Civ. b. Nr. 2S-1027-178/2011

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00640-2009-2

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos 113.6.1, 113.6.2.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo DNSB „Druskininkų vakarė“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-176-308/2010 pagal ieškovo DNSB „Druskininkų vakarė“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Varėnos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo DNSB „Druskininkų vakarė“ patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Atsakovė pateikė prašymą stabdyti šią bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (medžiagos Nr. 06-105027-10)  pagal D. K. pareiškimą dėl DNSB „Druskininkų vakarė“ vedamos apskaitos. Nurodė, kad minėta baudžiamoji ir ši bylos yra susijusios, nes D. K. nesutinka su prašoma iš jos priteisti suma, kadangi  ji mokėjo bendrijai privalomas įmokas, tačiau bendrijoje galėjo būti vedama dviguba apskaita. Taigi, civilinė byla dėl skolos priteisimo turi būti sustabdyta iki paaiškės ar nebuvo vedama apgaulinga apskaita bendrijoje, ar bendrija pagrįstai reikalauja skolos priteisimo iš D. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 016-1045027-10.

Teismas nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo priimtas procesinis sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką priimant sprendimą pagal ieškovo ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Nurodė, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, pažeidžiami ieškovo interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.).  Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas privalo sustabdyti bylą tada, kai nagrinėjant bylą  paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Civilinė byla stabdoma tuo atveju, jeigu su ja susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Šiuo atveju yra atliekamas tik ikiteisminis tyrimas, jokios baudžiamosios bylos ieškovo (ar jo darbuotojų) atžvilgiu teisme nėra. Be to, net ir šiame ikiteisminiame tyrime ieškovui (ar jo darbuotojams) nėra pareikšti jokie įtarimai, todėl šiuo metu nėra jokios baudžiamosios bylos, kurios nagrinėjimas galėtų būti susijęs su nagrinėjamu ginču dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir byla nėra perduota teismui, kol kas nėra nustatyta, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai, todėl nebuvo pagrindo ją stabdyti. Šioje civilinėje byloje keliamas ieškovo reikalavimas  dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo; ikiteisminiame tyrime sprendžiamas atsakomybės  klausimas ne dėl atsakovės prievolės vykdymo ar nevykdymo, o dėl nusikalstamos veikos padarymo. Net ir atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, jo rezultatas neturės įtakos ieškovo reikalavimui sumokėti įsiskolinimą. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ikiteisminis tyrimas gali turėti svarbią įtaką civilinės bylos išnagrinėjimui. Šiuo atveju civilinėje byloje nėra privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo nebus pažeistos atsakovės teisės. Teismas nevertino aplinkybių, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam nepareikšti, nėra asmens, pripažinto nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu. Taigi,  teismas netinkamai aiškino procesinių teisės normų turinį, neteisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir jų ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis, todėl nagrinėjamą bylą sustabdė nepagrįstai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo pagrindų (ne)buvimą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

Kaip minėta, skundžiama nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 016-1045027-10. Byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (taip nurodyta skundžiamoje nutartyje).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nurodytu pagrindu konkrečiai ir iš esmės apskritai sustabdyta nepagrįstai.

CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai, todėl, esant bent vienam iš CPK ar kitame įstatyme numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Nors šie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizdūs, tačiau, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005)

Nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama baudžiamoji byla dėl tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimo. Ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra tapatus baudžiamosios bylos nagrinėjimui CPK 163 straipsnio 3, 4 punktų prasme. Todėl esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas apskritai galėjo svarstyti bylos sustabdymo reikalingumą tik CPK 164 straipsnio 4 punkto, o ne CPK 163 straipsnio nuostatų, kontekste.

Tačiau pagal šiuo metu esančius bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šiuo pagrindu bylą stabdyti nėra pakankamo pagrindo. 

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė yra sumokėjusi privalomus mokesčius ieškovui, taip pat ar ieškovas pagrįstai yra apskaičiavęs šiuos mokesčius(ar jų dalį). Taigi, kiekviena šalis turi teisę teikti savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 str.), kurių pagrindu teismas priima vienokį ar kitokį sprendimą (CPK 185 str., 265 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje ir nėra nurodyta jokių bent kiek konkretesnių tokio pobūdžio aplinkybių, tik abstrakčiai nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas gali turėti svarbią įtaką šios bylos išnagrinėjimui.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės  normas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, dėl ko jis naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės.

Teisėjai                                                                       Ona Gasiulytė

                                                                      Laima Gerasičkinienė

                                                                      Alvydas Poškus