Civilinė byla Nr. e2-9036-984/2019

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00401-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovo J. S. (J. S.) atstovui advokatui Laimonui Šileriui,

atsakovo M. M. (M. M.) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Z. M. ir UAB (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Eur negrąžintą paskolą, 104,11 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad abi šalys yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, pažįstami. Atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovui paprašius vienerių metų laikotarpiui paskolinti 5 000 Eur, ieškovas minėtą sumą atsakovui, ją pervesdamas į atsakovo sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Šiaulių banke. Abi šalys tuo metu buvo skirtingose valstybėse, todėl rašytinis dokumentas dėl minėtos paskolos suteikimo nebuvo sudarytas.

2.       2017 m. spalio mėn. atsakovas informavo ieškovą apie savo ketinimą plėsti verslą Lietuvoje, norą įsigyti naujų transporto priemonių krovinių pervežimui, siūlė ieškovui investuoti į atsakovo įmonę. Ieškovui atsisakius, atsakovas ieškovo paprašė paskolinti dar 15 000 Eur, žadėdamas parengti ir pateikti ieškovui pasirašyti paskolos sutartį, kurioje būtų numatytos paskolos grąžinimo sąlygos. Dar neparengus sutarties, 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje atsakovas telefonu paprašė ieškovo pervesti jam 15 000 Eur sumą, kurią ieškovas ir pervedė į tą pačią atsakovo banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, sutarus, kad susitikusios šalys pasirašys rašytinę paskolos sutartį.

3.       Šalys rašytinių paskolos sutarčių nesudarė, tačiau 2018 m. sausio 14 d. susitikus (duomenys neskelbtini), šalys pasirašė du pakvitavimus apie gautas pinigines lėšas. Pakvitavime dėl 5 000 Eur skolos nurodyta, kad skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gegužės 1 d. Kitame pakvitavime nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, tačiau pakvitavime atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo į savo asmeninę sąskaitą 15 000 Eur sunkvežimio pirkimui, bei nurodė, kad pinigai gauti, pagal 2017 m. spalio mėn. paskolos sutartį. Po pakvitavimų pasirašymo atsakovas žadėjo artimiausiu metu pradėti grąžinti paskolintus pinigus, tačiau nuo 2018 m. vidurio ėmė vengti kontakto su ieškovu, neatsiliepė į skambučius, skolos negrąžino.

4.       Kadangi pakvitavime dėl 15 000 Eur paskolos grąžinimo terminas nenurodytas, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.873 straipsnio 2 dalimi, laiko, kad šios skolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. liepos 25 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo rašytinio reikalavimo, grąžinti paskolą įteikimo atsakovui dienos.

5.       Po reikalavimo įteikimo, atsakovas susitiko su ieškovo advokatu, kuriam paaiškino, kad sutinka su 5 000 Eur skola, kurios šiuo metu negali grąžinti, tačiau nesutinka su 15 000 Eur skola, nurodydamas, kad paskola buvo suteikta ne atsakovui, o jo įmonei. Atsakovas skolos ieškovui iki šiol negrąžino ir liko jam skolingas 20 000 Eur bei 104,11 Eur palūkanų (69,18 Eur palūkanų už 5 000 Eur paskolą bei 34,93 Eur palūkanų už 15 000 Eur paskolą).

6.       Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – dėl 5 000 Eur skolos, o kitos ieškinio dalies dėl 15 000 Eur skolos priteisimo prašė netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t., l. 1-4). Atsiliepime nurodė, kad abu su ieškovu seniai bendraujantys įvairiais verslo reikalais. Atsakovas ir jo sutuoktinė Z. M. Lietuvoje vykdo verslą. Atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o jo sutuoktinė – šios įmonės direktorė.

7.       Pripažino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. prašė ieškovo paskolinti 5 000 Eur. Pinigai buvo reikalingi verslo plėtrai ir Sodros skolos padengimui. 5 000 Eur gavo iš ieškovo, pagal žodinį susitarimą, nenustačius paskolos grąžinimo termino, kuriuos panaudojo Sodros skolai padengti ir kitiems verslo reikalams. Vėliau, ieškovo pageidavimu, pasirašius pakvitavimą, paskolos grąžinimo terminas buvo nurodytas 2019 m. gegužės 1 d. Tačiau 2018 m. spalio mėn. atsakovo bute, (duomenys neskelbtini), kilus gaisrui, atsakovas patyrė didelių finansinių nuostolių ir skolos laiku negrąžino. Minėtą 5 000 Eur skolą sutinka grąžinti.

8.       Ieškovo reikalavimus dėl 15 000 Eur skolos laiko nepagrįstais. Nurodė, kad 2017 m. spalio mėn. su ieškovu tarėsi dėl galimybės turėti bendrą verslą, susijusį su pervežimais. Tarėsi, kad atsakovas už ieškovo lėšas Europoje nupirks krovininį automobilį ir puspriekabę, juos įregistruos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nupirktą automobilį ir puspriekabę naudos kroviniams, tarp jų ir ieškovo, pervežti Europoje ir Azijoje, o gautą iš krovinių pervežimų pelną paskirstys tarp atsakovo ir ieškovo (ieškovui – 90 proc. pelno, o atsakovui – 10 proc. pelno). Taip pat tarėsi ir dėl galimybės ieškovui tapti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. Toks susitarimas įvyko 2017 m. liepos mėn. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), atsakovo namuose, dalyvaujant atsakovo ir ieškovo sutuoktinėms.

9.       Atsakovas, veikdamas pagal 2017 m. liepos mėn. susitarimą, kartu su savo sutuoktine, turėdamas iš ieškovo gautus pinigus, skirtus krovininio automobilio pirkimui, 2017 m. lapkričio mėn. vyko į Lenkijos Respubliką, kur ieškojo tinkamo krovininio automobilio, turėjo finansinių išlaidų kelionei, pragyvenimui keliuose Lenkijos miestuose, išlaidų, susijusių su automobilio ir puspriekabės dokumentų tvarkymu, ir pan.

10.       Krovininį automobilį „Renault Magnum 460DXI“ atsakovas nupirko 2017 m. lapkričio 10 d., sumokant 4 500 Eur pavedimu ir 4 000 Eur grynais pinigais. Tuo metu buvo nupirkta ir puspriekabė WELTON, už kurią buvo sumokėta 2 050 Eur pavedimu ir 1 800 Eur grynais pinigais. Automobilis ir puspriekabė buvo įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu.

11.       Apie vykimą pirkti automobilio, krovininio automobilio pirkimą ieškovas buvo informuotas telefonu. Atsakovas sąžiningai įvykdė susitarimą su ieškovu dėl krovininio automobilio ir puspriekabės pirkimo. Minėtu automobiliu su puspriekabe UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 2 d. sutartį teikė krovinio gabenimo paslaugas, tačiau kilus nesutarimų dėl terminų, atsiskaitymo, krovinį palikęs (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis grįžo į Lietuvą ir pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl bendros veiklos toliau naudojamas nebuvo ir nuo 2018 m. gruodžio 14 d. yra saugomi UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad savo reikmėms niekada neprašė ieškovo paskolinti 15 000 Eur. Jokių susitarimų dėl 15 000 Eur paskolos su ieškovu nesudarė. Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja teise.

12.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais (el. b. 2 t., l. 118-120). Pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad 15 000 Eur, kuriuos ieškovas 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą, buvo skirti krovininio automobilio ir puspriekabės pirkimui. Nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovo į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai buvo paskola. Pažymėjo, kad nors ieškovo teigimu, egzistavo susitarimas pasirašyti paskolos sutartį, bet 2018 m. sausio 14 d. šalys susitikusios (duomenys neskelbtini), tokios sutarties nepasirašė. Ieškovas nenurodo priežasčių, dėl kurių nebuvo pasirašyta paskolos sutartis, todėl mano, kad ši aplinkybė verčia abejoti susitarimų dėl paskolos suteikimo ir paskolos sutarties pasirašymo buvimu. Be to, ir pačiame pakvitavime dėl 15 000 Eur gavimo nėra duomenų nei apie paskolos sutartį, nei apie pinigų grąžinimo terminus.

13.       Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepimo nepateikė.

14.       Atsakovas byloje pateikė rašytinį ieškinio pripažinimą dalyje dėl 5 000 Eur skolos priteisimo (el. b. 2 t., l. 105).

15.       Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Nesutikdamas su atsakovo nurodyta aplinkybe dėl ketinimų kurti bendrą verslą, laikant, kad būtent tuo tikslu atsakovui ir buvo pervesta 15 000 Eur suma (automobilio pirkimui), patvirtino, kad atsakovas siūlė ieškovui dalyvauti krovinių pervežimo versle, tačiau ieškovas su pasiūlymu nesutiko. Ieškovas sutiko paskolinti atsakovui pinigų, nes neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. Patvirtino, kad iš savo asmeninės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, pervedė 5 000 Eur ir 15 000 Eur. Rašytinių paskolų sutarčių nesudarė, tačiau, susitikus, pasirašė du pakvitavimus apie gautas lėšas.

16.       Nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad 15 000 Eur suma buvo tikslingai pervesta atsakovui automobilio pirkimui. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo jokių susitarimų dėl šalių bendros veiklos, prašymo nupirkti automobilį. Kritiškai vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kaip patvirtinančia šalių bendrą veiklą, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį, kurią laiko pervežimo sutartimi, neturinčia nieko bendro su bylos šalių jungtine veikla. Ieškovas paskolino pinigus atsakovui ir šis nepateikė ieškovui jokių duomenų apie tai, kur tuos pinigus panaudojo. Laiko, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis ir jis turi grąžinti paskolintus pinigus ieškovui.

17.       Atsakovo ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje pripažino ieškinio dalį dėl 5 000 Eur skolos, tačiau nesutiko su 15 000 Eur reikalavimu atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pažymėdamas, kad 15 000 Eur suma buvo skirta bendram šalių verslui ir negali būti laikoma asmenine paskola atsakovui. Savo poziciją grindė ir tuo, kad abiejuose pakvitavimuose atsispindi skirtinga paskirtis – pakvitavime dėl 5 000 Eur sumos, su kuria atsakovas sutinka, nurodyta, jog suma yra finansinė pagalba, o kitame pakvitavime, dėl 15 000 Eur sumos, nurodyta, kad suma skirta automobilio pirkimui, nenumatant ir jos grąžinimo termino.

18.       Patvirtino, kad minėtos sumos (5 000 Eur ir 15 000 Eur) buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą. Neturi duomenų, kad atsakovas pervedė pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateiktas ir trečiojo asmens Z. M. 2019 m. rugsėjo 12 d. rašytinis paaiškinimas (el. b. 2 t., l. 6-7), kuriame tvirtinama apie šalių susitarimą dėl dalyvavimo bendrame versle, ketinimą įgyti automobilį ir jį įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu.

19.       Dėl ieškovo sąsajų su minėta įmone (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad ieškovas pakvitavime pats nurodė, kad yra tos įmonės atstovas. Mano, kad aplinkybę dėl bendro verslo ir šalių susitarimą pirkti automobilį įrodo tai, kad netrukus po 15 000 Eur sumos pervedimo, atsakovas su sutuoktine išvyko į Lenkiją pirkti automobilio ir priekabos, ką patvirtina ir byloje pateikti kvitai, sąskaitos už atsakovo ir sutuoktinės nakvynes Lenkijoje, kurą. Nurodė, kad automobilio pirkimą atsakovas derino su ieškovu telefonu. Patvirtino, kad nupirkta transporto priemonė buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nemano, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėtų būti atsakovu šioje byloje. Mano, kad aplinkybę dėl šalių susitarimo dėl dalyvavimo bendrame versle, galima pripažinti įrodyta ir pagal tikimybių pusiausvyros teoriją.

20.       Dėl automobilio ir puspriekabės pirkimo kainos paaiškino, kad lenkų pardavėjo iniciatyva, dalis kainos buvo mokama pavedimu, dalis – grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad nupirktas automobilis buvo panaudotas pagal byloje minėtą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 2 d. sutartį, atliktas tik vienas pervežimas. Nurodė, kad automobilis šiuo metu yra nenaudojamas ir bylos šalys galėtų susitarti dėl turto pardavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 28 d. pervedė iš savo sąskaitos, esančios AS „Citadele banka“, į atsakovo asmeninę sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, 5 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – finansinė pagalba, o 2017 m. lapkričio 7 d. pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – automobilio pirkimui (el. b. 1 t., l. 7-8, 13-15). 2018 m. sausio 14 d. pakvitavime dėl gautų 5 000 Eur nurodyta, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 5 000 Eur sumą, kuri 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą ir 3 000 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 13 d. buvo pervesta į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir įsipareigojo grąžinti 8 000 Eur skolą iki 2019 m. gegužės 1 d. (el. b. 1 t., l. 10-12). 2018 m. sausio 14 d. pinigų gavimo pakvitavime nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo pagal 2017 m. spalio __ d. paskolos sutartį sunkvežimio pirkimui 15 000 Eur, kuri buvo pervesta 2017 m. lapkričio 6 d. į asmeninę atsakovo sąskaitą (el. b. 1 t., l. 16-18). Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. rašytiniu reikalavimu, grąžinti paskolą, pareikalavo atsakovą iki 2019 m. birželio 15 d. grąžinti ieškovui paskolintą 20 000 Eur sumą. Reikalavimas įteiktas atsakovui per antstolį 2019 m. birželio 25 d. (el. b. 1 t., l. 19, 20-24).

Dėl 5 000 Eur skolos

22.       Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 28 d. pervedė iš savo sąskaitos, esančios AS „Citadele banka“, į atsakovo asmeninę sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke 5 000 Eur. Tai patvirtina ir 2018 m. sausio 14 d. pinigų gavimo pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovo 5 000 Eur sumą ir įsipareigojo grąžinti skolą iki 2019 m. gegužės 1 d. Nors rašytinė sutartis tarp šalių ir nebuvo sudaryta, tačiau minėtą skolą atsakovas pripažino, paaiškindamas, kad jos laiku negrąžino dėl patirtų finansinių nuostolių, sudegusio būsto (duomenys neskelbtini). Dėl šios ieškinio reikalavimo dalies atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinį ieškinio dalies pripažinimą, kuriame nurodė, kad pripažįsta jam pareikšto 5 000 Eur ieškinio dalį dėl paskolos ir palūkanų priteisimo bei patvirtino, kad jam žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės (el. b. 2 t., l. 105).

23.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

24.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 000 Eur debeto avizas (mokėjimo patvirtinimas), 2018 m. sausio 14 d. pakvitavimas, taip pat bylos šalių parodymai, patvirtina, kad ieškovas paskolino atsakovui 5 000 Eur sumą ir jos negrąžino nustatytu laiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas yra skolingas ieškovui 5 000 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

25.       Taip pat ieškovo reikalavimu, jam iš atsakovo priteisiamos ir ieškovo paskaičiuotos 69,18 Eur palūkanos (5 proc. dydžio metinės palūkanos, už 101 dieną) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl 15 000 Eur skolos

26.       Byloje nėra ginčo dėl 15 000 Eur pinigų sumos pervedimo į atsakovo asmeninę sąskaitą fakto. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – 15 000 Eur debeto avizas (mokėjimo patvirtinimas), 2018 m. sausio 14 d. pakvitavimas dėl 15 000 Eur gavimo, tiek bylos šalių parodymai patvirtina, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. pervedė iš savo sąskaitos, esančios AS „Citadele banka“, į atsakovo asmeninę sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, 15 000 Eur sumą.

27.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 15 000 Eur paskirties. Ieškovas laiko, kad suteikė atsakovui 15 000 Eur paskolą ir atsakovas turi prievolę ją grąžinti, CK nustatyta tvarka. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškinio reikalavimu, tvirtindamas, kad ieškovas jam nesuteikė asmeninės paskolos, o 15 000 Eur sumą atsakovui pervedė bendram šalių verslui, t. y. automobilio su priekaba įsigijimui, skirto bendram abiejų šalių verslui.

28.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), taigi sutartis yra realinė. Esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius, ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).

30.       CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. CK 1.73 straipsnyje išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kadangi įstatymas imperatyviai nenumato, kad paskolos sutartis, sudaryta nesilaikant rašytinės formos, negalioja, tai žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka ir paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

31.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovui suteikė 15 000 Eur paskolą, rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais faktines aplinkybes, jog ieškovas iš savo banko sąskaitos 2017 m. lapkričio 7 d. į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė 15 000 Eur sumą. Atsakovas, atsikirsdamas dėl šių aplinkybių, byloje pateiktus įrodymus (minėtą debeto avizą bei 2018 m. sausio 14 d. pakvitavimą) aiškino lingvistiškai, lygindamas juos su 5 000 Eur skolos patvirtinančiais dokumentais, pažymėdamas, kad pakvitavime dėl 15 000 Eur skolos yra tik patvirtinamas pinigų gavimo faktas, o jų paskirtis nurodyta ir debeto avize – automobilio pirkimui, tuo pačiu neva pagrindžiant ir atsakovo nurodytą aplinkybę apie bendro verslo kūrimą, ketinant nupirkti automobilį UAB (duomenys neskelbtini). Savo poziciją dėl bendro verslo kūrimo atsakovas iš esmės grindė šalių žodiniais pokalbiais, atsakovo sutuoktinės rašytiniu liudijimu, aplinkybe, kad netrukus po pinigų pervedimo, atsakovas su sutuoktine vyko į Lenkiją pirkti automobilio, į bylą pateiktais jų nakvynių, kuro išlaidų kvitais, sąskaitomis, kurios išrašytos UAB (duomenys neskelbtini) vardu (el. b. 2 t., l. 8-22), sąskaitos už automobilio ir puspriekabės pirkimą (atsakovo teigimu, dalis sumos už tą turtą buvo sumokėta grynaisiais pinigais) (el. b. 2 t., l. 27-30), kuriuo buvo atliktas ir vienas pervežimas pagal byloje pateiktą 2018 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios atstovu laiko ieškovą, sutartį. Teismo vertinimu, visi minėti įrodymai yra labiau susiję su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, atsakovo verslu ir nepatvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas bendro verslo susitarimas.

32.       Visų pirma, teismas nesivadovauja byloje pateiktu atsakovo sutuoktinės rašytiniu liudijimu dėl šalių bendro verslo, kadangi jis neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų (el. b. 2 t., l. 6-7). Be to, 2018 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartis patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdydamas veiklą, su užsakovais sudarydavo rangos sutartis, numatant atsiskaitymą pagal pateiktas sąskaitas, o UAB (duomenys neskelbtini) skirtos lėšos buvo pervedamos būtent į bendrovės, o ne į bendrovės pavaduotojo asmeninę sąskaitą (el. b. 1 t., b. l. 11, 2 t., b. l. 38-40).

33.       Byloje pateikti VĮ Regitra liudijimai patvirtina, kad atsakovo nurodyta nupirkta transporto priemonė automobilis Renault Magnum, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu (el. b. 2 t., l. 31, 32). 2018 m. sausio 14 d. pinigų gavimo pakvitavime nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 15 000 Eur pagal 2017 m. spalio _ d. paskolos sutartį sunkvežimio pirkimui, kuri buvo pervesta 2017 m. lapkričio 6 d. į asmeninę atsakovo sąskaitą (el. b. 1 t., l. 16-18). Pakvitavimas buvo sudarytas abiem šalim suprantama kalba ir iki bylos iškėlimo teisme, ieškovas neginčijo pinigų gavimo paskirties, t. y., jog 15 000 Eur buvo pervesta, kaip paskola automobilio pirkimui. Atsakovas gavęs lėšas, buvo laisvas spręsti dėl jų panaudojimo. Todėl teismas laiko, kad tarp šalių susidarė būtent paskolos teisiniai santykiai, todėl atsakovui kyla prievolė grąžinti ieškovui gautus iš jo 15 000 Eur. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas nelaikė, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti UAB (duomenys neskelbtini).

34.       Nors šalys ir nesudarė įstatyme numatytos rašytinės paskolos sutarties, tačiau 2018 m. sausio 14 d. pakvitavimu, kurį pasirašė atsakovas, buvo patvirtintas paskolos sutarties dalyko (15 000 Eur sumos) perdavimas paskolos gavėjui. Ieškovas akcentavo, kad šalys ketino pasirašyti paskolos sutartį, tačiau dar neparengus sutarties ir atsakovui paprašius, šalims esant pažįstamoms ir egzistavus šalių pasitikėjimui, ieškovas prašomą sumą pervedė atsakovui, be rašytinės sutarties, tik vėliau pasirašius pakvitavimą gautai sumai. Teismo vertinimu, minėtą ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir aptariamo pakvitavimo turinys, kuriame atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad 15 000 Eur sumą gavo iš ieškovo „pagal 2017 m. spalio­ __ d. paskolos sutartį sunkvežimio pirkimui“, t. y. atsakovas patvirtindamas pinigų gavimą, patvirtino ir tai, kad juos gavo paskolos teisinių santykių pagrindu.

35.       Pakvitavime nebuvo nurodytas paskolintos sumos grąžinimo terminas, tačiau ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. reikalavimu grąžinti paskolą, pareikalavo atsakovą grąžinti skolą iki 2019 m. birželio 15 d., todėl sutinkamai su CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad šios skolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. liepos 25 d. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas suteikė atsakovui 15 000 Eur paskolą, atsakovas šiuos pinigus realiai gavo, naudojo savo nuožiūra ir ieškovui paskolos negrąžino.  

36.       Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, atsakovui nustatytu terminu negrąžinus ieškovui 15 000 Eur skolos, ji priteistina ieškovui iš atsakovo.

37.        CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir ieškovo paskaičiuotos 34,93 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, už 17 dienų.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Ieškovui iš atsakovo priteista 20 000 Eur skola (5 000 Eur + 15 000 Eur) ir 104,11 Eur palūkanų už paskolos grąžinimo termino praleidimą.

39.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė 1 617,33 Eur bylinėjimosi išlaidų: 840 Eur už advokato paslaugas ir 777,33 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (490 Eur žyminis mokestis, 106,33 Eur – už antstolių paslaugas, 181 Eur – už procesinių dokumentų vertimo paslaugas) (el. b. 2 t., l. 85-104, 123-126). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 617,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

41.       Valstybei iš atsakovo priteisiama 10,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kurios rezoliucinė dalis buvo patikslinta teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo 20 104,11 Eur vertės nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, areštą, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu ir mokėti mokesčius valstybei.

43.       Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur skolą, 104,11 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 617,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš atsakovo M. M. priteisti 10,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9036-984/2019, ieškovo J. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                         Asta Katinienė