Civilinė byla Nr. e2A-596-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurodebt LT“, V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis I. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. N. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti tarp atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Eurodebt LT“ (toliau – ir atsakovė Nr. 1), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ir V. M. (toliau – ir atsakovas Nr. 2) sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją, įpareigoti BUAB ,,Eurodebt LT“ grąžinti V. M. 3 000 Eur, o reikalavimo teisę į 72 622,06 Eur skolą grąžinti BUAB ,,Eurodebt LT“; 2) pripažinti tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės UAB „Protekcija“ (toliau – ir atsakovė Nr. 3) sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, įpareigoti atsakovę Nr. 3 grąžinti atsakovui Nr. 2 3 100 Eur; 3) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. gavo prašymą dėl BUAB ,,Eurodebt LT“ pabaigos, kuriuo atsakovės Nr. 1 bankroto administratorė informavo, jog yra parduota reikalavimo teisė į ieškovo 72 622,06 Eur skolą atsakovei Nr. 1, už parduotą reikalavimo teisę atsakovė Nr. 1 gavo 3 000 Eur. Naujuoju kreditoriumi tapo atsakovas Nr. 2. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 sudaryta 2019 m. gruodžio 20 d., kasos pajamų orderis išrašytas 2019 m. gruodžio 30 d. Ieškovo teigimu, sužinojęs, kad jis domisi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, atsakovas Nr. 2 perleido įgytą reikalavimo teisę į ieškovo skolą kitam asmeniui. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 buvo pasirašyta 2020 m. sausio 7 d., o sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovei Nr. 3 reikalavimo teisė į skolą pereina nuo to momento, kai yra pasirašoma sutartis ir atsakovė Nr. 3 sumoka atsakovui Nr. 2 3 100 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė Nr. 3 pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra sumokėjusi atsakovui Nr. 2 sutartyje sutartą 3 100 Eur sumą, nėra. Trečiasis asmuo antstolis V. G. priėmė patvarkymą pakeisti išieškotoją atsakovę Nr. 1 į atsakovą Nr. 2 2020 m. sausio 22 d., kai atsakovas Nr. 2 reikalavimo teisę į ieškovo skolą buvo pardavęs atsakovei Nr. 3. Tik 2020 m. vasario 25 d. atsakovas Nr. 2 vykdymo procese buvo pakeistas atsakove Nr. 3, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po reikalavimo perleidimo sutarties tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 pasirašymo.

3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Ieškovo teigimu, tarp bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir atsakovės Nr. 3 yra susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią bankroto administratorė tiesiogiai arba per kitus asmenis parduoda bankrutavusių įmonių skolas atsakovei Nr. 3, siekiant kuo greičiau baigti bankroto bylas, tačiau faktiškai nėra sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys, o, kilus ginčams dėl reikalavimo perleidimo, sutartys sudaromos atgaline data. Šiuo atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos ne siekiant parduoti reikalavimo teisę į ieškovo skolą, o siekiant kuo greičiau užbaigti bankroto bylą, tokiu būdu paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių ir ieškovo interesus bei teises. Atsakovai, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesąžiningi ir tokiais savo veiksmais tikėtina, kad, pažeisdami kreditorių interesus (skola buvo parduota už neprotingai mažą kainą), siekė asmeninės naudos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Remdamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, CK 1.112 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama ir kad reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu, teismas sprendė, jog reikalavimo teisės perleidimas ieškovo teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Be to, teismo vertinimu, ieškovo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėjo ir ta aplinkybė, kad atsakovas Nr. 2 vykdymo procese buvo pakeistas atsakove Nr. 3 tik praėjus beveik dviem mėnesiams po reikalavimo perleidimo sutarties tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 pasirašymo.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB ,,Eurodebt LT“ bankroto byla trunka ketverius metus, kad bankroto administratorė skolą iš pradžių bandė išieškoti per antstolį ir tik antstoliui nustačius, jog ieškovas neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma iš ieškovo priteista suma, buvo nuspręsta reikalavimo teises parduoti iš pradžių varžytynėse, o po to ir laisvu pardavimu, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos siekiant kuo greičiau užbaigti bankroto bylą, paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių ir ieškovo teises bei teisėtus interesus.

7.       Be to, teismas pažymėjo, kad pagal bankroto bylose susiklosčiusią praktiką, bankrutavusių bendrovių reikalavimo teisės, kurių išieškojimas vykdymo procese apsunkintas, dažnai parduodamos už didžiausią pasiūlytą kainą, tai paaiškinama tuo, jog, įgydamas tokią reikalavimo teisę, asmuo rizikuoja neatgauti skolos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Skundžiamame sprendime teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir nesusiejo jų su nagrinėto ginčo esme, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Iš skundžiamo sprendimo net nėra aišku, kokius įrodymus teismas įvertino, o kuriuos atmetė.

8.2.                      Teismas neįvertino to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 buvo pasirašyta 2020 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovei Nr. 3 reikalavimo teisė į skolą pereina nuo to momento, kai yra pasirašoma sutartis ir atsakovė Nr. 3 sumoka atsakovui Nr. 2 3 100 Eur. Įrodymų, kad atsakovė Nr. 3 atsakovui Nr. 2 sumokėjo minėtą sumą, byloje taip pat nėra, tačiau teismas ir dėl šios aplinkybės nepasisakė. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė Nr. 3 sumokėjo atsakovui Nr. 2 už perleistą reikalavimo teisę į ieškovo skolą, darytina išvada, jog atsakovė Nr. 3 neturi teisės reikalauti grąžinti skolą iš ieškovo.

8.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad tarp atsakovės Nr. 1 bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir atsakovės Nr. 3 yra susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią bankroto administratorė tiesiogiai arba per kitus asmenis parduoda bankrutavusių įmonių skolas atsakovei Nr. 3, siekdama kuo greičiau baigti bankroto bylas, tačiau faktiškai nėra sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys, o, kilus ginčams, reikalavimo perleidimo sutartys sudaromos atgaline data.

8.4.                      Skundžiamas sprendimas neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose bei 5 dalies 5 punkte. Teismas nenurodė, kuo remdamasis ieškinį atmetė, kodėl neįvertino visų ieškovo į bylą pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, be to, sprendime net nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

9.       Atsakovė UAB „Protekcija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priimti į bylą 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 1 kopiją. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas ištyrė ir skundžiamame sprendime išdėstė visas skolos iš ieškovo priteisimo ir jos pardavimo aplinkybes.

9.2.                      Remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimas ieškovo teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, todėl neturėjo ir neturi jokios įtakos ir ta aplinkybė, jog vykdymo procese reikalavimo teisė buvo perleista kitam išieškotojui. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma nė viena aplinkybė ar įstatymo norma, kuri patvirtintų, kad buvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Bylinėdamasis ieškovas visais įmanomais būdais siekia vilkinti išieškojimo procesą.

9.3.                      2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 1 kopija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta, nes teismas to nereikalavo, tačiau, apeliantui skundą iš esmės grindžiant ta aplinkybe, kad atsakovė Nr. 3 neatsiskaitė su atsakovu Nr. 2, apmokėjimą patvirtinantis dokumentas yra teikiamas kartu su atsiliepimu į skundą.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo rašytinio įrodymo

11.       Atsakovė UAB „Protekcija“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 1 kopiją.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išimtys CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tik tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas ir 20 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės su atsiliepimu į skundą teikiamas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių šį įrodymą pateikti anksčiau, atsakovė nenurodo, todėl spręstina, kad naujo įrodymo priėmimas šioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

15.       Kadangi sąlygų taikyti išimtį iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės nėra, be to, nenustatyta, kad šis įrodymas turėtų esminę reikšmę nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovės Nr. 3 su atsiliepimu pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

16.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Eurodebt LT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018 buvo tenkintas BUAB „Eurodebt LT“ bankroto administratorės ieškinys dėl 72 622,06 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš skolininko K. N.. Sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. vasario 15 d. bankroto administratorės prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui I. G.

18.       BUAB „Eurodebt LT“ kreditoriai įpareigojo bankroto administratorę reikalavimo teisę į K. N. pardavinėti reguliariai mažinant pardavimo kainą vienerius metus. Laisvo pardavimo būdu skelbiant internete reikalavimo teisė buvo pardavinėjama tokiomis kainomis: nuo 2019 m. birželio mėnesio už 36 311 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio už 18 156 Eur, nuo 2019 m. spalio mėnesio už 10 893 Eur, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio už didžiausią pasiūlytą kainą, vieną mėnesį renkant pirkėjų pasiūlymus. Buvo gauti penki pasiūlymai pirkti parduodamą reikalavimo teisę, pasiūlymus pateikė UAB „PeVeCinO“, MB „Verslo idėja“, UAB „Protekcija“, UAB „Nimetus“ ir V. M. (atsakovas Nr. 2), kurio pasiūlyta kaina buvo didžiausia. Kadangi nė vienas BUAB „Eurodebt LT“ kreditorius nepareiškė noro pirkti reikalavimo teisę didesne nei pasiūlyta kaina, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis su didžiausią sumą pasiūliusiu pirkėju, t. y. atsakovu Nr. 2. 2020 m. sausio 7 d. buvo pasirašyta dar viena reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas Nr. 2 reikalavimo teisę į ieškovą perleido atsakovei Nr. 3.

Dėl ginčo esmės

19.       Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovo Nr. 2 bei atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai.

20.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, o 2 dalyje numatyta, jog, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tai reiškia, kad tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. 

21.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Taigi, kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą kitam asmeniui įgyvendinimas įstatyme bendru atveju nesiejamas su skolininko sutikimu, priešingai, tam skolininko sutikimas nereikalingas (CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalys).

22.       Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo sandoris (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius (reikalavimo įgijėjas) neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, ir yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo taip pat nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020 20 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju ginčijamais reikalavimo perleidimo sandoriais ieškovui nebuvo sukurtos jokios naujos pareigos, išskyrus iki tol buvusią pareigą vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018, o piniginio pobūdžio reikalavimo teisių perleidimo atvejais paprastai laikoma, kad kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės, nes pastarajam nėra svarbu, kam sumokėti pinigus.

24.       Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, tačiau ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno argumento, kuris patvirtintų, jog, sudarant ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, kokiu nors būdu buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

25.       Atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sandorio esmę ir į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad reikalavimo teisės į ieškovą perleidimas taip pat ir ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su išieškotojo pakeitimu vykdymo procese, jo teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, o tai suponuoja išvadą, jog ginčijamais sandoriais negalėjo būti pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai, kurie galėtų būti ginami reiškiant ieškinį CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26.       Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 tarpusavio atsiskaitymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios įtakos ieškovo pareigai atsiskaityti pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018, todėl detaliau šiuo aspektu nepasisakoma.

27.       Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad reikalavimo perleidimo sandoriai ginčijami kaip apsimestiniai, kadangi, ieškovo teigimu, šiais sandoriais buvo siekiama kuo greičiau užbaigti bankroto bylą, tokiu būdu paneigiant BUAB ,,Eurodebt LT“ kreditorių interesus bei teises, o ne parduoti reikalavimo teisę į ieškovo skolą. Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo sutikti ir su šiais ieškovo argumentais.

28.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Eurodebt LT“ bankroto byla jau trunka daug metų (nutartis, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d.), todėl, antstoliui nustačius, kad ieškovas neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma priteista suma, BUAB „Eurodebt LT“ kreditorių sprendimas reikalavimo teises parduoti iš varžytynių, o vėliau laisvu pardavimu, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, yra racionalus, suprantamas ir atitinkantis bankroto bylose susiklosčiusią praktiką.

29.       Kadangi apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašyti kiekvieną teismui pateiktą įrodymą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia ieškovo nuomonė dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimo ir dėl jo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30.       Apeliantas teisingai pastebi, kad skundžiamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau šis formalus CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog jis nesutrukdė ieškovui pasinaudoti teise į apeliaciją, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti vertinamas kaip turintis kokios nors įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, susijusius su reikalavimo teisės į ieškovą atsiradimu bei jos perleidimu kitiems kreditoriams, taip pat aiškiai nurodė motyvus (reikalavimo teisės perleidimas ieškovo teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos), kuriais remdamasis ieškinį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

34.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovės UAB „Protekcija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė