Civilinė byla Nr. e2A-1650-866/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18713-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų T. P. ir D. P. ieškinį atsakovei 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl nepanaudotos tikslinių įnašų dalies grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. P. ir D. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – atsakovė, bendrija) 1 229,94 Eur nepanaudotą tikslinį įnašą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai yra 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai ir jiems priklauso du garažo boksai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu sujungti į vieną. Paaiškino, kad 2011 – 2013 metais buvo atliekamas garažų stogo remontas bei renkami tiksliniai įnašai garažų stogo remontui, proporcingai turimų garažų boksų skaičiui. Atlikus dalį remonto darbų, buvo nuspręsta sustabdyti stogo remonto darbus ir atlikus reviziją bei patikslinus neišnaudotas remontui skirtas lėšas, jas grąžinti bendrijos nariams. Ieškovas D. P. tikslines įmokas sumokėjo asmeniškai, o įsigijus antrąjį garažo boksą iš A. Š., tikslinės įmokos buvo sumokėtos buvusiai savininkei ir įskaičiuotos į daikto kainą, todėl ieškovams perėjo turtinės reikalavimo teisės.
3. Pažymėjo, jog ieškovai 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti nepanaudotas tikslines lėšas, tačiau gavo atsakymą, kad ieškovai neturi nepanaudoto įnašų likučio. Mano, kad atsakovė piktybiškai nevykdo revizijos ir negrąžina nepanaudotų stogo remontui skirtų piniginių lėšų.
4. Pažymėjo, kad atsisakymą grąžinti tikslines lėšas atsakovė grindžia tuo, kad jos buvo panaudotos bendroms bendrijos patirtoms išlaidoms, nesusijusioms su garažų stogo remontu. Ieškovų vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti, nes tikslinės lėšos galėjo būti panaudotos tik numatytam tikslui. Be to, atsisakyme grąžinti lėšas remiamasi patirtomis išlaidomis 2014 m., t. y. iki protokolinio sprendimo grąžinti nepanaudotas lėšas bendrijos nariams 2015 m. kovo 7 d. priėmimo. Anot ieškovų, atsakovė nevykdo šio protokolinio sprendimo, negrąžina ieškovams jų sumokėtų įnašų ir nepagrįstai disponuoja ieškovų piniginėmis lėšomis.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai, 2019 m. birželio 20 d. pašydami priteisti sumokėtus įnašus, neįrodė, kad įnašai buvo nepanaudoti. Atsakovė, remdamasi revizorės B. S. patikslintos patikrinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. vasario 5 d. dėl patirtų bendrijos išlaidų išvadomis, teigė, kad ieškovų 1 229,94 Eur įnašai iki 2019 m. birželio 20 d. jau buvo panaudoti, nes ieškovai turėjo įsiskolinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovų T. P. ir D. P. naudai iš atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 1229,94 Eur skolos, 378 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybės naudai iš atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad remiantis 2015 m. kovo 7 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolu, vertintina, jog bendrijoje buvo nuspręsta stogo remonto darbus sustabdyti ir atlikus reviziją bei patikslinus turimus pinigus, neišnaudotus stogo remontui skirtus pinigus grąžinti bendrijos nariams.
8. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovų garažo buvusi savininkė A. Š. sumokėjo 3540 Lt už stogo remontą, o ieškovai 1540 Lt sumą sumokėjo grynais, pasirašant kasos pajamų orderius, iš viso 5080 Lt. Piniginės lėšos buvo skirtos konkrečiam tikslui – garažo stogo remontui.
9. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl lėšų panaudojimo kitiems tikslams, vertindamas, kad tikslinės lėšos galėjo būti panaudotos tik tam tikslui, kuriam jos buvo renkamos, o ne bendriems bendrijos finansiniams poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovams turint įsiskolinimų bendrijai už nesumokėtus mokesčius ar neatliktus kitus privalomus įnašus, ar nemokant tam tikrų sumų pagal teismų priimtus sprendimus ir pan., atsakovė turėjo teisę ginti savo pažeistus interesus įstatymų nustatyta tvarka šiuos mokesčius išsiieškant iš ieškovų.
10. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė siekė įrodyti, jog ieškovai padarė žalos bendrijai ir turi įsiskolinimų, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovės priešieškinį buvo atsisakyta priimti, todėl atsakovės argumentų dėl priešpriešinių reikalavimų ieškovams teismas nenagrinėjo ir plačiau dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
11. Apeliantė (atsakovė) 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
12. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. ieškovas D. P. buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, todėl bendrijos narių susirinkimo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu jis iš minėtų pareigų buvo atleistas.
13. Teigia, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino bei nenustatinėjo aplinkybių dėl garažų pastato stogo remontui faktiškai išleistos tikslių išlaidų sumos. Tik ištyrus ir nustačius nurodytas aplinkybes, šioje byloje būtų pagrindas spręsti dėl garažų pastato stogo remontui nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimo bendrijos nariams ir/ar garažų savininkams.
14. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 - 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, o tai nulėmė nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą.
15. Teigia, jog ieškovai privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes dėl garažų pastato stogo remontui faktiškai išleistos piniginės sumos. Dėl nežinomų priežasčių ieškovai šios ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės iš viso neįrodinėjo, o bylos nagrinėjimo metu į pateiktą klausimą dėl to nei ieškovai, nei jų atstovas nieko paaiškinti negalėjo.
16. Anot atsakovės, pagal bendrijos sprendimą garažų pastato stogo remontui nepanaudotos piniginės lėšos grąžinamos esant esminėms sąlygoms: 1) atlikus reviziją ir nustačius faktines garažų pastato stogo remonto išlaidas; 2) nustačius garažų pastato stogo remontui nepanaudotų lėšų likutį (sumą). Pažymi, kad šio sprendimo ieškovai neginčijo.
17. Be kita ko, pažymi, jog šioje byloje ieškovai neprašė skirti ekspertizės nustatyti tikslią garažų pastato stogo remontui faktiškai išleistą sumą. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai atleido ieškovus nuo šių aplinkybių įrodinėjimo pareigos.
18. Reziumuoja, jog nurodyti proceso teisės normų pažeidimai buvo esminiai sprendžiant dėl įrodinėjimo ir tai nulėmė bylą išnagrinėjusio pirmos instancijos teismo nepagrįstą išvadą dėl ieškovų galimai pažeistų teisių gynimo, o tai nulėmė nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą.
19. Ieškovai T. P. ir D. P. atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti 400 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
20. Nurodo, jog apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo ginčijamos sumos bei nepateikia duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovo buvimo bendrijos pirmininku visiškai nesusiję su nagrinėjama byla.
21. Teigia, jog dėl minėto apeliantės apeliacinio skundo argumento dėl tikslinių lėšų stogo darbams dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė.
22. Dėl panaudotų lėšų tiksliniams stogo remonto darbams nustatymo pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde visiškai pakeitė savo poziciją. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų 1 229,94 Eur įnašai jau buvo panaudoti iki 2019 m. birželio 20 d., nes jie buvo skolingi bendrijai už nesumokėtus mokesčius, pirmos instancijos teismo posėdžiu metu laikėsi pozicijos, kad tikslinės lėšos gali būti panaudotos ir kitiems tikslams, pavyzdžiui objektų bendros būklės palaikymui.
23. Teigia, jog atsakovė piktybiškai neatliko tikslinių lėšų panaudojimo revizijos arba nepateikė atliktos revizijos akto, tuo sąmoningai sau sudarydama kliūtis prievolės įvykdymui. Pažymi, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad revizijos atlikti nėra būtinybės, kadangi panaudotų tikslinių įnašų stogo remontui suma yra nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktos teismo ekspertizės metu, kadangi po 2013 m. birželio mėn. stogo remonto darbai nebuvo atliekami, todėl nėra ko tikslinti.
24. Be kita ko, nurodo, jog ieškovai byloje teikė prašymą išreikalauti iš atsakovės revizijos ataskaitą apie nepanaudotų tikslinių įnašų stogo remontui dalį. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kad visi turimi dokumentai yra pateikti civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 esančioje medžiagoje. Minėtos bylos medžiagą sudaro 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos surinktų tikslinių lėšų ir išlaidų stogo remontui paskaičiavimai 2013 m. birželio 21 d., kuriais remiantis stogo remontui likusi nepanaudota tikslinio įnašo dalis buvo 2 123,37 Lt (614,97 Eur) nuo kiekvieno ieškovams priklausančio garažo bokso.
25. Pažymi, kad sprendimas atlikti reviziją ir gražinti nepanaudotas lėšas buvo ne atsakovės, o 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos aukščiausio valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo. Būtent atsakovė turėjo įvykdyti abi šiuo sprendimu jai nustatytas pareigas t. y. 1) atlikti reviziją; 2) gražinti nepanaudotas tikslines lėšas bendrijos nariams. Taigi, teigia, kad ne ieškovai turėtų ginčyti šį sprendimą, o atsakovė, turėtų jį ginčyti arba įvykdyti. Nuo 2015 m. kovo 7 d., anot ieškovų, atsakovė neatliko revizijos, t. y. neįvykdė aukščiausiojo valdymo organo priimto sprendimo ilgiau nei 6 metus, taip akivaizdžiai pažeisdama CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatas.
26. Akcentuoja, kad aplinkybė, jog atsakovė būdama duomenų valdytoja, nurodo, kad duomenų apie išlaidas stogo remonto darbams po 2013 m. kovo 21 d. neturi, bei paaiškina, kad tokie darbai po 2013 m. kovo 21 d. nebuvo atliekami yra pakankamos patvirtinti, kad stogo remontui likusi nepanaudota tikslinio įnašo dalis yra 2 123,37 Lt (614,97 Eur) nuo kiekvieno ieškovams priklausančio garažo bokso, t. y. lygi sumai kuri buvo nustatyta bendrijos paskaičiavimais 2013 m. birželio 21 d.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai tenkintas ieškovų ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
30. Apeliantė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių dėl garažų pastato stogo remontui faktiškai išleistos tikslių išlaidų sumos, anot apeliantės, tik ištyrus ir nustačius nurodytas aplinkybes, šioje byloje būtų pagrindas spręsti dėl garažų pastato stogo remontui nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimo bendrijos nariams ir/ar garažų savininkams.
31. Ieškovai, atsikirsdami į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, pažymi, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo proceso metu teigė, jog ieškovų 1 229,94 Eur įnašai jau buvo panaudoti iki 2019 m. birželio 20 d., nes jie buvo skolingi bendrijai už nesumokėtus mokesčius, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, kad tikslinės lėšos gali būti panaudotos ir kitiems tikslams, pavyzdžiui objektų bendros būklės palaikymui, o apeliaciniame procese savo poziciją pakeitė.
32. Be kita ko, apeliuoja į tai, jog panaudotų tikslinių įnašų stogo remontui suma yra nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktos teismo ekspertizės metu, todėl jos tikslinti nėra reikalingumo.
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-268-577/2019 nustatė, jog 2013 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 44 ir 2013 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 43 D. P. iš bendrijos kasos išsimokėjo sau ir savo sutuoktinei T. P. po 2 123,37 Lt, išmokėjimo pagrindas – grąžinamas nepanaudotų garažo stogo remontui pinigų likutis. Bendra išmokėta piniginių lėšų suma – 1 229,94 Eur (4 246,74 Lt). Teismas, nustatęs, kad 2013 m. birželio 21 d. bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo pagrindu jokių sprendimų dėl remonto darbų sustabdymo ir nepanaudotų lėšų grąžinimo nebuvo priimta, bei įvertinęs tai, kad D. P. lėšas išmokėjo po to, kai buvo nušalintas nuo bendrijos pirmininko pareigų, įpareigojo atsakovą grąžinti nepagrįstai išsimokėtas pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas, atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo bendrijai priteistos 1 229,94 Eur nuostolių sumos atmetė kaip nepagrįstą ir sprendimą šioje dalyje paliko galioti.
34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos sumos dydį vadovavosi minėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovams priteistinos sumos, vadovavosi ta aplinkybe, jog ieškovai neteisėtai sau buvo išsimokėję būtent tokią sumą.
35. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, teismas neištyrė esminių šiai bylai reikšmingų aplinkybių – nenustatė duomenų apie faktiškai išleistas lėšas, surinktas garažų boksų stogų remontui. Be kita ko, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados tenkinti ieškovų ieškinį, nagrinėjamoje byloje vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 esančiu 2017 m. spalio 31 d. ekspertizės aktu, kuris nesudaro nagrinėjamos bylos medžiagos, be kita ko, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir visa minėtos civilinės bylos medžiaga, kuri nėra prijungta prie civilinės bylos.
36. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
38. Nenustačius minėtų esminių faktinių aplinkybių dėl realiai patirtų faktinių išlaidų, atliekant dalinį garažų boksų stogų remontą, be kita ko, teismui vadovaujantis civilinės bylos medžiagos nesudarančiais duomenimis iš kitos civilinės bylos, konstatuotina, jog yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas visas ir civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme civilinė byla turėtų iš esmės būti nagrinėjama naujais aspektais, turėtų būti renkami nauji įrodymai, nustatinėjamos naujos faktinės aplinkybės, todėl konstatuotinas pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
39. Be kita ko, paminėtina, jog atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovai turėjo pareigą įrodinėti tikslią garažų pastato stogo remontui faktiškai išleistą sumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo pareiga įrodyti kaip ir kur buvo panaudotos iš bendrijos narių ar bendrijos teritorijoje esančių garažų boksų savininkų surinktos lėšos tenka apeliantei (bendrijai).
40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.