(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo F. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti baudą, paskirtą civilinėje byloje pagal ieškovų F. Š. ir V. Š. R. A. ieškinius atsakovams S. Š., M. V., J. V. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nuosavybės teisių į dalį turto pripažinimo palikėjui, paveldėtos turto dalies pripažinimo, paveldėjimo dokumentų pakeitimo dalies, mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – notarė Dainora Jievaitytė, notarė Dalia Štaupienė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas F. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti gyvenamąjį namą ir kitus statinius bendrąja jungtine S. Š. ir mirusiojo N. Š. nuosavybe; 2) pripažinti, kad minėtą nekilnojamąjį turtą S. Š. ir mirusysis N. Š. valdė lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 1/2 dalį; 3) pripažinti, kad ieškovas F. Š. po N. Š. mirties paveldėjo 3/16 dalis ginčo statinių; 4) pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2009 m. gruodžio 22 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, jį papildant, jog mirusiajam N. Š. nuosavybės teise priklausė 1/2 gyvenamojo namo ir kitų statinių; 5) pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2010 m. sausio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, į jį įtraukiant duomenis, jog paveldimą turtą sudaro 1/2 gyvenamojo namo bei kitų statinių; 6) pripažinti, kad Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. Jievaitytės patvirtina nekilnojamo daikto mainų sutartis, sudaryta tarp S. Š., M. V. ir J. V., yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento); 7) netenkinus ieškinio 6 punkto reikalavimų, Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. Jievaitytės patvirtintą nekilnojamojo daikto mainų sutartį, sudarytą tarp S. Š., M. V. ir J. V., pripažinti iš dalies negaliojančia ta apimtimi, kuria perleistos 3/16 dalys nekilnojamojo turto, priklausiusio ieškovui; 8) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė V. Š. R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti gyvenamąjį namą ir kitus statinius bendrąja jungtine S. Š. ir mirusiojo N. Š. nuosavybe; 2) pripažinti, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą S. Š. ir mirusysis N. Š. valdė lygiomis dalimis, tai yra kiekvienas po 1/2 dalį; 3) pripažinti, kad ieškovė V. Š.-R. A. po N. Š. mirties paveldėjo 3/16 dalis ginčo statinių; 4) pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2009 m. gruodžio 22 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, jį papildant, jog mirusiajam N. Š. nuosavybės teise priklausė 1/2 gyvenamojo namo ir kitų statinių; 5) pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2010 m. sausio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, į jį įtraukiant duomenis, jog paveldimą turtą sudaro 1/2 gyvenamojo namo bei kitų statinių; 6) pripažinti iš dalies negaliojančia Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. Jievaitytės patvirtintą nekilnojamo daikto mainų sutartį, sudarytą tarp S. Š., M. V. ir J. V., ta apimtimi, kuria perleista 3/16 dalys gyvenamojo namo bei kitų statinių, priklausančių ieškovei; 7) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę turto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertei Kristinai Vysockajai.
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ekspertei leista jos nustatytu laiku apžiūrėti iš išorės ir iš vidaus namų valdą ir joje esančius pastatus bei statinius, atsakovui M. V. leista dalyvauti pirmiau nurodyto turto apžiūroje, o ieškovas F. Š. įpareigotas leisti teismo ekspertei K. Vysockajai ir atsakovui M. V. patekti į namų valdą ir apžiūrėti joje esančius pastatus bei statinius.
5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui F. Š. paskirta 1 000 Eur bauda, iš kurios pusė mokėtina atsakovams, kita pusė ? Lietuvos Respublikos biudžetui, už teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas ekspertei apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą neįvykdymą.
6. 2021 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo prašymas panaikinti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymus panaikinti baudą, išaiškinti Vilniaus apygardos teismo nutartis bei išreikalauti rašytinius įrodymus.
8. Teismas konstatavo, jog į bylą pateikti duomenys nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad numatytomis turto apžiūros dienomis (2021 m. rugsėjo 21 d. ir lapkričio 14 d.) ieškovas sirgo COVID-19 infekcija ar dėl kitų ligų jam buvo paskirtas „lašelinis ir lovos režimas“. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovo sveikata pablogėjo persirgus COVID-19 liga, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas negalėjo įleisti į namų valdą teismo ekspertės ir atsakovo M. V. apžiūrėti ginčo turtą.
9. Be to, teismas akcentavo ieškovo pareigą bendradarbiauti su teismo eksperte, atsakovu bei kitais bylos dalyviais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas siekia išvengti teismo nustatytų įpareigojimų vykdymo, vilkina teismo procesą.
10. Spręsdamas ieškovo prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis, teismas pažymėjo, kad nors ieškovas išreiškė savo ir sutuoktinės baimę įsileisti atsakovą į gyvenamąsias patalpas dėl galimų atsakovo sąsajų su nusikalstamu pasauliu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas užsiimtų teisei prieštaraujančia veikla.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apžiūrimas ginčo turtas priklausytų D. Š. asmeninės nuosavybės teise, o ta aplinkybė, kad D. Š. gyvena kartu su ieškovu, nėra pagrindas uždrausti atsakovui apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi atsakovo nuosavybės teisės registruotos Nekilnojamojo turto registre, atsakovas neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo apžiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausantį turtą. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys trukdytų įvykdyti teismo nutartimis nustatytus įpareigojimus, teismo ekspertė ar atsakovas gali pasinaudoti teisėtomis priemonėmis, pavyzdžiui iškviesti policijos pareigūnus. Teismas pabrėžė, kad nutartys, kuriomis ieškovui nustatyti įpareigojimai, yra aiškios, todėl nėra pagrindo papildomai aiškinti tuos įpareigojimus.
12. Pirmosios instancijos teismas taipogi atmetė prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovų teistumą administracine ir (ar) baudžiamojo proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės – 1) panaikinti ieškovui paskirtą baudą; 2) išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė papildomus duomenis – susirašinėjimo su eksperte kopijas bei medicininius duomenis. Atskirajame skunde taip pat pareikštas prašymas priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo M. V..
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismo motyvai dėl ieškovo ligos aplinkybių nepagrįsti, nes ieškovas negali atsakyti už tai, ko dokumentuose neįrašė gydytojas.
14.2. 2021 m. rugsėjo 21 d. ir lapkričio 14 d. ieškovas buvo tokios būsenos, kad buvo per silpnas užtikrinti teismo ekspertei ir atsakovui patekimą į namų valdą, joje esančius statinius bei pastatus.
14.3. 2021 m. lapkričio 10, 16 ir 18 d. ligos išrašai patvirtina, kad ieškovas buvo gydomas ir nedarbingas.
14.4. Kadangi ieškovas nepasiskiepijo, nustatyti COVID-19 antikūniai patvirtino susirgimą šia liga; ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. yra nedarbingas dėl po infekcijos patirtų sunkių pasekmių (širdies ligos, alpimas, kurtumas), yra gydomas iki šiol.
14.5. Teismas netinkamai įvertino medicininius duomenis, nepagrįstai nepasitikėjo ieškovu ir jį nubaudė.
14.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ekspertė vilkino procesą, daugiau nei du mėnesius (nuo 2021 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d.) nepaskirdama turto apžiūros.
14.7. Teismas neišaiškino, kaip ieškovas prieš sutuoktinės valią turi aprodyti bendrą butą; net ir tuo atveju jei kviestini policijos pareigūnai, būtent ieškovas, o ne pareigūnai, yra įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertei ir atsakovui patekti į bendrus namus.
14.8. Teismo išaiškinimas, kad atsakovas neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo apžiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausantį turtą, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties rezoliucinei daliai, įpareigojančiai būtent ieškovą užtikrinti turto apžiūrą.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. V. ir J. V. su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir apskųstą nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais atsikirtimais:
16.1. Ieškovas su sutuoktine yra neteisėtai užėmę atsakovams nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą ir sąmoningai nesudaro galimybės atlikti pakartotinę teismo ekspertizę.
16.2. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina ne tai, kad jam nustatytas COVID-19 susirgimas, bet tai, jog jis vis dar turi pakankamai antikūnių neužsikrėsti šia liga.
16.3. Tuo atveju, jei ieškovui turto apžiūros metu pasidarytų bloga, jis apalptų, teismo ekspertas ar atsakovas galėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
16.4. Ieškovo gydymas ambulatoriškai, jo lankymasis pas gydytojus patvirtina, kad ieškovas turi galimybę vaikščioti ir bendrauti su žmonėmis.
16.5. Ieškovas atskirajame skunde išdėstytais deklaratyviais motyvais bei faktinių aplinkybių interpretavimu siekia ne išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies turinį, bet paneigti teismo nustatyto įpareigojimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16.6. Atsakovai dalyvauti turto apžiūroje turi teisę tiek nuosavybės teisės pagrindu, tiek teismo nustatyto įpareigojimo pagrindu, todėl bendraturčių sutikimas dėl turto apžiūros nėra reikalingas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkinti ieškovo prašymai panaikinti teismo paskirtą nuobaudą ir išaiškinti teismo anksčiau priimtas įsiteisėjusias nutartis, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl papildomų įrodymų ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas
18. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė papildomus duomenis: 2021 m. lapkričio 12 d. bei 2022 m. sausio 10 d. elektroninių laiškų kopijas, 2022 m. sausio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, 2022 m. sausio 6 d. biocheminių tyrimų protokolo kopiją.
19. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
20. Teikdamas prašymą pridėti naujus duomenis ieškovas nepagrindė priežasčių, dėl kurių jis tokių duomenų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kodėl šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų priėmimas byloje, be kita ko, yra ribojamas jų sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis reikalavimu – teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Analizuojamu atveju ieškovas savo poziciją grindžia objektyviu negalėjimu įvykdyti teismo įpareigojimus 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. lapkričio 14 d., tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys iš esmės atspindi ieškovo asmens situaciją 2022 m. sausio mėnesį.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys nepriimami ir nepridedami prie bylos.
22. Be to, atskirajame skunde ieškovas pareiškė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas.
Dėl paskirtos baudos
23. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ieškovui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo, todėl jam neturėjo būti taikoma atsakomybė.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, be kita ko, ieškovas įpareigotas leisti teismo ekspertei ir atsakovui M. V. patekti į namų valdą, joje esančius pastatus bei statinius, esančius Vilniuje, D. P. g. 11, ir nurodytą nekilnojamąjį turtą apžiūrėti.
25. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui paskyrė baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo įpareigojimo nevykdymą dėl ieškovo kaltės, teismo proceso vilkinimą, bendradarbiavimo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų pažeidimą.
26. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
27. Kaip minėta, ieškovas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo procesas buvo vilkinamas dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nuomone, jo kaltė dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo ir užtrukusio teisminio proceso neegzistuoja, kadangi įpareigojimo neįvykdymo priežastis buvo ieškovo sveikatos būklė.
28. Kartu su prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą, ieškovas pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją kardiologą aprašymą, kuriame nurodyta, jog ieškovas jaučiasi esąs nedarbingas, jį vargina bendras nuovargis, skausmai kūne, šaltkrėčio pojūtis, šokinėjanti temperatūra, dispepsija (teismo pastaba – viršutinės vidurinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas), galvos skausmai. Gydytoja kardiologė 2021 m. lapkričio 18 d. bendrą ieškovo būklę objektyviai įvertino kaip patenkinamą ir diagnozavo hipertenzinę širdies ligą be širdies nepakankamumo (stazinio) bei gryną hipercholesterolemiją. Ieškovui 2021 m. lapkričio 18 d. gydytoja kardiologė rekomendavo tęsti ligos gydymą ir nurodė, kad ligonis yra nedarbingas.
29. Be to, ieškovas pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, kuriame nurodyta, kad ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sekamas ir gydomas UAB „Medicinos stebuklas“, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl karščiavimo, skausmų pilve, dispepsijos, persirgo COVID-19 infekcija ambulatoriškai; po persirgtos infekcijos pablogėjo hemodinamika, šokinėja kraujospūdis, pablogėjo kraujo tyrimai, atlikus vidaus organų echoskopiją – lėtinio cholecistito vaizdas, skydliaukės echoskopiją – cistos dešinėje skiltyje; gydymui paskirtos infuzijos, per šį laikotarpį du kartus konsultuotas kardiologo, nes yra sumažėjusi širdies veikla ir naujai atsiradusios KA (teismo pastaba – krūtinės angina, tai yra trumpalaikis krūtinės skausmas, kuris atsiranda sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo aprūpinimo deguonimi ir miokardo deguonies poreikio) atakos, nuo 2021 m. lapkričio 11 d. paskirtos infuzijos. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovui diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), gryna hipercholesterolemija, lėtinis cholecistitas.
30. Į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovo laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolo kopija, kurioje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. paėmus ieškovo mėginį UAB „Medicina practica laboratorija“ nustatytas teigiamas ieškovo Anti-RBD SARS-CoV-2 (koronoviruso) IgG antikūnių (kiekybinių) kiekis (naudotas analizės metodas CMIA). Be to, ieškovas pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. laboratorinio tyrimų rezultatų (duomenų) protokolo kopiją, kurioje nurodyta, jog UAB „Medicina practica laboratorija“ 2021 m. lapkričio 4 d. paėmus ieškovo mėginį nustatytas teigiamas Anti-RBD SARS-CoV-2 (koronoviruso) IgG antikūnių (kiekybinių) kiekis (naudotas analizės metodas CMIA).
31. Ieškovas taip pat pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. VšĮ Centro poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame diagnozuotas ieškovo abipusis neurosensorinis prikurtimas, atlikta audiograma.
32. Nurodyti ieškovo medicininiai duomenys pagrindžia, kad ieškovas serga lėtinėmis ligomis (širdies veiklos sutrikimai, padidėjęs cholesterolio kiekis, sutrikusi klausa), taip pat iki 2021 m. rugsėjo 6 d. persirgo COVID-19 liga (šią dieną užfiksuota, kad ieškovo organizme jau buvo susiformavęs atsakas į SARS-CoV-2 virusą ir susidarę IgG tipo antikūniai), kuri tikėtinai sukėlė komplikacijų. Apskritai ieškovo nuolatinė sveikatos būklė gali būti vertinama kaip patenkinama.
33. Atskirajame skunde ieškovas akcentavo, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. lapkričio 14 d. pagal savo būseną jis buvęs per silpnas užtikrinti teismo ekspertei ir atsakovui pateikimą į ginčo namų valdą ir joje esančius pastatus bei statinius. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino medicininius duomenis, nepagrįstai nepasitikėjo ieškovu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo elgesio, darančio įtaką jo sveikatos būklei (pavyzdžiui, ieškovo atskirajame skunde nurodyta apie nepasiskiepijimą nuo COVID-19 ligos, apie veiksnius, turinčius įtakos širdies ligoms, padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir pan.). Pirmosios instancijos teismas taip pat neišreiškė abejonių dėl ieškovo pateiktų duomenų apie sveikatos būklę teisingumo. Tai reiškia, kad priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, teismo nuobaudos ieškovui paskyrimas sietas ne su sveikatos būkle, bet su ieškovo elgesio bei į bylą pateiktų duomenų apie ieškovo kaltę galimai pašalinančias aplinkybes įvertinimu.
34. Sprendžiant dėl ieškovo galimybės sudaryti ekspertei sąlygas atlikti teismo ekspertizę ir apžiūrėti ginčo nekilnojamąjį turtą, pirmiausia pastebėtina, kad asmens nedarbingumas reiškia negalėjimą vykdyti darbinės veiklos. Ta aplinkybė, kad ieškovo bendra sveikatos būklė yra prasta, kad jis tikėtinai negali vykdyti darbo funkcijų, pati savaime nereiškia, jog ieškovas neturi jokių galimybių įvykdyti teismo įpareigojimo dėl sąlygų turto apžiūrai sudarymo. Be to, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ieškovas darbo teisinių santykių Lietuvos Respublikoje nėra turėjęs nuo 1996 m. balandžio mėn., tad tikėtina, jog ieškovas jau ilgą laiką yra nedirbantis. Antra, pažymėtina, kad nė viena pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovas nėra įpareigotas asmeniškai dalyvauti atliekant nekilnojamojo turto ekspertizę, tai yra ieškovui nėra užkirstas kelias savo teises ir interesus įgyvendinti pasitelkiant atstovus, tarpininkus, įgaliotinius ir pan. Pastebėtina, kad atskirojo skundo 4 puslapio ketvirtoje pastraipoje klaidingai nurodyta, jog teismo įpareigojimas asmeniškai ieškovui dalyvauti yra nustatytas teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties 10 punkte – tame nutarties punkte teismas aptarė tik leidimą, bet ne prievolę ieškovui dalyvauti turto apžiūroje. Šį teisminį procesą inicijavęs ieškovas byloje dalyvauja irgi per savo atstovę (advokatę). Trečia, ieškovas į bylą nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis dėjo bent minimalias pastangas siekdamas suderinti kitą nekilnojamojo turto apžiūros datą. Ketvirta, svarbi yra ir ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad įpareigojimas leisti apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą ieškovo būtų buvęs įvykdytas vėliau, tai yra iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos. 2021 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertės pranešime nurodyta, jog su ieškovu suderintas turto apžiūros laikas 2022 m. sausio 11 d., tačiau 2022 m. vasario 2 d. teismo ekspertės pranešime nurodyta, jog apžiūra neįvyko ieškovui informavus apie negalėjimą aprodyti patalpų dėl labai blogos sveikatos būklės ir paskirta nauja apžiūros data – 2022 m. vasario 25 d.
35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovas paskirtos turto apžiūros metu (2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. lapkričio 14 d.) sirgo užkrečiama infekcine liga ar dėl kitų ligų jam buvo paskirtas „lašelinis ir lovos režimas“. Taip pat sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad į bylą pateikti ieškovo ambulatorinių apsilankymų gydymo įstaigose duomenys patvirtina, jog ieškovas 2021 m. lapkričio mėn. gebėjo nuvykti atlikti tyrimus, apžiūras ir pan., vadinasi, ieškovo sveikatos būklė 2021 m. lapkričio mėn. nebuvo tokia, kuri neleistų pakilti iš lovos.
36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad paskirtos teismo ekspertizės atlikimas buvo užvilkintas dėl ieškovo kaltės. Priešingai, byloje esantys duomenys bei ieškovo reiškiama pozicija tikėtinai pagrindžia, jog bylos procesas vilkinamas dėl ieškovo sąmoningo neveikimo – teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti nekilnojamojo turto, kurį ieškovas naudoja ir valdo, apžiūrą nevykdymo. Neįvykdžius turto apžiūros bei neatlikus ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, neišnyko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytas bylos sustabdymo pagrindas, civilinis procesas negali būti tęsiamas.
37. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016, 29 punktas ir jame nurodyta praktika).
38. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos skirti ieškovui baudą už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą – byloje nustatyta, kad ieškovo sąmoningas neveikimas nevykdant teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatyto įsipareigojimo prailgino proceso trukmę, nulėmė šio proceso užvilkinimą. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta panaikinti ieškovui paskirtą nuobaudą, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl teismo nutarties (ne)išaiškinimo
39. Atskiruoju skundu taip pat prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis. Ieškovo įsitikinimu, iš minėtų nutarčių turinio neaiškūs dvejopo pobūdžio klausimai: pirma, nėra aiški ieškovo įpareigojimų pagal minėtas nutartis apimtis ieškovo sutuoktinės atžvilgiu, tai yra neaišku, kokių veiksmų privalo imtis ieškovas, siekdamas užtikrinti, kad teismo įpareigojimas būtų įvykdytas prieš ieškovo sutuoktinės valią; antra, nėra aišku, kokias pareigas apžiūrimo nekilnojamojo turto bendraturčių atžvilgiu turi ieškovas.
40. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktą ir jame nurodytą praktiką).
41. Remiantis nurodytu CPK reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus. CPK reglamentuota teismo sprendimo išaiškinimo galimybė taip pat nesudaro prielaidų teismui pateikti paaiškinimą, kokios aplinkybės galėtų pašalinti bylos šalies atsakomybę už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atskirajame skunde klaidingai teigiama, kad teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimas yra vienintelė galima ieškovo pažeistų teisių gynybos priemonė – kaip šioje nutartyje jau nurodyta, teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimas apskritai nėra teisinė gynybos priemonė, o šio teisės instituto paskirtis yra nevienareikšmiškai ar nesuprantamai išdėstytos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinės dalies ydingumo pašalinimas.
42. Analizuojamu atveju ieškovas atskirajame skunde išdėstė samprotavimus apie galimai jam kilsiančius sunkumus vykdant pirmosios instancijos teismo įpareigojimą tuo atveju, jei ieškovo sutuoktinė elgtųsi neadekvačiai, trukdytų teismo ekspertei ir bylos šalims įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl teismo ekspertizės atlikimo. Atmesdamas prašymą dėl nutarčių išaiškinimo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nustato teisines priemones (pavyzdžiui, policijos pareigūnų iškvietimas) prieš asmenis, trukdančius įvykdyti teismo nutartis. Atskirajame skunde ieškovas išreiškė nenorą savo sutuoktinei kviesti policijos pareigūnus ir iškėlė klausimus apie galimus ieškovo elgesio modelius, kurie užkirstų kelią skirti ieškovui baudą. Tokia atskirajame skunde išdėstyta pozicija iš esmės reiškia, kad ieškovas siekia ne pašalinti galimus teismo nutarčių neaiškumus, bet gauti teisinę konsultaciją apie veikimo būdus, užtikrinsiančius ieškovo ir jo sutuoktinės interesus. Tokie ieškovo samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartys yra neaiškios ir turėtų būti teismo papildomai išaiškintos.
43. Be kita ko, atskirajame skunde ieškovas akcentavo nežinąs, ar sąlygų apžiūrėti bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą sudarymas reiškia ir ieškovo pareigą gauti bendraturčių sutikimą bei ieškovo pareigą informuoti bendraturčius apie vykdomą apžiūrą. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo, turėdamas viešame registre įregistruotą nuosavybės teisę, neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo apžiūrėti jam bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Susipažinus su atskirojo skundo argumentais, jame keliamais klausimais dėl bendraturčių tarpusavio teisių bei pareigų, matyti, jog ieškovas iš esmės pageidauja, kad teismas išaiškintų ne byloje pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių rezoliucines dalis, bet pateiktų Lietuvos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių savitarpio pareigas, išaiškinimą. Toks ieškovo pageidavimas nepatenka į CPK 278 straipsnio reguliavimo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti įsiteisėjusias nutartis, suteikiančias leidimus ir nustatančias įpareigojimus byloje dalyvaujantiems asmenims.
44. Be to, šiame kontekste pabrėžtina, kad ieškovą byloje atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, į kurią ieškovas turi teisę kreiptis, siekdamas gauti teisinę konsultaciją apie bendraturčių atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kylančias pareigas ir (ar) konsultaciją dėl ieškovo teisių ir pareigų savo sutuoktinei, ieškovo planuojamo elgesio variantų atitikties Lietuvos Respublikos teisei.
45. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti ieškovui paskirtą baudą bei netenkindamas prašymo išaiškinti teismo 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis