovo K. M. naudai 2 825 Eur dydžio piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovo K. M. ieškovės D. S., naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už ekspertizę, grąžinti ieškovei D. S. žyminio mokesčio 115 Eur permoką. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovo tėvas – K. M.. Palikėjas testamento sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties likęs turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Palikėjo turtą priėmė ieškovė, kaip velionio sutuoktinė (paveldėjo ¼ dalį palikimo), ir atsakovas, kaip palikėjo pirmosios eilės įpėdinis (paveldėjo ¾ dalis palikimo). Palikėjo įpėdiniams Vilniaus rajono 7-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus, patvirtinančius jų nuosavybės teises į paveldimą turtą. Visas paveldimas turtas yra ieškovės ir palikėjo K. M., kaip buvusių sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės ½ dalis. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl dviejų paveldimo nekilnojamojo turto objektų – buto su rūsiu ir sodybos (žemės sklypo su statiniais).
1.2. Dėl buto padalijimo būdo nurodė, kad atsakovas šiuo butu niekada nesinaudojo ir neketina naudotis. Butas ieškovei yra reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po vyro mirties. Ieškovė yra 77 metų amžiaus, turinti ir sveikatos susirgimų, todėl viena gyventi sodyboje nebegalės – sodyboje nėra jokių patogumų, sodyba šildoma tik malkomis, kurias taip pat reikia paruošti. Po vyro mirties ieškovė šaltuoju metų laiku bute ir gyvena, nes žiemą sodybą pasiekti yra sudėtinga. Buto plotas yra 62,87 kv. m., o paskirtis –gyvenamoji (butų). Bute yra 3 kambariai, virtuvė, koridorius, tualetas, vonia, sandėliukas. Paveldėjus buto dalį pagal įstatymą, ieškovei priklausytų iš viso 62,5 proc. buto, atsakovui – 37,5 proc. buto. Atsakovas negalėtų naudotis 37,5 proc. buto dalimi (kas sudarytų 23,58 kv. m), t. y. butas dėl savo dydžio nėra dalus.
1.3. Butas, nors ir buvo įgytas ieškovei su atsakovo tėvu gyvenant santuokoje, tačiau realiai buvo įgytas asmeninėmis ieškovės lėšomis. Butą padalinus natūra pagal kiekvienam tenkančią dalį, egzistuotų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kurių dėl mažo buto ploto, lyginant jį su dalintos paveldimos sodybos plotu, palaikyti santarvėje nebūtų jokios galimybės.
1.4. Dėl sodybos padalijimo nurodė, kad sodybą sudaro 0,6521 ha ploto žemės sklypas ir 5 statiniai. Sodyboje pastatytas gyvenamasis namas yra 180,71 kv. m. ploto, turi du atskirus įėjimus, kas sudaro galimybes šalims naudotis šiuo daiktu atskirai. Žemės sklypas yra pakankamai didelis, todėl šalys taip pat galės naudotis ir atskiromis šio turto dalimis. Pagal ieškovės prašomą padalijimo būdą, sodyba atitektų šalims lygiomis dalimis – po 50 proc. kiekvienai iš šalių, taigi atsakovo paveldėto turto masė nesumažės, o tik bus perkelta į kitą objektą ir lygiai taip kaip ir ieškovė, atsakovas turės realią galimybę laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti įgyta nekilnojamojo turto dalimi.
1.5. Dėl kompensacijos dydžio nurodė, kad ieškovės paveldimą sodybos dalį, kurios vertė sudaro 20 950 Eur, ieškovė prašo priteisti atsakovui, o atsakovo paveldimą buto dalį, kurios vertė sudaro 24 300 Eur ieškovė prašo priteisti ieškovei. Tokiu būdu atsakovo paveldimas turtas sudarys 83 800 Eur, o ieškovės paveldimas turtas – 32 400 Eur (asmeninėje ieškovės nuosavybėje lieka 116 200 Eur turto vertės dalis). Po tokio padalinimo ieškovė ir atsakovas bus sodybos bendrasavininkais lygiomis dalimis, o butas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Kadangi atsakovui priklauso 87 150 Eur paveldimo turto vertės dalis, o jam perduodama tik 83 800 Eur turto dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina ir 3 350 Eur dydžio kompensacija pinigais.
1.6. Dėl turto pagerinimo išlaidų kompensavimo nurodė, kad po sutuoktinio mirties ieškovė atliko sodybos stogo keitimo darbus – vien tik už medžiagas ieškovė sumokėjo 1 050,37 Eur. Kadangi atsakovas taptų ½ sodybos bendrasavininku, todėl ieškovės patirtų išlaidų suma turėtų būti dalintina visiems savininkams, t. y. iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 525,19 Eur kompensaciją už stogo keitimą. Įskaičius priešinius reikalavimus, t. y. ieškovės mokėtiną 3 350 Eur kompensaciją dėl turto vertės skirtumo ir 525,19 Eur atsakovo mokėtiną turto pagerinimo išlaidų kompensaciją, ieškovei tenka pareiga sumokėti atsakovui 2 825 Eur dydžio sumą.
2. Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas atsakovas nurodė, jog:
2.1. K. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė savo gyvenamąją vietą bute deklaravo tik 2021 m. sausio 21 d. Šis faktas niekaip nėra susijęs su ieškovės sutuoktinio mirtimi ir/ar ieškovės negalėjimu gyventi sodyboje žiemos metu. 2021 m. sausio 15 d. atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriame nurodė, jog butas yra antrasis, nepagrindinis gyvenamasis būstas, kuriuo ieškovė pati asmeniškai nesinaudoja apie 20 metų. Bute nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruotas sūnus E. U., nuo (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė G. U.. Taigi šis butas yra (duomenys neskelbtini) šeimos faktinė gyvenamoji vieta, o ieškinio reikalavimo priteisti butą ieškovei tikslas - išsaugoti gyvenamąją vietą ieškovės sūnaus šeimai.
2.2. Nors ieškovė teigia, kad butas jai turi „ypatingą reikšmę“, neva įgytas jos asmeninėmis lėšomis, buvo gautas „už išimtinai pavyzdingą elgesį darbovietėje“, tačiau jis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), todėl minėtos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant paveldimo turto padalijimo klausimą.
2.3. Byloje pateikti sodyboje įrengtų elektros skaitiklių duomenys, įrodantys, jog ieškovė ir toliau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Remiantis kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis ieškovė galimai laikas nuo laiko nakvoja bute, tačiau negyvena jame nuolat.
2.4. Ieškovės teiginiai neva sodyba žiemos metu yra sunkiai pasiekiama, neatitinka tikrovės. Privažiavimas prie sodybos valomas, pro šalį keliu nuolat važiuoja gretimo kaimo gyventojai, komunalininkų ir kitas transportas. Taigi kelias iki sodybos niekada nebuvo nepravažiuojamas ir net negalima jo pavadinti ribotai pravažiuojamu.
2.5. Teigė, kad žemės sklypas su statiniais paveldimo turto padalinimo būdas nėra įmanomas po ½, kadangi nors žemės sklypas yra 65,21 a. ploto, tačiau jame esantys skirtingų paskirčių statiniai sudaro vientisą sodybos ansamblį, kurio niekaip negalima padalinti nepakenkus sodybos ansamblio visumai. Vienoje žemės sklypo pusėje yra išdėstyti pagalbiniai ir ūkiniai pastatai (gamybinės patalpos (dirbtuvės), rūsys), sudarydami uždarą kiemą. Kita žemės sklypo pusė - rekreacinė zona (svečių namelis, pirtis). Sklypo viduryje iškastas tvenkinys. Dviejų vienodos paskirties statinių sklype nėra, todėl, įtvirtinus bendrą nuosavybę, kiekvienam iš šių statinių reikės atskirai nustatyti naudojimosi tvarką.
2.6. Be to, sklypo užstatymo specifiškumas neleidžia padalinti sklypo taip, jog kiekvienas iš bendrasavininkių galėtų autonomiškai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iš sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi.
2.7. Antro įėjimo į gyvenamąjį namą nėra - yra tik pagalbinės durys patekti į katilinę, kurioje įrengta bendra visam namui šildymo sistema (kieto kuro katilas). Vandens tiekimo ir jo šildymo bei nuotekų sistemos taip pat yra bendra visam namui. Elektros įvadas visiems statiniams yra tik vienas. Atsakovas, statydamas namą kartu su tėvu K. M., net negalvojo, kad kažkada gali prireikti spręsti panašaus pobūdžio problemas, todėl ir buvo įrengta viena virtuvė, viena svetainė su židiniu ir tik vieni laiptai į antro aukšto miegamuosius. Name yra įrengtos ir kitos specifinės paskirties patalpos (vonios kambarys, nedidelė pirtis), bendras naudojimasis kuriomis bei jų priežiūra neišvengiamai kels bendrasavininkių tarpusavio konfliktus.
2.8. Kadangi gyvenamasis namas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, o ir visa sodybos infrastruktūra pritaikyta naudotis tik artimais ryšiais susijusiems, draugiškai sugyvenantiems asmenims, padalinti gyvenamąjį namą į du atskirus butus (ir visą sodybos plotą į du atskirus lygiaverčius turtinius vienetus) nėra jokios galimybės.
2.9. VĮ „Registrų centras“ duomenų išraše aiškiai parašyta, kad gyvenamasis namas yra vieno buto.
2.10. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šiauliuose (apie 250 km nuo sodybos), tad tinkamai rūpintis savo sodybos dalimi jis neturės jokių galimybių arba tokios galimybės labai ribotos. Be to, net jeigu ieškovė ir nuolat apsigyventų bute, jai iki sodybos būtų tik 20 km kelio, kas rodo, jog šalys sodyba naudotųsi ir skirtų laiko ja rūpintis nevienodai, kas taip pat taptų konfliktų priežastimi.
2.11. Dėl kompensacijos ir jos dydžio nurodė, kad nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių garbaus amžiaus ieškovės finansines galimybes išmokėti kompensaciją Atsakovui.
3. Atsakovas K. M. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti pilnai ir padalinti paveldimą nekilnojamąjį turtą, likusį po K. M. mirties, tokiu būdu: priteisti ieškovei D. S. 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui K. M. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės D. S. atsakovo K. M. naudai kompensaciją už perleistą paveldimo turto dalį turtu - ieškovei nuosavybės teise priklausančia A dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei išmokant 5000 Eur dydžio kompensaciją, įpareigoti atsakovą leisti ieškovei 12 mėn., skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naudotis butu, suteikiant teisę ieškovei per šį laikotarpį butą iš atsakovo nupirkti už tuo metu esančią rinkos kainą, priteisti iš ieškovės D. S. atsakovo K. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad:
3.1. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį išsamiai išdėstė argumentus, kuriais remiantis disponavimas turtu bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl sudėtingų šalių tarpusavio santykių ir turto specifikos yra neįmanomas. Atsakovas nesutinka su ieškinyje siūlomu paveldimo turto padalijimo būdu, vertindamas jį kaip neatitinkantį Ieškovės finansinių galimybių ir todėl neįgyvendinamą, dėl ko būtų pažeisti atsakovo interesai ir teisėti lūkesčiai. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį, siūlo kitokį paveldimo turto padalijimo būdą.
4. Ieškovė D. S. atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Butas ieškovei yra reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po sutuoktinio mirties. Ieškovė, yra 77 metų amžiaus, turinti ir sveikatos susirgimų (medicininio dokumento išrašas pateiktas kartu su 2021-01-28 atsiliepimu į priešieškinį), todėl viena gyventis nebegalės – Sodyboje nėra jokių patogumų, sodyba šildoma tik malkomis, kurias taip pat reikia paruošti. Žiemą sodybą pasiekti yra sudėtinga – reikia įveikti kelių kilometrų atstumą miškais.
4.2. Ieškovė siekia ginčo butą išsaugoti ir toliau jame gyventi, kur jau yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą, susikūrusi asmeninį aplinką, o atsakovas siekia tik finansinės naudos.
4.3. Ieškovės siūlomas variantas dėl turto padalijimo atitinka šalių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią paveldėto turto dalį bei tokia padalijimo tvarka užtikrins tolesnį turto naudojimo racionalumą.
4.4. Atsakovas pareikštu patikslintu priešieškiniu niekaip neįrodė išimtinio būtinumo dėl vienokių ir kitokių priežasčių vienam asmeniškai nuosavybės teise valdyti ginčo butą. Tenkinus atsakovo priešieškinį, būtų nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir būtų pažeisti proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei D. S., asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį: 0,6521 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui K. M., asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį: 0,6521 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės D. S. atsakovui K. M. 825 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio piniginę kompensaciją, priteisė iš atsakovo K. M. ieškovei D. S. 2955,70 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei D. S. dalį žyminio mokesčio - 115 Eur.
5.1. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės nurodytas paveldėto turto padalinimo būdas yra pagrįstas.
5.2. Teismas nustatė, kad ginčo butas buvo įgytas ieškovės ir jos sutuoktinio santuokos metu, bute ieškovė gyvena pastoviai, ji gyvena kartu su savo sūnaus šeima, butą išlaiko, moka mokesčius. Atsakovas niekada bute negyveno, turi savo gyvenamąjį būstą tiek Šiauliuose, tiek Kelmės rajone. Ieškovė yra pagarbaus amžiaus (77 metų), yra pensininkė, jos gaunama pensija sudaro apie 800 Eur, kaip matyti iš pateiktų teismui 2021 m. sausio 29 d. medicininių pažymų apie ieškovės sveikatos būklę, turi rimtų sveikatos problemų su hipertenzija, širdimi, stuburu.
5.3. Teismas sprendė, jog butas yra nedalus, todėl atsakovas butu naudotis negalėtų. Pažymėjo, kad atsakovas net neturi ketinimų nurodytame bute gyventi ar juo naudotis, atsakovo teisė į buto dalį atsirado tik paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Atsakovo teiginiai, kad bute gyvena ieškovės sūnus su šeima ir ieškovei praktiškai bute nėra vietos, ieškovė gali gyventi sodyboje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodė, kad ginčo butą padalinus atsakovo nurodytu būdu, būtų pažeistos ieškovės teisės, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai.
5.4. Nurodė, kad dėl sodybos padalinimo, kad yra tikslinga ginčo sodybą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½. Duomenų, kad ginčo sodyba naudotis dviems bendrasavininkiams būtų negalima į bylą nepateikta.
5.5. Teismas sprendė, kad ginčo sodybą sudaro 0,6521 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas ir keturi pagalbinio ūkio pastatai. Gyvenamasis namas yra 180,71 kv. m ploto su palėpe, turi du atskirus įėjimus (tai matyti iš Ekspertizės akto fotonuotraukų), juo galima naudotis atskirai, ūkinių pastatų paskirtis yra vienoda - pagalbinė. Tai, kad, anot atsakovo, ateityje reiktų nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką tarp bendrasavininkių, nėra pagrindas šio turto nedalinti nurodytu būdu. Toks nurodytas ginčo sodybos padalinimo būdas būtų logiškiausias atsižvelgiant ir į kiekvienai iš šalių tenkančią paveldėto turto dalį, bei į kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas (ieškovės gaunama senatvės pensija sudaro apie 800 Eur, atsakovo gaunamos darbo pajamos sudaro 700 Eur).
5.6. Atmetė kaip nepagrįstas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė galėtų naudotis ir gyventi sodyboje, nes jai iki sodybos būtų tik 20 km kelio, kai tuo tarpu atsakovui nuo gyvenamosios vietos Šiauliuose iki sodybos susidaro apie 250 km. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui, kuris norėtų ½ dalies ginčo buto iki ginčo buto Vilniuje atstumas taip pat sudaro ne 20 km kelio.
5.7. Nurodė, kad pagal ekspertizės aktą buto rinkos vertė yra 64 800 Eur, sodybos rinkos vertė yra 167 600 Eur. Šiuo atveju ieškovės paveldimą sodybos dalį, kurios vertė sudaro 20 950 Eur, ieškovė prašo priteisti atsakovui, o atsakovo paveldimą buto dalį, kurios vertė sudaro 24300 Eur ieškovė prašo priteisti ieškovei. Tokiu būdu atsakovo paveldimas turtas sudarys 83 800 Eur, o ieškovės paveldimas turtas – 32 400 Eur (asmeninėje ieškovės nuosavybėje lieka 116 200 Eur turto vertės dalis). Po tokio padalinimo ieškovė ir atsakovas bus sodybos bendrasavininkai lygiomis dalimis, o butas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Kadangi atsakovui priklauso 87150 Eur paveldimo turto vertės dalis, o jam perduodama tik 83 800 Eur turto dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina ir 3350 Eur dydžio kompensacija pinigais.
