Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-849-275/09
Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2.; 76.1.;
121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 16 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andžejaus Maciejevskio,
sekretoriaujant R.Kurganovaitei,
dalyvaujant ieškovei V. Š., jos atstovui adv. B.Paulauskui, atsakovo atstovui D. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus butai“, dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovę buvus J. V. šeimos nare ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) buvo registruoti trys asmenys: pagrindinė buto nuomininkė J. V., pagrindinės buto nuomininkės sutuoktinis M. V. ir pagrindinės buto nuomininkės sūnus V. Š. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtas butas buvo išnuomotas J. V. Ji buvo pagrindinė buto nuomininkė. 1982-04-01 ieškovė sudarė santuoką su V. Š., kuris yra pagrindinės ginčo buto nuomininkės J. V. sūnus. Po santuokos sudarymo ieškovė apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). 1992-03-25 ieškovė nutraukė santuoką sudarytą su V. Š. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su pagrindine buto nuomininke bei jos šeimos nariais, ir esant nutrauktai santuokai, liko gyventi minėtame bute. 1996-10-21 mirus buvusiam sutuoktiniui V. Š., 2003-03-21 mirus M. V. bei 2007-03-01 mirus J. V., ieškovė liko gyventi ginčo bute. Iki minėtų asmenų mirties su jais vedė bendrą ūkį, iki mirties juos slaugė, rūpinosi laidotuvėmis. Nuo 2007-03-01 ieškovė ginčo bute gyvena viena, apmoka paslaugas už butą pagal trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus butai“ pateikiamas sąskaitas. Nurodė, kad atsakovas atsisako sudaryti su ieškove minėto buto nuomos sutartį. Ieškovė kitos gyvenamosios patalpos ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė mano, kad ji laikytina J. V. šeimos nare bei turi teisę gyventi ginčo patalpoje, jos, kaip gyvenamosios patalpos nuomininkės šeimos nario teisės ir pareigos, atsirandančios iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, yra tokios pat kaip ir nuomininko, o mirus pagrindiniam buto nuomininkui, atsakovas turi sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nes ji ir toliau gyvena ginčo patalpoje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-04-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota CK 6.588 str. 4 d. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi minėtas straipsnis nepateikia artimųjų giminaičių sampratos, tai aiškinant šią normą, turi būti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje vartojama artimųjų giminaičių sąvoka, nustatyta CK 3.135 str. Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais laikomi tiek tiesiosios, tiek šoninės linijos giminaičiai, kurių giminystės laipsnis skaičiuojamas iki antrojo, t.y. pvz. pusbroliai ir pusseserės nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. Kai įstatyme nėra nustatytas konkretus giminystės laipsnis, sukeliantis teisinius padarinius, o nurodyta, kad konkretūs teisinai padariniai kyla artimiesiems giminaičiams, šiais turi būti laikomi asmenys iki antrojo giminystės laipsnio: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys (2005-03-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005). Todėl ginčo santykiams turi būti taikoma bendroji CK 3.135 str. norma. Teismas, aiškindamas CK 6.588 str. 4 d. nurodytą artimųjų giminaičių sąvoką, taikė CK 3.135 str. ir konstatavo, kad ieškovė yra mirusios ginčo patalpos nuomininkės J. V. buvusi marti, todėl negali būti laikoma jos artimąja giminaite bei negali būti pripažinta jos šeimos nare. Teismas pažymėjo, kad CK 6.588 str. 4 d., siekiant teismo tvarka pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu, reikalauja teismo nustatyti visas minėtoje normoje nurodytas sąlygas: asmuo turi būti nuomininko artimuoju giminaičiu arba išlaikytiniu, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis bendrai tvarkęs namų ūkį. Nenustačius visų (arba vienos iš jų) išvardintų aplinkybių, asmuo negali būti pripažintas nuomininko šeimos nariu. Kadangi teismas nenustatė reikalaujamo giminystės ryšio tarp J. V. ir ieškovės, ieškovės argumentus, kad ji gyveno ginčo patalpoje eilę metų bei vedė bendrą ūkį su ginčo patalpos nuomininke, atmetė. Atmetęs ieškovės reikalavimą pripažinti ją J. V. šeimos nare, teismas atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove ginčo patalpos nuomos sutartį, konstatavo, kad ieškovė neturi tam teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai. Nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl asmens pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį. Asmens pripažinimą buto nuomininko šeimos nariu reglamentuoja CK 6.588 str. Reikalavimas sudaryti sutartį neprieštarauja sutarčių laisvės principui, kadangi tokia pareiga savivaldybei kyla iš įstatymo (CK 6.156 str. 2 d.; šio kodekso XXXI skyriaus bei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo nuostatos). Teismas atmesdamas ieškinį, teikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti ir netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti. Teismas, atmesdamas ieškinį taikė CK 6.588 str. 4 d. nuostatas apie artimųjų giminaičių, kitų išlaikytinių, kurie kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, pripažinimo nuomininko šeimos nariais. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovės V. Š. sutuoktinis V. Š. buvo buto (duomenys neskelbtini) pagrindinės nuomininkės J. V. sūnus. Teigi teismas teisingai nustatytam ginčo teisiniam santykiui turėjo taikyti CK 6.588 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė gyvena ginčo patalpoje eilę metų, vedė bendrą ūkį su buto (duomenys neskelbtini) nuomininke J. V. bei jos šeimos nariais. Dėl galimybės pripažinti pilnamečio vaiko sutuoktinį (sugyventinį) nuomininko šeimos nariu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/05 ir kt.). Tokiu būdu, netinkamas materialinės teisės normų taikymas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti ieškovės V. Š. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CK 6.602 str. 2 d. reglamentuoja nuomos sutarties pakeitimo tvarką ir sąlygas. Pagal šį straipsnį nuomos sutartis gali būti pakeičiama nuomininkui mirus tik tuo atveju, jeigu nuomininkas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje gyveno su šeimos nariais, kurie po nuomininko mirties ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomininką. Taigi pareiga Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti nuomos sutartį atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra visos aukščiau išvardintos sąlygos, kurių ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neįrodė. Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 str. 4 d. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (LAT 2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008). Ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visuma neleidžia teigti buvus ją pagrindinės buto nuomininkės J. V. šeimos nare gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Apeliantė klaidingai nurodo CPK 6.588 str. 2 d. kaip pagrindą pripažinti ją nuomininko šeimos nare, kadangi pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarką nustato minėto straipsnio 4 d. CPK 178 str. numato pareigą ieškovei įrodyti, kad ji, kaip pati teigia, po santuokos sudarymo (1982 m.) pradėjo gyventi bute ir jame neteisėtai gyvena iki šiol. 1982 m. galiojusio 1964 m. CK 331 str. 2 d. teigiama, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę apgyvendinti sutuoktinį vaikus ir savo sutuoktinio tėvus tik kitiems nuomininkams leidus. Taigi visų pirma ieškovė turi įrodyti buvus buto nuomininkės J. V., jos vyro, gyvenusio bute, sutikimui. Ieškovės pateiktuose dokumentuose negalima nustatyti ar apeliantė su pagrindine buto nuomininke J. V. išgyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu tvarkė bendrą ūkį. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apeliantė nėra minima nei kaip nuomininkė, nei kaip registruotas bute asmuo. Ieškovė turėjo įrodyti deklaravus gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė gyvenamosios vietos pažymos nurodančios jos gyvenamąją vietą esant bute, (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Savivaldybės socialinio būsto fonde ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas tik asmenims, įrašytiems į vieną iš minėtame įstatyme nustatytų sąrašų.
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsilepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas.
Teismas, aiškindamas LR CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad ieškovė nėra ir nebuvo buto nuomininkės artima giminaite, todėl ji negali būti pripažinta G. V. šeimos nare. Teismas taikė ne tą materialinės teisės normą, kurią turėjo taikyti, todėl sprendimas naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu. LR CK 6.588 straipsnyje numatyti atvejai, kuriais asmenys pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Ieškovei nurodžius, kad ji prašo pripažinti ją nuomininko šeimos nare LR CK 6.588 str. 2 d. pagrindu, teismas turėjo nurodyti argumentus, kodėl netaiko šios įstatymo nuostatos. Tai, jog sprendime nurodyta, kad pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota CK 6.588 straipsnio 4 dalyje, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas aiškina šią nuostatą taip, kad, kilus ginčui tarp suinteresuotų asmenų dėl to, ar asmuo yra ar buvo nuomininko šeimos nariu, jei šios teisės siekia asmenys, nurodyti LR CK 6.588 straipsnio 1 ar 2 straipsniuose, teismo tvarka jie negali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Apie galimybę teismo tvarka būti pripažintais nuomininko šeimos nariais yra nurodyta tik CK 6.588 str. 3 ir 4 dalyse, tačiau toks teisės normų aiškinimas yra nepagrįstas, nes juo paneigiama asmens galimybė būti pripažintam nuomininko šeimos nariu tuo atveju, jei šią teisę siekia prisipažinti nuomininko sutuoktinis, sugyventinis ar kiti asmenys, nurodyti CK 6.588 str. 1 ir 2 dalyse. Be to, LR CK 6.602 str. 3 d. numatyta, jog ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka, todėl remiantis šia nuostata teismas turi pagrindo nagrinėti ginčą, iškilusį tarp nuomotojo ir asmens, kuris siekia būti pripažintas šeimos nariu, ir kitais pagrindais, negu numatyti LR CK 6.588 str. 3 ir 4 dalyse.
Ieškovė yra nuomininkės, mirusios 2007-03-01 (J. V.), pilnamečio sūnaus, mirusio 1996-10-21 d., buvusi sutuoktinė. Tai, kad ieškovė 1992-03-25 nutraukė santuoką su nuomininkės sūnumi, nebuvo aplinkybe, dėl kurios ji neteko teisės gyventi bute. Tai, kad ieškovė byloje įrodė, jog su pagrindine buto nuomininke ir po santuokos nutraukimo su nuomininkės sūnumi ji vedė bendrą ūkį, yra pagrindu pripažinti ją buvus pagrindinės buto nuomininkės J. V. šeimos nare.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog ieškovė neįvykdė pareigos, numatytos LR CK 6.602 str. 2 dalyje – informuoti nuomotoją per 2 mėn. po nuomininko mirties apie mirtį. Ši pareiga, tenkanti nuomininko šeimos nariui negali būti pripažinta pagrindu atsisakyti sudaryti su juo sutartį, jei šeimos nario statusas yra ginčijamas nuomotojo, kaip šiuo atveju, ir tik teismui pripažinus asmenį nuomininko šeimos nariu atsiras pareiga nuomotojui pakeisti nuomos sutartį. Atsakovas teigia, kad iš ieškovės patiektų įrodymų negalima nustatyti, ar ji išgyveno su buto nuomininke ne mažiau kaip vienerius metus. Pripažinus, kad yra pagrindas pripažinti ieškovę buvus nuomininkės šeimos nare LR CK 6.588 str. 2 d. pagrindu, vienerių metų bendro gyvenimo terminas nėra reikšmingas. Tai, kad ieškovė teigia gyvenusi ginčo bute nuo 1982 m. iki šiol, nebuvo paneigta kitais įrodymais, priešingai, teismo posėdyje apklausti liudytojai I. B., V. R., M. F. ir J. Š. patvirtino, kad ieškovė eilę metų gyveno ginčo patalpoje ir vedė bendrą ūkį su J. V., todėl nesant pagrindo šių įrodymų atmesti, darytina išvada, kad ieškovė įrodė bendro ūkio vedimo su pagrindine buto nuomininke faktą.
Ta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos šiuo adresu, nėra reikšminga, nes šis ieškovės daromas administracinių teisės normų pažeidimas gali sukelti jai administracinę atsakomybę, tačiau šis faktas nėra įrodymu apie faktinę ieškovės gyvenamąją vietą.
Patenkinus ieškovė siekinį, atsakovas turi jai dalinai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtas atstovo pagalbai apmokėti, t.y. 256 Lt už ieškinį ir apeliacinį skundą, bei 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Tai, kad ieškovė yra pažeidusi teisės aktų reikalavimus - gyventi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, suklaidino atsakovą, todėl atstovavimo išlaidos jai priteisiamos dalinai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti. Pripažinti ieškovę V. Š. buvusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės J. V. šeimos nariu.
Įpareigoti atsakovą – Vilniaus m. savivaldybės administraciją sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove V. Š.
Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos 1552 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė
Andžej Maciejevski