Civilinė byla Nr. 3K-3-38-969/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00486-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
106.1; 121.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“, uždarajai akcinei bendrovei „Eksimeta“, T. A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo ir subsidiariosios atsakomybės akcininkui ir vadovui taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį ir 2011 m. vasario 22 d. sutartį, sudarytas jo ir UAB „Betogama“, apsimestiniais sandoriais, pripažinti jį faktiniu mazuto pardavėju, o atsakovą UAB „Marijampolės pieno konservai“ – pirkėju ir priteisti iš šio atsakovo susidariusią 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolą už nupirktą mazutą. Ieškovas taip pat prašė subsidiariai priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolą iš BUAB „Betogama“ vadovo T. A. ir vienintelio akcininko UAB „Eksimeta“. Ieškovas nurodė, kad sutartys dėl naftos produktų pardavimo yra apsimestiniai sandoriai, nes BUAB „Betogama“ laikoma statytiniu, o tikrosios šalys yra ieškovas ir atsakovas UAB „Marijampolės pieno konservai“. Būtent atsakovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ faktiškai derėjosi, pirko, gavo, sunaudojo mazutą, priėmė ieškovo specialistus eksploatuojant mazutą ir faktiškai sumokėjo dalį lėšų už mazutą per BUAB „Betogama“, nes ši neturėjo nuosavų lėšų atsiskaityti, nevykdė kitos veiklos. Ieškovas savo reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos priteisimo iš UAB „Eksimeta“ ir T. A. iš esmės grindė tuo, kad BUAB „Betogama“ vienintelis akcininkas UAB „Eksimeta“ ir BUAB „Betogama“ vadovas T. A. yra subsidiariai atsakingi ieškovui, nes davė nurodymus jau nemokiai bendrovei pirkti mazutą iš ieškovo, nors ši bendrovė sandorių metu jau neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai 5166,43 Eur (17 666 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo tikslą parduoti mazutą ir gauti pajamų; visoms sandorio šalims buvo žinoma, kad galutinis mazuto gavėjas UAB „Marijampolės pieno konservai“, o UAB „Betogama“ perparduoda nupirktą kurą, organizuoja jo pervežimą. Tai, kad atsakovas T. A. tuo pačiu metu dirbo UAB „Betogama“ direktoriumi ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriumi, neleidžia pripažinti, kad sandoriai buvo apsimestiniai. Teismas sprendė, kad atsakovas T. A., sudarydamas sandorius, veikė tik kaip atsakovo UAB „Betogama“ vadovas, nes neturėjo teisės ir įgaliojimų veikti UAB „Marijampolės pieno konservai“ vardu. Įvertinęs sandorių sudarymo aplinkybes, teismas atmetė argumentus, kad šie buvo sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. UAB „Marijampolės pieno konservai“ niekada neužsiėmė kuro pristatymu (transportavimu), tai atlikdavo kuro pardavėjas. Teismas svarbia laikė aplinkybę, kad atsakovas UAB „Betogama“ sutarties pagrindu įgijo pareigą ne tik nupirkti mazutą, bet ir organizuoti jo transportavimą, gaunant už tai atlygį. Aplinkybę, kad ginčijami sandoriai neturėjo valios trūkumų, teismo vertinimu, pagrindė jų vykdymo pagal sutarčių sąlygas faktas – sandorių šalys iš tikrųjų ketino įgyti teises ir pareigas pagal šias sutartis ir iš tikrųjų jas įgijo bei vykdė. Tai, kad buvo ne visiškai atsiskaityta su ieškovu, nepaneigia išvados dėl realaus sandorių vykdymo. Be to, ieškovo finansinis reikalavimas patvirtintas UAB „Betogama“ bankroto byloje, o tai patvirtino išvadą, kad ieškovas sutartis laikė teisėtomis ir vykdytinomis pagal jose nustatytas sąlygas. Teismas pripažino, jog nėra pagrindo UAB „Eksimeta“ ir T. A. taikyti subsidiariąją atsakomybę. Teismas akcentavo, kad atsakovas UAB „Eksimeta“, bendrovių „Betogama“ ir „Marijampolės pieno konservai“ akcininkas, neatliko veiksmų dėl ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio juridinio asmens veiksmų nesąžiningumą. Teismas nenustatė ir neteisėtų atsakovo T. A. veiksmų, nes aplinkybė, kad tuo pačiu metu jis dirbo ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriumi, žinojo šios bendrovės veiklos ypatumus, poreikius, išnaudojo galimybę jo vadovaujamai bendrovei UAB „Betogama“ užsidirbti iš transportavimo veiklos, rodo, jog jis veikė apdairiai ir rūpestingai bendrovės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 14 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažindama jas iki 8000 Lt, kitą sprendimo dalį paliko iš esmės nepakeistą. Kolegija nutartyje pažymėjo, kad ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naują įrodymą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2013 m. gegužės 29 d. specialisto išvados dėl UAB „Betogama“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir KB „Zanavykų krašto pienas“ ūkinės finansinės veiklos kopiją, tačiau kolegija atsisakė jį priimti, nes tai išvestinio pobūdžio įrodinėjimo priemonė (jos turinį sudaro ne nauji objektyvūs duomenys, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau egzistavusių finansinio pobūdžio dokumentų vertinimas), jos išvadų taikymas būtų apsunkintas, užvilkintas bylos nagrinėjimas. Be to, šio įrodymo nebuvimas pirmosios instancijos teisme nesuvaržė ieškovo teisės poziciją dėl ginčo esmės grįsti specialisto išvadoje analizuojamais duomenimis ir dokumentais.
Spręsdama, ar ginčijami sandoriai laikytini apsimestiniais dėl subjekto, kolegija vertino tokias aplinkybes: kas derėjosi dėl sutarčių sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį. Kolegija sprendė, kad nėra nustatyta aiški UAB „Marijampolės pieno konservai“ valia sudaryti sandorį su ieškovu. Ginčijamų sandorių šalys pačios aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė būtent dėl tokių prievolinių santykių, kurie reguliuojami ginčo sutartimis. Teisiškai nereikšmingomis kolegija pripažino aplinkybes dėl ieškovo ketinimo užmegzti komercinius ryšius su UAB „Marijampolės pieno konservai“ – siekis sudaryti sandorį su ekonomiškai stipriu kontrahentu nepatvirtina suderintos valios tokį sandorį sudaryti. Šalių pasirinktas sutartinių santykių modelis, kai prekės tiekiamos per tarpininką (UAB „Betogama“), savaime nesudaro pagrindo tarpininką laikyti statytiniu – atsakovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ iki ginčijamų sandorių sudarymo nevykdė logistikos veiklos, ją užtikrino atsakovas UAB „Betogama“. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas iš esmės neįrodinėjo, kad galutinio tiekiamos produkcijos vartotojo veikla apėmė ir logistikos funkciją ir kad jis pats tokią paslaugą galėjo suteikti.
Kolegijos vertinimu, ieškovas be pagrindo akcentuoja atsakovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir šios bendrovės akcininko dalyvavimą ikisutartinėse derybose. Atsakovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ buvo galutinis ieškovo parduodamo mazuto vartotojas, ši aplinkybė buvo žinoma dar ikisutartinių santykių etape, susitarimu šalys, siekdamos derybų metu deklaruotų tikslų, pasidalijo pareigomis: 2011 m. vasario 14 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui UAB „Betogama“ sutartą kiekį naftos produktų už šalių sulygtą kainą, pirkėjas prekę privalėjo pasiimti iš ieškovui priklausančių saugyklų; 2011 m. vasario 22 d. sutarties pagrindu atsakovas UAB „Betogama“ įsipareigojo sutartą naftos produktų kiekį už suderintą kainą parduoti atsakovui UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir pristatyti produkciją savo transportu. Toks veiklos vykdymo modelis pateisina abiejų sutarčių dalyvių suinteresuotumą derybų rezultatu, o sutarčių pagrindu šalims kilusių pareigų realus vykdymas paneigia sutarčių apsimestinumą. Aplinkybės, kad sandorių vykdymo metu ieškovas buvo vienintelis naftos produktų atsakovui UAB „Betogama“ tiekėjas, kuris šią prekę tiekė tik vienam vartotojui UAB „Marijampolės pieno konservai“, nesudaro pagrindo šio atsakovo laikyti sandorio šalies statytiniu. Sandorių apsimestinumą paneigia ir ginčo sutarčių vykdymo eiga: ilgą laiką vyko komercinis bendradarbiavimas, sutartys buvo tinkamai vykdomos iki ginčo dėl ieškovo parduodamų naftos produktų kokybės. Kolegija nepritarė argumentui, kad UAB „Betogama“ neturėjo lėšų sutarčiai su ieškovu vykdyti – ikisutartinių santykių etape ieškovo atstovai domėjosi šio atsakovo mokumu ir sutartį sudarė tik nebelikus abejonių dėl kontrahento patikimumo. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Betogama“ už įsigytus naftos produktus ieškovui mokėdavo tik lėšomis, gautomis iš atsakovo, laikytina objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Kolegija svarbia laikė aplinkybę, kad ieškovas – verslininkas, panašių sandorių sudarymas ir vykdymas yra kasdienė jo veikla. Dėl to teisėjų kolegija patvirtino teismo išvados, kad ginčijamų sandorių turinys atitiko juos sudariusių šalių tikrąją valią, teisingumą.
Atmetusi apeliacinio skundo argumentus dėl sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, likusius skundo argumentus dėl pirkėjo pareigų perkėlimo atsakovui UAB ,,Marijampolės pieno konservai“, dėl bendrovės akcininko UAB „Eksimeta“ ir vadovo T. A. subsidiariosios atsakomybės kolegija laikė argumentais dėl ginčijamų sandorių negaliojimo padarinių taikymo, todėl, pripažinusi juos neaktualiais ir neturinčiais reikšmės bylos baigčiai, dėl jų nepasisakė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio normą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes pasisakė ne dėl visų ieškinio reikalavimų. Kasatorius ieškiniu pareiškė du reikalavimus: 1) pripažinti naftos produktų pardavimo sutartis apsimestiniais sandoriais, pripažįstant kasatorių faktiniu mazuto pardavėju ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ – faktiniu pirkėju; priteisti kasatoriaus naudai iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal minėtas sutartis ir procesines palūkanas; 2) subsidiariai iš atsakovų UAB „Eksimeta“ ir T. A. priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal naftos produktų pardavimo sutartis. Kasatorius, prašydamas taikyti subsidiariąją atsakovų UAB „Eksimeta“ ir T. A. atsakomybę, nurodė, kad jis patyrė žalos dėl nesąžiningų T. A. (UAB „Betogama“ direktoriaus ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriaus) ir UAB „Eksimeta“ (vienintelio tiek UAB „Betogama“, tiek UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcininko) veiksmų. Šie asmenys, žinodami, kad UAB „Betogama“ nemoki, sudarė ginčijamą sutartį su kasatoriumi, nei akcininkas, nei vadovas nesiėmė veiksmų bendrovės mokumui atkurti, nesąžiningai ir neteisėtai veikė taip, kad suklaidintų kasatorių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Eksimeta“ neatliko kokių nors veiksmų, todėl nelaikytina atsakinga, o T. A. veikė UAB „Betogama“ interesais, todėl taip pat nelaikytinas subsidiariai atsakingu. Nors apeliaciniame skunde kasatorius įvardijo visas šios atsakomybės sąlygas (atsakovų veiksmų neteisėtumą, žalą ir priežastinį ryšį), nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl akcininko ir vadovo elgesio, bet apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino šio klausimo ir formaliai atmetė šį reikalavimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinio reikalavimas taikyti subsidiariąją atsakomybę nepriklauso nuo to, ar tenkinamas reikalavimas pripažinti sandorius apsimestiniais. Nevertindamas kasatoriaus reikalavimo dėl subsidiariosios bendrovės „Betogama“ akcininko ir jos vadovo atsakomybės ir jį patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti jo pateiktus papildomus įrodymus. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2012; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Ejava“, bylos Nr. 3K-3-54/2010). Naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti tik tuo atveju, jei būtų nustatęs, kad įrodymus pateikianti šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, stengiasi užvilkinti bylos nagrinėjimą ar akivaizdu, kad pateikdama papildomus įrodymus elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2011; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011; kt.). Šalis, siekdama paneigti teismo sprendimo pagrįstumą, turi procesinę pareigą onus probandi įrodyti savo argumentus ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų kitokią, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-169/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kasatoriaus pateikti duomenys nepatvirtino, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nesutikdamas su tokiu teismo argumentu, kasatorius pažymi, kad specialisto išvada parengta ir gauta jau priėmus sprendimą pirmosios instancijos teisme ir pateikus apeliacinį skundą, o specialistui pateikti finansiniai duomenys bei jų vertinimas gauti atliekant finansinės veiklos ikiteisminį tyrimą, kurio medžiaga kasatorius negalėjo disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas prijungti šiai bylai svarbų įrodymą, rėmėsi išimtinai proceso operatyvumo principu, nekreipdamas dėmesio į kitus principus, nors prioritetas turėjo būti teikiamas ginčui teisingai, visapusiškai, objektyviai išspręsti. Kasatorius pažymi, kad specialisto išvadoje patvirtinamos jo nurodytos aplinkybės, jog mazutas buvo tiekiamas tiesiogiai UAB „Marijampolės pieno konservai“; UAB „Betogama“ buvo finansiškai nepajėgi prisiimti įsipareigojimų, atsakovai UAB „Eksimeta“ ir T. A. nurodė sutartis su BUAB „Betogama“ sudaryti tam, kad išvengtų prievolės atsiskaityti su kasatoriumi; sutarčių sudarymo laikotarpiu BUAB „Betogama“ apyvartinis kapitalas buvo dukart mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. nepakako turto net pusei turimų trumpalaikių įsipareigojimų vykdyti, o bendrovės skolos daugiau kaip du kartus viršijo jos turtą. Tai patvirtina, kad bendrovės akcininkas ir vadovas iki ginčijamų sandorių sudarymo žinojo bendrovės finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų jai keisti (atkurti įmonės mokumą, padidinti įstatinį kapitalą, iškelti įmonei bankroto bylą), taip sąmoningai sudarė sutartis su kasatoriumi, eliminuodami jo galimybę atgauti skolą. Kasatorius pažymi, kad atsakovas bendrovės vadovas T. A. toliau sudarinėjo sandorius ir užsakė vis didesnius mazuto kiekius, nors neturėjo galimybės atsiskaityti už pristatomas prekes.
3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą. Šioje normoje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004). Šiuo reglamentavimu siekiama išvengti piktnaudžiavimo ribotos atsakomybės juridinio asmens institutu – užkirsti kelią „Fenikso sindromui“ įgyvendinti ne tik mokesčių, bet ir civilinėje teisėje. CK 2.50 straipsnio 3 dalies normai taikyti nereikalaujama pripažinti sandorių neteisėtumo – pakanka juridinio asmens dalyvio veiksmų nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Artrema“ v. UAB ,,SDG“, bylos Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis); juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės: priežastinis nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės ryšys. Atsakovų nesąžiningumas pasireiškė nevykdant CK 1.5, 6.263 straipsnių, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio 3, 4 dalies, 59 straipsnio 11 dalies reikalavimų, nes žinodami apie nepalankią įmonės finansinę padėtį, skolas UAB „Karpis“, UAB „Eksimeta“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, KB „Zanavykų krašto pienas“, nesiėmė veiksmų nedidinti jos. Kasatoriaus nuomone, byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymai duoda pagrindą taikyti subsidiariąją UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriaus ir UAB „Betogama“ vadovo T. A. bei UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Betogama“ vienintelio akcininko UAB „Eksimeta“ atsakomybę. Bylos dokumentai įrodo, kad UAB „Betogama“ faktiškai jau 2010 m. pabaigoje buvo nemoki. Taigi, teismas, nevertinęs alternatyvaus kasatoriaus reikalavimo dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo ir atmesdamas jo pateiktus įrodymus, nevertino bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, taip netaikydamas CK 2.50 straipsnio normos.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Marijampolės pieno konservai“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas mano, kad kasatoriaus minimas „Fenikso sindromas“ yra ekonominis terminas sukčiavimo būdui, kai veikiama pagal atitinkamą schemą, siekiant išvengti mokestinių prievolių, apibrėžti, tačiau tokia schema nereglamentuojama teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-141/2012) yra pažymėjęs, kad nagrinėjant tokius atvejus turi būti įrodyta piktnaudžiavimo teise aplinkybė, t. y. bankrutuojantis skolininkas yra nesąžiningas ir piktnaudžiaudamas teise siekia išvengti jam priklausančių prievolių vykdymo, taip gaudamas sau naudos. Kasatorius neįrodė UAB „Betogama“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ar UAB „Eksimeta“ nesąžiningumo – piktnaudžiavimo teise. Aplinkybė, kad atsakovas T. A. buvo UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktorius ir kartu UAB „Betogama“ vadovas, nelaikytina „Fenikso sindromo“ požymiu. T. A., kaip UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriaus, patirtis leido įžvelgti naujų UAB „Betogama“ galimybių užsidirbti pelno ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Atsakovas pažymi, kad liudytojų parodymais patvirtinta, jog kasatorius domėjosi, su kokia bendrove geriau sudaryti sutartį, tikrino bendrovių teisinę bei finansinę padėtį Juridinių asmenų registre, šalys žinojo, kad galutinis mazuto gavėjas bus UAB „Marijampolės pieno konservai“, o UAB „Betogama“ jį perparduos ir organizuos jo pervežimą. Taigi UAB „Betogama“ akcininkas UAB „Eksimeta“ ir jos vadovas nebuvo nesąžiningi ir nepiktnaudžiavo teise. Atsakovas pažymi, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ pirko vis daugiau mazuto iš UAB „Betogama“, nes dėl prastos jo kokybės didėjo sąnaudos (mazuto kokybės klausimas nagrinėtas kitoje byloje civilinėje byloje Nr. 2-2307-524/2011).
2. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujai šiame teisme kasatoriaus pateiktus įrodymus. Pateikta specialisto išvada savo esme yra išvestinio pobūdžio įrodinėjimo priemonė, nes jos turinį sudaro ne nauji objektyvūs duomenys, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau egzistavusių finansinių pobūdžio dokumentų vertinimas. Taigi, specialisto tirti finansiniai ir kiti duomenys kasatoriui buvo prieinami jau pirmosios instancijos teisme. Be to, specialisto išvados neatleidžia nuo jo analizuotų duomenų įrodinėjimo ir vertinimo, nes jos neturi prejudicialumo savybių. Atsižvelgdamas tiek į apeliacinio teismo argumentus, tiek į kasacinio teismo praktiką dėl naujų įrodymų teikimo apeliaciniame procese, atsakovas daro išvadą, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
3. Atsakovas pažymi, kad kasatorius, prašydamas taikyti atsakovams UAB „Eksimeta“ ir T. A. subsidiariąją atsakomybę, turėtų įrodyti, jog jų veiksmai neteisėti, dėl jų kasatorius patyrė žalos, o neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Šiam argumentui pagrįsti kasatorius nurodo, kad prieš sudarant naftos produktų tiekimo sutartį šiems atsakovams buvo žinoma apie įmonės nemokumą. Tačiau byloje patvirtinta, kad kasatorius domėjosi įmonės mokumu, tam tikrą laiką bendrovė su kasatoriumi atsiskaitė. Nors kasatorius grindžia šių atsakovų veiksmų neteisėtumą ir tuo, kad jie pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau kreditorius taip pat turėjo tokią teisę, juo labiau ir galimybę pripažinti bankrotą tyčiniu. Atsakovas daro išvadą, kad kasatorius neįrodė UAB „Eksimeta“ ar T. A. neteisėtų veiksmų, todėl nenurodo argumentų dėl kitų sąlygų.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Eksimeta“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas nurodo, kad kasatorius ieškiniu prašė priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir subsidiariai atsakovų iš T. A. ir UAB „Eksimeta“. Subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Kadangi ieškinys dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir skolos priteisimo iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ atmestas, atsakovui UAB „ Eksimeta“ nekyla pareigos atsiskaityti su ieškovu. Dėl to nėra pagrindo šiems atsakovams taikyti subsidiariąją atsakomybę.
Atsakovas pažymi ir tai, kad kasatorius turėtų įrodyti UAB „Eksimeta“ ir T. A. veiksmų UAB „Jumps“ atžvilgiu neteisėtumą, dėl jų patirtą žalą ir priežastinį ryšį. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Eksimeta“ kaip juridinis asmuo nedalyvavo UAB „Betogama“ ir UAB „Jumps“ derybose dėl mazuto tiekimo, juo labiau jo valdymo organai nepriiminėjo dėl derybų kokių nors sprendimų. Nors atsakovas buvo vienintelis abiejų įmonių (UAB „Betogama“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“) akcininkas, tačiau tai nepagrindžia nei apsimestinio sandorio, nei „Fenikso sindromo“ buvimo šioje byloje. UAB „Betogama“ savarankiškai prisiėmė sutartyje su kasatoriumi ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ nustatytas teises ir pareigas, realiai tam tikrą laiką vykdė atsiskaitymus su tiekėju. Be to, kasatorius sandorio apsimestinumo klausimą iškėlė tik po to, kai buvo iškeltas jo tiekiamo mazuto kokybės klausimas.
Atsakovas nurodo, kad kasatorius skunde nurodomais argumentais bando teigti, jog vertinant UAB „Eksimeta“ ir T. A. veiksmus galima daryti išvadą, kad UAB „Betogama“ bankrotas buvo tyčinis. Tačiau kasatorius, kaip šios įmonės kreditorius, turi teisę savarankiškai kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir pateikti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau tokia teise jis nepasinaudojo. Atsakovas kasacinio skundo argumentus dėl UAB „Eksimeta“ kaip akcininko ir T. A. veiksmų nesąžiningumo laiko nepagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo T. A. atsiliepimą į kasacinį skundą, nes jis neatitiko CPK 351 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 265 straipsnio ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs nagrinėti jo skundo argumentus, susijusius su reikalavimu dėl subsidiariosios UAB „Eksimeta“ ir T. A. atsakomybės, nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), pažeidė sprendimo teisėtumo reikalavimus (CPK 263 straipsnio 1 dalis), taip padarydamas proceso teisės normų pažeidimą, kuris laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija šį kasatoriaus argumentą laiko teisiškai pagrįstu.
Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, vėliau keliskart patikslinęs savo reikalavimus, kasatorius prašė teismo: 1) pripažinti Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 apsimestiniais sandoriais, pripažįstant UAB „Jumps“ faktiniu mazuto pardavėju ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ – faktiniu pirkėju; 2) priteisti UAB „Jumps“ naudai iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02; 3) priteisti iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) subsidiariai priteisti iš UAB „Eksimeta“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas subsidiariai priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 iš UAB „Eksimeta“ ir T. A. nėra pakankamai aiškiai suformuluotas. Šis reikalavimas, aiškinamas lingvistiškai, gali būti suprantamas trejopai: pirma, toks reikalavimas gali būti suprantamas kaip reikalavimas dėl įpareigojimo vykdyti jau egzistuojančią sutartinę UAB „Eksimeta“ ir T. A. prievolę natūra; antra, aptariamas reikalavimas gali būti suprantamas kaip papildomas (fakultatyvinis) reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (subsidiariosios atsakovų prievolės nustatymo), kurį ieškovas prašo tenkinti tuo atveju, jei būtų patenkintas pirmas reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir pirkėjo teisės perkeltos UAB „Marijampolės pieno konservai“; trečia, toks reikalavimas gali būti suprantamas kaip alternatyvus reikalavimas 1–3 reikalavimų atžvilgiu, t. y. kaip reikalavimas, grindžiamas atsakovų UAB „Eksimeta“ ir T. A., kaip BUAB „Betogama“ dalyvio ir vadovo, deliktine civiline atsakomybe kreditoriui UAB „Jumps“.
Vertindama aptariamą reikalavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad formuluodamas faktinį jo pagrindą kasatorius rėmėsi aplinkybėmis, teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo deliktinės civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Be to, ieškinyje expresis verbis remiamasi minėtomis teisės normomis, įvardijant jas kaip aptariamo reikalavimo teisinį pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovo reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ bei reikalavimas priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) iš UAB „Eksimeta“ ir T. A. nagrinėjami atskirai, kaip savarankiški reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš UAB „Eksimeta“ ir vadovo T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), be kita ko, nurodoma, kad ieškovas šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog patyrė žalos dėl atsakovų – juridinio asmens dalyvio UAB „Eksimeta“ ir vadovo T. A. – neteisėtų veiksmų. Dėl to nepaisant reikalavime esančių klaidinančių žodžių dėl „subsidiarios skolos pagal sutartis“ priteisimo, šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuotas ir išnagrinėtas kaip savarankiškas reikalavimas kitų byloje pareikštų reikalavimų (dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos priteisimo iš UAB „Marijampolės pieno konservai“) atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo šio reikalavimo vertinti kitaip, susieti jį su reikalavimu dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Tokio pagrindo nesudaro ir reikalavime vartojamas žodis „subsidiariai“, nes tiek juridinio asmens dalyvio, tiek vadovo prievolė juridinio asmens kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį yra subsidiarioji pirminės juridinio asmens ir jo kreditorių prievolės atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, skundo argumentai dėl jų negaliojimo padarinių taikymo (pirkėjo pareigų perkėlimo atsakovui UAB „Marijampolės pieno konservai“ bei šio bendrovės akcininko UAB „Eksimeta“ ir vadovo T. A. subsidiariosios atsakomybės taikymo) tampa neaktualūs, jų vertinimas laikytinas hipotetiniu ir neturinčiu reikšmės procesinei bylos baigčiai.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant savarankiškiems reikalavimams ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui apskritai nepasisakius dėl kasatoriaus argumentų, kuriais buvo ginčijamas pirmosios instancijos sprendimas atmesti reikalavimą priteisti iš UAB „Eksimeta“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta teismo pareiga priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria atmetus kasatoriaus apeliacinį skundą buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „Eksimeta“ ir T. A., naikintina ir perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nors kasatorius prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį in corpore, tačiau nepateikia teisinių argumentų dėl likusios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių perkėlimo UAB „Marijampolės pieno konservai“, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) ir procesinių palūkanų iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ priteisimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti kasatoriaus reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „Eksimeta“ ir T. A., kaip BUAB dalyvio ir vadovo, likusią apeliacinės instancijos nutarties dalį paliekant nepakeistą.
Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis), o kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tokį procesinį sprendimą teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo motyvų, susijusių su CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytos normos taikymu.
Dėl naujų įrodymų prijungimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo motyvais, kuriais remiantis atmestas jo 2013 m. liepos 19 d. prašymas priimti naują įrodymą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. specialisto išvados kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad minėtame rašytiniame įrodyme nėra naujų bylai reikšmingų pirminių duomenų, kurių nebuvo ar negalėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Specialisto išvadoje esančius įmonių ūkinės finansinės veiklos vertinimus teisėjų kolegija laikė išvestiniais įrodymais, kurių nebuvimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesuvaržė ieškovo teisės savo poziciją dėl ginčo esmės grįsti specialisto išvadoje analizuojamais ir vertinamais duomenimis, o naujo įrodymo prijungimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti kasatoriaus pateiktą rašytinį dokumentą netinkamai taikė CPK 314 straipsnio normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pateikdamas naujus įrodymus kasatorius piktnaudžiavo procesine teise. Pažymėtina, kad aptariamo dokumento kasatorius negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes jis atsirado vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Antra, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad naujų įrodymų prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad prašymas prijungti aptariamą dokumentą teismui pateiktas 2013 m. liepos 19 d. – t. y. gerokai anksčiau iki teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą apeliacine tvarka, sudarymo (kolegija sudaryta 2013 m. gruodžio 18 d.) ir teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas, pradžios (2014 m. vasario 17 d.). Be to, pateikto dokumento apimtis (31 psl.) taip pat nepatvirtina minėtos teismo išvados. Trečia, iš dalies sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pateiktame dokumente yra nemažai išvestinių įrodymų – t. y. byloje esančių ir (ar) galėjusių būti duomenų vertinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi specialisto išvadoje esantys duomenys išvestiniai, be to, kai kurie pirminiai duomenys joje yra apibendrinti, taip sukuriant jau naujos kokybės duomenis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procedūrinis sprendimas atsisakyti priimti 2013 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą neatitiko pirmiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų procesinių normų taikymo teismų praktikoje taisyklių. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, aptariamo dokumento priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Byloje kasacinis teismas patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „Eksimeta“ ir T. Ar., ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gediminas Sagatys
Janina Stripeikienė