5.8. Teismas sprendė, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad po ieškovės sutuoktinio mirties ieškovė atliko sodybos stogo keitimo darbus –už medžiagas ieškovė sumokėjo 1050,37 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo sodyba padalintina šalims po ½ dalį, iš atsakovo ieškovei priteisė 525,19 Eur kompensaciją už stogo keitimą (CK 4.76 straipsnis). Įskaičius priešinius reikalavimus, t. y. ieškovės mokėtiną atsakovui 3350 Eur kompensaciją dėl dalintino turto vertės skirtumo ir 525,19 Eur atsakovo mokėtiną turto pagerinimo išlaidų kompensaciją, iš ieškovės atsakovui priteisė 2825 Eur dydžio kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-165-494/2022 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo K. M. patikslintą priešieškinį (ištaisius techninę klaidą) tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė kartu su sutuoktiniu palikėju K. M. nuolat gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus beveik metams po palikėjo mirties, kuomet ginčas dėl paveldimo turto padalijimo jau buvo pradėtas nagrinėti teisme. 2021 m. sausio 15 d. Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriame nurodė, jog butas yra antrasis, nepagrindinis gyvenamasis būstas, kuriuo ieškovė pati asmeniškai nesinaudoja apie 20 metų. Ši aplinkybė paskatino ieškovę deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute ir apsimesti, neva ji jame gyvena.
6.2. Nors ieškovė nuo 2021 m. sausio 21 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, byloje esantys elektros skaitiklių duomenys (nuotraukos darytos 2021 m. balandžio 17d. atliekant sodybos vertinimą) rodo, jog ieškovė ir toliau faktiškai gyvena sodyboje. Šie duomenys įrodo, jog tai faktinė ieškovės gyvenamoji vieta. Ekspertizės akte esančiomis sodybos statinių vidaus nuotraukomis darytina išvada, jog sodyboje nakvojama ir žiemos metu.
6.3. Įstatymas nenumato, jog sprendžiant paveldimų gyvenamosios paskirties objektų padalijimo tarp ginčo šalių klausimus reikėtų atsižvelgti į tai, kaip ginčo šalys ketina ateityje naudotis paveldėtu daiktu, suteikiant prioritetą kuriam nors iš disponavimo daiktu būdų.
6.4. Vien ta aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas neišreiškė ketinimo persikelti gyventi į butą (juolab, kad jame gyvena keturių asmenų ieškovės sūnaus šeima), negali būti pagrindu atmesti priešieškinio reikalavimą priteisti ginčo butą atsakovui.
6.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad butas yra nedalus. Patenkinus priešieškinio reikalavimus visa apimtimi, atsakovui atitektų visas ginčo butas, kurio 37,50 proc. ir taip jam priklauso kaip paveldimas turtas, o likusi dalis atitektų kaip kompensacija turtu už ieškovei perleistą atsakovo paveldimo turto dalį ginčo sodyboje. Tuo pačiu ieškovei atitektų visa ginčo sodyba (50 proc. sodybos ir taip priklauso ieškovei, 12,50 proc. sudaro jos paveldima dalis, savo paveldimą dalį - 37,50 proc. sodybos jai perleistų atsakovas), taip išvengiant bendros nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų.
6.6. Paminėjo, kad atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose įsivėlė techninė klaida - neteisingai nurodytas paveldimo turto dalių santykis, tačiau galutinio prašomo rezultato tai nekeičia.
6.7. Suprasdamas, jog patenkinus priešieškinį iškils ieškovės sūnaus šeimos išsikėlimo klausimas, atsakovas nurodė, kad sutinka leisti ieškovei 12 mėn., skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naudotis butu, suteikiant teisę Ieškovei per šį laikotarpį butą iš atsakovo nupirkti už tuo metu esančią rinkos kainą. Teismo posėdžio metu atsakovas nebuvo kategoriškas, jis sutiktų ir su ilgesniu terminu, tačiau teismas dėl šios priešieškinio dalies iš viso nepasisakė.
6.8. Priteisdamas sodybą abiem ginčo šalims, teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir bylos duomenis: VĮ „Registrų centras“ duomenų išraše aiškiai parašyta, kad gyvenamasis namas yra vieno buto. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio antro įėjimo į gyvenamąjį namą nėra - yra tik pagalbinės durys patekti į katilinę, kurioje įrengta bendra visam namui šildymo sistema (kieto kuro katilas). Be to, name įrengta viena virtuvė, viena svetainė su židiniu ir tik vieni laiptai į antro aukšto miegamuosius. Name yra įrengtos ir kitos specifinės paskirties patalpos (vonios kambarys, nedidelė pirtis), bendras naudojimasis kuriomis bei jų priežiūra neišvengiamai kels bendrasavininkių tarpusavio konfliktus.
6.9. Nurodė, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akte esančių sodybos nuotraukų, sklype esantys skirtingų paskirčių statiniai sudaro vientisą sodybos ansamblį, kurio niekaip negalima padalinti nepakenkus sodybos ansamblio visumai. Vienoje žemės sklypo pusėje yra išdėstyti pagalbiniai ir ūkiniai pastatai (gamybinės patalpos (dirbtuvės), rūsys), sudarydami uždarą kiemą. Kita žemės sklypo pusė - rekreacinė zona (svečių namelis, pirtis). Sklypo viduryje iškastas tvenkinys. Taigi sklypo užstatymo specifiškumas neleidžia padalinti jo taip, jog kiekvienas iš bendrasavininkių galėtų autonomiškai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iš sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi. Nepaisant to, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų išraše negyvenamosios paskirties statiniai įvardinti vienodai - kaip ūkinės, pagalbinės paskirties, faktinė jų paskirtis skirtinga, todėl, įtvirtinus bendrą nuosavybę, kiekvienam iš šių statinių reikės atskirai nustatyti naudojimosi tvarką;
6.10. Sklype yra komunikacijos ir inžinerinė įranga: elektros įvadas ir instaliacija, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos įvadai ir sistemos, vietinis šildymas (kieto kuro katilas), elektrinis vandens šildytuvas. Visos šios sistemos yra bendros visai sodybai, todėl, atsiradus bendrasavininkiams, taip pat iškils jų naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo klausimas. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, jog tiek visa sodyba, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, tiek joje esantis gyvenamasis namas ir/ar kiti statiniai yra nedalūs.
6.11. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių nesieja giminystės ryšiai, jų tarpusavio santykiai konfliktiški, sprendime nurodytu būdu padalijus turtą joks racionalus bei efektyvus tolesnis turto naudojimas nebus įmanomas. Priešingai, kils naujas ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, kuris vėl persikels į teismą. Juolab, kad, atsižvelgiant į statinių išsidėstymą sklype ir nesant dviejų vienodos paskirties statinių, nustatyti racionalios, logiškos naudojimosi jais tvarkos iš viso nebus įmanoma.
6.12. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, kad dėl atstumo nuo jo gyvenamosios vietos iki sodybos, kas sudaro apie 250 km, jis neturės jokios galimybės tinkamai naudoti ir rūpintis jam priteista sodybos dalimi.
6.13. Visais atvejais atsakovo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti. Teisiškai gavęs savo paveldimo turto dalį, faktiškai atsakovas negautų nieko, tik pareigą rūpintis turtu, kuriuo neturėtų galimybių pilnaverčiai naudotis bei papildomas išlaidas. Tai pažeistų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus.
6.14. Teismas dėl techninės klaidos netinkamai interpretuodamas patikslinto priešieškinio reikalavimus, neįvertino, jog pasirinkus patikslintame priešieškinyje siūlomą paveldimo turto padalijimo būdą ginčo šalys išvengtų bendrasavininkių statuso - galutiniame rezultate, atlikus turto dalių mainus ir kompensavus verčių skirtumą, Ieškovei atitektų ginčo sodyba, o Atsakovui - ginčo butas.
6.15. Dėl naujų įrodymų pateikimo nurodė, kad teismas, priteisdamas abiem šalims po 1/2 dalį ginčo sodybos, visiškai neatsižvelgė į tai, jog VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas yra vieno buto, todėl pateikia specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad sodybos gyvenamasis namas negali būti padalintas į du atskirus, lygiaverčius butus. Teikiamuose Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės R. L. patvirtintuose liudytojos A. V. parodymuose, liudytoja paaiškino, jog jos brolis K. M., tam, kad kartu su sutuoktine gautų didesnio ploto butą, buvo fiktyviai nurodęs, jog ieškovas gyvena jo šeimoje. Be to, pasak liudytojos, K. M. savo investicinius čekius, kuriuos Lietuvos Vyriausybė atkūrus Nepriklausomybę skyrė visiems Lietuvos suaugusiems piliečiams, panaudojo ginčo buto privatizavimui.
6.16. Tiek specialisto išvados, tiek notariškai patvirtintų liudytojos A. V. parodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau turės esminės įtakos teisingai ir teisėtam ginčo išsprendimui.
6.17. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus 2022 m. rugpjūčio 22 d. Nurodė, kad ieškovė ir toliau gyvena būtent sodyboje ir turi visas galimybes sodybą tinkamai prižiūrėti ir žiemos metu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti „buities pagerinimai“ nėra derinami su atsakovu, nors ginčas dėl turto padalijimo dar nėra išspręstas. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama sudėtingas buities sąlygas sodyboje. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė toliau klaidina teismą teiginiu, neva „sklypas turi du įvažiavimus, kurie yra priešingose sklypo pusėse”. Ieškovei puikiai žinoma, kad abu „įvažiavimai“ yra toje pačioje, pietinėje, sklypo pusėje, ir nutolę vienas nuo kito apie 20 metrų (sklypo ilgis apie 80 metrų). Liudytojos parodymus patvirtina archyviniai dokumentai – išrašas iš bendro administracijos ir Respublikinės tarpmiestinės telefono stoties profesinės sąjungos komiteto posėdžio sprendimo, 19830905, protokolas Nr. 21, Priedas Nr. 2 prie 1983 m. gruodžio mėn. Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimo bei sąrašas Lietuvos TSR Ryšių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sąrašą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose nurodyta, jog ieškovės šeimą sudaro 4 asmenys. Tuo tarpu Sąrašo Lietuvos TSR Ryšių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sąrašą, adresu (duomenys neskelbtini), grafoje „Užimamo gyvenamojo ploto dydis“, nurodyta, kad Ieškovės šeimą Kėdainiuose sudarė 2 asmenys (tikėtina, ji pati ir jos sūnus). Kadangi Ieškovei persikėlus į Vilniaus rajoną, jos šeima pasipildė dar dviem asmenimis, darytina išvada, kad į šeimos sudėtį buvo įtrauktas ne tik sutuoktinis K. M., bet ir jo sūnus, t. y. atsakovas, tokiu būdu padėjęs ieškovei gauti didesnio ploto butą. Šiuo įrodymus prašo prijungti prie civilinės bylos.
7. Ieškovė D. S. atsiliepimu į K. M. apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
7.1. Nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje buvo kilus diskusija dėl ginčo sodybos dalumo bei atsakovui buvo žinomi ieškovės paaiškinimai dėl to, kad ginčo butas buvo įgytas išimtinai tik ieškovės lėšomis, o palikėjas K. M. prie to neprisidėjo. Taigi atsakovas nepasinaudojo pirmosios instancijos teisme turėta teise teikti įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes, todėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai pavėluotai, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti. Atsakovas nepagrindė išimtinės teisės teikti naujus įrodymus sąlygų, t. y., kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti.
7.2. Atsakovo pateikta 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvada vertintina kritiškai dėl jos neobjektyvumo, nevisapusiškumo ir neišsamumo, kadangi buvo užsakyta atsakovo iniciatyva ir atsakovas pats savo nuožiūra pasirinko kuria linkme nukreipti ir kaip formuluoti užduotį ekspertui. Taip pat nėra aišku ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Be to, specialisto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje, ji turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais.
7.3. Atsakovo pateiktas liudytojos A. V. liudijimas vertintinas kritiškai. Ieškovė neturėjo galimybės į šį atsakovo papildomai pateiktą liudijimą atsikirsti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu, todėl ieškovė paaiškina, kad šis liudijimas neatitinka faktinių aplinkybių dėl ieškovės ir jos sutuoktinio palikėjo K. M. santuokos fakto (santuoka sudaryta ne 1990 metų pradžioje, o 1983 metais); taip pat dėl K. M. indėlio butui įgyti (K. M. savo turėtus investicinius čekius investavo į Utenos „Mėsa“, o ne ginčo butui įsigyti). Ieškovė į bylą yra pateikusi rašytinius dokumentus, kad realiai butas buvo įgytas asmeninėmis ieškovės lėšomis, buvusiomis taupomojoje knygelėje, kurios buvo sukauptos pardavus iki santuokos sudarymo turėtą nekilnojamąjį turtą Kėdainiuose, be to ieškovė ėjo atsakingas pareigas, todėl pajamos gaunamos iš darbinės veiklos taip pat buvo didelės, dėl ko ji buvo pajėgi savo lėšomis privatizuoti butą bei įgyti sodybą. Palikėjo K. M. pajamos buvo nedidelės, nepaisant to, iš jų, po santuokos nutraukimo jis mokėjo kompensaciją antrajai žmonai bei išmokas sūnaus K. M. (atsakovo) išlaikymui nutraukus pirmąją santuoką, todėl prie įgyjamo turto prisidėti finansine išraiška neturėjo galimybės. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai apie ieškovės finansus ginčo buto privatizavimo metu turi didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti neobjektyviais liudytojos parodymais. Taigi atsakovo pateiktas liudytojos liudijimas nepaisant to, kad pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu, tačiau taip pat pagal savo turinį yra ydingas.
7.4. Atsakovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau atsakovo turimas lūkestis sau naudinga linkme nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ar netinkamai nustatė faktines aplinkybes, ar kad buvo pažeistas rungimosi principas.
7.5. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo esmės darė vertindamas abiejų šalių siūlomus iš esmės skirtingus paveldimo turto padalinimo būdus, šalių paaiškinimus, rašytinius dokumentus, atsižvelgė į aplinkybę apie ieškovės amžių ir sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip šalių ketinimai ir interesai. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šiuos įrodymus motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, vertindamas šalių paaiškinimus bei parodymus, teismas atsižvelgė ir į jų nuoseklumą, taip pat sprendimas buvo priimtas šalių procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų ribose.
7.6. Ieškovė vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išvados padarytos aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos vertinimu, teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo butas yra nedalus, o taip pat ieškovei reikalingas kaip vieta nuolatinai gyventi po vyro mirties.
7.7. Teismas įvertino sodybos būklę ir visas kitas su sodybos padalinimu susijusias aplinkybes, įskaitant, kad dėl padalijimo nebus prarasta tikslinė sodybos paskirtis bei kiekvienos iš šalių paveldėto turto dalį, dėl ko darė pagrįstą išvadą dėl sodybos dalumo ir galimybės bendraturčiams ateityje nusistatyti naudojimo turtu tvarką.
7.8. Ieškovės siūlomas variantas dėl turto padalijimo atitinka šalių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią paveldėto turto dalį (ir vertę) bei tokia padalijimo tvarka užtikrins tolesnį turto naudojimo racionalumą, taip pat ieškovė yra pajėgi išmokėti atsakovui teismo nustatyto dydžio kompensaciją. Šiuo atveju atsakovo siūloma paveldėto turto padalijimo tvarka neproporcingai pažeistų ieškovės teises ir neturtinius interesus, t. y. jos teisę išsaugoti jos poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą.
7.9. Pirmosios instancijos teismas pritaikė paveldėto turto atidalijimo būdą tinkamai įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių interesus, ir šalių ginčas išspręstas tinkamai taikant proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas.
Dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą, kurią parengė architektas R. R., ir 2022 m. balandžio 25 d. liudytojos A. V. parodymus, patvirtintus Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. L.. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus - išrašą iš bendro administracijos ir Respublikinės tarpmiestinės telefono stoties profesinės sąjungos komiteto posėdžio sprendimo, 19830905, protokolas Nr. 21, Priedą Nr. 2 prie 1983 m. gruodžio mėn. Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimo, sąrašą Lietuvos TSR Ryšių ministerijos įmonės darbuotojų, kuriems suteikiami tarnybiniai butai pagal sąrašą, adresu (duomenys neskelbtini).
12. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
13. Pažymėtina, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Atsakovas apeliaciniuose skunde nenurodo, kodėl teikiami įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme, nenurodo, kaip šie įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, kodėl šių įrodymų teikimo būtinybė kilo apeliacinės instancijos teisme. Šiuos naujus įrodymus atsakovas teikia, siekdamas pagrįsti jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paneigti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantų pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliantų pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas K. M., ieškovės D. S. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo K. M. tėvas.
17. Ieškovei D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su palikėju K. M. priklausė 62.87 kv. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
18. Palikėjo K. M. paveldimą turtą sudarė: ½ dalis 62.87 kv. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis nekilnojamojo turto - 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis mažos galios revolverio Alfa 640, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pistoleto TOZ 35M, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis revolverio TOZ 36, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pistoleto CZ 92, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini).
19. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei D. S., kuris patvirtina, kad ieškovė paveldėjo kaip įpėdinė mirusiojo K. M. sutuoktinė, 1/4 turto išvardinto 19 nutarties punkte.
20. 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovui K. M., kuris patvirtina, atsakovas paveldėjo kaip įpėdinis mirusiojo K. M. sūnus, 3/4 turto, išvardinto 19 nutarties punkte.
21. Ieškovės ir atsakovo daiktinės teisės į paveldėtą turtą VĮ Registrų centre neįregistruotos.
22. 2021 m. gruodžio 6 d. „Turtas Rink ir Vertė” teismo eksperto D. G. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Ekspertizės aktas), nurodyta, kad: objekto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)rinkos vertė yra 64 800 Eur, objekto – žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 167 600 Eur. Civilinėje byloje ginčo dėl Ekspertizės akte nurodytos ginčo turto vertės tarp šalių nekilo.
23. Byloje kilo ginčas dėl paveldėto turto - ½ dalies 62.87 kv. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies nekilnojamojo turto - 0.6521 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne) pagrįstumo
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė.
25. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieškovės faktinės gyvenamosios vietos, teismas nepagrįstai sprendė, kad butas nepriteistinas atsakovui, kadangi atsakovas neturi ketinimų ginčo bute gyventi ar juo naudotis, o jo teisė į buto dalį atsirado tik paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu, teismas nepagrįstai nustatė, jog sodyba dali, apelianto vertinimu sodyba nėra dali, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes dėl ieškovės amžiaus ir sveiktos būklės, jai priteisdamas butą, teismas nevertino aplinkybių, kad kils ginčai, sodybą šalims priteisus po ½ dalį.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.70 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais (CK 5.70 straipsnio 2 dalis).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės faktine gyvenamąja vieta ir aplinkybė, kad ginčo bute galimai gyvena ieškovės sūnaus šeima bei tai, kokie užfiksuoti elektros skaitiklių parodymai.
31. Ginčo dėl to, kad butas nedalus byloje nekilo. Išduoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad ieškovei po paveldėjimo liudijimo išdavimo priklauso asmeninės nuosavybės teise ¾ dalys ginčo buto, o atsakovui tik ¼ dalis, kas reiškia, jog didesnė buto dalis priklauso ieškovei. Nagrinėjamu atveju, pabrėžtina, kad tiek ginčo butas, tiek sodyba iki paveldėjimo ieškovei priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su palikėju. Atsižvelgiant į tai, kad yra preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad ieškovei nuosavybės teise iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo priklausė ½ dalis ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad ieškovė paveldėtą ginčo turtą nuosavybės teisėmis valdė nuo jų įgijimo momento, t. y. butą nuo 1991 m. gruodžio 31 d., žemės sklypą nuo 1994 m. rugsėjo 13 d., gyvenamąjį namą nuo 1988 m. spalio 13 d., kitus statinius pastatė ir įregistravo 2014 m. kovo 31 d., iki šiol. Šiuo atveju, paveldimą turtą sudarė tik ½ dalis ginčo buto ir ½ dalis žemės sklypo statiniais. Tuo tarpu atsakovui daiktinės teisės į ginčo butą atiteko tik mirus palikėjui ir paveldėjus šio turto dalį, t. y. 2020 m. Esant šioms aplinkybėms, nustatyta, kad ieškovė ginčo butą, kaip savininkė valdo daugiau nei 30 metų, po palikimo priėmimo jai atitenka ¾ dalys ginčo buto, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ginčo butas priteistinas ieškovei, kadangi ginčo butą padalinus atsakovo nurodytu būdu, būtų pažeistos ieškovės teisės, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai.
32. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 32) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vertino atsakovo neturėjimą siekio gyventi ginčo bute.
33. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo bute gyvena ieškovės sūnaus šeima šiuo atveju, sprendžiant ginčą, dėl paveldėto turto padalinimo nėra aktualūs, kadangi nuosavybės teisės turėtojas laisvas disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat ir teise suteikti gyvenamąją vietą artimiems giminaičiams.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės sūnaus šeimos išsikėlimo klausimo ir prašomo nustatyti termino. Pažymėtina, kad šis priešieškinio reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimo priteisti butą atsakovui natūra atžvilgiu, todėl jo atmetimas suponuoja išvestinio reikalavimo atmetimą. Vadinasi pirmosios instancijos teismui, atmetus atsakovo reikalavimą jam priteisti natūra, atmestas ir šis priešieškinio reikalavimas, kas ir nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
35. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė su palikėju iki jo mirties gyveno sodyboje, nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldimo turto padalijimą. Pažymėtina, kad labiau tikėtina, kad būtent sutuoktinio mirtis, ką ir ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, gali nulemti asmens gyvenamosios vietos pakeitimą, įvertinus tai, kad ieškovė 77 metų, pensinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, dėl ko ankstesnė gyvenamoji vieta gali tapti netinkama, todėl ieškovei teigiant ir įrodinėjant, kad ji gyvena ginčo bute, butą laiko savo namais, įvertinus tai, kad ji išviešino viešame registre savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, pagrindo netikėti ieškove nėra.
36. Vien apelianto teiginiai, kad yra suvartojama elektros energija ginčo sodyboje, nesudaro pagrindo, nustačius, kad ieškovė galimai leidžia laiką sodyboje, joje nuolatos faktiškai gyvena, ją laiko savo namais, ir dėl to, yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl ginčo buto natūra priteisimo atsakovui. Pastebėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo sodyboje yra ieškovės daiktų, ieškovei tiek iki paveldėjimo liudijimo, tiek po jo išdavimo, ieškovei turinti nuosavybės teises į abu ginčo objektus, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir padarytomis apelianto išvadomis, kad sodyboje ieškovė faktiškai gyvena ir tai jos nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovė valdo ir naudojasi visais jai nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto objektais.
37. Esant įpėdinių pareikštiems reikalavimas dėl paveldėto turto padalijimo, šiuo atveju, tikslinga paveldėtą turtą, kurį sudaro keli nekilnojamojo turto objektai tokiu būdu, kad šalys turėtų teisę naudotis, valdyti ir prižiūrėti įgytą turtą, toks būdas atitiktų visų įpėdinių interesus, tačiau paveldėjimo būdas neturi pažeisti iki paveldėjimo buvusio ir vis dar esamo savininko teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad nepagrįstai butas priteistas ieškovei apeliacinės instancijos teisme neturi pagrindo.
38. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad ginčo sodyba dali. Galimybę konkretų turtą padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški santykiai) priežastys. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008; ir kt.). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių) arba gyvenamąjį namą, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios teismo išvadomis, jog žemės sklypas su statiniais yra dalus.
39. Pabrėžtina, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro ne tik vienas pastatas – gyvenamasis namas, tačiau taip pat ir 0,6521 ha –žemės sklypas, trys ūkio pastatai ir kiemo rūsys. Šiuo atveju, pastatas – namas yra tik pagrindinis statinys kitų statinių atžvilgiu, todėl turi būti sprendžiamas viso nekilnojamojo turto dalumas, o ne tik pagrindinio statinio dalumas. Nepaisant šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog namas nėra dalus. Pažymėtina, kad tiek Ekspertizės akte, tiek pateiktoje gyvenamojo namo patalpų išdėstymo plane, aiškiai pažymėti du įėjimai į gyvenamąjį namą, namas yra dviejų aukštų, bendras namo plotas 180,71 kv. m. iš kurio gyvenamas plotas - 107,64 kv. m, todėl įvertinus ginčo namo patalpų skaičių, išdėstymą, konstatuojama, kad gyvenamais namas dalus. Žemės sklypo dydis, pagalbinių pastatų skaičius, jų dydis, paskirtis, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad visas sodybos kompleksas yra dalus.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog name yra antras įėjimas į namą - pagalbinės durys patekti į katilinę. Ta aplinkybė, kad pro nurodytas duris patenkama į specialios paskirties patalpą, nesudaro, pagrindo teigti, jog namas neturi antro įėjimo ir yra nedalus. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog „sklypo užstatymo specifiškumas neleidžia padalinti jo taip, jog kiekvienas iš bendrasavininkių galėtų autonomiškai, nekirsdamas kito bendrasavininkio sklypo dalies, naudotis kiekvienu iš sklype esančių statinių, tame tarpe ir savo gyvenamojo namo dalimi“ nepagrįstai rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad atsakovas turi abejonių dėl galimybės naudotis turtu, kuris priklausys dalinės nuosavybės teise, byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam yra daromos kliūtys naudotis turtu ar bus daromos ateityje, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto nurodoma skunde aplinkybė dėl atstumo nuo jo iki gyvenamosios vietos iki žemės sklypo su statiniais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.
41. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog turto nedalumą patvirtina aplinkybė, jog VĮ Registrų centre įregistruota, kad namas vieno buto, nėra. Pažymėtina, kad teisė aktuose nėra nustatytas draudimas nekilnojamojo turto objektus, kilus ginčui tarp bendraturčių, juos padalinti po ½ dalį ir atitinkamai įregistruoti dalinės nuosavybės teises į šį turtą.
42. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teisiškai gavęs savo paveldimo turto dalį, faktiškai atsakovas negautų nieko, tik pareigą rūpintis turtu, kuriuo neturėtų galimybių pilnaverčiai naudotis bei papildomas išlaidas, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas paveldėjo tik po ¼ dalį tiek ginčo buto, tiek žemės sklypo su statiniais. Pirmosios instancijos teismui, padalijus paveldimą turtą, atsakovo paveldėto žemės sklypo su statiniais dalis buvo padidinta buto dalies sąskaita bei atitinkamai priteista piniginė kompensacija.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendime nurodytu būdu padalijus turtą joks racionalus bei efektyvus tolesnis turto naudojimas nebus įmanomas. Aplinkybė, kad iškils klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo, sodyba, nesudaro pagrindo šiuo metu nesant tokiam ginčui iškilus, laikyti, kad teismo padalinimo būtas neracionalus. Pabrėžtina, kad kuris vėl persikels į teismą. Juolab, kad, atsižvelgiant į statinių išsidėstymą sklype ir nesant dviejų vienodos paskirties statinių, nustatyti racionalios, logiškos naudojimosi jais tvarkos iš viso nebus įmanoma. Išaiškintina, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005), o teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.
44. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas paveldėto padalijimo būdas atitinka suformuotą teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre gali paveldėtą turtą pasidalyti bendru sutarimu, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Šiuo atveju, įpėdiniams nesutarus dėl padalinimo būdo, dėl padalinimo būdo sprendžia teismas. Sprendžiant paveldėto turto pasidalijimo klausimus gali būti atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) palikėjo valią; 2) įpėdinių pageidavimus ir interesus; 3) tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi būti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimą. Tačiau įstatymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iš įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Įstatyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtą pasidalyti atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis. Pažymėtina, kad paveldėtam turtui pasidalyti taikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę, kartu su specialiąsias taisykles nustatančiomis paveldėjimo teisės normomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis Civilinė byla Nr. e3K-3-173-916/2021). Tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldėto ginčo buto, šalims priklausančio dalinės nuosavybės teise, negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tuo tarpu žemės sklypo su statiniais padalinimas tarp bendraturčių yra galimas, kadangi jį padalijus po ½ dalį nekils neproporcinga žala jo paskirčiai, išliks galimybė tiek ieškovei, tiek atsakovui naudotis ir valdyti turtą. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam paveldėto turto padalijimo būdui, sutiktina, kad jis atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus bei nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.
45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Ieškovė prašė priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašė priteisti 533,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
16. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
17. Ieškovė už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą patyrė 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra būtinos ir pagrįstos įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovo.
20. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius