(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Franc‘ui Rutkovskij‘ui,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Robertui Klovui,
atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ atstovui advokatui Audriui Biguzui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mudu abu“ atstovui vadovui A. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. sporto klubo ieškinį atsakovėms Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mudu abu“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – Vilniaus m. 33-ojo notaro biuro notarė Pranė Jaskovikaitė.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas A. V. sporto klubas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovių sudarytą 2022 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2240, ir nustatyti, kad ieškovas nupirko iš atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ (toliau ir Draugija) Pastatą – Irklavimo bazę, unikalus daikto Nr. 7995-7017-6019 (adresas Birutės g. 24, Trakai), bei priteisti iš ieškovo 120 000 Eur atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mudu abu“, atlyginant atsakovei pagal minėtą nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą nekilnojamojo turto kainą.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog jo vykdoma sporto veikla yra itin svarbi visuomenei. Ieškovo pagrindiniai tikslai yra rengti aukšto meistriškumo baidarių irklavimo ir kanupolo sportininkus, organizuoti įvairias regatas, turnyrus, sporto ir sveikatingumo renginius, organizuoti sportines stovyklas vaikams, paaugliams ir jaunimui, ir t.t. A. V. sporto klube išugdytas nemažas būrys aukšto meistriškumo sportininkų, kurie ne kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais tiek baidarių irklavime, tiek kanupole. Klubo sportininkai nuo 2013 m. sėkmingai atstovavo Lietuvos rinktinei Europos kanupolo čempionatuose, Lietuvos jaunimo rinktinės sudėtyje, 2019 m. iškovota teisė žaisti 2020 m. Pasaulio čempionate Italijoje. Klubo komanda 2017 m. Pasaulio jaunių kanupolo klubų čempionate (Š. Airija) iškovojo II vietą, ieškovo pirmininko A. V. auklėtinis D. B. yra baidarių ir kanojų irklavimo Lietuvos jaunių rinktinės narys, ir t.t. Ieškovas turi kvalifikuotus trenerius (pvz., A. V. - baidarių irklavimo treneris, kuris pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatuose yra iškovojęs tris aukso, keturis sidabro ir keturis bronzos medalius, ir t.t.), turi reikiamą kompetenciją, patirtį, įdirbį ir pan. Ieškovo vykdoma irklavimo sporto veikla, kuriai yra reikalinga ginčo irklavimo bazė, tiesiogiai prisideda prie visuomenei svarbių tikslų - vaikų teisės žaisti, harmoningai vystytis, taip pat visuomenės fizinio aktyvumo, visuomenės sveikatos stiprinimo, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo, ir t.t. - pasiekimo.
3. Ieškovas pažymėjo, jog nors turto savininkas turi tam tikrą laisvę spręsti, kaip elgtis su savo nuosavybe, tačiau ši laisvė nėra absoliuti, nes nuosavybės teisės paskirtis yra socialinė. Mano, jog tai yra aktualu ir tokiu atveju, kaip kad nagrinėjamas šioje byloje - kai keli asmenys nori pirkti tą patį turtą, nuosavybės teisės turėjimas nereiškia, kad turto savininkas gali savo nuožiūra parduoti savo turtą tam, kam tik nori – priimant sprendimą dėl to, kuriam asmeniui parduoti turtą, turi būti atsižvelgta į teisės aktų reikalavimus, į parduodamo turto pobūdį, į tai, kuris asmuo yra labiau susijęs su tuo turtu, kuriam asmeniui tas turtas yra labiau reikalingas, ir t.t. ir tai patvirtina ir atitinkama teismų praktika. Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, kai keli asmenys nori pirkti tą patį turtą, pardavėjas nėra visiškai laisvas nuspręsti, kuriam iš pirkėjų tą turtą parduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011), ir net jei teisės aktai nė vienam iš dviejų pirkėjų, norinčių pirkti tą patį turtą, nenumato tarpusavio pirmenybės, tai vis tiek turi būti įvertinta konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių visuma, ir sprendžiama, kurio iš pirkėjų interesai yra svarbesni, ir prioritetiškai gintini.
4. Pažymėjo, jog ginčo objektas yra specifinis - Irklavimo bazė, kurios paskirtis - sporto. Atsižvelgiant į tai mano, kad Irklavimo bazės pirkimo atveju interesas įsigyti tą Irklavimo bazę yra svarbesnis ir prioritetiškai gintinas to asmens, kuris su ta Irklavimo baze yra labiau susijęs, ir kurio poreikius ji labiau tenkintų. Tai, kuris pirkėjas su Irklavimo baze yra labiau susijęs, ir kurio poreikius ji labiau tenkintų, spręstina pagal tokias aplinkybes, kaip Irklavimo bazės ryšys su pirkėjo vykdoma veikla, Irklavimo bazės naudojimas jo veikloje, atstumas pirkėjui iki Irklavimo bazės, jo patirtis, įdirbis ir kompetencija vykdant su Irklavimo baze susijusią veiklą, ir t.t. Mano, kad vien jau jo (ieškovo) vykdomos veiklos pobūdis (t. y. irklavimo sporto veikla) akivaizdžiai patvirtina didesnį būtent jo ryšį su Irklavimo baze, ji tiesiogiai skirta jo vykdomai veiklai, labiau tenkintų būtent jo poreikius, todėl būtent jo interesas įsigyti tą Irklavimo bazę yra svarbesnis ir prioritetiškai gintinas.
5. Atkreipė dėmesį, kad pagal Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, asociacijai leidžiama nuosavybės teise valdomą turtą perleisti tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus, o atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ įstatuose yra numatyti tokie veiklos tikslai, kaip bendradarbiavimas su Lietuvos sporto organizacijomis ir asociacijomis, ir pan. Atsižvelgiant į tai mano, kad Irklavimo bazės pardavimas ne irklavimo sporto veikla užsiimančiai sporto asociacijai (ieškovui), o privačius interesus tenkinti skirtai uždarajai akcinei bendrovei (atsakovei UAB „Mudu abu”) pažeidžia ir Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėjo, jog ginčo objektas buvo parduotas už mažesnę kainą nei jo buvo pasiūlyta.
6. Dėl ieškinyje nurodytų argumentų teigia, jog nagrinėjamu atveju būtent jis (ieškovas) turėjo pirmenybę įsigyti ginčo objektą. Pažymėjo, jog toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimą, todėl nesirenka kitų tokio asmens teisių gynimo būdų, kai pavyzdžiui, sandorio pripažinimas negaliojančiu. Taip pat pažymėjo, jog net jei teisės akte tiesiogiai nėra įtvirtintas pirmenybės teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju, tai tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų (t. y. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas) suteikimas visais atvejais yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu.
7. Atsakovė Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dar 2021 m. lapkričio 29 d. gavo paraišką dėl ginčo objekto pardavimo UAB „Gold house“ arba UAB „Mudu abu“. 2021 m. gruodžio 16 d. prezidiumas nusprendė leisti parduoti ginčo turtą prieš tai atlikus nepriklausomą vertinimą. 2021 m. gruodžio 23 d. buvo gauta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/01-55, kuri nustatė, jog Turto rinkos vertė vertinimo dieną yra 115,000 Eur. 2022 m. sausio 24 d. buvo gauta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2022/01-02, kuri nurodė, jog Turto vertė yra 118,000 Eur. Gavus turto vertinimą, buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo perleisti turtą ir toks sutikimas buvo gautas. 2022 m. vasario 2 d. buvo gautas ieškovo raštas. Kadangi turtu susidomėjo tiek ieškovas tiek UAB „Mudu abu“, pateikė ieškovui preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo netenkino jam pasiūlytos preliminarios sutarties sąlygos, jis pateikė pastabas preliminariai sutarčiai, iš kurių ji (atsakovė) suprato ieškovo ketinimų įsigyti turtą nerimtumą ir manipuliavimą, dėl ko ne kartą pabrėžė, kad tiek preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, tiek pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos yra ir bus nediskutuotinos, nederinamos ir jokių nuolaidų nedarysianti. Paaiškino, jog 2022 m. kovo 21 d. išsiuntė preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis tiek ieškovui tiek atsakovei UAB „Mudu abu“, pagal kurias ieškovas iki 2021 m. kovo 24 d. privalėjo sumokėti 77 500 Eur avansą, atsakovė UAB „Mudu abu“ – 60 000 Eur avansą. Atsakovė UAB „Mudu abu“ preliminarioje sutartyje nurodytą avansą sumokėjo, ieškovas sulygtu terminu avanso nesumokėjo, 2021 m. kovo 25 d. atsiuntė du raštus, kuriuose pareiškė naujus pageidavimus dėl sandorio. Įvertinęs ieškovo elgęsi, nutraukė su juo bendravimą, o pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su atsakove UAB „Mudu abu“.
8. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, jog yra įsitikinusi, kad veikė teisėtai ir teisingai, turtą parduodama asmeniui, kuris parodė realius ketinimus jį pirkti ir tinkamai įvykdė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Pažymėjo, jog sudarytas sandoris nepažeidžia nei draugijos įstatų nei Asociacijų įstatymo imperatyvų. Atkreipė dėmesį, jog iš ieškinio turinio nėra aišku iš ko ieškovas kildina savo pirmenybes teisę, o ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes suformuota ginčuose tarp bendraturčių, o ieškovas niekuomet nebuvo nei ginčo turto bendraturčiu nei nuomininku ar naudotoju kitais pagrindais; taip pat niekada nevaldė žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo objektas.
9. Atsakovė UAB „Mudu abu“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog nesutinka, kad teismo sprendimu visiškai be pagrindo būtų prievartine tvarka iš jos atimtas turtas, ieškinį traktuoja kaip spaudimo priemonę, piktnaudžiavimą teise ir civiliniu procesu, todėl pasilieka teisę kreiptis su atskiru ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo.
10. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Mudu abu“ nurodė, jog visiškai nesvarbu kokia veikla ji užsiimanti, svarbu tai, jog įstatymai nedraudžia jai įsigyti nuosavybės teises į ginčo turtą. Tai pat mano nesvarbu, ar turto paskirtis yra susijusi su bendrovės veikla. Pažymėjo, jog užsiima nekilnojamojo turto vystymo veikla, o ieškovas - sportine veikla, todėl, tikėtina, neturi patirties nekilnojamojo turto valdymo srityje. Kadangi ieškovas niekuomet nebuvo ginčo turto bendraturčiu, mano, jog ieškovas niekuomet neturėjo pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą, jokios jo teisės nebuvo pažeistos.
11. Vilniaus miesto 33 - ojo notaro biuro notarė Pranė Jaskovikaitė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
12. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovas ieškinį grindžia daiktinės teisės normomis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje, nes mano, jog jos pagal analogiją galėtų būti taikomos nagrinėjamam atvejui ieškovo teisėms ginti.
13. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį pilnai. Papildomai paaiškino, jog irklavimo sporto specifika lemia tai, jog šiuo sportu užsiimti negalima bet kur, ginčo irklavimo bazė yra daugeliui žmonių vienintelė vieta, kur jie gali ugdyti irklavimo gebėjimus, laikyti inventorių. Dėl nurodyto mano, jog tuo atveju, jei atsakovė Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ tinkamai įgyvendintų savo įstatuose nurodytus tikslus, neabejotinai prioritetą suteiktų ieškovui ir šį turtą parduotų būtent ieškovui, o ne juridiniam asmeniui, nevykdančiam jokios sporto veiklos. Pažymėjo, jog su nauju savininku – atsakove UAB „Mudu abu“ buvo tartasi dėl ilgalaikės nuomos sudarymo, tačiau derybos nepasisekė. Nuosavybės teisių perkėlimas yra grindžiamas siekiu turėti nuosavybę, užtikrinančią veiklos tęstinumą.
14. Atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Nurodė, jog jo manymu ieškinys neturi jokio teisinio pagrindo. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju vienintelis subjektas, turėjęs pirmumo teisę įsigyti ginčo objektą buvo patalpų naudotojas – Trakų rajono centrinis sporto klubas, tačiau jis tokios pirmumo teisės atsisakė. Tuo tarpu ieškovas neįvykdė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, todėl atsakovė buvo laisva pasirinkti su kuo sudaryti sutartį. Papildomai paaiškino, jog dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimų priteistų sumų Klaipėdos miesto savivaldybės naudai, buvo realus poreikis parduoti turtą, reikalaujantį atnaujinimo. Pažymėjo, jog ieškovui ne kartą buvo pažymėta, jog visos kainos sumokėjimas Draugijai kaip pardavėjui yra esminė sąlyga, todėl, kai ieškovas pradėjo kelti naujas sąlygas dėl sandorio kainos ir sumokėjimo terminų, turtas buvo parduotas atsakovei UAB „Mudu abu“, kuri įvykdė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Atkreipė dėmesį, jog sandoris nebuvo skubotas, jo įvykdymui reikėjo atlikti eilę paruošiamųjų darbų, jų tarpe atlikti naujus kadastrinius matavimus, surasti seną žemės sklypo numos sutartį ir kt.
15. Atsakovės UAB „Mudu abu“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog paaiškėjus, jog atsirado dar vienas potencialus pirkėjas, kilo tam tikrų abejonių dėl sandorio tikslingumo, taip pat paaiškėjo, jog pardavėjas dar nėra sutvarkęs visų sandoriui sudaryti dokumentų, todėl pirmos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų neįvykdė; gavęs antrą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, ją įvykdė ir ketina turtą renovuoti bei vykdyti sportinę veiklą. Su prievartiniu turto atėmimu nesutinka.
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės chronologine seka.
17. 2021 m. lapkričio 29 d. raštu byloje nedalyvaujantis asmuo – UAB „Gold house“ kreipėsi į Draugiją su Pasiūlymu „Dėl turto, esančio adresu Birutė g. 24, Trakai įsigijimo“, kuriame nurodė, jog yra susidomėję Draugijai priklausančiu nekilnojamuoju turtu -pastatu irklavimo baze ir siūlė svarstyti šio pastato (su teise į žemės nuomos sutartį) pardavimo UAB „Gold house“ arba UAB „Mudu abu“ už 120 000 Eur klausimą. Kartu nurodė, jog garantuoja atsiskaitymą iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo.
18. 2021 m. gruodžio 16 d. Draugijos prezidiumas, išnagrinėjęs UAB „Gold House“ pasiūlymą įsigyti turtą, esantį Birutės g. 24, Trakai, priėmė sprendimą leisti parduoti Draugijai priklausantį Turtą prieš tai atlikus nepriklausomą vertinimą.
19. 2022 m. sausio 13 d. UAB „Inreal“ parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/01-55, pagal kurią vertinamo nekilnojamojo turto – pastato – irklavimo bazės (unikalus Nr. 7995-7017-6019), esančios valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. 4400-4699-3268), adresu Trakai, Birutės g. 24, (toliau ir anksčiau ginčo objektas arba ginčo turtas), rinkos vertė turto rinkos vertės nustatymo dieną (2021 m. gruodžio 23 d.) yra 115 000 Eur.
20. 2022 m. sausio 24 d. UAB „CRE pro“ pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2022/01-02, pagal kurią ginčo objekto rinkos vertė vertės nustatymo dieną – 2022 m. sausio 17 d. - yra 118 000 Eur.
21. 2022 m. vasario 2 d. ieškovas pateikė Draugijai pasiūlymą „Dėl Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės prikimo“, kuriame nurodė, jog teikia paraišką pirkti ginčo turtą ir siūlo 155 000 Eur kainą.
22. 2022 m. vasario 3 d. Draugija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam pastatui – irklavimo bazei, eksploatuoti išdavimo. Sutikimas perleisti valstybinės žemės nuomos teisę išduotas 2022 m. vasario 21 d.
23. 2022 m. vasario 14 d. ieškovas informavo Draugiją, kad 20 000 Eur avansą sumokės per vieną dieną nuo Statinio pirkimo – pardavimo sutarties ir Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektų gavimo susipažinimui iš Draugijos dienos; likusią sumą sumokės per 6 savaites nuo galutinės sutarties pasirašymo dienos.
24. 2022 m. vasario 21 d. Draugija išsiuntė ieškovui Preliminariąją pastato pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje be kito ko numatytas Draugijos įsipareigojimas parduoti ginčo turtą už 155 000 Eur ir pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 4 d., su sąlyga, kad pirkėjas – ieškovas ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 25 d. sumokės pardavėjui 50 procentų kainos avansą. Šalys į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu abiejų atsakovų atstovai patvirtino, jog tą pačią dieną buvo išsiųsta pasirašymui Preliminarioji pastato pirkimo - pardavimo sutartis ir atsakovei UAB „Mudu abu“.
25. 2022 m. vasario 22 d. ieškovas pateikė Draugijai raštą „Dėl Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės pirkimo“, kuriame patvirtino, jog gavo preliminarią pastato pirkimo – pardavimo sutartį, ir pastebėjo, jog jos nuostatos neatitinka 2022 m. vasario 14 d. pasiūlymo, jų tarpe dėl 50 procentų avanso sumokėjimo; nurodė, jog likusią kainos dalį galėtų sumokėti sutarties pasirašymo dieną. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybę apie ginčo turto buvimo valstybiniame žemės sklype, sužinojo tik iš preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, todėl žemės nuosavybės nebuvimas ir likęs trumpas žemės nuomos laikotarpis galėtų būti pagrindas peržiūrėti galutinę pirkimo – pardavimo kainą.
26. Tarp šalių nėra ginčo, jog nei ieškovas nei atsakovė UAB „Mudu abu“ nepasirašė bei ne(į)vykdė jiems išsiųstų 2022 m. vasario 21 d. Preliminariųjų pastato pirkimo – pardavimo sutarčių.
27. 2022 m. kovo 21 d. Draugija tiek ieškovui tiek atsakovei UAB „Mudu abu“ išsiuntė naujas preliminariąsias pastato pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis Draugija įsipareigojo parduoti ginčo turtą ir pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau nei 2022 m. balandžio 7 d., su sąlyga, jog, be kito ko, iki 2022 m. kovo 24 d. pirkėjas sumokės 50 procentų kainos avansą. Ieškovui skirtoje 2022 m. kovo 21 d. preliminarioje pastato pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta ginčo turto pardavimo kaina – 155 000 Eur, atsakovei UAB „Mudu abu“ – 120 000 Eur.
28. 2022 m. kovo 24 d. atsakovė UAB „Mudu abu“ trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo Draugijai 60 000 Eur (dviejų mokėjimų įskaitymo data 2022 m. kovo 25 d.).
29. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas iki 2022 m. kovo 24 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto avanso Draugijai nesumokėjo.
30. 2022 m. kovo 25 d. ieškovas pateikė Draugijai du raštus „Dėl Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės pirkimo“, kuriais pranešė, jog pasiūlydamas didelę kainą nežinojo tikrosios turto būklės, mano jog pasiūlyta kaina yra per didelė, todėl pateikė pasiūlymą dėl 2022 m. kovo 21 d. preliminariosios pastato pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo, nurodant be kito ko, jog sutarties kaina yra 130 000 Eur, 50 procentų avansas pirkėjo turi būti sumokėtas iki 2022 m. kovo 29 d.
31. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovės - Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ ir UAB „Mudu abu“ pasirašė notarinę Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu Draugija perleido atsakovei UAB „Mudu abu“ nuosavybės teises į ginčo turtą už 120 000 Eur kainą.
32. 2022 m. balandžio 7 d. ieškovas į Draugijos sąskaitą banke padarė pavedimą 77 500 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – apmokėjimas pagal 2022 m. kovo 21 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo pavedimu Draugija grąžino ieškovui 77 500 Eur sumą, nurodydama mokėjimo paskirtį: „Lėšų grąžinimas/Atsakymas į raštą Nr. SL-3 „Dėl Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės pirkimo.
Dėl ieškovo pasirikto teisminės gynybos būdo ir ieškinio tenkinimo
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
34. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje ir jo atstovas tiek parengiamojo teismo posėdžio tiek bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu nurodė, kad savo teisminę gynybą ieškovas grįs daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, t. y. CK 4.79 straipsnyje numatytu reglamentavimu ir prašydamas jį taikyti pagal analogiją tarp šalių kilusiam ginčui.
35. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Tokiu būdu CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama sumažinti bendraturčių skaičių arba netgi bendrąją dalinę nuosavybę pakeisti į asmeninę, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir racionalesnis, t. y. šiomis normomis siekiama sumažinti arba netgi eliminuoti tarp bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje kylančius ginčus dėl nuosavybės teisės į bendrąja nuosavybe esantį daiktą įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020).
37. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl bendrosios nuosavybės perleidimo. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog ieškovas niekuomet neturėjo jokių daiktinių teisių į ginčo turtą, šis turtas atsakovei Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tačiau ieškovas mano, kad CK 4.79 straispnio reglamentavimas ir jo pagrindu susiformavusi kasacinio teismo praktika, pagal analogiją turėtų būti taikoma ir nagrinėjamu atveju, kuomet norą įsigyti tą patį turtą pareiškė du potencialūs pirkėjai, o Draugija prioritetą suteikė vienam iš jų.
38. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016, 44 punktas).
39. Byloje kilo ginčas dėl Draugijos nuosavybės teisės į ginčo turtą įgyvendinimo. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis). CK 4.79 straipsnis, įpareigojantis bendraturtį pranešti apie ketinimą parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje ir suteikti pirmenybės teisę ją įsigyti kitiems bendraturčiams, yra vienas iš įstatymo reguliojamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, tai yra speciali, savininko teises laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ribojanti teisės norma. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos (CK 1.8 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovo pozicija dėl ribojimus nustatnčios sprecialios taisyklės taikymo pagal analogiją yra a priori nepagrįsta.
40. Civilineje teiseje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama, todėl teismui konstatavus, jog CK 4.79 starpsnio reglamentavimas pagal analogiją negali būti taikomas, o ieškovui nenurodžius ir neįrodinėjant kitų aplinkybių dėl Draugijos netinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo, sudarant ginčo turto perleidimo sandorį su UAB „Midu abu“, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė savo teisės į ginčo turto pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą.
41. Atmetus ieškinį naikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmestus ieškinį, atsakovėms priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
43. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ pateikė į bylą prašymą dėl 726 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo; atsakovė UAB „Mudu abu“ – dėl 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį bei atskirojo skundo parengimą.
44. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Nagrinėjamu atveju atsakovių advokatų pagalbos išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų, yra optimalios, todėl teismas visas atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
45. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) (nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 11,99 Eur, atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – pastato – irklavimo bazės, esančios adresu Birutės g. 24, Trakai, unikalus daikto Nr. 7995-7017-6019, registruoto atsakovės UAB „Mudu abu“, juridinio asmens kodas 305774999, vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Priteisti iš ieškovo A. V. sporto klubo, juridinio asmens kodas 300051250, atsakovei Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, juridinio asmens kodas 290649150, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. V. sporto klubo, juridinio asmens kodas 300051250, atsakovei UAB „Mudu abu“, juridinio asmens kodas 305774999, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. V. sporto klubo, juridinio asmens kodas 300051250, valstybės naudai 11,99 Eur (vienuolika eurų ir 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Kristina Lysionok