Administracinė byla Nr. N575-6406/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas)
ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam
J. K., jo atstovui advokatui S. S., asmeniui,
kurio transporto priemonė konfiskuotina, – K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį
skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos
komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. dėl Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1302
straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t. y. už tai,
kad J. K. 2010 m. birželio 7 d., 18 val. 15 min., Šalčininkų
rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 2,54 ± 0,142 promilės girtumas) bei
baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, vairavo K. K. priklausančią
transporto priemonę Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini), kai teisė vairuoti jam atimta, taip pažeisdamas Kelių
eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m.
birželio 28 d. nutarimu J. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 1302
straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paskirta
administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto
priemonės Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad J.
K. padarytas pažeidimas įrodytas faktiniais duomenimis – pažeidėjo
paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, blaivumo testu, pažyma apie paskirtas
administracines nuobaudas. Pažymėjo, kad J. K. kaltu
prisipažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Teismas, skirdamas
administracinę nuobaudą, pažymėjo, kad J. K. transporto
priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo
laipsnis.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. prašo panaikinti Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimo dalį dėl transporto
priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad automobilis priklauso jo sūnui K. K., pirmosios instancijos teisme jis apklaustas nebuvo,
jokių paaiškinimų pateikti jis negalėjo. Teismas neišnagrinėjo, kokiomis
faktinėmis aplinkybėmis jis paėmė sūnui priklausiusį automobilį. Paaiškino, kad
transporto priemonę paėmė K. K. nežinant – sūnus buvo
palikęs automobilį sodyboje, o pats su drauge išėjęs grybauti į mišką,
dokumentai ir raktai buvo palikti drabužių kišenėje. Jis paėmė juos ir
automobiliu išvažiavo pas brolį, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pažymi,
kad automobilis reikalingas sūnui, jam einant darbines pareigas, dėl šios
priežasties jis yra įspėtas apie atleidimą iš darbo.
Asmuo, kurio transporto priemonė konfiskuotina, K. K. prašo
transporto priemonės nekonfiskuoti. Nurodo, kad tėvas J. K. automobilį
paėmė prieš jo valią.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu J. K. buvo
paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 1302
straipsnyje, padarymą. Jame įtvirtinta, jog administracinę atsakomybę užtraukia
transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui
buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje,
ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129
straipsnyje numatytus pažeidimus.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija,
patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą
pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės
nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su paskirta
administracine nuobauda (transporto priemonės konfiskavimu) ir prašo Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimą šioje dalyje
panaikinti. Nurodo, kad jis nėra transporto priemonės savininkas. Apeliantas
teigia, kad transporto priemonė Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) priklauso jo sūnui K. K., automobiliu
pažeidėjas naudojosi savavališkai, todėl skundžiamu nutarimu konfiskavus K. K. priklausančią transporto priemonę, buvo pažeistos
sūnaus, kaip automobilio savininko, teisės.
Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta
kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo,
policijos pareigūnas nustatė, kad transporto priemonė „Opel Astra, valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini) priklauso K. K. (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismo posėdžio
protokolas patvirtina, kad K. K. administracinio teisės
pažeidimo bylos nagrinėjime bei priimant skundžiamą nutarimą dalyvavo. Nors į
bylą suinteresuotu asmeniu jis neįtrauktas, tačiau buvo apklaustas kaip
liudytojas, pasiūlius papasakoti viską, kas jam žinoma apie pažeidimo padarymo
aplinkybes (b. l. 13-14). Jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo
nepareikšta, todėl netikėti jame užfiksuotais teiginiais teisėjų kolegija
neturi pagrindo. Be to, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta viešame
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie jį informavus K.
K., taip suteikiant jam galimybę apginti savo interesus, pateikiant
papildomus paaiškinimus ir įrodymus. K. K. apeliacinės
instancijos teismo posėdyje dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad visi
pirmosios instancijos teisme galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo
ištaisyti.
Pažymėtina, jog ATPK 1302 straipsnis
nenumato asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, galimybės
skirti kitas administracines nuobaudas nei administracinis areštas nuo 20 iki
30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip konstatuota Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje
administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo
padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga
administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems
pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus
visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens
teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš
nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad
kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka
nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats
savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims
priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis,
konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda
galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo
gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo
atlyginti žalą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės
konfiskavimas vis dėlto gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė
situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas
už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje
byloje Nr. N575-3213/2010). Šioje byloje tokia situacija nustatyta
nebuvo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20
straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar
valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią
transporto priemonę. Akivaizdu, kad K. K., kaip transporto
priemonės savininkas, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai,
nepasirūpino, kad jo transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o
tai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam
priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jo valią. Duomenų, kad K. K. dėl neteisėtai paimto automobilio kreipėsi į policiją,
nėra. Pažymėtina, kad K. K., apklausiamas pirmosios
instancijos teisme kaip liudytojas, jokių argumentų dėl automobilio buvimo J. K. žinioje teisėtumo nenurodė.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų
kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ATPK 284
straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes,
tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudamas
įstatymu ir teisine sąmone bei ATPK 257 straipsnyje
nurodytais kriterijais, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė
materialines ir procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo
nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame
skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius