Civilinė byla Nr. 2-367-440/2014

  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01144-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija:                                                     20.3.3;20.3.10;21.1;35.3.1;35.3.6; 35.542.8;                                                                                      42.10;63.1;93.2.21; 99.5;114.11; 116.1                     

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovui advokatui E. O., atsakovui B. A., atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui S. A. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui B. A. dėl 250000,00 Lt paskolos priteisimo, 65519,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-04-02 priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražintos 250000,00 Lt paskolos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki paskolos gražinimo dienos priteisimo, 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pagal atsakovo B. A. priešieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž., trečiajam asmeniui S. A. dėl 250000,00 Lt paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, 100000,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą  nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

            Ieškovė D. Ž. prašo priteisti iš atsakovo B. A. 250000,00 Lt paskolos, 65519,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-04-02, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražintos 250000,00 Lt paskolos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki paskolos gražinimo dienos, 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 24 d. atsakovas B. A. pagal paskolos raštelį pasiskolino iš jos 250000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. sausio 1 d. Atsakovas B. A. ant paskolos raštelio savo ranka užrašė, kad gautus pinigus gavo ir pasirašė. Atsakovas iki numatyto termino pasiskolintos pinigų sumos negrąžino. 2012 m. lapkričio 26 d. raštu ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą su priskaičiuotomis 5 procentų dydžio palūkanomis, tačiau atsakovas į pateiktą reikalavimą neatsakė ir paskolos negražino. Ji pinigus turėjo namuose, 130000,00  Lt  buvo paskolinę tėvai, o 120000,00 Lt buvo iš šeimos santaupų. Turto, pajamų nėra deklaravusi, nes neturėjo tokios pareigos. Atsakovas atvažiavo į namus, ji perdavė jam pinigus, o jis pasirašė raštelį, dalyvavo skolinant pinigus V. Ž.. 2007-05-23 paskolos raštelis buvo pasirašytas dėl namo pirkimo, buvo susitarimas, kad namą perrašys po trijų metų, bet atsakovas pinigus iš jų išsireikalavo kaip skolą. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu atsakovas yra priteisęs iš jos ir V. Ž. 246177,01 eurų skolos.  Pagal 2007-05-24 paskolos raštelį atsakovas liko neatsiskaitęs 250000,00 Lt.

         Atsakovas B. A. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad visiškai nelogiška, kad 2007 m. gegužės 23 d. jis paskolina pinigus ieškovei, o  2007 m. gegužės 24 d. ieškovė paskolina jam. Neneigia, kad 2007 m. gegužės 24 d. pasirašė paskolos raštelį, tačiau pinigų iš ieškovės negavo. Neneigia, kad buvo pas Ž. atvažiavęs į namus. V. Ž. pasakė, kad viskuo rizikuoja, užstatė namą, parduotuvę, prašė jo pasirašyti už turtą, už kurį lieka jam skoloje. Bendra turto vertė 120000,00 Lt bet bankas davė tik 850000,00 Lt paskolą. Jis 100000,00 Lt davė Ž. grynais ir liko skoloje 250000,00 Lt, jei Ž. būtų turtą jam perrašęs, neneigia, kad jam būtų likęs skoloje, tačiau turtas neperrašytas, todėl jis nėra skoloje. Norėjo pas notarą tvirtinti, bet kad išvengti papildomų išlaidų, pasirašė abi sutartis patys. Kai Ž. buvo priimtas nepalankus sprendimas Klaipėdos apygardos teisme, tuomet jie pasikreipė dėl  250000,00 Lt skolos. Nežino kaip įrodyti, kad iš ieškovės pinigų realiai negavo.

