Civilinė byla Nr. e2S-1082-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12221-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir B. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų L. S. ir B. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl teisių pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, A. A., R. P., S. J. Š., V. K., Ž. Š., V. Z., R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nutraukti 2001 m. lapkričio 15 d. jos ir atsakovės L. S. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus L. S. ir B. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.       Atsakovai padavė priešieškinį, kurį patikslinę 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu, prašė: 1) pripažinti 2005 m. gruodžio 14 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5-530, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir L. S., 2006 m. rugpjūčio 2 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5-356, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir L. S., 2012 m. birželio 28 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5-213, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir V. S., 2001 m. lapkričio 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir L. S. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpose 1-4, 1-5, 1-3, 1-2, 1-1, 1-6, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose patalpa R-11 (pastate lA2/p), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Kaune, valstybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis; 2) pripažinti negaliojančiu 1995 m. balandžio 1 d. ieškovės ilgalaikio turto registro įrašą, inventorinis Nr. 39, padalinio kodas 14, dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei panaikinti ieškovės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pripažinti šiuos gyvenamuosius namus Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe; 3) atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo panaikinti nuosavybės teisę UAB „Kauno vandenys“; 4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti UAB „Kauno vandenys“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 134 dėl nuomos mokesčio dalyje dėl Eigulių vandenvietės butų 1 aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. nuomos mokesčio kalkuliacija.

3.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2020 m. kovo 5 d., dėl pareikšto priešieškinio patikslinimo Kauno apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovus pašalinti priešieškinio trūkumą, sumokant 3 331 Eur dydžio žyminį mokestį, priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad patenkinus atsakovų priešieškinį, ji netektų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, todėl šioje byloje priimtas sprendimas pakeistų ieškovės turtinę padėtį. Ginčijamo turto vidutinė rinkos vertė pagal byloje esantį 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 314 195 Eur. Atsakovai turi sumokėti už priešieškinį 3 331 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 80 straipsnio 1 dalį).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės UAB „Kauno vandenys“ prašymą dėl atsakovų L. S. ir B. V. įpareigojimo sumokėti papildomą žyminį mokestį, t. y. nustatė atsakovams L. S. ir B. V. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos joje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 3 331 Eur dydžio žyminį mokestį arba paduoti teismui motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo bei įrodymus, reikšmingus sprendžiant šiuos prašymus.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovai, siekdami pripažinti priešieškinyje nurodytas nuomos sutartis valstybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis, ginčija ieškovės nuosavybės teisę į du gyvenamuosius namus Kaune, (duomenys neskelbtini), prašydami pripažinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į šiuos du pastatus, kurių bendra vertė, ieškovės teigimu yra 314 195 Eur. Anot teismo, patenkinus atsakovų priešieškinio reikalavimus, ieškovė netektų nuosavybės teisės į du pastatus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių kilo ne tik neturtinis ginčas dėl nuomos sutarčių pripažinimo valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartimis ir ieškovės direktoriaus įsakymo pripažinimo negaliojančiu, bet ir turtinis ginčas dėl pastatų priklausomybės. Teismo vertinimu, esant fizinių asmenų priešieškinio reikalavimams pripažinti du pastatus valstybės nuosavybe, žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus skaičiuotinas nuo prašomo pripažinti valstybės nuosavybe turto vertės. Kadangi atsakovai paduodami priešieškinį, jo patikslinimus, 2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. kovo 6 d. sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio už du neturtinius reikalavimus, bet nesumokėjo 3 331 Eur žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovai L. S. ir B. V., atstovaujami advokatės Brigitos Pauliukevičienės, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-2163-1070/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Ieškovui pareiškus reikalavimus dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, atsakovai buvo priversti pareikšti priešieškinį dėl patalpų teisinio statuso pripažinimo, tačiau jokio materialaus ieškinio patenkinimo rezultato nesiekia, o tenkinus jų reikalavimus, daugiau turto jie neįgis. Priešingai, atsakovai savo reikalavimais siekia, jog būstas, kurį jie nuomojasi, taptų valstybės nuosavybe, vadinasi praturtės valstybė, ne atsakovai, kas reiškia, kad ginčo pobūdis nėra turtinis. Juolab, kad atsakovų reikalavimai, kaip neturintys turtinio pobūdžio, buvo viso proceso metu nuo 2016 metų;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino, kad atsakovų patikslintas priešieškinis priimtas, taigi ir sutiko su priešieškinio argumentais dėl priešieškinio ginčo pobūdžio – kad ginčas yra neturtinis. Teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, jokių priešieškinio trūkumų nenustatė;

1.3.                      Ieškovės prašymas apmokestinti priešieškinį yra išreikštas procesiniame dokumente – atsiliepime į patikslintą priešieškinį, kuris teismo nebuvo priimtas (atsisakyta priimti), todėl tokiame procesiniame dokumente pareikštas prašymas negali būti vertinamas ar sprendžiami jo reikalavimai;

1.4.                      Atsakovai neturi galimybės sumokėti tokio dydžio mokesčio per minimalų 7 dienų terminą, esant karantinui, o taip pat neturi galimybės surinkti tai patvirtinančių įrodymų, juolab, kad vienas atsakovų laikinai išvykęs iš šalies ir dėl taikomų valstybių apribojimų ir sienų kontrolės neturi galimybės grįžti į savo namus;

