Baudžiamoji byla Nr. 1-257- 738/2014

Teisminio proceso Nr.1-25-1-01038-2013-7

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                         2.1.10.1.;2.3.6.4.;1.2.4.8.3.; 1.1.7.2.7.;

1.1.10.1.;2.1.16.1.8.; 2.1.15.3.3.2.;2.1.14.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

       N U O S P R E N D I  S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

         2014 m. birželio 26 d.

                                                                                    Kaunas             

                   Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamajai R. K., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, nukentėjusiosios atstovui M. K., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją  bylą, kurioje

                   R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB “(duomenys neskelbtini)” technologe, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista,

            kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 3 d., padarymu,    

                          n u s t a t ė:

                   R. K. 2013-08-22, apie 20 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, smurtavo prieš savo mažametę dukrą I. K., gim. 2002 m., tai yra suėmė jai už kaklo ir suspaudė jį rankų pirštais, tokiu būdu sukeldama vaikui fizinį skausmą ir padarydama mažametei poodinę kraujosruvą kakle, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, laikotarpiu nuo 2013-08-22 iki 2013-08-25, 17 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pastoviai ir sistemingai smurtavo prieš savo mažametę dukrą I. K., gim. 2002 m., tai yra sudavė jai ranka ne mažiau šešių kartų į galvą, tampė už plaukų, smogė plastikiniu mušekliu per rankas ir nugarą, auklėjimo tikslu mušė diržu į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė mažametei fizinį skausmą.

                   Kaltinamoji iš esmės kalta prisipažino ir parodė, kad 2013-08-22, ji buvo abiem rankom suėmus savo mažametei  dukrai I. K. iš priekio už kaklo ir papurtė ją, nes ši neklausė jos, neplovė indų. Taip pat už tam tikrus jos poelgius taikė fizines bausmes - sudavė ranka per nugarą, tampė už plaukų, be to vieną kartą diržu sudavė dukrai per sėdmenis, kitą kartą sudavė mušekliu per rankas. Taip elgėsi todėl, kad ji išsiskyrė su vyru, neteko darbo, vaikai išėjo gyevnti pas tėvą, vėliau vyras mirė, susiklosčius tokioms aplinkybėms pradėjo vartoti alkoholį. Nurodė, kad dabar gailisi dėl savo tokio elgesio, supranta, kad fizinėmis bausmėmis problemų neišspręs, todėl daugiau taip nesielgia. Įsidarbino,  du kartus pervedė dukrai pinigų žalos atlyginimui, dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje, moka dukrai vaiko gyvybės draudimo “Saugus vaiko fondas” įmokas.

     Mažametės nukentėjusiosios atstovas M. K. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas gyvena jo mama R. K. ir sesuo I. K., gim. 2002 m. Jis pats gyvena atskirai. 2013-08-26, apie 15 val. jam paskambino sesė I. ir paprašė atvažiuoti ją pasiimti. Į (duomenys neskelbtini) M. K. atvyko apie 15.30 val., namuose buvo sesė I. ir girta motina. Sesuo jam papasakojo, kad mama 2013-08-26, apie 15 val. supykusi dėl pinigų į ją metė peilį, tačiau nepataikė. I. pasakojo, kad mama ją apkaltino paėmus 30 Lt ir reikalavo juos atiduoti. Sesuo dėl to labai išsigando. Sesuo dar minėjo, kad 2013-08-25, apie 17 val. namuose girta mama ją mušė, ranka apie 6 kartus sudavė per galvą. Sesei sukėlė fizinį skausmą. Mama pastoviai girtauja, o būdama girta pastoviai muša sesę. Kai jis kartu gyveno pas motiną, ir jį mama mušdavo, dėl šios priežasties išėjo gyventi atskirai. Kai nuvažiavo į mamos butą, duris atidarė I.. Ji atrodė išsigandusi, drebėjo. Sesuo taip pat pasakė, kad 2013-08-25 mama ją mušė ranka per viršugalvį. Dėl sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Buvo nuvykę pas teismo med. ekspertus. Apie mamą M. K. gali pasakyti, kad ji yra linkusi smurtauti. Kol gyveno visi kartu ir dar buvo gyvas tėtis, mama taip pat smurtaudavo, tiek vaikų, tiek tėčio atžvilgiu. Ypatingai agresyvi būdavo tuo metu, kai būdavo neblaivi. Kai M. K. nuvažiavo pasiimti sesers I., mama buvo savo kambaryje.

Liudytoja D. K. parodė, kad mama R. K. vartoja alkoholį jau seniai. Būdama neblaivi, ji tampa agresyvi, pradeda kabinėtis dėl visokių smulkmenų, kad kažką ne taip padarei, ar ne taip sėdi ir panašiai. Jeigu jai atsikerti, tada mama pradeda mušti, tampyti už plaukų. Pastoviai bando paveikti psichologiškai. Kol D. K. gyveno su mama, ji buvo ir ją primušusi, ir jos jaunesnę seserį I.. Pamena, kad vieną kartą mama I. buvo prismaugusi taip, kad  šiai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada D. K. seserį apgynė. Dažnai mama tampydavo I. už plaukų, aiškindavo jai, kad ji namuose nieko nepadeda. D. K. mama taip pat ne kartą mušė, supykusi dažnai mesdavo po ranka pakliuvusį daiktą į ją, ar į seserį. Motina D. K. yra išvariusi iš namų. Dabar ji pati išėjo ir apsigyveno pas brolį M. K.. 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, D. K. iš brolio M. sužinojo, kad mama ir vėl primušė I., kad ją smaugė, trankė per galvą, kad metė į I. peilį. D. K. matė I. po tų įvykių. Matė I. ant kaklo mėlynę. Tada D. K. kartu su broliu pasiėmė I.ir parsivežė į savo butą. I. D. K. daug nieko nepasakojo, kas įvyko. Dagiau ji pasakojo broliui. D. K. tiki, kad mama galėjo taip padaryti I., nes taip mama elgdavosi beveik kasdien tiek su ja, tiek su sese. Kol brolis gyveno kartu mama yra mušusi ir jį.

Liudytoja R. K. parodė, kad R. K. pažįsta su ja yra tekę keletą kartų bendrauti. Jos dukra I. ir R. K. dukra K. yra draugės. Jos dažnai svečiuodavosi viena pas kitą. I. yra sakiusi, kad jeigu iš karto nepadaro mamos nurodytų darbų, ją muša, dusina. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, I. buvo atėjusi į R. K. namus  ir liudytoja matė ant I. kaklo mėlynes, lyg smaugimo žymes. Daugiau sužalojimų nepastebėjo. Tik iš pačios I. pasakojimų žinojo, kad mama ją muša. Taip pat žino, kad R. K. vartoja alkoholį. R. K. yra ne vieną kartą girdėjusi, kaip R. K. šaukia ant I., nes tai buvo girdėti laiptinėje ir net lauke.

Ludytoja K. K. parodė, kad su I. K. yra draugės, dažnai svečiuodavosi viena pas kitą. Beveik kiekvieną kartą, kai susitikdavo su I., ši pasakodavo, kad mama ją muša, išnaudoja, liepia vienokius ar kitokius darbus padaryti tuoj pat, o jeigu ji pasako, kad tuoj padarys, tada mama supyksta ir ją muša. Mama ją pastoviai kontroliuodavo, dažnai skambindavo I. ir klausdavo, kur ji yra, o namo I. turėdavo grįžti per dvi minutes, nes jei pavėluodavo nors truputį, mama taip pat ją mušdavo. Būdavo, kad K. K. nueina pas I. pasikviesti jos į lauką, I. duris atidarydavo apsiverkusi ir sakydavo, kad mama ją ką tik mušė. Ant I. veido mušimo žymių nematė. I. sakydavo, kad mama jai liepė išplauti grindis, K. K. jos laukdavo, kol išplaus, paskui vėl pasakydavo, kad mama dar liepė išplauti indus ir vėl toliau jos laukdavo. Ir taip jos mama vis prisigalvodavo kokių nors darbų, kad I. negalėtų išeiti. I. yra ne kartą pasakojusi, kad nors ji ir sutvarkydavo kambarius, mama vėl juos suversdavo, kad I. iš naujo tvarkytųsi. Buvo atvejis, kai K. K. padėjo I. tvarkytis, jos sutvarkė kambarius, o grįžusi mama viską suvertė  ir vėl liepė I. tvarkyti. I. yra sakiusi, kad mama jai neperka drabužių, kad negali kur nors išeiti, nes mama liepia daryti jai masažą, kol užmigs. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, I. buvo atėjusi pas K. K. į svečius ir klausė, ar jai yra kas nors ant kaklo. Pasižiūrėjusi, K. K. ant jos kaklo pamatė mėlynes ir apie tai I. pasakė. I.paaiškino, kad mama ją smaugė. Po šio įvykio praėjus kuriam laikui I. pasakojo, kad mama metė į ją peilį. Ne vieną kartą yra girdėjusi pati, kaip mama šaukia ant I., nes tai girdėdavosi net lauke. Po visų įvykių, kai I. jau buvo išvažiavusi gyventi pas savo brolį, jos mama paskambino K. K., pasiūlė prirauti jos triušiui žolės, o už tai ji duos litą. Kai prirovė žolės ir nunešė jai, ji davė litą ir paklausė, ar  K. K. matė ant I. kaklo mėlynes. K. K. pasakė, kad nematė. Tada ji pasakė, kad K. K. niekam nepasakotų, kad ją pasikvietė, kad kalbėjo apie mėlynes ant I. kaklo, sakė, kad ji negalėtų I. smaugti. K. K. pasakė, kad niekam nieko nepasakos, tačiau viską papasakojo savo mamai. Vieną kartą I.yra pasakojusi, kad mama ją taip sumušė, jog jai bėgo kraujas. K. K. mama tada dar paklausė I. sesės, ar tikrai taip buvo ir sesė patvirtino, sakė, kad tada ji I. apgynė. Dažnai K. K. matydavo I. mamą girtą.

Liudytojas A. C. parodė, kad su R. K. kartu gyveno nuo 2008 metų iki 2011 metų jos bute (duomenys neskelbtini) Kaune. Kartu gyveno, kol R. nepradėjo gerti. Vėliau, nesutapus charakteriams, jie išsiskyrė. Dabar bendrauja, bet kartu nebegyvena. Dėl kaltinimų R. K. parodė, kad 2013-08-25 jis atvažiavo iš Ukrainos pas R., prabuvo pas ją visą dieną, namuose buvo ir I., bet jis nepastebėjo jokių konfliktų. Tą dieną R. buvo blaivi, o vakare, kai ji pradėjo snausti, jis išvažiavo ir nematė ar ji vartojo alkoholį. Jo santykiai su I. ir D. yra normalūs, o su M. jis nebendrauja. Mano, kad R. ir M. konfliktai kyla dėl pinigų.

          2013-08-26 Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2013-08-25, apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, R. K., būdama neblaivi, smurtavo savo mažametės dukters I. K. atžvilgiu, apie 6 kartus ranka sudavė per galvą ir ją smaugė( b.l. 3-4).

          2013-08-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Kaune ( 1 t., b.l. 5-11)

          2013-09-05 specialisto išvadoje Nr. G 2269/13(02) konstatuota, kad I. K. poodinė kraujosruva kakle galėjo būti padaryta suspaudus rankų pirštais kaklą dėl vieno trauminio poveikio, galimai 2013-08-22. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33 ).

          2013-09-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad  apžiūrėtas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 59- 60)

          2013-09-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mušeklis (1 t., b. l.61-63 ).

          Kaltinamoji kalta šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašytų veikų padarymu ir baustina.

          Veikos kvalifikavimas, skirtina bausmė, civilinis ieškinys.

          Kaltinamosios R. K. nusikalstama veika mažametės jos dukros I. K. atžvilgiu kvalifikuota kaip dvi skirtingos veikos. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. nusikalstama veika prieš mažametę dukrą buvo vykdoma tuo pačiu metu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, todėl nusikalstama veika vertintina kaip tęstinė. Jos įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d., nustačius skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. K. faktus bei veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kad nuskalstamą veiką kaltinamoji padarė mažametei.

                   Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažįsta savo kaltę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatyta (byloje esančiame pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 102 nurodyta, kad R. K. neblaivi buvo ne kaltinamajame akte nurodytu laiku, o 2013-08-27,  15:59:43, 1 t., b.l. 89).

                   Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, vienintelė bausmės rūšis, numatyta LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje.

                   Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, ji pradėjo dirbti, po nusikaltimo padarymo savo noru dalyvavo Kauno miesto socialinių paslaugų centre, tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje, todėl teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tai yra LR BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.

                   Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Mažametės nukentėjusios I. K. atstovas M. K. buvo pareiškęs 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir šią sumą prašė priteisti iš kaltinamosios. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą ( LR CK 6.250 str.), neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad mažametės nukentėjusiosios I. K. atstovo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimu, dėl kurio ji neišvengiamai patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir į kaltinamosios turtinę padėtį bei jos realias galimybes padarytą žalą atlyginti, todėl M. K. pateiktas 10000 Lt civilinis ieškinys mažintinas ir iš R. K. jam priteistinas 1000 Lt padarytai neturtinei žalai. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai dalį - 400 Lt žalos (2 t., b.l.26,65), ji dirba tik nuo 2014-04-01 (2 t., b.l. 66), moka dukrai vaiko gyvybės draudimo “Saugus vaiko fondas” įmokas po 100 Lt per mėnesį (2 t., b.l.28, 31), todėl iš kaltinamosios R. K. M. K. priteistina tik neatlyginta sumažinto ieškinio dalis – 600 Lt ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR BPK 106 str. 2 d.).

                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.- 307 str.,

                    n u s p r e n d ž i a:

                   R. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

                   Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6) p., 8) p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

              Nukentėjusiosios I. K. atstovo M. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. K. 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokato paslaugas.

                   Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

              Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaičiuoti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-08-27 iki 2013-08-29.

                   Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.

                   Teisėja                                                                                                      Birutė Drozdienė