Atsakovas B. A. pareiškė priešieškinį D. Ž. ir V. Ž. dėl 250000,00 Lt paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, 100000,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą  nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal 2007 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį pinigų realiai negavo, prašo sutartį pripažinti nesudaryta. LR CK 6.875 straipsnio 1 dalis 1 dalis numato, kad paskolos davėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos davėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Dėl 100000,00 Lt nurodė, kad pinigus Ž. perdavė prieš 2007 m. gegužės 23 d. susitarimą, pinigus davė kaip avansą už turtą, raštelio nesurašė. Pareiškė prašymą dėl 100000,00 Lt gražinimo, nes Ž. pasikreipė dėl 250000,00 Lt priteisimo. Bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme procesiniuose dokumentuose Ž. patvirtino, kad pinigus 100000,00 Lt yra gavę. Jis, A. 100000,00 Lt atidavė Ž. kavinėje, dalyvavo R. ir jis. Pasiskolino iš R. tą pačią dieną 50000,00 Lt, ir jis pats turėjo 50000,00 Lt. R. surašė raštelį dėl skolinimosi iš jo.  

Atsakovė D. Ž. su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad 250000,00 Lt buvo realiai perduoti. Jai nežinomos aplinkybės dėl 100000,00 Lt perdavimo V. Ž.,  ji tokiame sandoryje nedalyvavo.

Atsakovas V. Ž. su priešieškiniu nesutiko nurodė, kad B. A. prašė paskolinti pinigų servisui, plovyklai pirkti. Jo žmona paskolino 250000,00 Lt, ji turėjo savo pinigų ir jis prisidėjo. Surašė paskolos raštą, pas notarą neformino nes pasitikėjo. B. A. jam 100000,00 Lt nesumokėjo, pinigų iš jo jis nėra gavęs.

Tretysis asmuo S. A. prašo priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad pinigų iš Ž. B. A. nesiskolino, jiems jų nereikėjo. Jei vyras būtų žadėjęs skolintis būtų apie tai pasakęs. Pasirašė raštelį nepagalvojęs, nes su Ž. buvo draugai. B. A. ne pasiskolino pinigus, o nepilnai sumokėjo už nekilnojamąjį turtą nes buvo sutarta didesnė kaina, ne 850000,00 Lt.   

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

           Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. išdavė teismo įsakymą dėl kreditoriaus D. Ž. pareikšto 250000,00 Lt įsiskolinimo išieškojimo iš B. A. (96 b.l., 1 tomas). Gavus skolininko prieštaravimus, teismas 2013 m. balandžio 8 d.  Teismo įsakymą panaikino ( 102 a b.l., 1 tomas ), ir ieškovei D. Ž. pareiškus ieškinį civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui ( 103 b.l., 1 tomas). Teismui pateiktas 2007 m. gegužės 24 d. Paskolos raštas, kuriame nurodoma, kad D. Ž. paskolina 250000,00 Lt B. A. iki 2008 m. sausio 1d. išmokėdama juos grynais. Paskolos raštas atspausdintas, pasirašytas abiejų šalių. Šalys neneigė, kad prierašas „pinigus gavau B. A.“ yra parašytas B. A. ( 3,107 b.l.). 2012 m. lapkričio 26 d. reikalavimu D. Ž. ragino B. A. gražinti iki 2013 m. vasario 1 d. 250000,00 Lt ir sumokėti 5 procentus metinių palūkanų, kas sudaro 70820,00 Lt, viso 320820,00 Lt, nurodė apie kreipimąsi į teismą.  ( 5,108 b.l.). 2007 m. gegužės 23 d. Paskolos rašte nurodoma, kad B. A. paskolina 246177,01 Lt eurų V. Ž. iki 2010 m. sausio 10 d. pervesdamas juos į V. Ž. sąskaitą. Praėjus šiam terminui ir negražinus skolos, V. Ž. įsipareigoja mainais už paskolintas lėšas perrašyti B. A. vardu savo nekilnojamąjį turtą  gyvenamąjį namą ir parduotuvę, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). ( 122 b.l., 1 tomas, 61 b.l. 2 tomas). 2013 m. kovo 1d. Šiaulių apylinkės teismas tenkino D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti B. A. priklausantį turtą 314061,00 Lt sumai ( 91 b.l.). B. A. pateikė V. Ž. raštą B. A., kuriame jis nurodo, kad 50000,00 Lt yra sumokėta už namą ir 50000,00 Lt už komercinės paskirties patalpas. Patalpos bus perrašytos, tik tuomet, kai jis ( B. A.) gražins 250000,00 Lt už kurias nėra sumokėjęs. Tuo pagrindu pasirašė paskolos raštą (123 b.l.1 tomas, 62 b.l., 95 b.l. 2 tomas ). Pateikė Klaipėdos apygardos teismui rašyto V. Ž. ir D. Ž. atsiliepimo kopiją į B. A. ieškinį ( 124-128 b.l., 96-100 b.l. 2 tomas), atsakovų V. Ž. ir D. Ž. priešieškinio kopiją ( 129-133 b.l., 1 tomas, 101-105 b.l., 2 tomas). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž., tretieji asmenys S. A. ir AB „Citadele“ bankas, dėl skolos su palūkanomis priteisimo ir pagal atsakovų V. Ž. ir D. Ž. priešieškinį ieškovui B. A. dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo ( 134-137 b.l.). Teismas ieškinį tenkino, priteisė B. A. solidariai iš V. Ž. ir D. Ž. 246177,01 eurų skolos, 58 980,84 eurų palūkanų, 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 305157,85 eurų nuo 2011-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas su sutuoktine ketino nusipirkti atsakovų nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir parduotuvę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturėjo pinigų, todėl kreipėsi į trečią asmenį AB „Citadele“ banką, šis 2007-05-22 suteikė ieškovui 246177,01 eurų paskolą. Prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui atsakovai 2007-05-22 įkeitė ginčo žemės sklypus su statiniais.  2007-05-23 pavedimu ieškovas B. A. ir tretysis asmuo S. A. pervedė atsakovui V. Ž. banke gautą 246177,01 eurų paskolą, šalys tą pačią dieną pasirašė paskolos raštą apie tai, kad ieškovas paskolino atsakovui iki 2010-01-10 246177,01 eurų. Šalys susitarė, kad negrąžinus skolos atsakovas įsipareigoja už paskolintas lėšas perrašyti ieškovo vardu nekilnojamąjį turtą –  gyvenamąjį namą ir parduotuvę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2007-05-24 atsakovė D. Ž. ir ieškovas B. A. pasirašė paskolos raštą, jame nurodyta, kad D. Ž. paskolino B. A. 250000,00 Lt iki 2008-01-01. Priešieškinio dėl skolos išreikalavimo nepateikta, sandoris įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, ieškovas jį vertina kaip atskirą sandorį, atsakovai – kaip skolą už parduotą turtą. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo pardavimo sandoris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytas dėl atsakovų siekio išvengti turto pardavimo pajamų apmokestinimo taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Įsipareigojimas perrašyti turtą prisiimtas tik tuo atveju, jeigu raštelyje nustatytu terminu nebus grąžinta 246177,01 eurų skola. ( 134-137 b.l, 1 tomas, 106-108 b.l.). V. Ž. ir B. A. apeliacinio skundo kopiją ( 109-118 b.l., 2 tomas). 2013-07-29 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi priimtas atsakovų V. Ž. ir D. Ž. atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl 2012-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ( 159-160 b.l, 2 tomas) Byloje B. A. pateikė 2007-05-15 Valstybės įmonės registrų centro pažymėjimai, registro Nr. 91/22720 iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) nebaigtas statyti gyvenamasis namas įregistruotas D. Ž. vardu ( 90 b.l., 2,3 tomas ) ir registro Nr. 91/22725 (duomenys neskelbtini) pastatas-parduotuvė įregistruota V. Ž. vardu ( 92,93 b.l., 2 tomas). 2011-08-31 reikalavimą V. Ž. ir D. Ž. dėl 2007-05-23 paskolos rašto vykdymo ( 94 b.l., 2 tomas). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vadovaujantis 2007-05-22 Kreditavimo sutartimi Nr. KS/112 Citadele bankas suteikė B. A. ir S. A. 246177,01 eurų kreditą, įkaito davėjai D. Ž. ir V. Ž.. Pateikti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė pagal 2007-05-14 duomenis buvo 700000,00 Lt, ir Šiaulių (duomenys neskelbtini) pastato-parduotuvės vertė buvo 100000,00 Lt, turtas yra įkeistas bankui 2007-05-23 hipotekos lakštu, kuriuo užtikrintas B. A. ir S. A. prievolės bankui pagal 2007-05-22 Kredito sutartį Nr. KS/112, 246177,01 EUR įvykdymas. Pateikti duomenys apie B. A. prievolės bankui vykdymą laikotarpyje nuo 2007-05-24 iki 2008-12-31 ( 139,140 b.l., 2 tomas, 70, 80, 103 b.l., 4 tomas). B. A. pateikti duomenys dėl lėšų ( 84-86,  107-120, 128-143) b.l., 4 tomas. Ieškovė D. Ž. pateikė 2006-11-23 sutartį dėl jai dovanotų 130000,00 Lt, pažymas iš Citadele banko apie turėtas lėšas, apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priskaičiuotas išmokas, pažymas apie (duomenys neskelbtini) išmokėtas sumas, išrašą iš Citadele banko dėl lėšų ( 5-35, 58-110 b.l. 5 tomas). Byloje pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. 44/733085 iš kurio matyti, kad V. Ž. ir D. Ž. 2007-10-10 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo butą Klaipėdos m. 2007-01-08 pirkimo pardavimo sutartis iš kurios matyti, kad D. Ž. parduodamas  nebaigtas statyti namas, adresu (duomenys neskelbtini).

            Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia 2007-05-24 paskolos raštu, pateiktais į bylą dokumentais dėl galimybės paskolinti bei turėtų lėšų skolinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Paskolos sutartis taip pat yra vienašalė sutartis, nes iš šios sutarties kylančios pareigos grąžinti paskolos dalyką ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalys sudarė paskolos sutartį, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (LR CPK 12, 178 straipsniai). Poreikis aiškinti sutartis atsiranda dėl ne visiškai aiškių sutarties sąlygų, taip pat esant ginčui, ar šalių ginčijama sutartis yra sudaryta.

Atsakovas B. A. priešieškinį grindžia motyvuodamas tuo, kad jis pinigų pagal 2007-05-24 paskolos raštą negavo. Atsakovas neneigia, kad buvo atvykęs pas Ž. ir savo ranka paskolos rašte yra pasirašęs, „pinigus gavau B. A.“. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2007-05-23 tarp jo ir atsakovų D. Ž. ir V. Ž. buvo sudaryta sutartis, pavadinta „Paskolos raštu“. Šia sutartimi jos šalys susitarė, kad B. A. D. Ž. ir V. Ž. perduos paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą, o D. Ž. ir V. Ž. sutartyje nurodytu terminu grąžins sutartyje nurodytą sumą arba perleis B. A. nuosavybėn sutartyje nurodytus kilnojamojo turto objektus. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei D. Ž. bei V. Z. prievolę B. A. pagal 2007- 05- 23 dienos paskolos raštą įvykdys perduodami B. A. nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, B. A. papildomai jiems sumokės 350000,00 Lt sumą. Iki 2007-05-24 dienos paskolos rašto pasirašymo, B. A. sumokėjo D. Ž. ir V. Ž. grynaisiais pinigais 50000,00 Lt sumą ir banko pavedimu – 850000,00 Lt (246177,01 eurų ), dar 50000,00 Lt grynaisiais, o dėl 250000,00 Lt sumokėjimo šalys pasirašė 2007-05-24 dienos paskolos raštą. Nurodė, kad jis tinkamai įvykdė savo prievoles, perdavė šios sutarties dalyką 246177,01 eurų D. Ž. ir V. Ž., tačiau pastarieji savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė nė vienu iš 2007-05-23 paskolos rašte nurodytų būdų. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokius nekilnojamuosius daiktus pagal 2007-05-23 dienos paskolos raštą D. Ž. ir V. Ž. turi perduoti B. A. nuosavybėn, o taip pat kilo ginčas dėl daiktų kainos. Kadangi D. Ž. ir V. Ž. neįvykdė pareigos pagal 2007-05-23 paskolos sutartį alternatyviuoju būdu perduodami nekilnojamąjį turtą B. A. nuosavybėn, jam nekyla pareigos mokėti 250000,00 Lt D. Ž. pagal 2007-05-24 dienos paskolos raštą. Atsakovas nurodė, kad Ž. šias aplinkybes dėl 250000,00 Lt susitarimo ir pinigų 100000,00 Lt perdavimo pripažino Klaipėdos apygardos teisme esančiuose procesiniuose dokumentuose. B. A. pateikė V. Ž. raštą, kuriame jis nurodo, kad 50000,00 Lt yra sumokėta už namą ir 50000,00 Lt už komercinės paskirties patalpas. Patalpos bus perrašytos, tik tuomet, kai jis ( B. A.) gražins 250000,00 Lt už kurias nėra sumokėjęs. Tuo pagrindu pasirašė paskolos raštą (123 b.l.1 tomas, 62 b.l., 95 b.l. 2 tomas ). Pateikė Klaipėdos apygardos teismui rašyto V. Ž. ir D. Ž. atsiliepimo kopiją į B. A. ieškinį ( 124-128 b.l., 96-100 b.l. 2 tomas), atsakovų V. Ž. ir D. Ž. priešieškinio kopiją ( 129-133 b.l., 1 tomas, 101-105 b.l., 2 tomas). Atsakovas nurodė, kad 2011-11-28 D. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. L2-2145-513/2011 nurodyta, kad „už komercinės paskirties patalpas ieškovas  sumokėjo grynais avansą 50000,00 Lt ir liko mums skolingas 250000,00 Lt. Tai patvirtina paskolos raštas“. 2012-01-30 priešieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 D. Ž. ir V. Ž. nurodo, kad Dėl parduotuvės pirkimo - pardavimo buvo susitarta, kad B. A. sumokės 50000,00 Lt grynais ir 250000,00 Lt sumokės iki 2008-01-01. Kadangi ieškovai neturėjo finansinių galimybių pilnai atsiskaityti su atsakovais ir siekiant apsaugoti šalių interesus buvo sutarta, kad šalys sudarys dvi paskolos sutartis, pagal kurias ieškovai skolins atsakovui 246177,01 euro, o atsakovas skolins ieškovui 250000,00 Lt. Po ieškovo galutinio atsiskaitymo su atsakovais, šalys susitarė sudaryti turto (namo ir parduotuvės) pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovai teigia, kad namo pirkimo - pardavimo faktą 2007-05-23 įformino paskolos sutartimi (paskolos raštu), o įsipareigojimą parduoti parduotuvę įformino 2007-05-24 paskolos sutartimi (paskolos raštu). B. A. taip pat nurodė, kad 2012-05-25 apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 D. Ž. bei V. Ž. nurodo, kad atsakovai teigia, kad tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai, kurie 2007-05-23 ir 2007 05-24 įforminti paskolos raštais bei faktišku turto perdavimu. Bylos nagrinėjimo metu D. Ž. ir V. Ž. nurodė, kad pinigus 250000,00 Lt B. A. paskolino, o 100000,00 Lt B. A. jam nėra sumokėjęs.

Šioje byloje V. Ž. nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme jis įrodinėjo, kad B. A. buvo suteikta paskola namo ir pastato pirkimui, o jis tą turtą buvo užstatęs, bet B. A. įrodinėjo, kad jis neketino sudaryti pirkimo pardavimo sutarties, bet pinigus skolino. Dėl nurodytų aplinkybių, dėl sumokėtų B. A. 100000,00 Lt pinigų nurodė, kad nėra jų sumokėjęs, jį Ž. atstovavęs advokatas galėjo ne taip suprasti ir ne taip surašyti dokumentus, nes jokių raštų, sutarčių dėl minėtų pinigų sumokėjimo nėra. Vertinant byloje pateiktus dokumentus iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos bylos matyti, kad V. Ž. ir D. Ž. aplinkybes dėl 100000,00 Lt pinigų nurodo skirtingai. Taip pat skiriasi ir B. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu nuo duotų paaiškinimų Klaipėdos apygardos teisme. D. Ž. nurodė, kad jai nežinomos aplinkybės dėl 100000,00 Lt perdavimo V. Ž., ji tokiame sandoryje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu B. A. dėl 100000,00 Lt nurodė, kad pinigus Ž. perdavė prieš 2007 m. gegužės 23 d. susitarimą, pinigus davė kaip avansą už turtą, raštelio nesurašė. Pinigus atidavė Ž. kavinėje, dalyvavo R. ir jis. Pasiskolino iš R. tą pačią dieną 50000,00 Lt, ir jis pats turėjo 50000,00 Lt. R. surašė raštelį dėl skolinimosi iš jo, raštelis yra pas R. Atsakovas nurodydamas šias aplinkybes įrodymų apie skolinimąsi ir apie pinigų sumokėjimą nepateikė. Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad B. A. nurodė, kad 2007-05-24 sandoris buvo sudarytas bet jis nesusijęs su nekilnojamų daiktų pardavimu. Dėl 2007-05-24 rašto nurodė, kad tai D. Ž. jam paskolino 250000,00 Lt nes jam reikėjo pinigų namo remontui, nes iš banko negalėjo gauti paskolos. 100000,00 Lt, nurodė, kad gražino už mėnesio laiko. Liko skolingas 150000,00 Lt.“ ( 12-14 b.l. 4 tomas). V. Ž. paaiškino, kad B. A. už namą pervedė 850000,00 Lt, 50000,00 Lt davė grynais ir 50000,00 Lt davė už parduotuvę avansą, liko skolingas 250000,00 Lt ( 23 b.l., 4 tomas). Iš nurodytų šalių paaiškinimų matyti, kad šalys skirtingai paaiškino dėl faktines aplinkybių. Teismo posėdžio metu B. A. taip ir nepaaiškino kodėl jis nurodė konkrečias aplinkybes dėl skolinimosi iš D. Ž., taip pat ir nepaneigė savo duotų paaiškinimų Klaipėdos apygardos teisme dėl pinigų skolinimosi. Klaipėdos apygardos teismas priimdamas sprendimą nenustatė konkrečių B. A. nurodytų faktinių aplinkybių ir šalių susitarimų. Teismas nustatė, kad ieškovas su sutuoktine ketino nusipirkti atsakovų nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir parduotuvę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturėjo pinigų, todėl kreipėsi į trečią asmenį AB „Citadele“ banką, šis 2007-05-22 suteikė ieškovui 246177,01 eurų paskolą. Prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui atsakovai 2007-05-22 įkeitė ginčo žemės sklypus su statiniais.  2007-05-23 pavedimu ieškovas B. A. ir trečiasis asmuo S. A. pervedė atsakovui V. Ž. banke gautą 246177,01 eurų paskolą, šalys tą pačią dieną pasirašė paskolos raštą apie tai, kad ieškovas paskolino atsakovui iki 2010-01-10  246 177,01 eurų. Šalys susitarė, kad negrąžinus skolos atsakovas įsipareigoja už paskolintas lėšas perrašyti ieškovo vardu nekilnojamąjį turtą –  gyvenamąjį namą ir parduotuvę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2007-05-24 atsakovė D. Ž. ir ieškovas B. A. pasirašė paskolos raštą, jame nurodyta, kad D. Ž. paskolino B. A. 250 000,00 Lt iki 2008-01-01. Priešieškinio dėl skolos išreikalavimo nepateikta, sandoris įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, ieškovas jį vertina kaip atskirą sandorį, atsakovai – kaip skolą už parduotą turtą. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo pardavimo sandoris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytas dėl atsakovų siekio išvengti turto pardavimo pajamų apmokestinimo taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Įsipareigojimas perrašyti turtą  prisiimtas tik tuo atveju, jeigu raštelyje nustatytu terminu nebus grąžinta 246177,01 eurų skola. ( 134-137 b.l, 1 tomas, 106-108 b.l.). Nors procesiniuose dokumentuose, kuriuose V. Ž. ir D. Ž. nurodė minėtas aplinkybes galima daryti prielaidą buvus kokius tai susitarimus tarp šalių dėl lėšų mokėjimo, o Klaipėdos apygardos teismui sprendime nustačius, kad šalis siejo draugiški santykiai, buvo ir kitų santykių, nurodoma apie įgaliojimą išnuomoti žemės sklypą su parduotuvę su teise gauti atlyginimą už nuomą ir kita, todėl neatmetama galimybė, kad šalys galėjo turėti ir kitų finansinių įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu. Teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad galimai jį atstovaujantis advokatas netiksliai nurodė aplinkybes Klaipėdos apygardos teisme, todėl jis sudarė susitarimą su kitu advokatu. Teismui vertinant bylos faktines aplinkybes trūksta šalių paaiškinimų kodėl vieną dieną buvo skolinami pinigai V. Ž. ir D. Ž., kitą dieną D. Ž. skolina pinigus B. A.. Kodėl šalys numačiusios galimybę suėjus 2010-01-10 terminui perrašyti gyvenamąjį namą ir parduotuvę, kitos dienos sutartimi numato 250000,00 Lt sumos gražinimą iki 2008-01-01. Nors B. A. remiasi V. Ž. paaiškinimais Klaipėdos apygardos teisme, tačiau bylos duomenys nepatvirtina nei susitarimo dėl didesnės kainos dėl pastatų pardavimo pagal 2014-05-23, nei 100000,00 Lt sumokėjimą, nei kad B. A. liko skolingas už pastatus. Be to atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl pastatų vertinimo, matyti, kad jų kaina yra žymiai mažesnė. Nors tikrieji šalių ketinimai nėra visiškai aiškūs ir neatmetama, kad sudarytos 2014-05-23 ir 2014-05-24 sutartys gali būti susijusios, tačiau B. A. Klaipėdos apygardos teisme nurodė, kad tai yra atskiri, nesusiję sandoriai. Bylos duomenimis B. A. Klaipėdos apygardos teisme nereiškė reikalavimų dėl jo teigimu sumokėto 100000,00 Lt avanso už pastatus. Šioje byloje atsakovas priešieškinį grindžia abejomis tiek 2007-05-23, tiek 2007-05-24 paskolos sutartimis. Bylos nagrinėjimo metu B. A. nurodė, kad jis negali pateikti įrodymų, kad yra sumokėjęs 100000,00 Lt V. Ž..

LR CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems LR CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame LR CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000,00 Lt, turi būti rašytinė, Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (LR CPK 12, 178 straipsniai). Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta LR CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. ( Pvz. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Įrodymus į bylą, siekdami arba patvirtinti, arba paneigti kurias nors aplinkybes, pateikia pačios šalys. Teismo vaidmuo šiame procese pačiam rinkti įrodymus yra ribojamas, išskyrus bylas su viešo intereso elementais (LR CPK 179 straipsnis). Teikdamos arba neteikdamos įrodymus, šalys kartu prisiima ir riziką, jog kurioms nors aplinkybėms patvirtinti arba paneigti jų gali ir nepakakti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prieštaringų, nenuoseklių B. A. paaiškinimų, taip pat įvertinus tai, kad V. Ž. Klaipėdos apygardos teisme, esant pagrindo manyti, kad siekdamas palankaus sprendimo dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nurodė vienokias aplinkybes, dėl kurių šioje byloje išsamiau nepasisakė, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas dėl sandorių sudarymo, teismas daro išvadą, kad B. A. nurodyti argumentai bei pateikti duomenys nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį dėl 250000,00 Lt paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta bei dėl 100000,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. B. A. negalėjo nurodyti kodėl nebuvo įforminti raštu pinigų perdavimai, jei jie buvo perduoti, nurodė skirtingą pinigų perdavimo laiką bei aplinkybes ir kita. Iš teismui pateikto 2007 m. gegužės 24 d. paskolos rašto, kuriame nurodoma, kad D. Ž. paskolina 250000,00 Lt B. A. iki 2008 m. sausio 1 d. išmokėdama juos grynais, matyti, kad paskolos raštas atspausdintas, pasirašytas abiejų šalių. B. A. neneigė, kad prierašas „pinigus gavau B. A.“ yra parašytas jo ( 3,107 b.l., 1 tomas). LR CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Kiekvienas asmuo turi elgtis sąžiningai, būti pakankamai atidus, apdairus, protingas pasirašydamas konkretų sandorį. B. A. nurodė, kad yra verslininkas, todėl yra pagrindo vertinti, kad būdamas pakankamai apdairus, protingas, sumanus neprivalėjo sutarties pasirašyti ir įsipareigoti jos vykdyti, gražinti pinigus, jei realiai sutartyje nurodyta pinigų suma jam nebuvo paskolinta ir neperduota. Vertinant šalių 2007-05-24 sudarytos rašytinės paskolos sutarties pavadintos paskolos raštu tekstą matyti, kad sutarties sąlygos yra individualios, sutartyje nurodytas ir paskolos davėjas ir gavėjas, šalys nurodė paskolos dydį, gražinimo terminą, B. A. pats savo ranka įrašė, kad pinigus gavau. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis, surašyta atsakovo, yra pas ieškovę. Ieškovė nurodė, kad paskolino pinigus namuose, nurodė, kad turėjo galimybę paskolinti nes turėjo lėšas namuose, turėjo santaupų buvo pasiskolinusi 130000,00 Lt. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys. B. A., tretysis asmuo S. A. nurodė, kad ieškovė neturėjo tiek lėšų, kad paskolinti tokią sumą pinigų, nes buvo įsigijusi nekilnojamojo turto. Byloje pateikti duomenys dėl ieškovės nekilnojamojo turto įsigijimo, tašiau šie duomenys nepaneigia jos galimybės paskolinti B. A. lėšas, be to nepaneigia 2007 m. gegužės 24 d. paskolos rašte nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas įvertinęs byloje esančius šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad yra pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (LR CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (LR CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 65519,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-04-02 priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražintos 250000,00 Lt paskolos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki paskolos gražinimo dienos priteisimo, 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas palūkanų dydis priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.210 straipsnyje nustatyto palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą - terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti LR CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės pareikšto prašymo priteisti 65519,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-04-02 priteisimo, atsakovas nurodė, kad LR CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad reikalavimams dėl palūkanų yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti palūkanas už ilgesnį nei penkerių metų terminą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti ( 60 b.l., 2 tomas). D. Ž. nurodė, kad prašomoms priteisti palūkanoms nėra suėjusi 5 metų ieškinio senatis, nes jos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-04-02. ( 76 b.l. 2 tomas) LR CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. LR CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsižvelgiant į 2007-05-24 paskolos raštą, sutarties įvykdymo terminą iki 2008-01-01, į įstatymo nuostatas ieškovės prašymas dėl 65519,00 Lt palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 62500,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-04-02 iki 2013-04-02. Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį netenkintinas.

Dėl pareikšto reikalavimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražintos 250000,00 Lt paskolos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki paskolos gražinimo dienos priteisimo, teismas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą praėjus gana ilgam laiko tarpui, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti įstatyminės ir procesinės palūkanos pakankamai kompensuoja ieškovės nuostolius (LR CK 6.261 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendžia, kad prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražintos 250000,00 Lt paskolos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki paskolos gražinimo dienos priteisimo, netenkintinas.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-18  iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 251,00 žyminio mokesčio ( 4 b.l.,1 tomas),  370,00 Lt žyminio mokesčio ( 3 b.l., 2 tomas), 1000,00 Lt ( 56 b.l., 2 tomas.). Ieškovė patyrė 605,00 Lt atstovavimo išlaidų (22-24, 112-114 b.l.), 1197,90 Lt ( 115-117 b.l.).  Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 3000,00 Lt. Teismas įvertino ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, tai, kad ruoštas pareiškimas išduoti teismo įsakymą, ieškinys, kiti procesiniai dokumentai, jų apimtis nėra labai didelė, ieškinyje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, dėl kurių ieškovės atstovo sąnaudos galėjo žymiai išaugti, pati civilinė byla nėra itin sudėtinga, ieškovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Remiantis nurodytų aplinkybių visuma teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų atsakovo B. A. atžvilgiu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina ieškovei 1622,61 Lt atstovavimo išlaidų.

LR CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis  ir  žyminis mokestis valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus iš atsakovo ieškovei priteistina 1458,00 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4981,50 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 49,49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo B. A. valstybei priteistina 44,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo priešieškinį, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniai, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250000,00 Lt ( du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų)  paskolos, 62500,00 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus litų) palūkanų už laikotarpį nuo 2008-04-02 iki 2013-04-02, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos 312500,00 Lt (trijų šimtų dvylikos tūkstančių penkių šimtų litų) nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-02-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1622,61 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du litus 61 ct)  atstovavimo išlaidų, 1458,00 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  4981,50 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio valstybei naudai.

Priteisti iš atsakovo B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44,50 Lt (keturiasdešimt keturis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėja                                                                                                                       Vilija Valantienė