1.5.                      Pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodyta ginčo suma yra neobjektyvi, neparemta jokiais turto vertės nustatymo duomenimis, t. y. teismas rėmėsi išskirtinai tik ieškovo subjektyviu vertinimu. Tuo tarpu su atskiruoju skundu teikiamas nekilnojamojo turto išrašas paneigia teismo nurodytos ginčo sumos dydį.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Kauno vandenys“, atstovaujama advokato Laimučio Jankausko, Kauno apygardos teismo prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Patikslintu priešieškiniu atsakovai ginčija ieškovo nuosavybės teises į pastatus. Patenkinus patikslintą priešieškinį, ieškovė netektų nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, todėl teismo sprendimas keistų ieškovės turtinę padėtį, dėl to jiems kyla pareiga mokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą;

2.2.                      Tai, kad ankstesnius priešieškinius anksčiau nagrinėję teisėjai vertino kaip neturtinius nieko nepasako apie paskutinį patikslintą priešieškinį. Kad paskutinis patikslintas priešieškinis yra turtinis akivaizdu vien iš to, kad jį patenkinus, ieškovė netektų nuosavybės teisės į visą eilę pastatų, kurių vidutinė rinkos vertė – 314 195 Eur;

2.3.                      Patikslintas priešieškinis yra ne dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, bet dėl konkrečių pastatų, patikslintame priešieškinyje apibrėžtų adresu ir unikaliais numeriais. Būtent šių pastatų restitucijos patikslintu priešieškiniu siekia atsakovai;

2.4.                      Jeigu teismo nustatytas terminas atsakovams per trumpas dėl šalyje paskelbto karantino, atsakovai turėjo teisę prašyti jį pratęsti, o jeigu dėl savo turtinės padėties atsakovai neišgali sumokėti žyminio mokesčio, jie turi teisę prašyti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba jį atidėti;

2.5.                      Žyminio mokesčio dydis ir ieškinio suma apskaičiuoti iš 2018 m. gegužės 18 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu rašytiniu įrodymu. Šį dokumentą ieškovė teismui pateikė kartu su 2018 m. gegužės 21 d. lydraščiu, todėl neatitinka tikrovės apeliantės teiginys, jog teismo nutartimi nurodyta ginčo suma yra neobjektyvi, neparemta jokiais turto vertės nustatymo duomenimis.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujama Teisės ir administravimo departamento Teisinio atstovavimo grupės vadovo E. K., Kauno apygardos teismo prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus sumokėti 3 331 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu ilgalaikio turto registro įrašą bei panaikinti ieškovės nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus, pripažįstant šiuos gyvenamuosius namus Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe, atsakovams tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, kadangi jie nesiekia įgyti naujo turto. Tenkinus atsakovų priešieškinį jų turtinė padėtis nepagerės. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju atsakovų pareikštas reikalavimas dėl ginčo turto priklausomybės laikytinas neturtiniu. Visgi tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas traktuos priešingai, valstybės įmonė Turto bankas teigia, neprieštarausiantis teismo išvadoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Pažymėtina, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis), todėl ir žyminiu mokesčiu šis procesinis dokumentas apmokestinamas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas taisykles, t. y. atsižvelgiant tiek į reikalavimų pobūdį (turtinis, neturtinis ar fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), tiek ir į jų kiekį (CPK 80, 85 straipsniai), be kita ko, į tokią taisyklę, kad keli savarankiški reikalavimai apmokestinamu žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą, apskaičiuojamą CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.       Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai vieną iš apeliantų reikalavimų (dėl ieškovės nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus panaikinimo ir šių gyvenamųjų namų pripažinimo Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe) kvalifikavo kaip turtinį reikalavimą ir nustatė apeliantams terminą atitinkamo dydžio žyminiam mokesčiui primokėti. Atsakovai nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, nurodydami, kad jie priešieškiniu nereiškia turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl neturi pareigos mokėti žyminį mokestį pagal turto vertę.

13.       Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi, ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi, t. y. tuo atveju, jeigu dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis – ji gerėja ar blogėja.

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovai priešieškiniu, be kita ko, siekia, kad būtų panaikinta ieškovės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pripažinti šiuos gyvenamuosius namus Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinu, toks reikalavimas nors ir yra susijęs su turtu, jo patenkinimo atveju atsakovai neįgytų nuosavybės teisės į šį turtą, t. y. jų turtinė padėtis nei pagerėtų, nei pablogėtų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad reikalavimas panaikinti ieškovės nuosavybės teises į gyvenamuosius namus ir pripažinti šiuos gyvenamuosius namus Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo vertinamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Tai, kad patenkinus patikslintą priešieškinį, ieškovė netektų nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, t. y. teismo sprendimas keistų ieškovės turtinę padėtį, neturi teisinės reikšmės, nes reikalavimai kvalifikuojami pagal tai kokias teises įgis (praras) reikalavimą pareiškęs asmuo, o ne priešinga šalis.

15.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priešieškinio reikalavimą laikydamas turtiniu, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, todėl skundžiama 2020 m. balandžio 21 d. nutartis naikinama, o ieškovės UAB „Kauno vandenys“ prašymas dėl atsakovų L. S. ir B. V. įpareigojimo sumokėti papildomą žyminį mokestį atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2020 m. kovo 5 d. prašymą dėl atsakovų L. S. ir B. V. įpareigojimo sumokėti papildomą žyminį mokestį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas